„<...> po Miltinio išėjimo man teatras jau ne tas, ir viskas. Tai ne mano! Miltinis daug giliau nagrinėjo žmogiškus santykius, jų konfliktus ir su tuo susijusius sudėtingumus. Miltinis norėjo atskleisti žmogišką gilumą. Mus iš pradžių kaltino, kad nemokame teatrališkai vaidinti, kad TEATRO nėra! Atsimenu, kaip mums sakydavo: „Koks čia teatras – čia gyvenimas, o mums teatro reikia!“ O Miltinis kaip tik atmetė tą teatrališkumą ir norėjo, kad scenoje būtų tikras gyvenimas. Kitaip jis sakytų, kad tu teatrališkai, ne gyvenimiškai vaidini.“
„Donatas Banionis: svetimas tarp savų“, „Šeimininkė“, 2013-02, Nr. 8
LLMA F. 256 Ap. 1 B. 1222 L. 35 a. p.