Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje katastrofiškai trūko rašomojo popieriaus. Sovietų okupacinės valdžios įstaigos naudodavo tarpukario Lietuvos, Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto bei Vokietijos okupacinės valdžios įstaigų, įmonių ir organizacijų dokumentų antras puses. Su popieriaus deficitu susidūrė ir Vilniaus miesto sanitarinė-epidemiologinė stotis, rengusi dokumentus ant Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities kreipimusi „Lietuvi ūkininke!“ antrų pusių. Sanitarinė-epidemiologinės stoties raštą 1944 m. rugsėjo 29 d. gavęs ir perdavęs atsakingiems darbuotojams Vilniaus tresto „Valgis“ direktorius Kajatonas Aksomaitis netrukus sulaukė „svečių“ iš LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB). Nepaisant to, kad prispausti popieriaus trūkumo, senų dokumentų antras puses nuolat naudodavo patys saugumiečiai, K. Aksomaitis buvo suimtas, apkaltintas antisovietinių atsišaukimų platinimu ir nubaustas 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje su turto konfiskavimu. Nors visa jo „kaltė“ tebuvo nelemtas raštas ant Vokietijos okupacinės valdžios kreipimosi antros pusės.
Dramatiškai-kurioziška konfiskuoto K. Aksomaičio turto dalybų istorija. Dėl palikto turto paėmimo „laikinai naudoti“ tarp NKGB pareigūnų įsisiautėjo tikra kova. Kai konfiskuotą turtą reikėjo perduoti realizuoti, o gautas lėšas pervesti valstybės naudai, buvo rastos tik 3 poros aulinių batų, 6 poros pusbačių, 1 pora aulinukų bei 5 poros moteriškų batelių, taip pat žibintuvėlis ir piniginė. Visas kitas turtas buvo išgrobstytas saugumiečių.
Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje virtualioje parodoje eksponuojami sovietų saugumo struktūrų ir Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) dokumentai.
Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyrius vedėja Nijolė Maslauskienė