Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Elena Navickaitė, 2. Eugenija Dirsytė. Antroje eilėje iš kairės: 1. Valerija Dockaitė. [1946–1947 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43825/3, t. 3, l. 318a-10.

Kėdainių gimnazijos mokinių pogrindinės organizacijos nariai rinko paramą Vyčio apygardos Vaitelio būrio partizanams, platino jų perduotą spaudą ir lapelius. E. Dirsytė ir E. Navickaitė 1946 m. vasario 16 d. ant Kėdainių gimnazijos griuvėsių Basanavičiaus g. iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą ir padėjo vainiką Lietuvos nepriklausomybės 1918–1920 m. kovose žuvusių karių kapinėse. E. Navickaitė (g. 1926 m.) iki 1948 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, 1948 m. suimta, 1948–1955 m. kalėjo Dubravlage, Mordovijos ASSR, po kalinimo  ištremta į Novosibirsko sritį. E. Dirsytė (g. 1927 m.) iki suėmimo 1948 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje Kaune, 1948–1955 m. kalėjo Steplage Karagandos srityje, 1957 m. paleista iš tremties Krasnojarsko krašte. Valerija Dockaitė slapstėsi.

Kėdainiai.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43825/3, t. 3,  l. 318a-6.

Šiose kapinėse Kėdainių gimnazijos mokinių pogrindinės organizacijos nariai 1945 m. vasario 16 d. iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą ir padėjo eglišakių vainiką.

1949 m. vasario 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-11, ap. 1, b. 1058, l. 26.

Originalai. Spaudiniai.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42799/3, PPB, l. 10–13.

Šiuos plakatus 1949 m. vasario 14 d. naktį sugadino Kostas Miščikas-Jūreivis. Taip pat jis ant klubo sienos parašė „Tegyvuoja Vasario 16“.  

K. Miščikas-Jūreivis (g. 1931 m.), Sintautų mašinų-traktorių stoties darbuotojas, legaliai gyvenęs Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas, Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nutarimu nuteistas  10 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. paleistas iš Stepnoj lagerio (Steplago) Karagandos srityje Kazachijos SSR.

Ne anksčiau kaip 1949 m. vasario 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42799/3, t.1, l. 245-2.

Užrašą ant sienos 1949 m. vasario 14 d. naktį užrašė Kostas Miščikas-Jūreivis. Taip pat jis sugadintino klube kabojusius sovietinius agitacinius plakatus.

1948 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13215, l. 34-4.

J. Jurgelaitis (g. 1929 m.), kartu su Vilkaviškio suaugusiųjų gimnazijos mokiniu Vytu Kadusausku (g. 1931 m.) nupiešė ir 1949 m. vasario 16 d. naktį ant telegrafo stulpų Vilkaviškyje iškabino tris antisovietinius plakatus. 1949 m. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nutarimu J. Jurgelaitis ir V. Kadusauskas nuteisti 8 m. pataisos darbų lagerio. V. Kadusauskas 1954 m. paleistas iš Šiaurės Rytų lagerio (Sevvostlago). J. Jurgelaitis 1956 m. atvežtas į lagerį Vorkutoje.

1949 m. vasario 16 d.

Originalas. Piešinys. Dokumentas lietuvių kalba.,

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13215, l. 101-2.

Plakatą nupiešė ir 1949 m. vasario 16 d. naktį ant trijų telegrafo stulpų Vilkaviškyje iškabino Juozas Jurgelaitis ir Vytas Kadusauskas.

1949 m. rugpjūčio 31 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15880, t. 1, l. 343-6.

K. Lakickas-Uraganas (g. 1931 m.), užmezgė ryšius su Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Gedimino tėvūnijos 51-osios kuopos vadu Jonu Šiugždiniu-Anupru, kurio iniciatyva 1948 m. Prienų gimnazijoje įkūrė pogrindinę organizaciją „Jaunoji Lietuva“. 1949 m. vasario 16 d. naktį kartu su kitais organizacijos nariais Broniumi Vilku-Šarūnu, Vytautu Vaitkevičium (nužudytas stribų 1949 liepos mėn.), Pranu Kižiu pagamino ir ant Prienų alaus daryklos kamino iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą, kur ji kabojo apie 5 valandas. Tapę studentais K. Lakickas ir kiti „Jaunosios Lietuvos“ organizacijos nariai tęsė pogrindinę veiklą iki suėmimo 1951 m. kovo mėn. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1951 m. nutarimu K. Lakickas nuteistas 15 m. pataisos darbų lagerio. Iš lagerio Omsko srityje paleistas 1956 m.

