Abdonas Petras Korzonas (1824–po 1874), pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas, 1863–1864 m. sukilimo dalyvis.

Raseinių apskrities bajoras. Mokėsi įvairiose gimnazijose, fotografijos amato žinias gilino užsienyje. 1857 m. atvyko į Vilnių ir 1859 m. pradžioje įsteigė fotoateljė Didžiojoje g. (prie Rotušės aikštės). Joje fotografavo daugybę to laikmečio žymių asmenų, tame tarpe ir būsimus sukilimo vadus Z. Sierakauską, J. Geištorą ir kt. Darė portretines ir grupines nuotraukas. 1860 m. rudenį pirmasis Lietuvoje pradėjo fotografuoti Vilnių, taip pat darė stereoskopines nuotraukas, sudarė Vilniaus nuotraukų albumą.

1863 m. įsitraukė į sukilimą: verbavo norinčius eiti į sukilėlių būrius asmenis, savo ateljė slėpė brolio Brunono Tado Korzono iš Maskvos atvežtus ginklus. Provokatoriaus išduotas, buvo areštuotas ir kalinamas Vilniaus Citadelėje Nr. 14, kur pakriko A. Korzono psichinė sveikata. Už dalyvavimą sukilime nuteistas tremtimi į Sibirą ir turto konfiskavimu.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. balandžio 24 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 400, l. 12–12v

Fotografijos. Aut. A. Korzonas, yra A. Korzono ateljė logotipas. Vilnius, apie 1861 m.

Kunigas, sukilimo dalyvis, buvo tardomas kartu su A. Korzonu. Vienas pirmųjų perskaitė bažnyčioje Sukilimo manifestą ir buvo įsitraukęs į sukilimo organizavimą, šelpęs pinigais į sukilėlių būrį išėjusius Vilniaus gimnazistus, tad jau 1863 m. kovo pabaigoje buvo uždarytas į Vilniaus citadelę. Kiek vėliau suimtas fotografas A. Korzonas tardymo metu prisipažino, kad vesdavo pas diakoną A. Novickį apsisprendusius išeiti į sukilėlių būrį, kur pastarasis priimdavo jų priesaiką ir palaimindavo.

Karo lauko teismo nuosprendžiu A. Novickis buvo nubaustas tremtimi, pašalinant iš dvasininkų luomo. Tremtyje pirmaisiais metais gyveno Irkutske, vėliau išsiųstas į Tunką, Permės guberniją. 1903 m. gavo teisę pasirinkti gyvenamąją vietovę (išlikęs prašymas).

Pirmosios fotografijos kitoje fotokortelės pusėje įrašas:„Diakonas Novickis“.

Antrosios fotografijos kitoje fotokortelės pusėje 2 įrašai: plunksnele „Nepažįstu ir ne mano kortelė Pr. Kučevskytė“ ir pieštuku „Diakonas Novickis, bernardinas Korzono byloje“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 29–29v; b. 151, l. 27–27v

A. Korzonas skundžiasi bloga materialine padėtimi, žmona su vaikais likusi Vilniuje. Dokumentas rastas Krasnojarsko apskrities archyve ekspedicijos „Misija Sibiras“ metu (2017 m.). Galimai buvo šio dokumento keli egzemplioriai siųsti įvairioms institucijoms ar nuorašai.

Rašytinis dokumentas. Krasnojarskas, be datos [apie 1866 m.]. Lenkų ir rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1999, ap. 1, b. 89, l. 1

Rašytinis dokumentas. Krasnojarskas, 1867 m. vasario 24 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 400, l. 81–82v

Fotografijos. Aut. A. Korzonas, yra A. Korzono ateljė logotipas. Vilnius, po 1859 m.

Podolės gub. dvarininkas, sukilimo dalyvis. Nuo 1859 m. gyveno Vilniuje. Buvo Vilniaus sukilėlių organizacijos narys. Pirkdavo ir tiekdavo sukilėliams dalgius ir kitus ginklus, tabaką, paraką, rūbus, informaciją. 1863 m. gegužės mėn. suimtas Žąsliuose. Karo lauko teismas nuteisė 10 metų katorgos darbams.

Pirmosios fotografijos kitoje fotokortelės pusėje 2 įrašai: pieštuku „valsčiaus raštininkas“ ir rašalu „Senojo Ingermolando pėst. pulko atsargos junkeris Dmitrijus Bazanovas. Katorgos darbuose 18 metų“.

Antrosios fotografijos kitoje pusėje įrašas „Bazanovas“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 24–24v, 26–26v

Fotografijos. Aut. A. Korzonas, yra A. Korzono ateljė logotipas. Vilnius, apie 1861 m.

