Kiekvienais metais, minint sausio 13-osios įvykius, norom nenorom viskas sugrįžta. Jausmas toks, lyg naujais potėpiais per laiko prizmę pieštum tą patį paveikslą. Tai skaudi ir didelė visom prasmėm patirtis.
Su Loreta Asanavičiūte buvom draugės. Dirbom vienoje įmonėje „Dovana“, dainavom tos įmonės etnografiniame ansamblyje. Įmonė buvo įsikūrusi netoli Televizijos bokšto. Prasidėjus budėjimams prie strateginių objektų, jau sausio 12-ąją su kitais bendradarbiais išėjau prie bokšto. Žmonės rinkosi iš visų Lietuvos rajonų. Pavakare dar nuėjau į paštą paskambinti savo mamai į Pasvalį. Pažadėjau būti atsargi, nuraminau mamą, nes ji žinojo, kad Vilnius pilnas sovietų kareivių.
<...>
Visą tekstą skaitykite skaidrėse
***
Šį Loretos portretą 1990 metais nupaišė dailininkas Jonas Tiknius.
Iš asmeninio Loretos Tručiliauskaitės-Šlekienės archyvo.

1. Prie Vilniaus televizijos bokšto Loreta nešėsi ir kankles, kad dainomis palaikytų susirinkusių žmonių dvasią. 1991 m.
2. Loreta prie Vilniaus šv. Jokūbo ligoninės, kur praleido tris mėnesius ir išgyveno daugybę operacijų. 1991 m. gegužės 8 d.
3. Loreta su gyjančia koja ir gera nuotaika. 1991 m. birželio 14 d.
4. Su likimo drauge Angele Pladyte, kuri taip pat budėjo prie Televizijos bokšto ir patyrė sunkius sužalojimus, tankui užvažiavus ant pargriuvusių žmonių, kurių tarpe buvo ir Loreta. 1991 m. liepos 12 d.
5. Sausio 13-osios gynėjų priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Antra iš dešinės – Loreta Šlekienė. 2001 m. sausio 13 d. Fotografijos autorė – Džoja Gunda Barysaitė.

1. Prie savo draugės Loretos Asanavičiūtės amžino poilsio vietos Vilniaus Antakalnio kapinėse. 1991 m. Fotografijos autorius – Vaclovas Kriščiūnas.
2. Dviejų susigiminiavusių miestų organizacijos Madison-Vilnius Sister Cities prie JAV Viskonsino universiteto pirmininko Džeimso T. Saikso laiškas-padėka Loretai Tručiliauskaitei-Šlekienei. 1991 m. gegužės 15 d.
3. Loretos draugių Rūtos ir Dalios laiškas. 1991 m.
4. Apdovanojimo Sausio 13-osios atminimo medaliu liudijimas. 1992 m. sausio 9 d.
5. Pasvalio Petro Vileišio vidurinės mokyklos mokytojų telegrama. 1992 m. sausio 10 d.
6. Loreta su Sausio 13-osios gynėjais prie Vilniaus televizijos bokšto maketo. Apie 2012 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.

Prisiminkime XX a. paskutinio dešimtmečio pradžią. 1990 metų kovo 11-ąją dieną buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė.
„Patys svarbiausi dalykai paprasti, dažniausiai apibūdinami vienu žodžiu: laisvė, teisingumas, garbė, pareiga, viltis, gailestingumas.“
Vinstonas Čerčilis
<...>
Visą tesktą skaitykite skaidrėse
***
1. Janina Stankevičienė parodos atidarymo Nacionalinėje bibliotekoje metu. 2002 m. kovo 7 d.
Fotografijos autorius – Vilius Jasinevičius.
Iš asmeninio Janinos Stankevičienės archyvo.

Viliaus Jasinevičiaus fotoparodos „1991 m. sausis Lietuvos širdyje“ Nacionalinėje bibliotekoje akimirkos. 2001 m. sausio 13 d.
Fotografijų autorius – Vilius Jasinevičius.

1. Vytautas Vaclovas Geštautas (viduryje) iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo LR Seime metu. 2014 m. sausio 13 d.
2. 1991 m. gruodžio 30 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre suteikti pirmieji Lietuvos karininkų laipsniai. Iš kairės: Sigitas Vaitulionis, Albinas Palevičius, Vytautas Vaclovas Geštautas, Antanas Sirtautas ir Eugenijus Martinkus. Visi – Lietuvos šaulių sąjungos nariai. A. Sirtautas tarnavo „Geležiniame vilke“, o likusieji – Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje.

Fotografijų autorius – Alfredas Pliadis.
Iš asmeninio Vytauto Vaclovo Geštauto archyvo.

Kas Jus paskatino stoti į Lietuvos savanorių gretas?

Pirmiausia, be abejo, tai kaip ir daugumai to meto Lietuvos žmonių būdingas stiprus patriotinis nusiteikimas. Taip pat aktyvi veikla Sąjūdžio gretose. Atgimimo metu ir pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais buvau labai susidomėjęs to meto įvykiais, jaunatviškai aktyvus studentas, todėl aktyviai į juos įsitraukiau. Dar nespėjus įsibėgėti Atgimimui, 1988 m. įsitraukiau į „Talkos“ klubo veiklą (to meto paveldosaugos problemų viešinimas, Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologiniai tyrimai), tad teko bendrauti su šio klubo veikloje taip pat dalyvavusiais prof. Vytautu Landsbergiu, Romualdu Ozolu ir kt. vėliau įsikūrusio Sąjūdžio lyderiais.
<...>
Visą interviu skaitykite skaidrėse
***
Doc. dr. Rolandas Tučas.
Iš asmeninio Rolando Tučo archyvo.