1950 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15880, SB, l. 3-8.

Šiugždinio-Anupro iniciatyva Prienų gimnazijoje įkurtos pogrindinės organizacijos „Jaunoji Lietuva“ nariai 1949 m. vasario 16 d. naktį ant Prienų alaus daryklos kamino iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą.

Šią nuotrauką iš partizanų perduotų negatyvų išryškino Valentinas Ardžiūnas, Prienų gimnazijos pogrindinės organizacijos „Jaunoji Lietuva“ narys.

1949–1950 m.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41175/3, SB, l. 174-40,174-53.

P. Šarakauskas (g. 1922 m.) ir P. Videika (g. 1911 m.) Alytaus apskrities Alovės valsčiaus Kaniūkų kaimo gyventojai, 1948–1950 m. siūdavo, dažydavo ir drauge su partizanais Vasario 16-ąją medžiuose iškeldavo Lietuvos trispalves vėliavas. 1950 m. suimti ir nuteisti 25 m. pataisos darbų lagerio. Iš Karagandos lagerio (Karlago) Kazachijos SSR paleisti 1956 m.

Pirmoje eilėje iš kairės: 2. Vytauto apygardos štabo narys, Liūto rinktinės Deimanto rajono vadas Antanas Bagačiūnas (Bagočiūnas)-Dūmas. Anykščių rajonas, Šimonių giria. 1950 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41153/3, t. 3, l. 76-5.

A. Bagačiūno (Bagočiūno)-Dūmo (1924–1951) iniciatyva 1949 m. Anykščių gimnazijoje įkurta pogrindinė organizacija „Vienybė“. Jos nariai 1950 m. vasario 16 d. naktį išplatino partizanų atsišaukimus „Lietuvaite“, „Vasario 16“ ir organizacijos narės Vlados Valavičiūtės pasiūtas Lietuvos trispalves vėliavėles.

1949 m. lapkričio 6 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 36604/3, t. 3, l. 270-20.

A. Bučys-Marsas (g. 1932 m.), Anykščių gimnazijoje veikusios pogrindinės organizacijos „Vienybė“ narys, kartu su kitais organizacijos nariais 1950 m. vasario 16 d. naktį išplatino partizanų atsišaukimus ir Lietuvos trispalves vėliavėles. 1950 m. vasario 18 d., kartu su kitais 7 organizacijos nariais, suimtas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1950 m. nutarimu už dalyvavimą antisovietinės organizacijos veikloje ir antisovietinę agitaciją nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio.

1950 m. vasario mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 36604/3, t. 3, l. 270-4.

Atsišaukimą 1950 m. vasario 16 d. naktį Anykščiuose išplatino Anykščių gimnazijoje veikusios pogrindinės organizacijos „Vienybė“ nariai.

Ne anksčiau kaip 1950 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 36604/3, t. 3, l. 270-2.

Atsišaukimą į rusų k. išvertė Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Anykščių apskrities skyriaus vertėjas. Atsišaukimo originalą 1950 m. vasario 16 d. naktį Anykščiuose išplatino Anykščių gimnazijoje veikusios pogrindinės organizacijos „Vienybė“ nariai.

1951–1953 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 32091/3, t. 3, l. 243-1.

S. Voverytė pasiuvo ir 1953 m. vasario 16 d. ant kryžiaus, stovinčio Sarapiniškių kaimo kryžkelėje Daugų rajone, iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą.

1953 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 32091/3, t. 3, l. 244-1.

Raštelį parašė ir prie Lietuvos trispalvės vėliavos, 1953 m. vasario 16 d. iškeltos ant kryžiaus, stovinčio Sarapiniškių kaimo kryžkelėje Daugų rajone, pritvirtino Stasė Voverytė.

1953 m. gruodžio 26 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 32091/3, t. 1, l. 131-1.

