Galerijos
Albumai
VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Pratarmė

Lietuvoje nuo seno buvo minimos Vėlinės – mirusiųjų pagerbimo šventė, kurios tradicijos glaudžiai siejosi su lietuvių papročiais ir tikėjimu. Sovietinėje Lietuvoje Vėlinės minėtos kaip religinė ir tautinė šventė, per kurią žmonės prisimindavo ne tik savo artimuosius, bet pagerbdavo ir tuos, kurie žuvo kovose dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. XX a. 6-ojo dešimtmečio viduryje plečiantis neginkluotam antisovietiniam pasipriešinimui, Lenkijos ir Vengrijos 1955–1956 m. įvykiams paskatinus Lietuvos visuomenės tautines nuotaikas, Vėlinių minėjimai įgijo politinį pobūdį, tapo vieša patriotinių jausmų ir pilietinio nepaklusnumo sovietų valdžiai išraiška. 1955 m. lapkričio 2 d. Vėlinių minėjimas Kaune buvo pirmoji atvira politinio protesto ir pasipriešinimo sovietų valdžiai akcija. Tą dieną per 100 jaunuolių, susirinkę Senosiose Karmelitų kapinėse, prie paminklo „Žuvome už Tėvynę“, skirto Lietuvos Nepriklausomybės kovose žuvusiems Lietuvos kariams, dainavo tautines giesmės, po to patraukė prie milicijos skyriaus ir apmėtė jį akmenimis. 1956 m. rudenį sovietų valdžia iš anksto pradėjo rengtis Vėlinėms. Vilniuje ir Kaune buvo sustiprintos milicijos, vidaus kariuomenės ir saugumo pajėgos. Kaune apribotas žmonių priėjimas prie paminklo „Žuvome už Tėvynę“. Lapkričio 2 d. Senosiose Karmelitų kapinėse Kaune susirinko daugiau kaip 10 tūkstančių, o Rasų kapinėse Vilniuje – keli tūkstančiai žmonių. Jie degino žvakes, giedojo Lietuvos valstybės himną ir tautines giesmes, po to, skanduodami patriotinius šūkius, patraukė miestų gatvėmis, įvyko susirėmimai su milicija. Vėlinių minėjimai Vilniuje ir Kaune virto antisovietinėmis demonstracijomis, kuriose reikalauta laisvės Lietuvai, išreikštas solidarumas su 1955–1956 m. Lenkijos ir Vengrijos pasipriešinimo dalyviais. Aktyviausi minėjimo dalyviai buvo suimti, nubausti ir kitaip persekioti, studentai šalinti iš aukštųjų mokyklų. 1957 m. Vėlinių išvakarėse Vilniuje ir Kaune vėl buvo sustiprintos milicijos ir saugumo pajėgos, iš saugumo, vidaus reikalų organų darbuotojų, partinio ir sovietinio aktyvo sudarytos operatyvinės grupės, suvaržytas kapinių lankymas. Lapkričio 2 d. Senosiose Karmelitų kapinėse Kaune milicininkai ir saugumiečiai reguliavo žmonių judėjimą, neleido prieiti prie paminklo „Žuvome už Tėvynę“. Vakare kapinėse susiriko apie 2,5 tūkstančių žmonių, kurie degino žvakes, giedojo Tautišką giesmę ir tautines giesmes, skandavo patriotinius šūkius, mėgino priartėti prie paminklo žuvusiems Lietuvos kariams, o bandant juos išsklaidyti, apmėtė milicininkus akmenimis. Buvo iškviestos papildomos milicijos ir saugumo pajėgos, kurios išstūmė minią iš kapinių ir suėmė apie 70 žmonių. Dalis minėjimo dalyvių patraukė Lenino (dabar – Vytauto) prospektu, prie jų prisidėjo praeiviai ir susibūrė maždaug 2 tūkstančių žmonių demonstracija. Panaudojus jėgą, demonstrantai buvo išsklaidyti, 30 asmenų sulaikyta. Iš viso Kaune buvo suimti 105 Vėlinių minėjimo dalyviai, 102 nuteisti, didesnė jų daliai buvo skirtas penkiolikos parų administracinis areštas, daugelis svartyti mokymo įstaigose ir darbo kolektyvuose, pasmerkti ir persekioti, studentai pašalinti iš aukštųjų mokyklų. 1955–1957 m. Vėlinių minėjimai tapo politiniu iššūkiu sovietų valdžiai. Sunerimusi dėl antisovietinių nuotaikų protrūkio, Lietuvos komunistų partijos vadovybė griežtai reagavo į šias akcijas: nurodė organizuoti demonstrantų pasmerkimą ir baudžiamąjį persekiojimą, pareikalavo iš saugumo organų išplėsti kovą su antisovietiniu pogrindžiu ir tautiškumo raiška. 1958 m. Vėlinės vėl buvo minimos Rasų kapinėse Vilniuje ir Senosiose Karmelitų kapinėse Kaune, uždegant žvakes ant Lietuvos valstybei nusipelniusių žmonių kapų. Saugumo ir milicijos pareigūnai išsklaidė susirinkusius, dalį dalyvių sulaikė. Vėlinės buvo minimo ir vėlesniais sovietinės okupacijos metais. Jų metu buvo reiškiami patriotinius jausmus ir pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę, šventė kitas uždraustas valstybines ir religines šventes, įvairiais būdais rodė ištikimybę tautos tradicijoms ir demonstravo antisovietines nuostatas. Skelbiami dokumentai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) ir Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA).
VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto Sekretoriato nutarimas dėl antisovietinės akcijos minint Vėlines Kaune.

