Parodos
Albumai
VIKTORAS KUPREVIČIUS: KOMPOZITORIUS IR VARPININKAS

PRATARMĖ

Viktoras Kuprevičius: kompozitorius ir varpininkas

 Tikriausiai nedaug atsirastų Lietuvoje meno mylėtojų, kurie negirdėjo Kauno varpų muzikos, ne vienas klausėsi, o gal ir pats dalyvavo statant pirmąją operą vaikams „Žiogas ir skruzdės“, ir šiandien dažnai girdim vaikų atliekamą V. Kuprevičiaus nuotaikingą dainą „Skambėk, pavasarėli“...

 Viktoras Kuprevičius gimė prieš 120 metų – 1901 m. sausio 27 d. Rusijoje, ten gavo ir pirmąsias muzikos žinias, 1921–1923 m. mokėsi Kauno muzikos mokyklos fortepijono klasėje.

V. Kuprevičius dirbo Kauno M. K. Čiurlionio galerijoje, Kultūros muziejuje, Kauno valstybiniame istorijos muziejuje, Valstybinėj archeologijos komisijoje, kartu su P. Galaune organizavo ir dalyvavo liaudies meno tyrimų ekspedicijose. Vėliau – koncertmeisteris Kauno Jaunojo žiūrovo teatre, muzikinės dalies vedėjas ir dirigentas, vedė muzikos valandėles jaunimui Kauno radiofone, buvo Kino studijos muzikos redaktorius ir filmų įgarsinimo ansamblio pianistas bei vadovas, dainavimo mokytojas Darbininkų ir valstiečių kursuose prie Kauno valstybinio universiteto, Kauno 8-osios septynmetės vidurinės mokyklos mokytojas, meno saviveiklos kolektyvų vadovas bei akompaniatorius.

Viktoras Kuprevičius mirė 1992 m. balandžio 1 d. Kaune, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

 Kompozitorius

Nors aukštųjų muzikos mokslų V. Kuprevičius ir nebaigė, tačiau jo pedagogo, saviveiklos kolektyvų vadovo bei dramos teatro dirigento veikla privertė jį pildyti trūkstamo repertuaro spragas. Todėl jis vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė kurti muziką vaikams ir jaunimui. Tai ne tik dainos – žaismingos, lengvai įsimenamos, nesudėtingos, skirtos įvairių sudėčių chorams, ansambliams, solo, – bet ir operos, baletai, choreografijos vaizdeliai, muzika radijo vaidinimams.

V. Kuprevičius pirmasis Lietuvoje sukūrė operą vaikams „Žiogas ir skruzdės“ (1942 m.), radijo operetę „Paukščių koncertas“ (1942 m.), operetę „Pasoga“ (1943 m.), baletą „Piemenaitė ir kaminkrėtys“ (1955 m.).

V. Kuprevičius pirmasis pradėjo kurti muziką lietuviškiems kino filmams bei radijo spektakliams, sukūrė pjesių smuikui ir fortepijonui, kūrinių varpams.

Nuo 1945 m. V. Kuprevičius – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.

Tą akimirką, kai aš pajutau, kad galiu kurti muziką, labai lengva nusakyti. Melodiją aš turiu pagauti ir kitiems parodyti. Aš visą laiką – ir muzikas, ir poetas, ir menininkas – jutau, kas man reikalinga, – viename interviu yra sakęs V. Kuprevičius.

 Varpininkas

Daugeliui Viktoro Kuprevičiaus pavardė pirmiausia asocijuojasi su varpais. Karilionui jis paskyrė trečdalį savo gyvenimo. V. Kuprevičiaus dėka varpų muzika tapo neatskiriama Kauno kultūros gyvenimo dalimi, savotiška Kauno miesto vizitine kortele. Viename interviu V. Kuprevičius yra sakęs:

...Varpai... Trumpas žodis, bet kiek jėgos varpo formos metale, kaip toli sklinda jo dvasingas skambesys. Aš siekiau varpų įdvasinimo. Varpai turi prabilti. Tai nėra paprasta. Varpai – didis menas... Varpai turi sielą ir reikia mokėti ją prakalbinti...

Didžiulio entuziazmo reikėjo, norint prakalbinti ilgai tylėjusį 1937 m. Kauno istorijos muziejaus (dabar Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus) bokšte įrengtą 35 varpų karilioną, pritaikant jų sudėtingą mechanizmą koncertinei praktikai. 1956 m. V. Kuprevičius jį restauravo ir nuo 1957 m. su sūnumi Giedriumi pradėjo rengti varpų muzikos koncertus.

2001 m. Karo muziejaus sodelyje ant Varpų bokšto atidengta memorialinė lenta: „Šiame bokšte įrengtu karilionu 1957–1992 m. skambino Kauno miesto garbės pilietis, kompozitorius Viktoras Kuprevičius.“

Varpai man davė daug džiaugsmo. Varpai turi prabilti, įrodžiau, kad ten yra muzika, aš radau varpuose muziką. Tai nėra paprasta. Garsą išgauti nesunku, tačiau kaip skamba – štai gudrybė.

 Aš vis tiek laimingas: kažką padariau, kažką parašiau. Ne tai svarbu, kokį veikalą žmogus parašo, ilgą ar trumpą. Svarbu, kad nebūtų muzika be muzikos.

Viktoras Kuprevičius

 1932 m. V. Kuprevičius buvo apdovanotas DLK Gedimino ordinu, 1971 m. – suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, 1991 m. – Kauno miesto garbės piliečio vardas, 1995 m. Viktoro Kuprevičiaus vardu pavadinta Kauno 32-oji vidurinė mokykla (dabar – progimnazija), 2003 m. sūnaus Giedriaus iniciatyva įsteigta kasmetinė V. Kuprevičiaus vardo stipendija, skiriama VDU gabiems ir darbštiems studentams paremti bei paskatinti Kauno tarpukario kultūros tyrinėjimus.

 Parodoje eksponuojamos V. Kuprevičiaus įvairiapusės darbuotės, šeimos nuotraukos, jas paįvairina sūnaus Giedriaus prisiminimai, išspausdinti knygoje „Koncertas“ (Vilnius, 2014 m.) bei paties kompozitoriaus mintys. Tikimės, kad paroda padės geriau pažinti šią išskirtinę asmenybę.

 Kviečiame apsilankyti!

Virtualią parodą parengė Virginija Kunigėlytė iš Lietuvos literatūros ir meno archyve Kuprevičių šeimos fonde saugomų dokumentų.

 

 

 

 

Lt En