Aloyzas Sakalas gimė 1931 m. liepos 6 d. Jusiškio k. (Anykščių r.). Tėvai: Petras Sakalas (1900–1993; Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, darbininkas, buhalteris) ir Zofija Pociūnaitė-Sakalienė (1897–1984; darbininkė, namų šeimininkė). Augo su vyresniąja seserimi Liudvika (1929–1986; filologė, anglų kalbos dėstytoja).
Tėvams persikėlus, nuo 1934 m. Aloyzas su seserimi augo Kaune. 1938–1943 m. jis mokėsi Kauno 35-ojoje pradinėje mokykloje, 1943–1949 m. – Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Dar besimokydamas mokykloje, 1949 m. gruodžio 21 d. A. Sakalas buvo areštuotas už antisovietinę agitaciją ir mėginimą organizuoti antisovietinę grupę. 1949 m. jis kalintas Kaune ir Vilniuje, o nuo 1950 m. iki 1954 m.   –   lageriuose Kazachstane ir Chabarovsko srityje. 1950 m. pradžioje, dar būdamas Lietuvos kalėjimuose, A. Sakalas pareikalavo peržiūrėti bylą ir, paskelbęs bado streiką, 3 mėnesius badavo. Tačiau, neatsižvelgdamas į protestą, Ypatingasis pasitarimas Maskvoje 1950 m. birželio 3 d. nuteisė jį už akių 8 metams lagerio.
1954 m. A. Sakalas, užsidirbęs darbo normų viršijimu didesnį atliktos bausmės dienų skaičių, anksčiau laiko grįžo į Lietuvą. 1955 m. baigė  jis Kauno „Aušros“ gimnaziją aukso medaliu. Tais pačiais metais sulaukė amnestijos, todėl galėjo studijuoti aukštojoje mokykloje. 1955–1960 m. A. Sakalas studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, kurį 1960 m. baigė su pagyrimu ir įgijo inžinieriaus radiotechniko išsilavinimą. Greta studijų, 1957–1960 m. A. Sakalas dar dirbo Kauno medicinos institute laborantu.
***
Apie A. Sakalo biografiją skaitykite ir skaidrėse.

1956 m. A. Sakalas vedė pirmąją žmoną Bronislavą (gydytoją). Su ja po metų susilaukė dukros Eglės, kuri užaugusi taip pat pasirinko mamos kelią ir tapo gydytoja, mokslininke (prof. dr.). 1958 m. Aloyzo ir Bronislavos gyvenimo keliai išsiskyrė. 1959 m. jis vedė antrą kartą – Ritą Kučinskaitę (pianistę) ir susilaukė dvynukų – dukros Rūtos (dabar filologė, prof., dr. ) ir sūnaus Paulius (dabar fizikas, prof., dr.). Nuo 1960 m. su šeima persikėlė gyventi ir dirbti į Vilnių.
1960–1963 m. A. Sakalas dirbo Vilniaus elektrografijos mokslinių tyrimų institute inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi, 1960–1965 m. – Respublikinėje Vilniaus klinikinėje ligoninėje inžinieriumi, 1965–1975 m. – Vilniaus medicinos technikos dirbtuvėse elektromechaniku. 1963–1969 m. buvo Vilniaus universiteto (toliau – VU) Puslaidininkių fizikos probleminėje laboratorijoje vyriausiuoju inžinieriumi. 1969–1971 m. jis – vyresnysis dėstytojas VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedroje, 1971–1979 m. – šios katedros docentas, 1979–1992 m. – profesorius.
1969 m. VU apsigynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Holo efektas CdSe esant nepusiausvyrinėms sąlygoms“, 1976 m. – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją „n- ir p- tipo kadmio selenido elektrinės ir fotoelektrinės savybės“ (1993 m. nostrifikuota į habilituoto daktaro). 1971 m. buvo suteiktas docento, 1979 m. – profesoriaus mokslo vardas.
A. Sakalas tyrinėjo įvairių tipų puslaidininkinių junginių fizikinę chemiją ir jų fizikines savybes: joninį laidumą, defektus, defektų sąveiką, jų įtaką puslaidininkių elektrinėms ir fotoelektrinėms savybėms. Jis taip pat dirbo puslaidininkinės elektronikos, širdies laidžiosios sistemos tyrimų srityje. Jam priklauso 16 išradimų ir 1 atradimas puslaidininkių fizikos srityje. Profesorius parašė apie 170 straipsnių puslaidininkių fizikos klausimais, kartu su bendraautoriumi (Z. Januškevičiumi) išleido mokslinę monografiją „Taškiniai defektai puslaidininkiniuose junginiuose“ (1988, rusų kalba) ir paskelbė daugiau nei 250 publikacijų politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo temomis.
***
1. Prof. Aloyzas Sakalas. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

