Fotografija. XIX a. antroji pusė. Užrašas kitoje fotografijos pusėje rusų k.

M. E. Andriolis (1836 m. lapkričio 2 d. Vilnius – 1893 m. rugpjūčio 23 d. Nalenčiovas, Liublino vaivadija) – Lenkijos ir Lietuvos grafikas, tapytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis.

Tėvas dailininkas Pranciškus Andriolis. Nuo 1855 m. Maskvos universitete studijavo mediciną, mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. 1857 m. Peterburgo imperatoriškojoje dailės akademijoje įgijo dailininko diplomą. 1860–1861 m. tobulinosi Šv. Luko akademijoje Romoje.

Lietuvoje prasidėjus 1863 m. sukilimui Liudvikas Narbutas jį paskyrė būrio vadu, prie Lydos paimtas į nelaisvę, kalintas Kauno kalėjime. Pabėgęs iš kalėjimo gyveno Londone, 1864–1866 m. Prancūzijoje, grįžtantis į Lietuvą suimtas ir 1868 m. ištremtas 15 metų į Viatką (Rusija). Po 1871 m. amnestijos apsigyveno Varšuvoje, nuo 1880 m. gyveno Bžeguose prie Varšuvos. 1883–1886 m. dirbo „Firmin Didot“ leidykloje Paryžiuje.

Nupiešė istorinių ir buitinių kompozicijų, ciklą „1863 sukilimas Lietuvoje“, iliustravo knygų (E. Ožeškienės, V. Sirokomlės, I. Chodzkos, A. Mickevičiaus, J. I. Kraševskio, J. Slovackio, J. F. Cooperio, W. Shakespeare’o), nutapė peizažų, portretų, religinių kompozicijų bažnyčioms (Veliuonos, Kauno, Naugarduko).

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 147, l. 7–7v

Rašytinis dokumentas. Sankt Peterburgas, 1863 m. Lenkų ir rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863 m., b. 1293, l. 6a

Rašytinis dokumentas su M. E. Andriolio autografu. Vilnius, 1863 m. lapkričio 16–22 d. Rusų ir lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 724, l. 157

Rašytinis dokumentas. Chotynas (Ukraina), 1864 m. birželio 2 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863 m., b. 1293, l. 27

Su gubernatoriaus Aptolovičiaus autografu.

Rašytinis dokumentas. Kišiniovas (Moldova), 1867 m. rugpjūčio mėn. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863 m., b. 1293, l. 60

Rašytinis dokumentas. Kišiniovas (Moldova), 1867 m. rugpjūčio 8 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863 m., b. 1293, l. 80

Fotografija. XIX a. antroji pusė. Užrašas kitoje fotografijos pusėje rusų k., įrašytas M. E. Andriolio slapyvardis – Janas Zaruba.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 147, l. 8–8v

Fotografija. XIX a. antroji pusė. Užrašas kitoje fotografijos pusėje rusų k., įrašytas T. Gregutovičiaus slapyvardis – Andrius Golubas.

Mykolas Elvyras Andriolis 1863 m. pabėgo iš Kauno tvirtovės, slapta išvyko iš Rusijos imperijos ir apsigyveno Paryžiuje. 1866 m. vykdydamas Lenkų emigracijos komiteto misiją, su buvusiu Trakų apskrities karinio viršininko Kleto Korevos adjutantu Tomu Gregutovičiumi per Šveicariją, Vokietiją, Austriją ir Graikiją pasiekė Konstantinopolį, o iš ten per Juodąją jūrą ir Krymą mėgino patekti į Podolę, tačiau Besarabijoje buvo vedlio išduotas ir uždarytas į Chotyno kalėjimą. Veikiausiai būtent Chotyne buvo pagamintos nelegalių keliautojų nuotraukos. M. E. Andriolis bandė užsimaskuoti ir pasivadino Janu Zaruba. Tačiau nusiuntus šias nuotraukas į Vilnių, abu konspiratoriai buvo identifikuoti. Vėliau T. Gregutovičiui pavyko pabėgti, o jo bendražygiui teko stoti prieš Vilniaus politinių bylų tardymo komisiją. 1868 m. M. E. Andrioliui buvo atimtos visos teisės ir priteista 15 metų katorgos darbų Viatkos gubernijoje, tačiau 1871 m., pritaikius amnestiją, leista sugrįžti į buvusią Abiejų Tautų Respublikos teritoriją ir apsigyventi Varšuvoje.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 147, l. 95–95v

Rašytinis dokumentas. Chotynas (Ukraina), 1866 m. gruodžio 5 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap. 1, b. 724, l. 16

Rašytinis dokumentas. 1867 m. spalio 28 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863 m., b. 1293, l. 94

Fotografija. Aut. Juzefas Čechavičius. XIX a. II p.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 505, l. 10

Rašytinis dokumentas. Vilniaus laikinoji karo ligoninė, 1868 m. rugpjūčio 16 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863 m., b. 1293, l. 127–127v

Rašytinis dokumentas. 1868 m. rugsėjo 9 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863 m., b. 1293, l. 130

Rašytinis dokumentas. Viatka, 1871 m. birželio 25 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863 m., b. 1293, l. 136–136v, 138

Piešinys leidinyje „1863“, išleistame 70-ųjų sukilimo metinių minėjimo ir sukilėlių paminklo pastatymo Dubičiuose proga.

Leidinį Vilniaus mokslo bičiulių draugijai perdavė archeologo Vandalino Šukevičiaus sūnus Zigmantas.

Spaudinys. Gardinas, 1933 m. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 4, b. 380, l. 6

Piešinys leidinyje „1863“, išleistame 70-ųjų sukilimo metinių minėjimo ir sukilėlių paminklo pastatymo Dubičiuose proga.

Leidinį Vilniaus mokslo bičiulių draugijai perdavė archeologo Vandalino Šukevičiaus sūnus Zigmantas.

Spaudinys. Gardinas, 1933 m. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 4, b. 380, l. 6v