S. Voverytė (g. 1933 m.), Daugų rajono gyventoja, nuo 1953 m. pavasario priklausė partizanų būriui, kūrė ir platinto antisovietines eiles, pasiuvo ir 1953 m. vasario 16 d. naktį ant kryžiaus, stovinčio Sarapiniškių kaimo kryžkelėje Daugų rajone, iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą bei nuplėšė ant Pavarėnio apylinkės agitacinio punkto kabėjusią SSRS valstybinę vėliavą. 1953 m. gruodžio mėn. suimta ir 1954 m. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuteista 15 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. paleista iš Siblago Vakarų Sibire, 1960 m. paleista iš tremties Krasnojarsko krašte. S. Voverytės tėvai, brolis ir sesuo 1948 m. ištremti iš Lietuvos, brolis Vytautas suimtas už partizaninę veiklą.

1956 m. vasario 11 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 39023/3, t. 1, l. 185 atv.

A. Petrusevičius (g. 1937 m.), tarnautojas, pogrindinės organizacijos „Geležinis Vilkas“ narys, su kitu organizacijos nariu, moksleiviu Juozu Aučiniku pagamino ir 1955 m. vasario 16 d. ant Jėzuitų bažnyčios Kaune iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą, o prie jos prikabino du užrašus „Užminuota“. 1956 m. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo už antisovietinę veiklą nuteistas 8 m. laisvės atėmimo. 1968 m. paleistas iš Dubravlago Mordovijos ASSR.

1956 m. vasario 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-11, ap. 1, b. 360, l. 1, 2–3.

Ne vėliau kaip 1956 m. vasario 2 d.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 39849/3, l. 167-15, 167-16, 167-17.

Lapelius 1956 m. vasario 2 d. Biržų rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto patalpose išplatino Paulina Vadapalaitė.

1956 m. vasario 17 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 39849/3, l. 8.

P. Vadapalaitė (g. 1931 m.), Biržų gyventoja, 1956 m. vasario 2 d. Biržų rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto patalpose išplatino 3 antisovietinius lapelius. Sulaikymo metu 1956 m. vasario 15 d. pas ją rasti 96 antisovietiniai lapeliai ir 2 Lietuvos trispalvės vėliavos.  Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1956 m. nuteista 6 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. 1958 m. paleista iš Siblago Vakarų Sibire, išvyko į Džezkazgano miestą Karagandos srityje.

Ne vėliau kaip 1957 m. vasario 16 d. 

Originalas.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 46, l. 1-9-1.

Iš marlės rankomis pasiūta vėliava, 1957 m. vasario 16 d. naktį buvo iškelta medžių viršūnėse Gailaičių ir Pašilės kaimuose Sedos rajone. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyrius 1957–1964 m. tyrė baudžiamąją bylą dėl Lietuvos trispalvių vėliavų iškėlimo 1957–1958 m. Sedos rajone faktų, tačiau nenustačius vėliavas iškabinusių asmenų, byla buvo nutraukta.

Ne anksčiau kaip 1957 m. vasario 16 d.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43490/3, l. 29.

Ant šio semaforo 1957 m. vasario 16 d. naktį Anykščių vidurinės mokyklos mokiniai Vilius Buteliauskas ir Povilas Kuprionis 7 m aukštyje  iškabino savo pasiūtą Lietuvos trispalvę vėliavą.

1957 m. vasario 18 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43490/3, l. 10 atv.

V. Buteliauskas (g. 1940 m.), Anykščių vidurinės mokyklos mokinys, pasiuvo ir 1957 m. vasario 15 d. naktį ant semaforo prie Anykščių geležinkelio stoties iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. nuteistas 1 m. laisvės atėmimu.

Ne vėliau kaip 1957 m. vasario 16 d.

Originalas.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 49, l. 70.

Rankomis pasiūta vėliava 1957 m. vasario 16 d. iškelta medyje, priešais Joniškio rajono milicijos skyrių. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyrius 1957 m. kovo 1 d. iškėlė baudžiamąją bylą dėl Lietuvos trispalvės vėliavos iškėlimo. Nenustačius vėliavą iškėlusio asmens, byla nutraukta.

Ne anksčiau kaip 1958 m. vasario 16 d. Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44614/3, t. 6, l. 100-1.

1958 m. vasario 16 d. ant elektros stoties  kamino buvo iškelta Lietuvos trispalvė vėliava. Vėliavą pasiuvo pogrindinės organizacijos „Laisvę Lietuvai“ narė Nijolė Alfonsa Gaškaitė, o iškėlė Petras Plumpa, lydimas N. A. Gaškaitės ir Algirdo Petro Susnio. Organizacija „Laisvę Lietuvai“ 1957–1958 m. veikė Kaune, Vilniuje, Pandėlyje, 1958 m. jos nariai buvo suimti ir nuteisti už antisovietinę veiklą.

