Vilniaus Žemutinė pilis - tai vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių, viena pagrindinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijų nuo pat valstybės įkūrimo pradžios XIII amžiaus pirmoje pusėje. Žemutinės pilies teritorijoje šiandien galime aplankyti valdovų rūmus, katedrą, varpinę, Naująjį arsenalą, Senąjį arsenalą, pilininko (horodničiaus) namą, Pilies kalno šiaurinę atraminę sieną su konservuotais Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčių pamatais.
Valdovų rūmai. Didžiausiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinio ir materialinio klestėjimo laikais – XVI-XVII amžiaus pradžioje - valdovai negailėjo pinigų Žemutinės pilies plėtimui ir gražinimui. Iki XIV amžiaus vidurio visa pilis buvo apjuosta beveik 1 km ilgio mūro siena. Pilies teritorijoje gyveno didysis kunigaikštis, Vilniaus vyskupas. Valdovų rūmai – vieni iš pirmųjų renesanso pastatų Lietuvoje. Juose buvo garsi meno kūrinių kolekcija, biblioteka, teatras. Todėl natūralu, kad darbams buvo pasitelkti ir profesionalūs italų kilmės menininkai. Vėliau jie nyko ir griuvo, nes valdovai daug daugiau laiko praleisdavo Varšuvoje, be to, pradėjo kilti Gardino, kaip svarbiausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinio centro reikšmė. Lietuvą okupavus Rusijai, XIX amžiaus pradžioje svarbiausia Žemutinės pilies dalis - Valdovų rūmai - buvo nugriauta. Po 1990 m., Lietuvai vėl atgavus nepriklausomybę, Valdovų rūmai atstatyti.
Senasis ir naujasis arsenalai. Vilniaus senojo arsenalo pastato rytų korpusas stovi Pilies kalno pašlaitėje, Žemutinės pilies teritorijos šiaurės rytiniame kampe, palei Vilnios upę. Vilniaus pilies arsenalas pradedamas minėti XVI amžiaus viduryje. Jis buvo vienas iš didžiausių arsenalų Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, kuriame XVI–XVII amžiais buvo saugomi ginklai, kuriuos tiekdavo dabartinėje Tilto gatvės rajone buvusios ginklų liejyklos. Tuo metu arsenalą sudarė trys dviejų aukštų korpusai, išsidėstę apie keturkampį kiemą. Didžiausias korpusas buvo rytų pusėje. Šiaurinis korpusas šliejosi prie Žemutinės pilies gynybinės sienos. Vakarinis buvo lygiagretus rytiniam. Kiemo viduje, Pilies kalno šiaurinėje atšlaitėje, XVIII amžiuje stovėjo dar vienas, mažesnis, pastatas. Šių pastatų kompleksas XVI–XVIII amžiais buvo vadinamas ceikhauzu, nuo XVIII amžiaus pabaigos – arsenalu. Arsenalo sienų rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje pusėse buvo vartai. XVI amžiaus vėlyvosios gotikos stiliaus pagrindinis (rytinis) korpusas buvo dviejų aukštų pastatas su aukštu dvišlaičiu stogu ir frontonais galuose, sienos buvo iš plytų mūro, piliastrai ir kolonos – iš tašytų smiltainio blokų. Statant šį korpusą, vidinėje išilginėje sienoje buvo apmūrytos ir paslėptos Žemutinės pilies rytinės gynybinės sienos liekanos. Pirmame aukšte anksčiau buvo įrengtos trys patalpos ir dvi laiptinės prie vakarinės sienos. Abiejuose aukštuose buvo po didelę trijų navų salę. Pirmajame aukšte ją į navas skaidė apskritos kolonos, kurios laikė kryžminius skliautus. Kolonų buvo devynios poros. Antrojo aukšto salės grindys buvo marmurinės. Prie dviaukštės pastato dalies rytinėje pusėje glaudėsi ilga patalpa cilindriniais skliautais. Prie pietinio arsenalo galo šliejosi parako sandėlis. Jo skliautai taip pat buvo cilindriniai. Šis pastatas nugriautas 1908 m., įrengiant įvažiavimą į arsenalo teritoriją.
XVI a. II pusėje arsenalas buvo rekonstruojamas. Tada rytiniam korpusui išmūrytas atikas. Jis taip pat papuoštas nišomis su sudvejintomis arkomis. Virš žemesnės (rytinės) dalies sienele buvo atitverta terasa, stačiakampiai langai papuošti apvadais ir sandrikais. Arsenalas nukentėjo per XVII a. viduryje vykusius karus. 1670 m. pradėtas pastato remontas. XVIII a. I pusėje vėl buvo apgriautas. 1780 m. arsenalo remontui lėšų skyrė Kazimieras Nestoras Sapiega. Vykstant darbams buvo nugriautas rytinio korpuso atikas ir antras aukštas, likęs pirmas aukštas uždengtas dvišlaičiu stogu. 1845–1848 m. arsenalo rytinio korpuso šiaurinėje sienoje įrengtos šaudymo angos. XX a. pradžioje pastato šiaurinis korpusas nugriautas, jo vietoje iškilo naujas pastatas. 1944 m. sudegė vakarinis arsenalo korpusas. 1977 m. buvo išlikusios tik arsenalo rytinio korpuso pirmojo aukšto trinavės salės sienos, uždengtos dvišlaičiu stogu ir gretimos rytinės patalpos išorinės sienos fragmentai. 1972–1978 m. pastatą tyrinėjo architektas Sigitas Lasavickas ir archeologai Albertas Lisanka bei Irena Jučienė. 1986 m. pagal architekto Evaldo Purlio projektą arsenalo rytinis korpusas atstatytas. Jo išorė atkurta pagal ikonografinę medžiagą. 1987 m. arsenale įkurtas Taikomosios dailės muziejus.
Šaltiniai:
- „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje“. Vilnius, 2010 m.
- „Architektas Sigitas Lasavickas“. Vilnius, 2014 m.
- https://www.ldk-ticino.info/vilnius-zemutine-pilis
- https://istorijatau.lt/rubrikos/zodynas/vilniaus-zemutine-pilis
- https://www.vle.lt/straipsnis/zemutine-pilis/
- https://www.lndm.lt/tdm/vilniaus-zemutines-pilies-senojo-arsenalo-rytu-korpusas/
- https://www.bernardinai.lt/valdovu-rumu-muziejuje-algirdo-laiku-pilies-itvirtinimai/