Galerijos
Albumai
VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

PRATARMĖ

Sovietinėje Lietuvoje literatūra buvo viena iš labiausia valdžios ideologiškai kontroliuojamų ir politiškai prižiūrimų kultūros sričių. Lietuvos komunistų partija (LKP) siekė įsprausti literatūrą į komunistinės ideologijos rėmus ir panaudoti ją skiepijant visuomenei komunistines vertybes. Literatūros teorijoje ir kritikoje diegta vulgaraus sociologizmo doktrina ir marksistine metodologija, partiškumo ir klasiniu principu grindžiama lietuvių literatūros palikimo interpretacija, kūrinių vertinimo pagal politinius ir ideologinius kriterijus bei atitikimą socialistiniam realizmui schema. Nutraukus kultūros paveldo tęstinumą, iš apyvartos pašalinta ideologiškai kenksminga, „nacionalistinė“ literatūra, drausta kūrybos formų įvairovė. Visgi lietuvių literatūros lauke gyvavo kultūros tradicija, palaikiusi tautinių bei estetinių vertybių sklaidą ir oponavusi oficialiai literatūros doktrinai.

Vienas iš lietuvių kultūrinio tapatumo išsaugojimo židinių buvo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvių literatūros katedra. XX a. 6-jame dešimtmetyje čia susitelkė rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino mokiniai, plačios kultūrinės erudicijos lituanistai: Katedros vedėja Meilė Lukšienė, dėstytojai Irena Kostkevičiūtė, Aurelija Rabačiauskaitė, Vanda Zaborskaitė, Jurgis Lebedys, Donatas Sauka, Adolfas Sprindis ir kiti, kurie rūpinosi tautinės kultūros gyvastimi ir tęstinumu, studentų estetiniu lavinimu ir jų kūrybiškumo ugdymu. Jie atmetė vulgaraus sociologizmo doktriną, marksistinę metodologiją ir komunistinės ideologijos schemas. Atsisakę klasiniu ir partiniu principu vertinti literatūros faktus, jie bandė įtvirtinti literatūros estetinės prigimties koncepciją, literatūros kūrinio, kaip pirmiausia estetinio reiškinio, vertinimo principą, gynė estetinių formų įvairovę ir kūrėjo saviraiškos laisvę. Dėstytojai ypač rūpinosi lituanistikos, kaip lietuvių tapatumo raiškos, plėtote, kūrė aplinką, palankią tautinės savimonės ir kultūros vertybių sklaidai. Jų pozicija darė didelę įtaką studentų savimonei ir vertybėms. Katedra įgijo autoritetą kultūros ir mokslo bendruomenėje, reikšmingai įtakojo jos mentalitetą. Netrukus ji tapo režimui oponavusiu lietuvių literatūros mokslo, kultūrinio tapatumo išsaugojimo ir tautinės savimonės sklaidos židiniu. Politinio atlydžio laikotarpiu Katedroje atviriau reikštos tautinės nuostatos, ryškėjo pastangos išsilaisvinti nuo komunistų ideologinės kontrolės. 1956 m. rudens įvykiai Vengrijoje ir Lenkijoje, patriotinių nuotaikų proveržiai Lietuvoje minint Vėlines suteikė impulsą Vilniaus valstybinio universiteto lituanistų drąsesniam oponavimui režimo atžvilgiu.

1956 m. LKP vadovybei sunerimus dėl visuomenės antisovietinių nuotaikų, komunistų akiratyje atsidūrė ir Universiteto Lietuvių literatūros katedra – „nacionalistinių idėjų ir koncepcijų skleidėja“. Liepos mėn. vykusiame Lietuvos SSR inteligentijos suvažiavime Katedros vedėja M. Lukšienė buvo apkaltinta nacionalizmu. 1957 m. sausio 17 d. LKP CK sekretorius Antanas Sniečkus pasitarime su Lietuvos SSR rašytojų sąjungos nariais komunistais inspiravo Lietuvių literatūros katedros ideologinę kritiką. Po kelių dienų, sausio 21 d., Universiteto partinės organizacijos susirinkime A. Sniečkus pastūmėjo komunistus pradėti Lietuvių literatūros katedros ideologinio pasmerkimo kampaniją.

