Dokumente yra faktinių klaidų, įvairių netikslumų. A. Dalevskytė-Sierakauskienė parašė savo šeimos, o kartu ir 1863–1864 m. sukilimo istoriją, būdama 75-erių, praėjus 50 metų po sukilimo (1913 m.).

Dalevskiai, herbo „Krucyni“ bajorai. 1846–1864 m. Lietuvos bajoriškojo išsivaduojamojo sąjūdžio dalyviai ir organizatoriai.

Dominyko ir Dominykos Narkevičiūtės Dalevskių šeimoje buvo 10 vaikų. Kaip rašoma atsiminimuose – tai buvo pati patriotiškiausia ir nelaimingiausia šeima visoje Lietuvoje ir Lenkijoje. Visi jų vaikai, t. y. 4 sūnūs – Pranciškus, Aleksandras, Konstantinas ir Titas bei 6 dukterys – Teklė (Jenikienė), Julija (Berkmanienė), Zuzana (Turskienė), Apolonija (Sierakauskienė), Ksavera ir Juzefa vienaip ar kitaip dalyvavo sukilime ir buvo ištremti arba nužudyti.

Rašytinis dokumentas. [Varšuva], 1913 m. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 8, b. 38, l. 113

Fotografija. Autorius nenustatytas. Vilnius, XIX a. 7 deš.

Kitoje fotokortelės pusėje yra įrašas plunksnele „Gauke (nubraukta) Titas Dalevskis“.

Lydos apskrities bajoras. Mirus tėvui visa šeima apsigyveno Vilniuje. Mokėsi Vilniaus gimnazijoje, Maskvos, Sankt Peterburgo universitetuose, kur aktyviai dalyvavo jaunimo organizacijose. Susipažinęs su K. Kalinausku, 1863 m. tapo vienu artimiausiu jo bendražygiu. 1863 m. pavasarį paskirtas Lietuvos provincijų valdymo skyriaus ekspeditoriumi – rūpinosi Lietuvos sukilėlių ryšiais su Lenkijos tautine vyriausybe. Vėliau tapo Vilniaus miesto viršininku. 1863 m. gruodžio mėnesį areštuotas ir „... už dalyvavimą visuose pastarojo meto organizacijos veiksmuose, kurie turėjo tikslą sukelti krašte jau nuslopintą maištininkų judėjimą, gruodžio 30 (1864 m. sausio 11) d. sušaudytas Lukiškių aikštėje“.

2017 m. palaikai aptikti vykdant Gedimino kalno tvirtinimo darbus ir 2019 m. iškilmingai palaidoti Rasų kapinių koplyčioje.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 5–5v

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. gruodžio 10 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1248, ap. 1, b. 523, l. 48–48v

T. Dalevskį, K. Kalinauską ir visą Vilniaus sukilėlių organizaciją tardymo metu išdavė Kaune suimtas ir su carine valdžia sutikęs bendradarbiauti gydytojas Liudvikas Dzičkovskis.

Rašytinis dokumentas, spaudinys. Vilnius, 1863 m. gruodžio 20 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1248, ap. 1, b. 523, l. 4

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. gruodžio 22 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1248, ap. 1, b. 523, l. 59v–60

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. gruodžio 30 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1248, ap. 1, b. 523, l. 86

Fotografijos. Autorius nenustatytas. Vilnius, XIX a. antra pusė.

Dar jaunystėje, 1848 m. buvo nuteistas 15-ai metų katorgos darbų už dalyvavimą politinėje jaunimo organizacijoje „Brolybės sąjunga“. Prasidėjus 1863 m. sukilimui bendradarbiavo su K. Kalinausku buvo Lietuvos provincijų valdymo skyriaus narys. 1863 m. birželio mėn. suimtas Vilniuje. Buvo nuteistas ir ištremtas 20-iai metų katorgos darbų Užbaikalėje, bet jau 1867 m. gavo leidimą gyventi Irkutske, o 1883 m. persikėlė į Varšuvą, kur ir mirė.

Pirmosios fotografijas apačioje užrašas „Pr. Dalevskis“.

Antrosios fotografijos kitoje fotokortelės pusėje užrašas plunksnele „Dalevskis“.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 157, l. 1; b. 148, l. 6–6v

Jame Nr. 13 registruotas Pranciškus Dalevskis, o Nr. 42 – Dominyka Dalevskienė.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 4, b. 382, l. 2v–3, 6v–7, tit. lapas

Fotografija. Aut. J. Bulhakas. Vilnius, XX a. pr.

Juose įrengtas Politinių kalinių kalėjimas Citadelė Nr. 14, kurioje buvo kalinami 1831 ir 1863 metų svarbiausi sukilimų dalyviai.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 331a, l. 1, 5

Prie raidės „D“ įrašytos visos Dalevskių šeimos moterys.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863–1864 m. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 438, ap. 1, b. 1441, tit. lapas, l. 5

Jame nurodoma paskirti žandarų palydą ištremiant Vilniuje gyvenančią našlę bajorę D. Dalevskienę ir jos netekėjusias dukteris Zuzaną, Juzefą ir Ksaverą į Permės guberniją bei ketvirtą dukterį našlę Apoloniją Sierakauskienę, skiriant jai griežtą policijos priežiūrą, į Naugardo guberniją.

