Fotografija. Avito Šuberto fotoateljė, Krokuva, 1867–1870 m. Lenkų k.

A. Šuberto fotoateljė veikė 1867–1893 m. Daugiausia darė portretines fotografijas. Buvo apdovanotas daugelyje tarptautinių parodų.

Koliaže yra 15 fotografijų, tarp jų ir Antano Mackevičiaus, Romualdo Trauguto, Zigmanto Sierakausko, Boleslovo Koliškos, Liudviko Zveždovskio (Toporo) ir kitų portretai.

Yra užrašas: „Už tikėjimą ir Tėvynę, 1863“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 258, l. 95

Fotografija. Avito Šuberto fotoateljė, Krokuva, 1867–1870 m. Lenkų k.

Koliaže yra 15 sukilėlių fotografijų, tarp jų ir Liudviko Narbuto portretas.

Yra užrašas: „Už tikėjimą ir Tėvynę, 1863“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 258, l. 97

Sąrašas sudarytas pagal komisijoje vestas bylas ir suimtų sukilėlių parodymus. Jame yra įrašyti 47 asmenys, nurodant pavardę ar slapyvardį, socialinę kilmę, nusikaltimo sudėtį ir buvimo vietą.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1864 m. sausio 1 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863, b. 1898, l. 255–259v

Žiniaraštis sudarytas remiantis sulaikytųjų [belaisvių – taip dokumente) parodymais.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1864 m. sausio 1 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863, b. 1898, l. 254

Žiniaraštis sudarytas remiantis sulaikytųjų [belaisvių – taip dokumente) parodymais.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1864 m. sausio 1 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863, b. 1898, l. 260

Sąrašas sudarytas remiantis sulaikytųjų [belaisvių – taip dokumente) parodymais. Jame yra 41 asmuo.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1864 m. sausio 1 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863, b. 1898, l. 261–262v

1863 m. gegužės 13 d. M. Muravjovas (1796–1866) buvo paskirtas Vilniaus generalgubernatoriumi.

Numalšinęs sukilimą 1865 m. balandžio mėn. perdavė valdžią savo pasekėjui K. Kaufmanui ir išvyko į Peterburgą.

Kaip padėką už nuopelnus jam buvo suteiktas grafo titulas. Tuo laiku jis pradėjo rašyti savo užrašus.

Juose atvirai išdėstė savo požiūrį į politinę padėtį taip vadinamame Šiaurės vakarų krašte, 1863–1864 m. sukilimą, sukilimo vadus K. Kalinauską, V. Malachovskį, A. Mackevičių, I. Zdanavičių ir kt. Užrašuose daug faktų, detalių, įvykių aprašymų.

M. Muravjovo užrašai plito nuorašais. Buvo atspausdinti tik 1882 m. Šis egzempliorius buvo M. Muravjovo muziejaus Vilniuje eksponatas.

Rašytinis dokumentas, nuorašas, įrištas oda. Sankt Peterburgas, 1865 ir 1866 m. pr. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 59, tit. lapas, l. 43v–45

Fotografija. Aut. K. Bejeris. Varšuva, XIX a. 7 deš.

Prancūzas, dirbęs prie geležinkelio tiesimo. 1862–1863 m. Lenkijos sukilėlių Tautinio centro komiteto įgaliotasis komisaras prie Judėjimo komiteto Vilniuje. 1863 m. kovą jis sudarė Lietuvos provincijų valdymo skyrių ir skyrė komisarus. Vasarą, atleistas iš pareigų, išvyko į Prūsijos valdomas lenkų žemes. Ten organizavo paramą sukilimui. Sukilimui pralaimėjus gyveno Paryžiuje.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 17–17v

Fotografija. Aut. Abdonas Korzonas. Vilnius, XIX a. 7 deš. Rusų k.

Kauno apskrities bajoras, vienas sukilimo vadovų. Kėdainių krašte turėjo iš senelio paveldėtą Ignacogrado dvarą. Iki sukilimo visas jėgas skyrė žemės ūkiui vystyti ir kultūrai. Buvo didelis knygų mylėtojas ir kolekcininkas, tad dvare įrengė biblioteką ir atidarė viešą skaityklą. Rėmė M. Valančiaus blaivybės sąjūdį.