Prasidėjo organizuotas puolimas prieš Katedrą, užsitęsęs penkis metus ir virtęs stambiausia politinio susidorojimo akcija sovietų Lietuvos kultūros ir mokslo lauke. 1957–1961 m. buvo vykdomi nuolatiniai Katedros dėstytojų darbo tikrinimai ir klaidų demaskavimai, organizuota įnirtinga kritika spaudoje ir įvairiuose susirinkimuose. Kampaniją pakurstė Katedros rengtas ir 1958 m. pabaigoje cenzūros uždraustas Universiteto jaunųjų literatų kūrybos almanachas „Kūryba“. 1959 m. vasario 11 d. Universiteto partinio biuro posėdyje almanachas, dėl jame vyravusių ideologiškai žalingų kūrinių, persmelktų estetizmo nuotaikomis, pasmerktas kaip „grubi politinė klaida“. Almanacho redaktorius A. Sprindis, įvado autorė M. Lukšienė, kūrinius parinkusi V. Zaborskaitė, studentų kūrybą kreipusi I. Kostkevičiūtė, redaktorių kolegijos nariai ir Katedros dėstytojai apkaltinti nacionalizmu ir revizionizmu. Užsipultas ir almanachui straipsnį parašęs I. Kostkevičiūtės studentas Tomas Venclova, bandęs „pratemti nacionalistines „vieningos srovės“ ir „nacionalistinės pasaulėjautos“ teorijas“.

1959 m. kovo 23 d. LKP CK biuras palankiai įvertino Katedros triuškinimą, pritarė M. Lukšienės bei kitų dėstytojų pašalinimui iš Universiteto ir suteikė naują impulsą persekiojimui. Paakinti LKP vadovybės, komunistai išvystė platų  puolimą prieš Katedrą ir joje surengė „kadrų valymą“.

Politinis susidorojimas su Katedra kultūros lauke buvo pateiktas kaip komunistų ideologinės kovos su buržuaziniu nacionalizmu, nemarksistine literatūros koncepcija ir metodologija akcija, Universiteto partinės organizacijos politinio budrumo atvejis.

1958–1960 m. vykusiuose LKP X–XII suvažiavimuose, 1957–1961 m. Universiteto partinės organizacijos susirinkimuose ir biuro posėdžiuose Katedros dėstytojai kaltinti nacionalizmu ir revizionizmu, buržuaziniu estetizmu ir objektyvizmu, smerktos jų koncepcijos visuose literatūros mokslo baruose, kritikuotas valdžiai kenksmingas studentų mokymas, estetinis ugdymas, įtaka kultūros ir mokslo bendruomenei. Ypač įnirtingai triuškintos M. Lukšienės, V. Zaborskaitė, I. Kostkevičiūtės ir A. Rabačiauskaitės mokslinės koncepcijos, metodologija ir lietuvių literatūros palikimo interpretacija. D. Sauka apkaltintas politiškai netinkamai vadovavęs Universiteto tautosakos būreliui, dėl ko studentai visai nesidomėjo „revoliucine tautosaka“ ir ekspedicijose surinko nemažai antisovietinių Lietuvos partizanų dainų. A. Sprindis kritikuotas neužtikrinęs ideologinės kontrolės Universiteto literatūros ir kritikos būreliui, almanachui „Kūryba“, neužkirtęs kelio studentų lituanistų „dekadentinei ir nacionalistinei“ saviraiškai.

Katedrą nuo kaltinimų gynė Universiteto rektorius Juozas Bulavas, prorektorius ir Filosofijos katedros vedėjas Eugenijus Meškauskas. Dėstytojus mėgino užtarti V. Mykolaitis-Putinas, 1958 m. Katedros vedėju paskirtas Bronius Pranskus-Žalionis. Katedrai prijautė nemažai Universiteto dėstytojų, Lietuvos kultūrininkų.

Politinį susidorojimą su Katedra nulėmė keletas priežasčių. Dėstytojų estetinė koncepcija, literatūros samprata ir mokslinio tyrimo metodai prieštaravo vulgaraus sociologizmo doktrinai ir marksistinei metodologijai. LKP tai suvokė kaip buržuazinės ideologijos, estetizmo teorijos ir objektyvistinės metodologijos apraišką, marksistinio literatūros supratimo reviziją. LKP įnirtingos ideologinės kovos su vieningos srovės teorija ir buržuaziniu kultūros palikimu kontekste Katedros pastangos plėtoti tarpukario Lietuvos literatūros mokslo tradiciją, perimti ir išvystyti lietuvių literatūros paveldą vertintos kaip buržuazinis nacionalizmas ir klasinio-partinio požiūrio į kultūros palikimą revizija. Ypač nerimauta dėl Katedros kultūrinės įtakos pasekmių: kad iš komunistų ideologinės kontrolės išsprūdusi Katedra taps lietuvybės ir kultūrinio oponavimo režimui židiniu.