1958 m. kovo 4 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44614/3, t. 2, l. 6 atv.

P. Plumpa (g. 1939 m.), Statybos montavimo valdybos elektromonteris, 1954–1957 m. kūrė antisovietinius eilėraščius, dainas ir romaną. Pogrindinės organizacijos „Laisvę Lietuvai“ narys. 1958 m. vasario 16 d., lydimas organizacijos „Laisvę Lietuvai“ narių Nijolės Alfonsos Gaškaitės, Birutės Putrimaitės ir Algirdo Petro Susnio, ant Petrašiūnų elektros stoties kamino iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą. 1958 m. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuteistas 7 m. laisvės atėmimu. 1965 m. paleistas iš Dubravlago Mordovijos ASSR. 1974 m. už pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ gaminimą ir platinimą antrą kartą nuteistas 7 m. laisvės atėmimo bausme.

1958 m. kovo 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44614/3, t. 2, l. 165 atv.

N. A. Gaškaitė (1938–2000), pogrindinės organizacijos „Laisvę Lietuvai“ narė. 1955–1956 m. rašė antisovietinius straipsnius, eilėraščius, kūrė ir platino antisovietinius lapelius. 1956 m. vasario 15 d. vakare ant Pandėlio taupomosios kasos sienos užrašė šūkį „Tegyvuoja vasario 16-oji“. 1958 m. kartu su Birute Putrimaite pasiuvo Lietuvos trispalves vėliavas. 1958 m. vasario 16 d. vieną vėliavą organizacijos „Laisvę Lietuvai“ narys P. Plumpa  iškėlė ant Petrašiūnų elektros stoties kamino, o kitą Č. Kučinskas  iškėlė Olandų g., Vilniuje. 1958 m. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuteista 7 m. laisvės atėmimu. 1965 m. paleista iš Dubravlago Mordovijos ASSR. 

Ne anksčiau kaip 1958 m. vasario 15 d. Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14727, l. 214.

Užrašą ant mokyklos rusų dėstomąja kalba sienos 1958 m. vasario 15 d. užrašė Kapsuko 2-osios vidurinės mokyklos mokiniai Sigitas Grigaitis ir Leonas Teiberis.

Ne vėliau kaip 1958 m. vasario 15 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14727, PPB.

Plakatus iš medžiagos pagamino ir 1958 m. vasario 15 d. vakare ant elektros-telefono laidų Kapsuko (dabar Marijampolė) miesto gatvėse iškabino Kapsuko 2-osios vidurinės mokyklos mokiniai Sigitas Grigaitis ir kiti.  

Ne vėliau 1958 m. vasario 16 d. Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 87, l. 39-1, 39-9.

Lapeliai 1958 m. vasario 16 d. buvo prisegti prie stulpo Subačiaus miestelyje Kupiškio rajone. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyrius 1959–1967 m. tyrė baudžiamąją bylą dėl antisovietinių lapelių platinimo fakto. KGB nustatė, kad to paties asmens rašyti lapeliai buvo platinami ir 1959 m. vasario 16 d. Nenustačius lapelius sukūrusio ir išplatinusio asmens, byla buvo nutraukta. Nutarime nutraukti baudžiamąją bylą nurodyta, kad lapelių autorius buvo mokyklinio amžiaus „nepakankamo politinio subrendimo žmogus, užsikrėtęs nacionalistinio pobūdžio jausmais“.

Ne vėliau kaip 1959 m. vasario 16 d.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 87, l. 39-3, 39-6, 39-8, 5.

Lapeliai 1959 m. vasario 16 d. buvo išplatinti Biržų g. Subačiaus miestelyje Kupiškio rajone. Lapelį „Šalin okupantai“ eidamas į mokyklą prie šaligatvio rado X klasės mokinys Savin Dorondov ir perdavė jį Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Kupiškio rajono skyriui. Atlikus vietos apžiūrą buvo rasti dar 6 analogiško turinio lapeliai. LSSR KGB Tardymo skyrius 1959–1967 m. tyrė baudžiamąją bylą dėl antisovietinių lapelių platinimo fakto. KGB nustatė, kad to paties asmens rašyti lapeliai buvo platinami ir 1958 m. vasario 16 d. Nenustačius lapelius sukūrusio ir išplatinusio asmens, byla buvo nutraukta. Nutarime nutraukti baudžiamąją bylą nurodyta, kad lapelių autorius buvo mokyklinio amžiaus „nepakankamo politinio subrendimo žmogus, užsikrėtęs nacionalistinio pobūdžio jausmais“.