1955 m. lapkričio 12 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 10, l. 5–6.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos įgaliotinio Kauno miestui įstaigos 1955 m. veiklos ataskaitos ištrauka apie Vėlinių minėjimą Kaune.

1955 m. gruodžio 29 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 504, l. 4.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Paminklas „Žuvome už Tėvynę“ Lietuvos Nepriklausomybės kovose 1918–1920 m. žuvusiems Lietuvos kariams.

Kaunas, Senosios Karmelitų kapinės. 1956 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41679/3, l. 106-1.

Paminklas pastatytas 1930 m., sovietų valdžios nugriautas 1956–1960 m. Sovietinės okupacijos metais prie jo minėtos Vėlinės, kitos uždraustos Lietuvos valstybinės ir tautinės šventės, 1955–1958 m. per Vėlines vyko antisovietinės akcijos.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos įgaliotinio Kauno miestui Petro Raslano pranešimas Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto komiteto sekretorei Eugenijai Kasnauskaitei apie antisovietinės akcijos minint Vėlines Kaune tyrimą.

1956 m. lapkričio 26 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 115, l. 180–183.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Grigorijaus Piskunovo pirštų antspaudai, paimti Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime

1956 m. lapkričio 19 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41680/3, l. 13.

G. Piskunovas (g. 1927 m.) 1956 m. lapkričio 2 d. dalyvavo Vėlinių minėjime Kaune, Senosiose Karmelitų kapinėse ir po to vykusioje antisovietinėje demonstracijoje. Suimtas, apkaltintas antisovietine veikla. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1956 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu nuteistas 10 m. laisvės atėmimu. 1957 m. bausmė pakeista į  4 m.  laisvės atėmimo.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Jonas Budrevičius Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime.

1956 m. lapkričio 5 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41678/3, l. 12-1.

J. Budrevičius (g. 1925 m.) 1956 m. lapkričio 2 d. dalyvavo Vėlinių minėjime Kaune, Senosiose Karmelitų kapinėse ir po to vykusioje antisovietinėje demonstracijoje. Suimtas,  apkaltintas antisovietine veikla. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1956 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas 5 m.  laisvės atėmimu.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Juozas Starkauskas Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime.

1956 m. lapkričio 19 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41679/3, l. 13-1.

J. Starkauskas (g. 1937 m.) 1956 m. lapkričio 2 d. dalyvavo Vėlinių minėjime Kaune, Senosiose Karmelitų kapinėse ir po to vykusioje antisovietinėje demonstracijoje. Suimtas,  apkaltintas antisovietine veikla. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1956 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu nuteistas 8 m.  laisvės atėmimu. 1960 m. bausmė pakeista į  3 m. ir 6 mėn.  laisvės atėmimo.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Algimantas Virbalis Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime.

1956 m. lapkričio 19 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41841/3, l. 11-1.

A. Virbalis (g. 1933 m.) 1956 m. lapkričio 2 d. dalyvavo Vėlinių minėjime Kaune, Senosiose Karmelitų kapinėse ir po to vykusioje antisovietinėje demonstracijoje. Suimtas,  apkaltintas antisovietine veikla. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1956 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas 5 m. laisvės atėmimu.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Rasų kapinės.

Vilnius. [1941–1977 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-24141.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Lietuvos komunistų partijos Vilniaus miesto komiteto biuro nutarimas dėl Vilniaus studentų ir moksleivių antisovietinių nuotaikų ir dalyvavimo Vėlinių minėjime.

1956 m. lapkričio 26 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 3109, ap. 21, b. 6, l. 213–215.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Basanavičiaus kapas.

Vilnius, Rasų kapinės. [1941–1989 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-40681.

Sovietinės okupacijos metais prie kapo minėtos Vėlinės, kitos uždraustos Lietuvos valstybinės ir tautinės šventės, 1955–1958 m. per Vėlines vyko antisovietinės akcijos.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko Kazimiero Liaudžio spec. pranešimo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui apie Vėlinių minėjimą Vilniuje ištraukos.

1956 m. lapkričio 29 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 509, l. 181–182, 193–203.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Albinas Masaitis Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime.

Vilnius. 1956 m. lapkričio 28 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43489/3, l. 12-1.

A. Masaitis (g. 1936 m.) dalyvavo Vėlinių minėjime Vilniuje, Rasų kapinėse. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. vasario 13 d. nuosprendžiu už antisovietinę veiklą nuteistas 5 m. laisvės atėmimu.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto biuro nutarimas dėl antisovietinių akcijų minint Vėlines Vilniuje ir Kaune.