Politinis susidorojimas su Katedra turėjo rimtų padarinių. 1958–1961 m. iš darbo Universitete atleistos  M. Lukšienė, I. Kostkevičiūė, A. Rabačiauskaitė, V. Zaborskaitė, Katedros sekretorė aspirantė Stasė Litvinaitytė. Persekiojimą ir ideologinį spaudimą patyrė su Katedros dėstytojais susiję įvairių lituanistų darbo grupių nariai, Katedrą palaikę Universiteto dėstytojai, kitose aukštosiose mokyklose dirbę kolegos. 1959 m. pasmerkta įžymaus lietuvių bendrinės kalbos puoselėtojo prof. Juozo Balčikonio lingvistinė koncepcija. Kampanija palietė ir Universiteto studentus, pirmiausia lituanistus, kurie svarstyti dėl ideologiškai netinkamos kūrybinės raiškos, antisovietinių nuotaikų. 1960 m. iš Universiteto pašalintas almanacho „Kūryba“ redaktorių kolegijos narys, „aršus dekadentizmo ir formalistinio meno gynėjas“ studentas Juozas Eugenijus Tumelis. Studentas T. Venclova buvo priverstas pasitraukti į akademines atostogas. Kvalifikuotus dėstytojus pakeitus komunistais ir komjaunuoliais, įsigalėjo vulgaraus sociologizmo doktrina ir marksistine metodologija. Buvo peržiūrėti lietuvių literatūros dėstymo ir mokslinių tyrimų planai ir programos, dirbtinai išplėstas sovietinės literatūros kursas, padidintas sovietinės tematikos studentų kursinių ir diplominių darbų skaičius. Katedra orientuota tirti sovietinės literatūros raidą. Sugriežtinta dėstytojų mokslinės ir pedagoginės veiklos, studentų ugdymo, lituanistų būrelių veiklos kontrolė. Politinis susidorojimas su Katedra tapo viena iš svarbesnių akcijų, griežtinant sovietų valdžios kultūros politiką ir atlydžio laikotarpius susilpnėjusią kultūros lauko priežiūrą.

Visgi LKP nepavyko M. Lukšienės ir jos bendraminčių pasukti oficialios literatūros doktrinos linkme ir įsprausti juos į komunistinės ideologijos rėmus. Katedroje likę dirbti V. Mykolaičio-Putino mokiniai išsaugojo tautinės kultūros tęstinumo tradiciją, vystė lituanistikos mokslą, išugdė gabių lituanistų kartą. Iš Universiteto atleistos dėstytojos M. Lukšienė, V. Zaborskaitė ir I. Kostkevičiūtė režimo leistinumo ribose tęsė mokslinius tyrimus, plėtojo savo  koncepcijas ir padėjo šiuolaikinio literatūros mokslo bei estetikos pagrindus. Jos toliau gynė lietuvybę, rūpinosi lietuvių kultūros plėtojimu, telkė apie save tautinio mentaliteto kultūrininkus. Tautinio atgimimo metais jos įsitraukė į Lietuvos persitvarkymo sąjūdį, parengė tautinės mokyklos koncepciją, atkūrus Nepriklausomybę dalyvavo švietimo reformoje. Katedros puolimo kampanijoje kritikuotas T. Venclova įsijungė į antisovietinį judėjimą, 1975 m. su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Helsinkio grupę. 1977 m. išvykęs į JAV, atsidėjo mokslui ir kūrybai, dalyvavo lietuvių išeivijos kultūriniame gyvenime ir Lietuvos laisvinimo sąjūdyje.

Sovietinės okupacijos metais Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra buvo vienas iš pagrindinių lituanistikos centrų, XX a. 6-jame dešimtmetyje oponavęs sovietinio režimo kultūros politikai, oficialiai literatūros doktrinai ir primestoms komunistinės ideologijos schemoms. Katedros dėstytojų pastangos išsaugoti ir plėtoti tautinės kultūros tapatumą, perimti ir išvysti lietuvių literatūros tradiciją darė įtaką Lietuvos visuomenės mentalitetui, ugdė tautinę savimonę, palaikė lietuvybę ir stiprino atsparumo komunistinei ideologijai dvasią.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.