A. Sakalas dalyvavo Lietuvos Atgimimo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau – LPS) veikloje. 1988 m. jis – Vilniaus universiteto Sąjūdžio grupės pirmininkas, 1988–1990 m. – LPS tarybos narys, Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas. 1990 m. jis, kaip LPS remiamas kandidatas, I ture buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus Vilniaus Antakalnio rinkimų apygardoje Nr. 2. A. Sakalas buvo vienas iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų, kurie 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktą. Aukščiausioje Taryboje jis buvo Valstybės atkūrimo komisijos bei teisinės sistemos narys, ėjo Prezidiumo nario, Mandatų, vėliau Mandatų ir etikos komisijos pirmininko pareigas.
Atkuriamajame Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) suvažiavime 1989 m. rugpjūčio 12 d. A. Sakalas tapo šios partijos nariu, o 1991–1999 m. buvo jos pirmininku (nuo 1999 m. – LSDP Garbės pirmininkas). Nuo 1990 m. birželio 21 d. A. Sakalas priklausė Seimo Centro frakcijai (buvo jos pirmininkas), 1992–2000 m. – LSDP frakcijos Seime narys. 1992 m. ir 1996 m. kandidatu jį į Seimą iškėlė LSDP, o 2000 m. – Socialdemokratinė koalicija (vad. A. Brazauskas).
1992–1996 m. A. Sakalas išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju, taip pat buvo Etikos ir procedūrų komisijos narys. Eidamas Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, A. Sakalas daugiausia dėmesio skyrė Seimo darbo organizavimui: darbotvarkių sudarymui, Seimo valdybos ir seniūnų sueigos veiklai, pirmininkavo posėdžiams, vadovavo LSDP frakcijai. LSDP frakcijos vardu jis teikė pasiūlymus dėl Prezidento rinkimų įstatymo, Gyventojų santaupų kompensavimo ir akcijų (pajų) vertės atkūrimo įstatymo, Valstybės pareigūnų ir tarnautojų turto ir pajamų deklaravimo laikinojo įstatymo, Prokuratūros įstatymo, Seimo statuto galutinio projekto ir kt. teisės aktų, dalyvavo diskusijose apie Lietuvos vidaus politiką.
1996–2001 m. A. Sakalas tapo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariu, o 2001–2004 m. – pirmininku. 1997–2000 m. jis taip pat buvo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narys, kiek vėliau – pirmininko pavaduotojas, 1999–2000 m. – Peticijų komisijos narys, o 2000–2001 m. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju.
***
1. Prof. Aloyzas Sakalas. Fotografijos autorius – Werner Weitzel.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

2001–2004 m. A. Sakalas buvo Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos narys, 2001–2003 m. – Tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas, Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupės narys, Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotojas, 2003–2004 m. – jos pirmininkas.
2004–2009 m. A. Sakalas buvo Europos Parlamento narys, išrinktas LSDP sąraše. Jis taip pat buvo Lietuvos Socialdemokratų delegacijos Europos Parlamente vadovas, Socialistų frakcijos Europos parlamente narys, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės reikalų komiteto narys, Užsienio reikalų komiteto narys, Seimo delegacijos ryšiams su Baltarusija narys.
1996–2004 m. A. Sakalas išrinktas Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ pirmininku, nuo 2004 m. – vicepirmininku ir Garbės pirmininku. Nuo 2000 m. jis tapo Lietuvos tradicinio Aikido federacijos Garbės pirmininku. Baigęs kadenciją Europos Parlamente, 2009 m. jis įkūrė Nacionalinį žmogaus teisių gynimo centrą ir buvo jo prezidentas.
2014 m. A. Sakalas vedė trečią kartą – 46-erių žurnalistę Daivą Norkienę.
Aloyzas Sakalas numirė 2022 m. liepos 18 d., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Jo antkapinis paminklas nuo 2023 m. saugomas valstybės kaip Kultūros vertybių registro nacionalinės svarbos istorinis ir memorialinis objektas.
***
1. Prof. Aloyzas Sakalas. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Parengta pagal:
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990–1992. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos leidykla, 1992. P. 107–108.
Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai. Vilnius: Savastis, 2000. P. 207–208.
Lietuvos Respublikos Seimas 1992–1996. Vilnius: Mintis, 1995. P. 229–230.
Lietuvos Respublikos Seimas 1996–2000. Vilnius: Mintis, 1998. P. 141.
Socialdemokratai Lietuvos Respublikos Seimuose. Vilnius: Petro ofsetas, 2006. P. 583–590.
***
1. Prof. Aloyzas Sakalas. Fotografijos autorius – Algimantas Žižiūnas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

2. Kauno „Aušros“ gimnazijos pažymėjimas, išduotas vietoje brandos atestato pristatyti aukštajai mokyklai. 1955 m. birželio 30 d., Kaunas.
3. Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleivio A. Sakalo Brandos atestatas. 1955 m. liepos 15 d., Kaunas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijų autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijų autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).
1-oje eilėje (iš kairės): dėdė Bronius Pociūnas, mama Zofija Sakalienė, teta Stefanija Pociūnienė, tėtis Petras Sakalas.
2-oje eilėje: pusseserė Genutė Pociūnaitė (2-a iš kairės), šalia – pusseserė Elvyra Pociūnaitė ir sesuo Liudvika Sakalaitė (1-a iš dešinės).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 264 (Aloyzo Sakalo fondas).