1956 m. gruodžio 6 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 191, b. 151, l. 55–57.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Rasų kapinės.

Vilnius. [1941–1977 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-24140.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko Kazimiero Liaudžio spec. pranešimas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui apie Vėlinių minėjimą Kaune.

1956 m. gruodžio 22 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-41, ap.1, b. 509, l. 242–251.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto Mokslo, mokyklų ir aukštųjų mokyklų skyriaus pažymos apie Kauno politechnikos instituto LKP pirminės organizacijos susirinkimą, kuriame buvo svarstomas instituto studentų dalyvavimas 1956 m. lapkričio 2 d. Vėlinių minėjime Kaune, ištrauka.

[Ne anksčiau kaip 1957 m. sausio 16 d.] 

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 1771, ap. 188, b. 40, l. 15.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Algirdas Endriukaitis Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime.

Vilnius. 1957 m. vasario 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43464/3, l. 12 atv.

A. Endriukaitis (g. 1936 m.), dalyvavo Vėlinių minėjime Vilniuje, Rasų kapinėse ir po to vykusioje demonstracijoje. Suimtas, apkaltintas antisovietine veikla. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistas 6 m. laisvės atėmimu.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Juozas Alekna Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime.

Vilnius. 1957 m. vasario 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43464/3, l. 86 atv.

J. Alekna (g. 1933 m.), dalyvavo Vėlinių minėjime Vilniuje, Rasų kapinėse ir po to vykusioje demonstracijoje. Suimtas, apkaltintas antisovietine veikla. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistas 4 m. laisvės atėmimu.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto 1956–1957 m. mokomojo ir auklėjamojo darbo ataskaitos Lietuvos komunistų partijos centro komitetui ištrauka apie studentų nuostatas ir dalyvavimą 1956 m. lapkričio 2 d. Vėlinių minėjime Vilniuje.

1957 m. rugsėjo 18 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 1771, ap. 188, b. 44, l. 109–111.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos įgaliotinio Kauno miestui Petro Raslano spec. pranešimas KGB prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkui Kazimierui Liaudžiui apie Vėlinių minėjimą Kaune.

1957 m. lapkričio 14 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 113, l. 124–133.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Albertas Žilinskas Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime.

1957 m. lapkričio 12 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44447/3, l. 9 atv.

A. Žilinskas (g. 1932 m.), dalyvavo Vėlinių minėjime Kaune, Senosiose Karmelitų kapinėse ir po to vykusioje demonstracijoje. Suimtas, Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1958 m. sausio 29 d. nuosprendžiu už antisovietinę veiklą nuteistas 6 m. laisvės atėmimu.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko Kazimiero Liaudžio pranešimas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui apie Vėlinių minėjimą Kaune.

1957 m. lapkričio 19 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 11, l. 105–108.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto biuro nutarimas dėl antisovietinės akcijos minint Vėlines Kaune.

1957 m. lapkričio 25 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 11, l. 103–104.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Rasų kapinės.

Vilnius. [1941–1977 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA,1-24139.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko Kazimiero Liaudžio pranešimas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui apie Vėlinių minėjimą Vilniuje. 1957 m. lapkričio 30 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 523, l. 311–313.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Antisovietinės jaunimo organizacijos „Laisvę Lietuvai“ lapeliai.

1958 m.

Fotokopijos. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 534, l. 168.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko Kazimiero Liaudžio pranešimas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui apie Vėlinių minėjimą Vilniuje.

1958 m. lapkričio 11 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 533, l. 70–73.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Rasų kapinės.

Vilnius. [1941–1970 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-24141.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Valstybės saugumo komiteto (KGB) įgaliotinio Kauno miestui Petro Raslano pranešimas KGB prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkui Kazimierui Liaudžiui apie Vėlinių minėjimą Kaune.

1958 m. lapkričio 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 1, b. 121, l. 110–116.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Basanavičiaus kapas.

Vilnius, Rasų kapinės. [1941–1982 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-35571.

Sovietinės okupacijos metais prie kapo  minėtos Vėlinės, kitos uždraustos Lietuvos valstybinės ir tautinės šventės, 1955–1958 m. per Vėlines vyko antisovietinės akcijos.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto Kultūros, mokslo ir mokyklų skyriaus vedėjo pažyma apie Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos mokinių surengtą Vėlinių minėjimą Vilniuje, Rasų kapinėse.

1958 m. gruodžio 7 d. 

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 1771, ap. 189, b. 25, l. 200–202.

VĖLINIŲ MINĖJIMAI 1955–1958 M. VILNIUJE IR KAUNE

Paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“.

Kaunas. Ramybės parkas.

Fotonuotrauka.

Skelbta: <http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pirmoji-antisovietine-manifestacija-kaune-779062?psl=2>.

Paminklas atstatytas  1994 m.

Lt En