 

PANAUDOTA LITERATŪRA:

Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, 1030 p.

STREIKUS, Arūnas. Minties kolektyvizacija. Cenzūra Sovietų Lietuvoje. Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2018, 438 p.

Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra 1940 – 2000. Vilnius: Vilniaus universitetoi leidykla, 2002, 347 p.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio universiteto rūmai.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 120.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytoja Meilė Lukšienė.

[1950 m.]

Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka, RS F391-623, l. 3.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus pokalbio su Lietuvos SSR rašytojų sąjungos nariais komunistais stenogramos ištraukos apie Meilės Lukšienės ir Irenos Kostkevičiūtės mokslinių darbų kritiką.

1957 m. sausio  18 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 226, l. 22, 30–35.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytoja Meilė Lukšienė su profesoriumi Vincu Mykolaičiu-Putinu ir studentais lituanistais.

Antroje eilėje iš kairės: 7. V. Mykolaitis-Putinas, 9. M. Lukšienė. Vilnius. [1950 m.]

Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka, RS F391-681, l. 3.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus pranešimo, skaityto Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto LKP pirminės organizacijos ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime, ištrauka apie komunistinės ideologijos nesilaikymą Universiteto Lietuvių literatūros katedroje.

1957 m. sausio 21 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 61, l. 109, 132–133.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus.

1949 m. vasario 15 d.

Fotonuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 87-1.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolo ištraukos apie Universiteto Lietuvių literatūros katedros veiklos kritiką.

1957 m. gruodžio 26 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 62, l. 1, 6, 14–18, 26–27.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja Meilė Lukšienė su Lietuvos SSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriumi Kostu Korsaku ir IV kurso studentais lituanistais.

Antroje eilėje stovi iš kairės: 8. K. Korsakas, 10. M. Lukšienė. Vilnius. 1953 m. birželio 16 d.

Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka, RS F391-688, l. 3.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus pranešimo, skaityto LKP X suvažiavime, ištrauka apie Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojų mokslinių darbų kritiką.

1958 m. vasario 12 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 430, l. 94–95.

Pranešime Lietuvių literatūros katedros vedėja Meilė Lukšienė kritikuota iš „buržuazinės koncepcijos“ pozicijų nagrinėjusi Jono Biliūno kūrybą, Universiteto rektorius  Juozas Bulavas – už taikstymąsi su „revizionistinėmis“ tendencijomis katedroje.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus su grupe Sovietų Sąjungos komunistų partijos XXI suvažiavimo delegatų iš Lietuvos.

Iš kairės: 1. A. Sniečkus, 2. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Motiejus Šumauskas, 3. Lietuvos SSR Liaudies ūkio tarybos pirmininkas Ksaveras Kairys. Maskva. 1959 m. sausio 27 d.

Fotonuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 62, l. 9.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Meilės Lukšienės monografijos „Jono Biliūno kūryba“ viršelis.

Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956.

Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos SSR rašytojų sąjungos pirmininko Antano Venclovos pranešimo, skaityto Lietuvos komunistų partijos X suvažiavime, ištrauka apie Vandos Zaborskaitės ir Meilės Lukšienės mokslinių darbų kritiką.

1958 m. vasario 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 430, l. 209.

Pranešime kritikuota Lietuvos SSR rašytojų sąjunga,  nepasmerkusi V. Zaborskaitės straipsnio Juozo Tumo-Vaižganto „Rinktinių raštų“ I tome ir M. Lukšienės monografijos „Jono Biliūno kūryba“ už komunistinės ideologijos nesilaikymą.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos SSR rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas Venclova su žmona Eliza ir lenkų rašytoju L. Kručkovskiu savo viloje.

Iš kairės; 2. E. Venclovienė, 3. A. Venclova, 4. Kručkovska, 5. L. Kručkovskis . Palanga. 1959 m.

Fotonuotraukos autorius Eugenijus Šiško.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-061158.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto sekretoriaus Vlado Niunkos pranešimo, skaityto LKP X suvažiavime, ištrauka apie komunistinės ideologijos nesilaikymą vertinant lietuvių literatūros palikimą.

1958 m. vasario 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 430, l. 390–394.

