1969–1992 m. A. Sakalas dirbo Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedros dėstytoju, 1969–1971 m. tapo vyr. dėstytoju, nuo 1972–1979 m. buvo docentas, o 1980–1992 m. – profesorius. 1969 m. A. Sakalas Vilniaus universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Holo efektas nepusiausvyrinėse sąlygose“, o 1976 m. – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją „n- ir p- tipo kadmio selenido elektrinės ir fotoelektrinės savybės“. 1993 m. įvyko jo habilituoto fizinių mokslų daktaro nostrifikacija.
A. Sakalas tyrinėjo įvairių tipų puslaidininkinių junginių fizikinę chemiją ir jų fizikines savybes: joninį laidumą, defektus, defektų sąveiką, jų įtaką puslaidininkių elektrinėms ir fotoelektrinėms savybėms. Jis taip pat dirbo puslaidininkinės elektronikos, širdies laidžiosios sistemos tyrimų srityse. Jam priklauso 16 išradimų ir 1 atradimas puslaidininkių fizikos srityje. Profesorius A. Sakalas yra ir pirmojo, Lietuvoje oficialiai įregistruoto fizikos atradimo (1977 m. liepos 2 d.) bendraautoris. Jis kartu su kolegomis atrado elektrinio laidumo asimetrijos vienalyčiame izotropiniame puslaidininkyje reiškinį (dar žinomą kaip elektrogradientinį reiškinį). Šis fundamentalaus mokslo pasiekimas užregistruotas kartu su kitais žymiais Lietuvos fizikais – Juru Požela, Konstantinu Repšu ir Steponu Ašmontu. 1988 m. A. Sakalas kartu su bendraautoriumi Z. Januškevičiumi parašė mokslinę monografiją „Точечные дефекты в полупроводниковых соединениях“ [Taškiniai defektai puslaidininkiniuose junginiuose] (Vilnius: „Mokslas“, 1988. 156 p.).
Už mokslinę veiklą 1981 m. A. Sakalas apdovanotas LSSR valstybine premija (su J. V. Vaitkumi).
***
2. Fizikos mokslų prof. habil. dr. Aloyzas Sakalas. Fotografijos autorius – nenustatytas. Apie 1980 m.
Iš asmeninio Rūtos Brūzgienės archyvo.