Virtualios parodos / Įtraukios istorijos |

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Zigmantas Sierakauskas (1827–1863), vienas sukilimo vadų (slapyvardis – Dolenga)

Fotografija. Vilnius, XIX a. 7 deš. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 2–2v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Bylos dėl Zigmanto Sierakausko pašalinimo iš Sankt Peterburgo universiteto ir jo išsiuntimo eiliniu į Ypatingąjį Orenburgo korpusą fragmentai

Studentas Z. Sierakauskas buvo išleistas 28 dienoms atostogų aplankyti gimtinę Chersono gubernijoje. Tačiau buvo sulaikytas Volynės gubernijos pasienyje, įtariant ketinimu pabėgti į užsienį.

Rašytinis dokumentas. Sankt Peterburgas, 1848 m. gegužės 13–24 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1999, ap. 10, b. 204, l. 1–5

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Buvęs Vilniaus Universitetas, Šv. Jonų bažnyčia

Fotografija. Aut. Janas Bulhakas. Vilnius, XX a. pr.

Iš leidinio „Jonas Kazimieras Vilčinskis. Vilniaus albumas“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 279, l. 2

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Bajoro Zigmanto Sierakausko, Ignato sūnaus ir bajoraitės Apolonijos Dalevskytės, Dominyko dukros santuokos akto įrašas Vilniaus Šv. Jonų Romos katalikų bažnyčioje

Santuokos sakramentą su Vilniaus vyskupo leidimu suteikė Bernardinų ordino vienuolis Šulcas.

Santuokos liudininkais buvo bajorai Aleksandras Oskierka, Pranas Dalevskis, Vitoldas Damanskis ir kt.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1862 m. liepos 11 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1667, ap. 1, b. 65, l. 124, §59

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios altorius

Fotografija. Aut. Janas Bulhakas. Vilnius, XX a. pr.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 279, l. 3

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Rusijos karo ministerijos Auditoriato departamento bilietas Generalinio štabo kapitonui Zigmantui Sierakauskui, suteikiantis jam 28 dienų metines atostogas ir leidimą išvykti į užsienį. Su Auditoriato antspaudu.

Nurodoma atostogas padalinti į dvi dalis – pavasarį ir rudenį. Vieną kartą galima važiuoti tik iki Rusijos imperijos sienų. Kitoje pusėje yra Vilniaus komendanto kanceliarijos įrašas, kad Z. Sierakauskui gyventi Vilniuje kliūčių nėra.

Rašytinis dokumentas. Sankt Peterburgas, 1863 m. kovo 20 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 438, ap. 1, b. 167, l. 15–15v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Sankt Peterburgo karinio gubernatoriaus išduotas užsienio pasas Generalinio štabo kapitonui Zigmantui Sierakauskui, suteikiantis jam 28 dienų atostogas ir leidimą išvykti į užsienį

Rašytinis dokumentas, spaudinys. Sankt Peterburgas, 1863 m. kovo 21 d. Vokiečių k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 438, ap. 1, b. 167, l. 11

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Sankt Peterburgo karinio gubernatoriaus išduotas užsienio pasas Generalinio štabo kapitonui Zigmantui Sierakauskui, suteikiantis jam 28 dienų atostogas ir leidimą išvykti į užsienį ir be kliūčių grįžti į Rusijos imperiją

Yra Rusijos imperatoriškasis antspaudas, Austrijos, Prūsijos ir Prancūzijos konsulatų Peterburge vizos.

Rašytinis dokumentas, spaudinys. Sankt Peterburgas, 1863 m. kovo 21 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 438, ap. 1, b. 167, l. 10–10v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Leibgvardijos Suomių pulko štabskapitono Kušakevičiaus raportas Vilniaus karo komendantui generolui leitenantui A. Viatkinui apie po 1863 m. balandžio 27 d. mūšio pas belaisvius sukilėlius rastus dokumentus, žemėlapius, atvirukus, laiškus ir tris valdiškus antspaudus

Pridėtas dokumentų sąrašas ir antspaudų pavyzdžiai.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. gegužės 6 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 438, ap. 1, b. 167, l. 6, 8, 9

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Asmens laikino atleidimo iš tarnybos blankas

Byloje yra keletas tokių neužpildytų blankų. Galimai Z. Sierakauskas užpildydavo juos pagal poreikį.

Spaudinys. XIX a. antra pusė. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 438, ap. 1, b. 167, l. 16

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Boleslovas Kajetonas Koliška (1837–1863)

Nežinomo dailininko raižinys, L'Illustration: Journal Universel, 1863, nr. 1074.

Boleslovas Kajetonas Koliška – bajoras nuo Eišiškių (slapyvardžiai – Rutkauskas, Šiška).

Drauge su broliu Feliksu, taip pat dalyvavusiu sukilime, mokėsi Lydos apskrities mokykloje, baigė Vilniaus gimnaziją.

