Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Lietuvos Respublikos partijų ir organizacijų „vadovaujančio sąstato“ likvidavimo planas, patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamento direktoriaus Antano Sniečkaus.

1940 m. liepos 7 d.

Originalas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-51, ap. 1, b. 1, l. 231–233.

A. Sniečkus 1940 m. liepos 6 d. pasirašė įsakymą dėl „destruktyvaus elemento“ arešto, liepos 7 d.  patvirtino planą, pagal kuriuos pradėtas masinis Lietuvos žmonių teroras. Iki liepos 19 d. buvo suimti 504 tarpukario Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjai, lietuvių, lenkų, rusų, totorių, žydų organizacijų vadovai ir nariai bei kiti asmenys. Iš viso per pirmąją sovietinę okupaciją suimti 6606 žmonės.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus darbo kabinete.

[1940 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 77, ap. 28, b. 10285, l. 176a

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) centro komiteto (CK) biuro nutarimas dėl Lietuvos gyventojų trėmimo, pasirašytas Antano Sniečkaus.

[1941 m. birželio mėn.]

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 2, b. 1, l. 78–80.

Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, prasidėjo slaptas pasirengimas masiniam Lietuvos gyventojų trėmimui. 1941 m. gegužės 16 d. Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) CK ir SSRS Liaudies Komisarų Taryba priėmė nutarimą dėl gyventojų trėmimo iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos. LKP(b) CK biuras 1941 m. birželio mėn. pradžioje pritarė trėmimo planams, nurodė partijos struktūroms aktyviai dalyvauti trėmimo operacijoje. Per 1941 m. birželio 14–18 d. deportacijas iš Lietuvos į tolimas ir atšiaurias Sovietų Sąjungos teritorijas ištremta apie 17,5 tūkst. žmonių.

Per visą sovietų okupaciją A. Sniečkus politiškai vadovavo visoms masinėms Lietuvos gyventojų trėmimo operacijoms, skatino terorą ir okupacinio režimo priešininkų naikinimą. 1941, 1945–1953 m. iš Lietuvos buvo deportuota apie 131 tūkst. žmonių, 1940–1958 m. sovietinio teroro aukomis tapo apie 456 tūkst. žmonių.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Pranas Dailidė SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lageryje.

[1941 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b, P-14939, t. 1, l. 6-1.

P. Dailidė (1896–1948), Antano Sniečkaus pusbrolis, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvių tautininkų sąjungos narys, Lietuvos Respublikos IV Seimo narys (1936–1940 m.).

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, P. Dailidė nuo 1940 m. rudens buvo sovietų saugumo sekamas, 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir išsiųstas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo 1943 m. sausio 20 d. nutarimu nubaustas 10 m. pataisos darbų lagerio. Mirė lageryje 1948 m. liepos 2 d.

D. Dailidės šeima ‒ žmona Marija, sūnūs Algimantas ir Kęstutis 1941 m. birželio 14 d. ištremti į Altajaus kraštą, Staro Baradinsko rajoną. P. Dailidės motina ‒ A. Sniečkaus teta Agota Dailidienė ištremta nebuvo, kadangi trėmimo metu gulėjo ligoninėje Kaune. Iš tremties Marija Dailidienė ir jos abu sūnūs buvo paleisti 1958 m. vasarą, LSSR apsigyventi jiems leista tik 1960 m. gegužės mėnesį.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

LSSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) centro komiteto nutarimas dėl Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų ūkininkų šeimų trėmimo.

1948 m. gegužės 18 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 2, b. 8, l. 36‒37.

A. Sniečkaus pasirašytame nutarime reikalaujama iš Lietuvos ištremti kovojančių partizanų, represuotų antisovietinio pogrindžio dalyvių, kovose žuvusių partizanų šeimų narius ir partizanų rėmėjų – ūkininkų šeimas, LKP(b) struktūros įpareigotos aktyviai dalyvauti trėmimo ir ištremtųjų turto konfiskavimo akcijose. Per didžiausią Lietuvos gyventojų masinio trėmimo operaciją „Vesna“ („Pavasaris“) 1948 m. gegužės 22‒23 d. iš Lietuvos ištremta beveik 40 tūkst. žmonių, iš jų apie 11 tūkst. vaikų, daugiau kaip 16 tūkst. moterų.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Tremtinių vaikai miško darbuose.

Irkutsko sritis, Zimos rajonas, Ikonikų kaimas.

[1949 m.]

Vilhelmo Janiselio nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-35605.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto sekretoriaus Antano Sniečkaus ataskaita apie 1949 m. kovo 25–28 d. vykusios Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos rezultatus ištrauka.

1949 m. gegužės 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 52, b. 47, l. 2–3.

Pasirengimas masinei Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijai „Priboj“ („Bangų mūša“) prasidėjo 1949 m. vasario mėn. Akcija siekta galutiniai užgniaužti antisovietinį pasipriešinimą ir sudaryti palankias sąlygas masinei žemės ūkio kolektyvizacijai, konfiskuojant ir kuriamų kolūkių reikmėms panaudojant ištremtų žmonių turtą. Per trėmimo operaciją 1949 m. kovo‒balandžio mėn. ištremta apie 32 tūkst. Lietuvos gyventojų. Maždaug 72 proc. tremtinių sudarė moterys ir vaikai iki 16 metų.

Ataskaitoje nurodyta, kad trėmimas įvykdytas „organizuotai“, ištremtųjų turtas konfiskuotas ir paskirstytas kolūkiams, per  trėmimo operaciją įvyko ginkluoti susidūrimai su Lietuvos partizanais.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Tremtinės dirba statybose. Irkutsko sritis, Zimos miestas.