Pranešime kritikuotas Vandos Zaborskaitės straipsnis Juozo Tumo-Vaižganto „Rinktinių raštų“ I tome už komunistinės ideologijos nesilaikymą.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) sekretorius Vladas Niunka rašytojo Petro Cvirkos 50-ųjų gimimo metinių minėjime.

Pirmoje eilėje iš  kairės: 1. rašytojas Eduardas Mieželaitis, 2. Lietuvos SSR rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas Venclova (kalba), 3. V. Niunka, 6. rašytojas Kostas Korsakas. Vilnius. 1959 m.

Fotonuotraukos autorius Judelis Kacenbergas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-30397.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvos komunistų partijos (LKP) pirminės organizacijos susirinkimo protokolo ištraukos apie komunistinės ideologijos nesilaikymą Universiteto Lietuvių literatūros katedroje.

1958 m. gegužės 7 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 77, l. 118, 121–124.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas Bronius Pranskus-Žalionis.

Vilkaviškio r., Juodupėnai. 1958 m.

Fotonuotraukos autorius Eugenijus Šiško.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-059642.

Lietuvos komunistų partijos X suvažiavime apkaltinus Meilę Lukšienę marksizmo „revizionizmu“ ir vėliau atleidus iš Vilniaus valstybinio universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjos pareigų, B. Pranskus-Žalionis buvo paskirtas Lietuvių literatūros katedros vedėju.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto sekretoriaus Vlado Niunkos pranešimo, skaityto Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto LKP pirminės organizacijos susirinkime, ištrauka apie Universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojų Meilės Lukšaitės, Vandos Zaborskaitės, Irenos Kostkevičiūtės mokslinės ir pedagoginės veiklos kritiką.

1958 m. birželio 30 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 77, l. 150–152.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Meilė Lukšienė su Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto studentais.

Vilnius. [1958 m.]

Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka, RS, f. 391-688, l. 4.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos komiteto sekretoriaus Vytauto Kuzminskio pranešimo, skaityto ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime, ištrauka apie komunistinės ideologijos nesilaikymą Universiteto Lietuvių literatūros katedroje.

1958 m. lapkričio 28 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 75, l. 22–27.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto dėstytojas, Universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos komiteto sekretorius Vytautas Kuzminskis.

Vilnius. [1957 m.]

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-080620.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Rašytojo Vacio Reimerio pranešimo, skaityto Lietuvos komunistų partijos XI suvažiavime, ištrauka apie komunistinės ideologijos nesilaikymą Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojų mokslinėje ir pedagoginėje veikloje, ideologinės kontrolės stoką rengiant jaunųjų literatų kūrybos almanachą „Kūryba“.

1959 m. sausio 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 196, b. 3, l. 124–125

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Istorijos-filologijos fakulteto studentai.

1958 m. rugsėjo mėn.

Fotonuotraukos autorius Z. Serapinas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-010903.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus Jono Kubiliaus pranešimo, skaityto Lietuvos komunistų partijos XI suvažiavime, ištrauka apie komunistinės ideologijos nesilaikymą Meilės Lukšienės ir kitų Universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojų mokslinėje ir pedagoginėje veikloje.

1959 m. sausio 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 196, b. 3, l. 211.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektorius Jonas Kubilius (centre) Vilniaus universiteto 380-ųjų įsteigimo metinių minėjime. Vilnius.

1959 m. gruodžio mėn.

Fotonuotraukos autorius Balys Bučelis.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-014350.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto jaunųjų literatų kūrybos almanacho „Kūryba“ vyriausiojo redaktoriaus Adolfo Sprindžio pranešimo, skaityto Universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos komiteto biuro posėdyje, stenogramos ištrauka apie ideologinės kontrolės stoką rengiant almanachą, komunistinės ideologijos nesilaikymą Universiteto Lietuvių literatūros katedroje.

1959 m. vasario 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 88, l. 129–135.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojas, lituanistų būrelio vadovas Adolfas Sprindis.

[1965–1968 m.]

Fotonuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-080067.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos SSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriaus Kosto Korsako pranešimo, skaityto Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos komiteto biuro posėdyje, stenogramos ištrauka apie komunistinės ideologijos nesilaikymą Universiteto Lietuvių literatūros katedroje.

1959 m. vasario 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 88, l. 236–239.