Boleslovas studijavo teisę Maskvos universitete, tačiau už dalyvavimą religinėse patriotinėse manifestacijose iš universiteto pašalintas.

Vėliau mokėsi Italijoje, Genujos karo mokykloje.

Sukilimo pradžioje paskirtas Kauno apskrities kariniu viršininku, sėkmingai organizavo sukilėlių būrius.

Jo rinktinė buvo pavadinta Dubysos vardu. Drauge su Z. Sierakausku dalyvavo kautynėse prie Biržų, paimtas į nelaisvę.

Pakartas Vilniuje, Lukiškių turgaus aikštėje.

2017 m. palaikai rasti Gedimino kalne ir identifikuoti bei perlaidoti Rasų kapinių koplyčioje.

Šaltinis: https://www.vle.lt/straipsnis/boleslovas-kajetonas-koliska/

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

[Boleslovas Koliška] (1837–1863)

Fotografija. Aut. A. Sveikovskis. Vilnius, XIX a. 7 deš.

Kitoje fotografijos pusėje ranka įrašyta „pakartojo brolis“. Atlikus genealoginę Koliškų šeimos paiešką, nustatyta, kad Boleslovas Koliška turėjo tik vieną brolį Feliksą. Nors caro administracijos valdininkų užrašai ant fotografijų ne visada tikslūs, tai galimai Felikso Koliškos fotografija.

2017 m. suradus sukilėlių palaikus, buvo atlikti įvairūs tyrimai sukilėlių tapatybėms nustatyti, tame tarpe ir antropologiniai. Remiantis jais kai kuriose publikacijose nurodoma, kad tai galimai Boleslovo Koliškos fotografija.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 44–44v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Feliksas Koliška (1840–1889)

Fotografija. Autorius nenustatytas. XIX a. 7 deš.

Fotografija įklijuota Helenos iš Kordzikovskių Romanskos atsiminimų apie 1863 metus Kauno vaivadijoje rankraštyje (O roku 1863-im w Województwie Kowieńskiem, zeszyt I).

F. Koliška buvo Rusijos armijos atsargos karininkas. Sukilimo metu vadovavo sukilėlių būriui Trakų apskrityje. Vėliau emigravo į Prancūziją.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 4, b. 392a, l. 68v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Lydos apskrities bajoro Boleslovo Koliškos tardymo protokolo Vilniaus politinių bylų tardymo komisijoje fragmentai. Su B. Koliškos parašu.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. gegužės 6 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 27, l. 7, 10v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

„Mūšis. Lietuviai eina į mūšį“. Dail. Arturas Grotgeris. Ciklas „Lituania“.

Piešinys leidinyje „1863“, išleistame 70-ųjų sukilimo metinių minėjimo ir sukilėlių paminklo pastatymo Dubičiuose proga.

Leidinį Vilniaus mokslo bičiulių draugijai perdavė archeologo Vandalino Šukevičiaus sūnus Zigmantas.

Spaudinys. Gardinas, 1933 m. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 4, b. 380, l. 5

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Vilniaus politinių bylų tardymo komisijos pirmininko S. Veselitskio raportas Vilniaus generalgubernatoriui M. Muravjovui, kad į nelaisvę paimti pirmos kategorijos nusikaltėliai Zigmantas Sierakauskas ir Boleslovas Koliška turi būti teisiami karo lauko teismo

Muravjovo rezoliucija: „Kolišką nedelsiant teisti pagal Karo lauko teismo baudžiamąjį statutą ir nuosprendį per 48 valandas pateikti man konfirmacijai. Kai Sierakauskas pasveiks, jį teisti tokiu pat būdu“.

Po mūšio prie Gudiškio (Biržų raj.) 1863 m. balandžio 27 (gegužės 9) d. išduoti Z. Sierakauskas ir B. Koliška pateko į nelaisvę. Sužeistas Z. Sierakauskas buvo paguldytas į Šv. Jokūbo ligoninės karo skyrių, o B. Koliška uždarytas į citadelę Nr. 14.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. gegužės 17 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 27, l. 5–5v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Sluškų rūmai

Fotografija. Aut. Juozapas Čechavičius. Vilnius, apie 1870 m.

Juos pastatė Polocko vaivada Dominykas Mykolas Sluška XVII a. pab. 1831 m. sukilimo metu Rusijos imperijos administracija juose įrengė politinių kalinių kalėjimą (Citadelę Nr. 14). Čia buvo kalinami svarbiausi 1831 ir 1863 m. sukilimų dalyviai.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 505, l. 15

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Vilniaus citadelės Nr. 14 prie Politinių bylų tardymo komisijos už politinius nusikaltimus suimtų asmenų abėcėlinio sąrašo fragmentai

Raidės „K“ sąraše įrašytos Boleslovo ir Felikso Koliškų bei Abdono Korzono pavardės.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, nuo 1862 m. gegužės 17 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 501, ap. 1, b. 141, tit. lapas, l. 13–13v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Vilniaus karinės apygardos teismo bylos sukilėlių būrio vado Lydos apskrities bajoro Boleslovo Koliškos veiksmams tirti titulinis lapas