Mykolas Byševskis 1859 m. įšventintas į kunigus, ėjo Vilniaus Šv. Jono bažnyčios vikaro pareigas. Už patriotinių idėjų skleidimą ir manifestacijų organizavimą 1862 m. pradžioje ištremtas į Viatkos guberniją, tačiau po kelių mėnesių amnestuotas. Grįžęs į Lietuvą, gavo leidimą dirbti Dusmenyse. 1863 m. aktyviai dalyvavo sukilime.

Kratos metu caro administracijos pareigūnai atrado daug M. Byševskiui dedikuotų fotografijų. Vėliau jos pareigūnams padėjo nustatyti sukilėlių tapatybę.

Pirmosios fotografijos fotokortelės kitoje pusėje yra A. Korzono ateljė logotipas ir įrašas rašalu „Kunigas Byševskis“.

Antrosios fotografijos autorius ir ateljė nenurodyta, ji identifikuota pagal asmenį ir ateljė interjerą. Įrašas plunksnele: „Pažįstu, kaip pamokslininką Byševskį. Mokšycka“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 83–83v; b. 154, l. 21–21v

Fotografija. Aut. A. Korzonas, yra A. Korzono ateljė logotipas. Vilnius, apie 1860 m.

Kitoje pusėje yra 3 įrašai skirtingu braižu ir rašalu: „Paimtas iš Narbuto gaujos maištininko“, „Buvo gaujoje“, „Jasevičius“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 30–30v

Fotografijos. Aut. A. Korzonas. Vilnius, apie 1862 m.

Pirmojoje fotografijoje ant fotokortelės nurodytas A. Korzono ateljė logotipas ir įrašas rašalu:  „Jelenskis“; antrosios ir trečiosios fotografijų autorius ir asmuo nustatytas lyginant pirmosios fotografijos asmenį ir ateljė interjerą.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 151, l. 45; b. 158, l. 2, 8

Fotografija. Aut. A. Korzonas, nustatyta pagal ateljė interjerą. Vilnius, apie 1862 m.

Kitoje pusėje yra įrašas rašalu: „Eustachijus Kozėla buvo Gorų gaujoje, emigrantas“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 147, l. 119

Fotografijos. Aut. A. Korzonas. Vilnius, apie 1863 m.

Gamtininkas, sukilimo dalyvis. Baigęs Sankt Peterburgo universitetą, mokytojavo. Buvo Vilniaus archeologinės komisijos narys. Vertė Prancūzijos gamtos istorijos tyrėjų darbus į lenkų kalbą. 1863–1864 m. sukilimo metu R. Trauguto vyriausybėje jis vadovavo sukilėlių spaudai.

Pirmosios fotografijos kitoje fotokortelės pusėje yra A. Korzono fotografijos ateljė logotipas.

Antrosios – logotipas ir 2 įrašai: rudu rašalu „Paimtas iš Narbuto gaujos maištininko“ ir juodu rašalu „Vaclovas Pšibilskis“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 166, l. 16–16v, 8–8v

Fotografija. Aut. A. Korzonas. Vilnius, apie 1863 m.

Asmens tapatybė nustatyta pagal įrašą pieštuku kitoje fotografijos pusėje: „Jonas Reutas“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 130–130v

Fotografija. Aut. [A. Korzonas]. Vilnius, apie 1860 m.

Fotografijos autorius nenurodytas. Kitoje fotokortelės pusėje yra įrašas plunksnele: „1862 m. liepos 30 d.“.

1858 m. spalio 25 d. T. O. Sosnovskis Vilniaus senienų muziejui dovanojo „... savo kūrybos ir mano rankomis padarytą marmurinę skulptūrinę grupę, vaizduojančią Lietuvos ir Karūnos susijungimą...“. Prasidėjus sukilimui, VSM stovėjusi, Lietuvos didįjį kunigaikštį Jogailą ir jo žmoną Jadvygą vaizduojanti, skulptūrinė grupė tapo kovos prieš imperinę valdžią simboliu. Prie jos buvo dedamos gėlės, platinami skulptūros piešiniai, fotografijos. 1863 m. vienas iš caro administracijos valdininkų Viktoras Briančaninovas, aprašydamas skulptūros istoriją ir jos vietą muziejuje, nurodo, kad „... 1859 metais fotografas Korzonas padarė šios grupės fotografiją...“.

Dabar skulptūra yra Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos hole.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 151, l. 1–1v; f. 378, BS, 1857, b. 714, l. 62

Fotografijos, Vilnius. 2014

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f.439, ap.1, b.147, 148