LLMA. F. 319, ap. 1, b. 38, l, 3.
Nuo 1969-ųjų, po sunkios stuburo traumos, O. Knapkytė buvo priversta palikti Lietuvos akademinio dramos teatro sceną ir daugiau dirbo televizijoje ir radijuje: televizijos filmai, radijo teatras, įgarsino daugybę laidų ir apie 400 animacinių filmų.
Kai penkiasdešimties išėjau iš teatro, vaidindavau vis rečiau. Tuomet daugiau dirbau televizijoje ir radijuje, įrašėme ne vieną radijo spektaklį, su Teta Beta vesdavome radijo laidas, buvau Pasakų močiutė. Be to, su Teta Beta važinėdavome po vaikų namus, nuveždavome žaisliukų, sekdavome pasakas.
Pamenu, kartą pasekėme jiems pasakas, dešimtys vaikų mane apspito, apkabino ir pradėjo prašyti: „Būk mano mama”. Mane tai labai sujaudino, išbėgau į lauką ir kurį laiką negalėjau atsigauti.