Pranešime Universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojai apkaltinti buržuaziniu nacionalizmu ir revizionizmu, pasmerktos jų mokslinės koncepcijos ir tyrimų metodologija.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos SSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktorius Kostas Korsakas.

Vilnius. 1959 m.

Fotonuotraukos autorius Ilja Fišeris.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-07966.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Filosofijos katedros vedėjo Eugenijaus Meškausko pranešimo, skaityto Universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos komiteto biuro posėdyje, stenogramos ištrauka apie Tomo Venclovos straipsnį jaunųjų literatų kūrybos almanache „Kūryba“, Universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojų pažiūrų ir veiklos kritiką.

1959 m. vasario 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 88, l. 208–211.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Filosofijos katedros vedėjas Eugenijus Meškauskas.

Vilnius. 1969 m.  vasario 18 d.

Fotonuotraukos autorius Marijonas Baranauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas,  0-049789

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojos Meilės Lukšienės pranešimo, skaityto Universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos komiteto biuro posėdyje, stenogramos ištrauka apie jaunųjų literatų kūrybos almanacho „Kūryba“ rengimą, studentų ugdymą ir jai pareikštus ideologinius kaltinimus.

1959 m. vasario 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 88, l. 185–194.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Meilė Lukšienė.

Vilnius. 1978 m. vasario 28 d.

Fotonuotraukos autorė  Nijolė Narkūnaitė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-063164.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojos Vandos Zaborskaitės pranešimo, skaityto Universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos komiteto biuro posėdyje, stenogramos ištrauka apie jai pareikštus ideologinius kaltinimus

1959 m. vasario 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 88, l. 223–227.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vanda Zaborskaitė.

Vilnius. 1978 m. sausio 27 d.

Fotonuotraukos autorė Nijolė Narkūnaitė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-063132.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojos Irenos Kostkevičiūtės pranešimo, skaityto Universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos komiteto biuro posėdyje, stenogramos ištrauka apie studento Tomo Venclovos straipsnį jaunųjų literatų kūrybos almanachui „Kūryba“, jai pareikštus ideologinius kaltinimus.

1959 m. vasario 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 88, l. 199–202.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Irena Kostkevičiūtė kalba minėjime, skirtame rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 90-osioms gimimo metinėms.

Vilnius. 1983 m. sausio 18 d.

Fotonuotraukos autorė Irena Mikužienė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-081345.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto studento Tomo Venclovos pranešimo, skaityto Universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos komiteto biuro posėdyje, stenogramos ištrauka apie jam pareikštus ideologinius kaltinimus.

1959 m. vasario 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 88, l. 195–198.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto studentas Tomas Venclova (pirmas iš kairės) su motina Eliza Vencloviene ir tėvu, Lietuvos SSR rašytojų sąjungos pirmininku Antanu Venclova.

Palanga. 1959 m.

Fotonuotraukos autorius Eugenijus Šiško.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-061168.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos komiteto biuro posėdžio nutarimas „Apie rimtas klaidas, paruošiant Universiteto jaunųjų literatų kūrybos almanachą „Kūryba“.

1959 m. vasario 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 88, l. 262–268.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto M. K. Sarbievijaus kiemelis.

1965 m.

Fotonuotraukos autorius Mečislovas Sakalauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-39711.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto biuro nutarimas „Apie atliktą darbą taisant rimtas klaidas Vilniaus Kapsuko vardo universiteto lietuvių literatūros katedroje“.

1959 m. kovo 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 196, b. 88, l. 301.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos Komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (antras iš kairės) ir Vengrijos socialistinės darbininkų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Janošas Kadaras (trečias iš kairės) Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete.

1969 m. rugpjūčio 29 d.

Fotonuotraukos autorius Marijonas Baranauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas,  0-048438.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto Kultūros, mokslo ir mokyklų skyriaus pažyma „Apie atliktą darbą taisant rimtas klaidas Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto lietuvių literatūros katedroje“.

1959 m. kovo 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 196, b. 88, l. 302–307.

Pažymoje pritarta Universiteto Lietuvių literatūros katedros mokslinės ir pedagoginės veiklos pasmerkimui ir ideologinės kontrolės sugriežtinimui.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Lietuvos SSR kultūros ministras Lionginas Šepetys (antras iš dešinės) su Lietuvių literatūros ir meno dienų Šakiuose dalyviais, Šakių rajono medžiotojams įteikiant jam sumedžiotą kiškį.