1. Savanorių, kurių gretose yra ir Rolanadas Tučas, rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje. 1991 m. kovo 11 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
2. Vilniaus rinktinės savanoriai, saugoję Aukščiausiosios Tarybos rūmus 1991 m. rugpjūčio pučo metu. 1991 m. rugpjūčio 18–22 d. Fotografijos autorius – nežinomas LR Parlamento darbuotojas.
R. Tučo pastaba: „Be abejo, dauguma savanorių man yra žinomi, tik aš dabar ne visų pavardes prisimenu. Pirmoje eilėje (guli) iš kairės – Juozas Adomas Zaremba ir Regimantas Paulionis; atsitūpę: antras iš kairės – Valentas Žilėnas. Centre (iš kairės, su karininkų uniformomis): Romualdas Katinas ir Jurgis Dapšys, toje pat eilėje toliau – Artūras Majauskas, Antanas Kanapienis. Kitoje eilėje tarp A. Majausko ir A. Kanapienio – Petras Musteikis (su barzda), o virš jo viršutiniame dešiniajame kampe – aš (R. Tučas). Gaila, bet kitų pavardžių dabar nepamenu.“
3. Savanoris Rolandas Tučas 1991 m. rugpjūčio pučo metu. 1991 m. rugpjūčio 18–22 d. Fotografijos autorius – nežinomas savanoris.
4. Nežinomas savanoris 1991 m. rugpjūčio pučo metu. 1991 m. rugpjūčio 18–22 d. Fotografijos autorius – Rolandas Tučas.
5. Nežinomas savanoris 1991 m. rugpjūčio pučo metu. 1991 m. rugpjūčio 18–22 d. Fotografijos autorius – Rolandas Tučas.

1. Barikados Gedimino prospekte šalia Aukščiausiosios Tarybos ir Nacionalinės bibliotekos rūmų. 1991 m. rugpjūtis.
2. Barikados ir atminimo paminklas prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. 1991 m. rugpjūtis.
3. Barikados prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. 1991 m rugpjūtis.
4. Aukščiausiosios Tarybos rūmus saugojusių žmonių palikti eksponatai, liudijantys tragiškus Sausio įvykius. 1991 m. rugpjūtis.

Fotografijų autorius – Rolandas Tučas.

Mes, Parlamento gynėjai, trečiosios kartos savanoriai, šauliai, prieš 30 metų kaip priesaiką davę pokario partizanai, ryžomės ir prisiekėme bet kokia, netgi gyvybės, kaina stoti prieš iki dantų ginkluotą jėgą. Nepabūgome, nepasitraukėme, neišdavėme. Todėl šiandien galime drąsiai žvelgti vieni kitiems į akis.
<...>
Visą tekstą skaitykite skaidrėse
***
Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, šaulys Gediminas Jankus.
Iš asmeninio Gedimino Jankaus archyvo.

1. Krašto apsaugos departamento Garbės raštas Šaulių sąjungos vadui – už „ištvermę, pasiaukojimą organizuoiant Aukčiausiosios Tarybos rūmų ir kitų valstybinių objektų apsaugą“. 1991 m. kovo 11 d.
2. 1991 m. sausio 9 d. buvo sudaryta ir Aukščiausiosios Tarybos gynybos taryba, kuri paskyrė Parlamento centrinį gynybos štabą. Štabui vadovavo Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius (1 iš kairės), viršininku paskirtas Jonas Gečas (1 iš dešinės). Jo pavaduotojais – Česlovas Jezerskas (2 iš kairės) ir Virginijus Česnulevičius (3 iš kairės). 1991 m. sausis. Fotografijos autorius – nenustatytas.
3. Centrinis gynybos štabas Gediminui Jankui patikėjo Aukščiausios Tarybos II rūmų ir dalies I rūmų (IV aukšte rengiamą žvalgybinį postą) gynybą. Jis buvo paskirtas šių objektų gynybos komendantu. 1991 m. sausis. Fotografijos autorius – nenustatytas.
4. Šauliai savanoriai Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Iš kairės: Albinas Pelevičius, rinktinės vadas Sigitas Vaitulionis, Vytautas Geštautas, Artūras Navickas, Zenonas Stuogis, Raimondas Kairys, rinktinės štabo viršininkas Rimvydas Mintautas, Mindaugas Leleiva, Parlamento štabo narys Antanas Burokas. 1991 m. sausis. Fotografijos autorius – nenustatytas.
5. Su Krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi Audriumi Butkevičiumi. 1991 m. sausis. Fotografijos autorius – nenustatytas.

1–2. Gediminas Jankus su kitais šauliais savanoriais. 1991 m. sausis. Fotografijos autorius – nenustatytas.
3. Šauliai savanoriai Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. 1991 m. sausis. Fotografijos autorius – nenustatytas.
4. Šauliai savanoriai prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. 1991 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 4, l. 62–64.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 5, l. 36–37, 40.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 4, l. 10–12.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 5, l. 1–3.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 5, l. 8–9.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 5, l. 45–46.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 5, l. 59–60.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 3, l. 19–20.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 3, l. 21–22.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 52, l. 1–3.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 52, l. 4–6.

LVNA, f. 10, ap. 1, b. 127, l. 9.

LVNA, f. 9, ap. 1, b. 54, l. 2.