Ne vėliau kaip 1945 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 157, l. 184.

Atsišaukimą pagamino ir 1945 m. vasario 16 d. Biržuose, ant tvoros Vilniaus g. iškabino pogrindinės organizacijos „Lietuvos išlaisvinimo sąjunga“ nariai.

1948 m. vasario 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-5, ap. 9, b. 13, l. 1.

Laikraštis, kartu su kitais Lietuvos partizanų dokumentais, surastas bidone, kuris 2004 m. buvo atkastas Stanislovo Mikniaus sodyboje Radviliškio rajono Minaičių kaime. Šioje sodyboje 1949 m. vasario mėn. vyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas.

Joniškio apskritis. 1948 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-12, ap. 2, b. 2, v. 598.

Leonardas Grigonis-Užpalis (1905–1950), Prisikėlimo apygardos vadas (1948–1949 m.), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos narys, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras. Žuvo 1950 m. liepos 22 d. Daugėliškių miške Raseinių rajone.

1949 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-5, ap. 1, b. 36, l. 5.

Sveikinimą pasirašė Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis (1905–1950).

1949 m. vasario 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98, l. 62

Atsišaukimas, kartu su kitais Vytauto apygardos Tigro rinktinės dokumentais, surastas bidone, kurį buldozeris išvertė iš po žemių 1999 m. Adutiškio girioje Švenčionių rajone  vykdant kelio tiesimo darbus.

Ne vėliau kaip 1949 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 35250/3, PBB, l. 352-20.

Atsišaukimas 1949 m. vasario 16 d. buvo priklijuotas ant  bokšto Armoniškių kaime Garliavos valsčiuje Kauno apskrityje, šalia iškeltos Lietuvos trispalvės vėliavos. Šią vėliavą ir atsišaukimą bei dar 10 kitų ant pakelės medžių ir stulpų iškabintų atsišaukimų, 1949 m. vasario 16 d. rado Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno apskrities Garliavos valsčiaus operatyvinė grupė. Vėliavos iškėlimu ir lapelių platinimu buvo apkaltinti Zigmas Markauskas (g. 1926 m.), Armoniškių kaimo gyventojas, Lietuvos partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos būrio vadas Juozas Grajauskas-Audra (žuvo 1949 m. birželio 7 d.) ir kiti partizanai.

Antroje eilėje pirmas iš kairės (pažymėtas Nr. 1) Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis, Etmonas (1911–1953). [Tauragės apskritis]. 1949 m. kovo 24 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 19860/3, t. 2, l. 290-3.

1950 m. vasario 10 d..

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41175/3, PPB, l. 92.

Ne vėliau kaip 1950 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41175/3, PPB, l. 86.

Atsišaukimas, kartu su kitais Lietuvos partizanų dokumentais, saugumo rastas 1950 m. kovo 3 d. Dainavos apygardos štabo slėptuvėje, įrengtoje partizanų rėmėjo Juozo Zorubos daržinėje Kaniūkų kaime Alovės valsčiuje Alytaus apskrityje.

1950 m. vasario 17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41175/3, PPB, l. 9, 10 atv.

1952 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-5, ap. 2, b. 34, l. 13, 15 atv.

Laikraštis, kartu su kitais Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio, Etmono archyvo dokumentais, surastas užkastame bidone 1994 m. ekspedicijos Šilalės rajone metu.

1953 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33985/3, t. 7, l. 150, 150 atv.

Įsakymas, kartu su kitais dokumentais, rastas 1953 m. rugpjūčio 27 d. karinės-čekistinės operacijos metu aptiktoje Žemaičių apygardos štabo slėptuvėje, įrengtoje Jono Gečo ūkyje Putvinskių kaime Varnių rajone.

1956 m. vasario mėn.

Originalas. Dokumentas lietuviu kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44495/3, t. 3, l. 1-76, 1-78.

Laikraštėlį Vasario 16-osios proga parengė Anatalija Grinevičiūtė. Jis buvo platinamas Intos lageryje Komijos ASSR. A. Grinevičiūtė (g. 1921 m.), kalėdama už partizanų rėmimą, 1955–1956 m. rinko kalinių parašytus eilėraščius, juos perrašinėjo į atskirus sąsiuvinius ir platino Intos lageryje. 1956 grįžusi į Kauną, platino iš Intos atsivežtus antisovietinius eilėraščius ir laikraštėlį „Tautos taku“. 1958 m. suimta ir Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuteista 3 m. laisvės atėmimo bausme. 1960 m. paleista iš Ozernyj lagerio Irkutsko srityje.