Rašytinis dokumentas, spaudinys. Vilnius, 1863 m. rugsėjo 20 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 419, ap. 2, b. 183, l. 115–115v

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. rugsėjo 21 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 419, ap. 2, b. 183, l. 116v

Rašytinis dokumentas, spaudinys. Vilnius, 1863 m. rugsėjo 22 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 421, ap. 1, b. 1792, tit. lapas

Fotografija. Aut. Juzefas Čechavičius. XIX a. II p.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 505, l. 13

Suėmus Zigmantą Sieraukauską, jo nėščia žmona Apolonija Sierakauskienė taip pat buvo suimta. Arešte ji išbuvo tris mėnesius. Vieną kartą jai leido karo ligoninėje aplankyti suimtą vyrą. Po to ji susirgo. Už bandymą užtarti vyrą, A. Sierakauskienė buvo ištremta į Naugardo guberniją. Serganti A. Sierakauskienė, lydima žandaro ir akušerės Juzefos Boričevskos 1863 m. rugsėjo 24 d. traukiniu išvyko iš Vilniaus. Apie pasibaisėtiną M. Muravjovo elgesį su nėščia A. Sierakauskiene buvo plačiai rašoma užsienio spaudoje. Tremtyje ji pagimdė dukrelę Zigmantę, kuri mirė sulaukusi vos 4 metukų.

Rašytinis dokumentas. Naugardas, 1864 m. rugpjūčio 3 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 421, ap. 1, b. 1792, l. 8–8v

Žymiausia iš 6 Dalevskių dukterų. Kilusi iš bajorų šeimos, gavusi neblogą išsilavinimą privačiuose pansionuose, mokytojavo, su seserimis dalyvavo politinėse manifestacijose Vilniuje. Broliai Pranciškus ir Aleksandras Dalevskiai supažindino su Zigmantu Zierakausku, už kurio 1862 m. vasarą ištekėjo. Nužudžius vyrą, 1863 m. rudenį buvo ištremta į Naugardo guberniją, kur susilaukė dukrelės. 1868 m. paskelbus amnestiją, apsigyveno Varšuvoje. Ten mokytojavo, mokė buvusių tremtinių vaikus. 1913 m. parašė atsiminimus apie 1863–1864 m. sukilimą, šeimos istoriją. 1918 m. mirė Varšuvoje, kur palaidota ir sukilėlių motina Domininka Dalevskienė, seserys Teklė ir Ksavera, bei brolis Pranciškus. Palaidota šeimos kape Povonzkų kapinėse.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Apolonija_Dalevskyt%C4%97_-Sierakauskien%C4%97.jpg

Atsiminimus parašė 1913 m. Varšuvoje, kur gyveno grįžusi iš tremties. Ją rašyti paskatino pasirodę J. Geištoro atsiminimai. A. Dalevskytė-Sierakauskienė nesutiko su pastarojo nuomone dėl jos vyro Z. Sierakausko ir kitų asmenų vaidmens 1863–1864 m. sukilime. Atsiminimuose ji išdėstė savo požiūrį į to meto įvykius.

Yra žinomi 7 atsiminimų fragmentų nuorašai. Vienas jų per Lvovą pateko į Dalevskių bičiulio Benedikto Dybovskio rankas. Jis atvežė rankraštį į Vilnių ir perdavė saugoti į Vilniaus mokslo bičiulių draugijos archyvą. Taip vertingas dokumentas vėliau pateko į LVIA. Būtent šis A. Dalevskytės-Sierakauskienės atsiminimų rankraštis yra publikuotas ir išleistas atskira knyga lenkų ir lietuvių kalbomis. Profesorės T. Bairašauskaitė ir J. Sikorska-Kulesza išleido originalią atsiminimų versiją absoliučiai nieko nekeisdamos, palikusios pačios Apolonijos parengtą struktūrą, naudotus ano meto istoriografiją, tekstus ir šaltinius, kurie šių dienų istorikams jau nėra žinomi.

Šie atsiminimai, tai ne tik paminklas savo artimųjų ir šeimos istorijai. A. Dalevskytė-Sierakauskienė didžiausia vertybe laikė savo šeimos praeitį, neatsiejamą nuo Lietuvos ir Lenkijos likimo. Ji pasakoja apie didingas nesavanaudiškas asmenybes, be galo atsidavusias tėvynei ir visada pasirengusias aukotis („Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė. Atsiminimai“, Tamara Bairašauskaitė, Jolanta Sikorska-Kulesza, LNM, 2019 m.).

Rašytinis dokumentas. [Varšuva], 1913 m. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 8, b. 38, tit. lapas, l. 47

Jame Nr. 233–236 įrašytos Dominyka Dalevskienė, Juzefa, Ksavera, Teklė ir Zuzana Dalevskytės, o Nr. 1272 – Apolonija Dalevskytė–Sierakausienė.  

Sąrašą sudarė Vilniaus centrinio archyvo darbuotojas V. Veitko remdamasis oficialiais archyve saugomų valstybinių civilinių ir karinių įstaigų ir institucijų dokumentais ir spauda. Sąraše yra 1701 moteris. Nurodoma teistosios pavardė ir vardas, amžius, šeimyninė ir socialinė padėtis, nusikaltimo sudėtis, nuosprendžio data.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1927 m. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1248, ap. 1, b. 622, l. 7v, 23v

Fotografija. Aut. Juzefas Čechavičius. XIX a. II p.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 505, l. 11