Rašytinis dokumentas, spaudinys. Vilnius, 1863 m. gegužės 22 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 27, tit. lapas

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Vilniaus generalgubernatoriaus M. Muravjovo rezoliucija su parašu, nurodanti sukilėlių vadui Boleslovui Koliškai karo lauko teismo paskirtą mirties bausmę sušaudant pakeisti viešai pakariant vienoje iš Vilniaus aikščių

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. gegužės 25 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 27, l. 18

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Vilniaus komendanto raportas Vilniaus karinės apygardos kariuomenės vadui apie mirties bausmės įvykdymą B. Koliškai, pakariant jį miesto turgaus aikštėje

Rašytinis dokumentas, spaudinys. Vilnius, 1863 m. gegužės 28 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 27, l. 20

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Karikatūra, sukurta M. Muravjovo paminklo atidengimo Vilniuje proga

Piešinys. Autorius nenustatytas. Vilnius, 1898 m.

Yra užrašai:

tokiu būdu nelaimėsi;
žmonijos išgamai Muravjovui Korikui – dėkinga Lietuva;
jo paminklo atidengimo Vilniuje 1898 m. lapkričio 8 d. proga.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 215, l. 1

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Vilniaus karinės apygardos kariuomenės štabo teismo skyriaus bylos dėl sukilėlių vado kapitono Zigmanto Sierakausko titulinis lapas

Rašytinis dokumentas, spaudinys. Vilnius, 1863 m. gegužės 23 d. – birželio 10 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 48, l. tit. lapas

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Karo lauko teismo prie Vilniaus karo apygardos kariuomenės štabo bylos paimto į nelaisvę buvusio generalinio štabo karininko kapitono Zigmanto Sierakausko, teisiamo už vadovavimą sukilėlių būriams Kauno gubernijoje titulinis lapas

Rašytinis dokumentas, spaudinys. 1863 m. birželio 10–11 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 48, l. 16

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Generolo I. Ganeckio paimtų į nelaisvę sukilėlių parodymų išrašas sukilėlių vado ir buvusio generalinio štabo karininko kapitono Zigmanto Sierakausko byloje

Parodymus davė bajorai būrio vadas Boleslovas Koliška, Mykolas Šlezingeris, Antanas Montrimavičius ir kt.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. birželis. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 48, l. 26–26v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Zigmanto Sierakausko apklausos Vilniaus Ypatingųjų politinių bylų tardymo komisijoje protokolas. Su Z. Sierakausko ir komisijos narių parašais.

Sužeistas Z. Sierakauskas buvo tardomas Šv. Jokūbo ligoninės kariniame skyriuje (dabar VU Medicinos fakultetas Čiurlionio g.). Jis atsakinėjo į klausimus tik apie savo asmenį ir tarnybą. Į kitus klausimus atsakyti nesutiko, motyvuodamas bloga savijauta. Jis kaip teisininkas reikalavo leisti jam pasveikti, o po to – viešo teismo proceso. Tačiau M. Muravjovas skubėjo, nes pačiame Peterburge buvo įtakingų asmenų, kurie užtarė Z. Sierakauską.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. birželio 10 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 48, l. 22–23v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Vilniaus laikinojo karo lauko auditoriato pareigūnai

Grupinė fotografija. Vilnius, [1863–1867] m. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 179, l. 8–8v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Karo lauko teismo pranešimas Vilniaus generalgubernatoriui M. Muravjovui dėl nuosprendžio skirti Z. Sierakauskui mirties bausmę sušaudant fragmentas

Muravjovo rezoliucija, kuria įsakoma Z. Sierakauską viešai pakarti Vilniuje 1863 m. birželio 13 d.

Rašytinis dokumentas, spaudinys. Vilnius, 1863 m. birželio 12 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 48, l. 6

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Zigmantas Sierakauskas (1827–1863)

Fotografija. Visit portrait ateljė, Sankt Peterburgas (?), XIX a. antra pusė.

Kitoje pusėje užrašas rusų k.: „Zigmantas Sierakauskas pakartas 1863 m. birželio 15 d. Vilniuje“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 123–123v

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Vilniaus senamiestis

Fotografija. Aut. Juzefas Čechavičius. XIX a. II p.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 505, l. 12

1863–1864 M. SUKILIMO DIDŽIAVYRIAI (LVIA)

Kryžius ir antkapis Vilniuje ant Pilies kalno, kur maskoliai paslėpė nužudytus sukilėlius. Ten galimai guli ir Dolengos-Sierakausko palaikai.

Fotografija (aut. nenurodytas) su anotacija iliustruotame savaitraštyje „Kurjer Poranny“, Nr. 23, išleistame 64-ųjų sukilimo metinių minėjimo proga.

Spaudinys. Varšuva, 1927 m. sausio 23 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 6, b. 181, l. 38–38v