Ne anksčiau kaip 1959 m. vasario 16 d. Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14727, l. 83–84.

Lapelius ant sienų 1959 m. vasario 16 d. naktį priklijavo Sigitas Grigaitis.

Ne vėliau kaip 1959 m. vasario 16 d.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14727, l. 89-1, 89-2, 89-4, 89-5.

Lapelius 1959 m. vasario 15 d. ant elektros-telegrafo stulpų bei namų sienų Pilviškių miestelyje Vilkaviškio rajone iškabino Sigitas Grigaitis. 1959 m. vasario 16 d. 7 lapelius nuplėšė ir saugumo organams perdavė Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės „Komjaunimo“ kolūkio pirmininkas Juozas Juškevičius, kitus 8 lapelius nuplėšė ir sunaikino nežinomi asmenys.

1959 m. gruodžio 14 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14727, l. 225–226, 229. 

1960 m. sausio 18 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14727, l. 236 atv.

S. Grigaitis (g. 1940 m.), Lietuvos žemės ūkio akademijos studentas. Už antisovietinių lapelių platinimą ir užrašų Vasario 16-osios proga ant pastatų rašymą 1958–1959 m. Kapsuko (dabar Marijampolė) mieste ir Pilviškių miestelyje, 1960 m. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuteistas 1 m. laisvės atėmimu. 1961 m. paleistas iš Dubravlago Mordovijos ASSR.

Ne vėliau kaip 1962 m. vasario 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 120, l. 61-14.

Lapelis 1962 m. vasario 15 d. surastas Kauno medicinos instituto patalpose. 12 analogiško turinio lapelių 1962 m. vasario 18 d. naktį rasti F. Dzeržinskio ir L. Giros gatvėse Vilniaus mieste, priklijuoti prie namų ir parduotuvių durų bei vitrinų, telefono-automato būdelėse. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriuje 1962–1964 m. tirta baudžiamoji byla dėl antisovietinių lapelių platinimo Vilniaus m. fakto. Nenustačius lapelius išplatinusių asmenų, byla buvo nutraukta Nutarime nutraukti baudžiamąją bylą nurodyta, kad „nors lapelių turinys yra politiškai nesveikas ir istoriškai klaidingas“, bet „vien klaidingų nacionalistinių svaičiojimų išreiškimas nesudaro nusikaltimo sudėties“. 

Ne anksčiau kaip 1964 m. vasario 16 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 147, l. 5, 40-2.

Prie tilto turėklų pritvirtintą vėliavą pamatė ir apie ją  Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų tarybos Kauno miesto įgaliotinio įstaigai pranešė Kauno parduotuvės Nr. 171 vedėjas Benediktas Vilkaitis.  LSSR KGB Tardymo skyrius 1964–1965 m. tyrė  baudžiamąją bylą dėl Lietuvos trispalvės vėliavos iškėlimo fakto, tačiau nenustačius vėliavą iškėlusio asmens, byla buvo nutraukta.

Ne anksčiau kaip 1966 m. vasario 16 d.  

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 163, l. 11-1.

1966 m. vasario 16 d. Lietuvos trispalvės vėliavos Kaune iškeltos ant trijų pastatų, įstačius jas į vėliavoms kabinti skirtus laikiklius. 1967 m. vasario 16 d. Ąžuolyno parke ir Raudonosios armijos prospekte Kaune iškeltos trys vėliavos. 1969 m. vasario 16 d. prie Kauno pilies muziejaus pastato ir Ąžuolyno parke Kaune iškabintos dvi vėliavos. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyrius 1966–1976 m. tyrė baudžiamąją bylą dėl Lietuvos trispalvių vėliavų iškėlimo faktų, tačiau nenustačius vėliavas iškėlusių asmenų, byla buvo nutraukta.

Ne anksčiau kaip 1969 m. vasario 16 d.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47640/3, t. 2, l. 8, 9.

