Pirmasis dviratininkų klubas Lietuvoje įsteigtas 1892 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje. Tą dieną Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimu patvirtinti Vilniaus dviratininkų draugijos įstatai.
Vilniaus dviratininkų draugija telkė dviračių entuziastus, norėjo važiavimą padaryti patogesnį ir malonesnį, rengti ekskursijas, mėgėjiškas varžybas. Draugija nuomojosi paviljoną Bernardinų sode (dab. Sereikiškių parkas) – čia daugiausia dviratininkai būriuodavosi ir leisdavo laiką.
Draugiją sudarė garbės ir eiliniai nariai. Pastarieji buvo draugijos steigėjai, o garbės nariais tapdavo žinomi visuomenės ir politikos atstovai, žymią finansinę paramą suteikę vilniečiai. Draugijos garbės nariais yra buvę Pliaterių giminės atstovai, grafas Nikolajus Zubovas, Vilniaus gubernatorius Nikolajus Grevenicas.
Įkurtai draugijai vadovavo gydytojas Robertas Strausas, nariais buvo Tiškevičių, Kosakovskių, Dembinskių šeimų nariai ir eiliniai vilniečiai. 1895 m. draugijoje buvo 75 eiliniai nariai, lygiai po metų dviratininkų gretos organizacijoje išaugo dvigubai – iki 153.
Įkūrus draugiją išsigrynino dvi pagrindinės veiklos – taisyklių eisme derinimas su valdžios institucijomis ir ekskursijų po Vilniaus apylinkes organizavimas.
