Virtuali paroda "Vilniaus miesto gyventojai 1916-1918 m. foto dokumentuose" (LVIA)
pratarmė
1914 m. vasarą prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Jis neaplenkė ir Lietuvos, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos dalis. Šiame kare viena iš pagrindinių Rusijos priešininkių buvo kaizerinė Vokietija. Jos kariuomenė iki 1915 m. rugsėjo mėnesio pabaigos užėmė visą Lietuvą. Vokiečiai įkūrė Oberostą, įvedė okupacinį režimą, sukūrė savo karinę centrinę ir vietos administraciją.
Siekdama geriau kontroliuoti ir administruoti Lietuvos gyventojus, vokiečių valdžia 1915 m. išleido įsakymus dėl pasų įvedimo, 1916 m. suorganizavo ir atliko gyventojų surašymą.
Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas fondas „Lietuvos karinės valdybos viršininkas“ (Nr. 641). Jame sukaupti išlikę dokumentai, atsispindintys pasų išdavimą 1916 – 1918 m. Vilniaus miesto bei priemiesčių gyventojams. Tai Vilniaus miesto milicijos (policijos) įvairių nuovadų komisariatų ar komendantūros išduotos pažymos asmenims pasams gauti; specialios asmenų kortelės, sudarytos prieš išduodant jiems pasus; paimti iš gyventojų seni Rusijos imperijos vidaus ir užsienio pasai ir parengti nauji (neatsiimti) Oberosto pasai.
Asmens kortelėje pateikiama nemažai informacijos apie asmenį: vardas, pavardė, mergautinė pavardė, gimimo data arba amžius, gimimo vieta, motinos kalba, gyvenamoji vieta Vilniuje, šeimyninė padėtis, religija ir kt. Dalį šių duomenų (amžių, gimimo vietą) reikia vertinti kritiškai, nes nepridėti juos pagrindžiantys dokumentai. Pažymėtina, kad asmenų kortelės surašytos vokiečių kalba.
Absoliuti dauguma asmenų kortelių yra su šių asmenų fotonuotraukomis. Kaip taisyklė, tai negatyvai. Pozityvai buvo klijuojami į pasus. Labai dažnai asmens kortelėje nurodyta jos sudarymo data. Dauguma asmens kortelių buvo sudaryta 1916 m., kai kurios 1917 – 1918 m.
Šios parodos tikslas – parodyti asmens kortelėse ar pasuose esančias žmonių fotonuotraukas. Žinoma, atrinkta ir pristatoma tik labai nedidelė dalis šių įdomių šaltinių apie Vilniaus miesto 1916 – 1918 m. gyventojus. Šiuolaikinių technologijų pagalba foto negatyvai perdaryti ir demonstruojami kaip foto pozityvai. Dėl skirtingos negatyvų fizinės būklės, skiriasi savo ryškumu ir gauti pozityvai.
Atrinkti 62 foto dokumentai (54 negatyvai ir 8 pozityvai). Juose pavaizduoti 29 vyrai (jų tarpe 1 mažas vaikas) ir 34 moterys. Šiose kortelėse motinos kalbą nurodė (arba pagal pasą) 18 asmenų – jidiš, 30 – lenkų, 8 – lietuvių, 2 – rusų, 3 – vokiečių ir 1 – latvių.
Jauniausiam Vilniaus gyventojui (sėdinčiam ant motinos kelių) apie 1,5 metų. Vyriausias - 97 metų. Pagal šių žmonių aprangą galima iš dalies spręsti ir apie jų socialinę bei turtinę padėtį. Kai kuriuose foto dokumentuose užfiksuoti šeimų nariai.
Pateikiant informaciją apie asmenis, naudotasi tiek asmenų kortelėmis, tiek ir milicijos (policijos) nuovadų komisariatų išduotomis pažymomis. Pažymos, beje, išliko ne prie visų asmens kortelių.
Panaudotos santrumpos: gim. (gimė), m. (metų), gyv. (gyveno), lenk. (lenkų), liet. (lietuvių), rus. (rusų), jid. (jidiš), vok. (vokiečių), lat. (latvių); g. (gatvė), skersg. (skersgatvis), skv. (skveras), km. (kaimas), dv. (dvaras), apsk. (apskritis), gub. (gubernija), išd. (išduotas), sud. (sudaryta), kort. (kortelė).
Kviečiame žvilgterti kaip atrodė Vilniaus gyventojai prieš 100 metų.