Aktyviai dalyvavo sukilime. 1863 m. kovo – liepos mėnesiais buvo sukilėlių Lietuvos provincijų valdymo skyriaus pirmininku. Rugpjūčio mėn. suimtas, kalintas Vilniaus citadelėje Nr.14 ir ištremtas į Sibirą, kur gyveno iki 1872 m. Grįžęs iš tremties, gyveno Suvalkuose, Varšuvoje. Ten įkūrė antikvariatą. Bet svarbiausias jo darbas ir nuopelnas – dar tremtyje pradėta rašyti atsiminimų apie sukilimą knyga „Jokūbo Geištoro atsiminimai 1857–1865“ (Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat 1857–1865), kurie pasirodė jau po jo mirties, 1913 m. 2022 m. J. Geištoro atsiminimai išversti į lietuvių k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 11–11v

Fotografija. Autorius nenustatytas. Vilnius, XIX a. 7 deš.

Gardino gub. bajoras. 1859 m. Sankt Peterburge baigė Ryšių inžinierių institutą ir pradėjo dirbti Vilniuje tiesiant Sankt Peterburgas-Varšuva geležinkelį. Aktyviai dalyvavo sukilime. Vienas iš sukilimo vadovų, artimas K. Kalinausko bendražygis – nuo 1863 m. birželio paskirtas Vilniaus miesto viršininku. Vasaros pabaigoje išvyko į Sankt Peterburgą, vėliau emigravo į užsienį. Londone atidarė fotografijos ateljė. Padarė fotografijos technikos išradimų.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 14, l. 152–152v

Fotografija. Aut. J. Aleksandrovskis. Sankt Peterburgas, XIX a. antra pusė. Rusų k.

Bajoras. Lietuvos provincijų valdymo skyriaus narys, 1863 m. ėjo Vilniaus miesto sukilėlių viršininko pareigas.

1863 m. gegužės mėn. areštuotas ir nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo Irkutsko gubernijoje. 1872 m. jam leista grįžti į vakarines gubernijas. 1885 m. sugrįžo į Vilnių.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 151

Kitoje pusėje plunksnele užrašyta „Leonas Pliateris“.

Fotografija. Aut. A. Delpasas. Minskas, XIX a. 7 deš.

Grafas. Vadovavo sukilėlių būriui prie Daugpilio. Sužinojęs, kad bus vežami ginklai caro kariuomenės daliniui iš Daugpilio į Dysną, nusprendė apiplėšti vilkstinę. Operacija pavyko, bet atvyko kariuomenės pastiprinimas ir grafas pateko į nelaisvę. Buvo kalinamas Daugpilio tvirtovėje ir 1863 m. birželio 8 d. buvo sušaudytas už tvirtovės sienos. Kūną ten pat ir užkasė. L. Pliateris tapo pirmuoju sukilėliu, kuriam ką tik paskirto generalgubernatoriumi M. Muravjovo nurodymu buvo įvykdyta mirties bausmė.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 147, l. 124–124v

Kitoje pusėje pieštuku užrašyta „Atrodo sukilėlių viršininkas Vislouchas, pasislėpė“.

Fotografija. Aut. Abdonas Korzonas. Vilnius, apie 1863 m.

Minsko gubernijos bajoras. Buvęs Maskvos ir Kijevo universitetų studentas. Pirmasis Vilniaus gubernijoje (Trakų aps.) pradėjo organizuoti sukilėlių būrius. Vėliau buvo paskirtas Trakų apskrities kariniu viršininku, suteikiant kapitono laipsnį. 1863 m. rudenį, sukilimui slopstant, paleido savo būrį ir slapstėsi Vilniuje. Vėliau emigravo į užsienį. Tolimesnis jo likimas nežinomas.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 147, l. 23–23v

Kitoje pusėje plunksnele užrašyta „Ignatas Zdanavičius 1863 m. pakartas Vilniaus Lukiškių aikštėje“.

Fotografija. Autorius nenustatytas. Vilnius, apie 1863 m.

Vilniaus gubernijos bajoras, žinomo Vilniaus pedagogo, istoriko Aleksandro Zdanavičiaus sūnus. Mokėsi Peterburgo universitete. Artimiausias K. Kalinausko bendražygis, Lietuvos provincijų valdymo skyriaus komiteto narys, sukilėlių kasos iždininkas tvarkęs kitus finansinius reikalus, rugpjūčio mėnesį paskirtas Vilniaus m. sukilėlių komisaru. Spalio mėnesį suimtas ir 1863 m. gruodžio 21 (1864 m. sausio 2) d. M. Muravjovui pakeitus bausmę, pakartas Lukiškių aikštėje. Buvo manoma, kad išimties tvarka (vienintelis atvejis) jo kūnas buvo atiduotas tėvams ir palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse (yra paminklas).

Tačiau 2017 m. palaikai aptikti vykdant Gedimino kalno tvirtinimo darbus ir 2019 m. iškilmingai palaidoti Rasų kapinių koplyčioje.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 147, l. 122–122v

Fotografija. Aut. Neringa Češkevičiūtė. Vilnius, 2021.