Šakių r. 1969 m. sausio 24 d.

Fotonuotraukos autorius Marijonas Baranauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-049694.

L. Šepetys (1927–2017), Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) Kultūros, mokslo ir mokyklų skyriaus vedėjo pavaduotojas (1958–1960 m.), Mokslo ir kultūros skyriaus vedėjas (1964–1967 m.), Lietuvos SSR kultūros ministras (1967–1976 m.), LKP CK sekretorius ideologijai (1976–1989 m.). Parengė LKP CK biuro 1959 m. kovo 23 d. nutarimo projektą dėl Vilniaus valstybinio V. Kapsuko  universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojų veiklos pasmerkimo.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos biuro 1958–1959 m. veiklos ataskaitos ištrauka apie komunistinės ideologijos nesilaikymą Universiteto Lietuvių literatūros katedroje.

1959 m. birželio 5 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 93, l. 53–57.

Ataskaitoje pasmerktas studento Tomo Venclovos straipsnis jaunųjų literatų kūrybos almanache „Kūryba“, Universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojų Meilės Lukšienės, Irenos Kostkevičiūtės, Vandos Zaborskaitės, Aurelijos Rabačiauskaitės, kalbininko Juozo Balčkonio mokslinės koncepcijos, metodologija ir pedagoginė veikla.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Poetas Tomas Venclova.

Paryžius. 1978 m.

Fotonuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-30397.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus Jono Kubiliaus pranešimo, skaityto Lietuvos komunistų partijos XII suvažiavime, ištrauka apie komunistinės ideologijos nesilaikymą Universiteto Lietuvių literatūros katedroje, Meilės Lukšienės ir Aurelijos Rabačiauskaitės atleidimą iš darbo.

1960 m. kovo 2 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas,  f. 1771, ap. 206, b. 3, l. 264–266

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Literatūrologė Meilė Lukšienė su vyru Kazimieru Lukša.

Vilnius. 1979 m. birželio 19 d.

Fotonuotraukos autorius Algimantas Žižiūnas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-43299.

Autografe parašyta: „Kiekvienas atsakome už savosios tautos kultūros ateitį.“

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos biuro 1960–1961 m. veiklos ataskaitos ištrauka apie komunistinės ideologijos nesilaikymą Universiteto Lietuvių literatūros katedroje, dėstytojų Irenos Kostkevičiūtės ir Vandos Zaborskaitės mokslinių koncepcijų kritiką ir jų atleidimą iš darbo.

1961 m. gegužės 26 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 122, l. 101–105.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Literatūrologė Vanda Zaborskaitė.

Vilnius. 1979 m. spalio 15 d.

Fotonuotraukos autorius Algimantas Žižiūnas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-43255.

Autografe parašyta: „Savo „credo“ norėčiau išsakyti V. Mykolaičio-Putino žodžiais: / „...klystančiam būk visados atlaidus / Ir kenčiančio niekad nesmerki.“

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Menotyrininkės Irena Kostkevičiūtė ir Zita Žemaitytė, sveikinančios muziejininką Paulių Galaunę 90-mečio proga.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. I. Kostkevičiūtė, 2. P. Galaunė. Antrame plane centre: Z. Žemaitytė. Kaunas. 1980 m. sausio 25 d.

Fotonuotraukos autorius Raimondas Kojra.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-066583.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Meilė Lukšienė (dešinėje) ir Vanda Zaborskaite minėjime, skirtame M. Lukšienės 70-mečiui.

Vilnius. 1983 m. rugsėjo 15 d.

Fotonuotraukos autorius Eugenijus Masevičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-080981.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Poetas Tomas Venclova (pirmoje eilėje pirmas iš dešinės) Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) organizuotoje demonstracijoje, skirtoje Tarptautinio visuomeninio tribunolo Kopenhagoje 1985 m. liepos 26 d. manifestui ir Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo siekiams paremti.

Stokholmas. 1985 m. liepos 30 d.

Fotonuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A195-P001.

VILNIAUS UNIVERSITETO LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS PERSEKIOJIMAS 1957–1961 M. (LYA)

Meilė Lukšienė ir poetas Justinas Marcinkevičius, pirmininkaujantys Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo posėdžiui.

Vilnius. 1988 m. spalio 22–23 d.

Fotonuotraukos autorė Roma Beliajevienė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-094206.

Lt En