Vėliavą ant medžio 1969 m. vasario 16 d. iškėlė Vladislovas Majauskas. Iškeltą vėliavą pamatė ir apie ją telefonu milicijos budinčiajam pranešė Mažeikių kompresorių gamyklos juriskonsultas Vytautas Šniukas.

1972 m. liepos 19 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47640/3, t. 2, l. 45.

Tirkšlių bažnyčios klebono Broniaus Burneikio liudijimu, 1969 m. vasario 15 d. naktį eidamas į bažnyčią, ant šventoriaus vartų pastebėjo plevėsuojantį „audeklo gabalą“, kurį numetė ant žemės. Kitą dieną pamatęs, kad tai Lietuvos trispalvė vėliava, nurodė zakristijonui ją sudeginti, ką jis ir padarė.

Ne anksčiau kaip 1972 m. vasario 16 d. 

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47640/3, t. 1, l. 7; t. 3, l. 3.

Vėliavą ant stogo 1972 m. vasario 16 d. iškėlė Vaclovas Šalvys ir Vladislovas Majauskas. Iškeltą vėliavą pamatė ir apie ją milicijos budinčiajam pranešė Mažeikių statybos valdybos Nr. 2 viršininko pavaduotojas Grigorijus Guščenkovas.

1972 m. gegužės 23 d.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47640/3, t. 1, l. 20, 145.

V. Majauskas (g. 1943 m.), Mažeikių gyventojas, vairuotojas. 1969 m. vasario 15 d. ant liepos Vilniaus g. Mažeikių mieste ir ant Tirkšlių bažnyčios Mažeikių rajone šventoriaus vartų iškėlė Lietuvos trispalves vėliavas. 1972 m. vasario 16 d., kartu su Vaclovu Šalviu ant statomo 12 aukštų pastato Mažeikiuose iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą. 1973 m. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nutartimi už vėliavų iškėlimą ir kitas veiklas  patalpintas į psichiatrinę ligoninę. V. Šalvys nuteistas 4 m. laisvės atėmimu griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

Ne anksčiau kaip 1972 m. vasario 14 d.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47668/3, t. 7, l. 264-1, 253, 255.

Lapelius 1972 m. vasario 14 d. į pašto dėžutės sumetė Vidmantas Povilionis.  

1973 m. kovo 29 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47668/3, t. 4, l. 9.

V. Povilionis (g. 1948 m.), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, diplomatas. Dirbdamas Visasąjunginio sviesto-sūrių pramonės mokslinio tyrimo instituto Lietuvos filialo inžinieriumi-technologu, 1972 m. vasario 14 d. vakare Kauno mieste į atskiruose namuose esančias pašto dėžutes sumetė apie 80 antisovietinių lapelių „Lietuvi“. Lapelius parengė Š. Žukauskas ir A. Sakalauskas. Lapelius sovietų valdžios organams pristatė juos pašto dėžutėse radę gyventojai. 1974 m. už antisovietinės literatūros saugojimą ir platinimą bei antisovietinių lapelių platinimą Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuteistas 2 m. laisvės atėmimu. 1975 m. paleistas iš lagerių Mordovijos ASSR.

1978 m. vasario 1 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-11, ap. 1, b. 2537, l. 27.

Iškarpos iš spaudos. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-35, ap. 3, b. 177, l. 22, 30, 95.

KGB įvairiais adresais užsienyje ir Lietuvoje prenumeravo lietuvių išeivių leidinius, procesų, vykusių tarp lietuvių emigrantų, analizei ir KGB veiklai naudingai informacijai gauti bei „labiau kryptingam KGB 1 skyriaus užduočių sprendimui“.

1984 m. birželio 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-11, ap. 1, b. 4397, l. 5–6.

Antroje eilėje iš kairės mitingo organizatoriai: 1. Felicija Nijolė Sadūnaitė, 2. Vytautas Bogušis. Vilnius. 1987 m. rugpjūčio 23 d.

 Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 270, b. 182, l. 73.

Mitingą, skirtą 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir SSRS slaptiesiems susitarimams (Ribbentropo-Molotovo paktui) ir jo padariniams pasmerkti, organizavo Lietuvos laisvės lyga.  Pirmą kartą sovietų okupuotoje Lietuvoje surengtame viešame protesto mitinge buvo pareikalauta atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, pakviesta 1988 m. vasario 16 d. viešai paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 70-metį.