RAUDONOSIOS ARMIJOS KARIŲ SIAUTĖJIMAS LIETUVOJE

RAUDONOSIOS ARMIJOS KARIŲ SIAUTĖJIMAS LIETUVOJE

Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, okupantų nusikaltimai buvo pavadinti „beprecedenčiais“, tvirtinant kad Raudonosios armijos kariai per Antrąjį pasaulinį karą elgėsi daug padoriau už agresyvios propagandos morališkai suluošintus jaunuolius. Ilgus metus apie per Antrąjį pasaulinį karą Raudonosios armijos karių padarytus nusikaltimus buvo kalbama pašnibždomis. Garsiau apie tai kalbėti nedrįso nei nusikaltimų aukos, nei tyrinėtojai.

Dalis visuomenės Europoje, o ypač posovietinėse valstybėse, taip pat ir Lietuvoje iki šiol galvoja, kad Raudonosios armijos karių smerkti negalima, kadangi per karą žmonės buvo mobilizuojami ne savo noru, patyrė didžiausius sunkumus, nugalėjo didelį blogį. Yra net linkusių pateisinti kovotojų prieš nacizmą žiaurumą, besipiktinančių jiems statytų paminklų demontavimu. 

Minint brutalios Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojamos 1940–1941 m., Antrojo pasaulinio karo metais bei pokariu darytos Raudonosios armijos karių nuotraukos bei dokumentai, liudijantys Raudonosios armijos kariškių savivalę bei nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Parodos pratarmėje aprašyti raudonarmiečių nusikaltimai, užfiksuoti sovietų represinių struktūrų dokumentuose.

 

Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis

 

KVIEČIAME APSILANKYTI.

Lt En