[1953 m.]

Vilhelmo Janiselio nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-117953.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Antano Sniečkaus pasirašytas Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto biuro nutarimas dėl ūkininkų šeimų trėmimo.

1951 m. rugsėjo 28 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 2, b. 24, l. 139.

Nutarime nurodyta ištremti apie 4 tūkst. „prieš kolūkius priešiškai veikiančių buožių su šeimomis“.

Lietuvos gyventojų trėmimo operacija „Osen“ („Ruduo“) vyko 1951 m. rugsėjo 20–21 d., spalio 2–3 d., lapkričio 30 d. Per operaciją ištremta apie 16,5 tūkst. žmonių.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Ūkininkų šeimos trėmimas į Sibirą per Lietuvos gyventojų trėmimo operacija „Osen“ („Ruduo“).

Kauno sritis. 1951 m. spalio 2 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 627, l. 72-2.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Antano Sniečkaus taisytas Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) biuro nutarimas dėl draudimo nuteistiems ir bausmę atlikusiems tarpukario Lietuvos vyriausybių vadovams ir nariams, politinių partijų, tautinių organizacijų, Lietuvos partizanų vadams ir aktyviems ginkluoto pasipriešinimo dalyviams grįžti iš tremties į Lietuvą.

1956 m. lapkričio 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 2, b. 35, l. 101–104.

SSRS prasidėjus destalinizacijai ir sovietų valdžios represuotų asmenų reabilitacijai, A. Sniečkaus iniciatyva nutarta uždrausti tarpukario Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjams, antisovietinio pasipriešinimo dalyviams, kitiems okupacinei valdžiai nelojaliems  asmenims po įkalinimo ir tremties grįžti į Lietuvą. 1956 m. gruodžio 6 d. A. Sniečkus kreipėsi į SSRS vadovybę prašydamas palaikyti LKP CK biuro nutarimą ir be specialaus LKP leidimo uždrausti grįžti į Lietuvą minėtiems asmenims, nes jų grįžimas sustiprintų antisovietines nuotaikas. Maskvai sutikus, LKP CK biuras 1957 m. sausio 16 d. pritarė atitinkamam LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakui, sudarė komisiją ištremtųjų ir represuotų asmenų byloms peržiūrėti. Iš tremties ir įkalinimo į Lietuvą grįžę asmenys buvo persekiojami, diskriminuojami, jiems neleista apsigyventi vietovėse, kuriose jie gyveno iki represavimo, užimti atsakingas ar vadovaujančias pareigas, trukdoma įsidarbinti, prisiregistruoti, išvykti į užsienį, negrąžinamas konfiskuotas turtas.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (kairėje) ir LKP CK sekretorius ideologijai Vladas Niunka sanatorijoje.

[1950–1960 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 17638, ap. 1, b. 24, l. 8.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus laiškas dėl draudimo Petrui Klimui išvykti nuolat gyventi iš SSRS į Prancūziją pas šeimą.

1957 m. rugpjūčio mėn.

Nuorašas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 17541, ap. 1, b. 7, l. 89–90.

Laiške Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Prezidiumui nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, jog P. Klimas buvo žymus buržuazinės Lietuvos veikėjas ir ilgą laiką užėmė pasiuntinio Prancūzijoje postą, neabejotina, kad jo išvykimas į užsienį priešiškos lietuvių emigracijos bus panaudotas antitarybiniais tikslais. Užsienyje esantys buvę pasiuntiniai ir kiti diplomatai laiko save teisėtais buržuazinės Lietuvos valdžios atstovais ir tęsėjais. Tokios žymios figūros, kaip P. Klimas, pasirodymas sustiprintų šios emigracinės lietuvių diplomatijos įtaką“, todėl, remiantis politiniais sumetimais, LKP CK laiko P. Klimo išvykimą į užsienį netikslingu.

P. Klimas nuo 1955 m. siekė išvykti į Prancūziją pas savo šeimą. Nors dėl jo išvykimo tarpininkavo įtakingi Prancūzijos politikai, LKP CK biuras 1957 m. liepos 22 d. nutarė uždrausti P. Klimui išvykti iš SSRS.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Petras Klimas.

Kaunas. 1965 m.

S. Narkeliūnaitės nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-116561.

P. Klimas (1891–1969), teisininkas, diplomatas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos VI Vyriausybės užsienio reikalų ministras (1921–1922 m.), Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje, Prancūzijoje, Lietuvos akredituotas atstovas Ispanijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Portugalijoje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, P. Klimas 1940 m. rugpjūčio 4 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministrui įteikė notą dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo. Nacistinės Vokietijos valdžios 1943 m. suimtas ir kalintas Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, 1944 m. buvo atvežtas į Kauną. 1945 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas. Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo Tribunolo 1946 m. kovo 30 d. nubaustas 10 m. pataisos darbų lagerio. Kalėjo Čeliabinsko srityje. 1954 m. grįžus iš įkalinimo į Lietuvą, sovietų saugumo buvo sekamas iki mirties.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Aleksandro Stulginskio pareiškimas LSSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkui dėl leidimo prisiregistruoti Kaune.

1958 m. vasario 17 d.

Originalas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 17541, ap. 1, b. 7, l. 159.

Pareiškime A. Stulginskis nurodė, kad dėl leidimo iš tremties grįžti į Lietuvą kreipėsi į Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmąjį sekretorių Antaną Sniečkų, kitus asmenis bei sovietines įstaigas. 1956 m. jam oficialiai leista grįžti į Lietuvą, tačiau LSSR Ministrų Tarybos pirmininkas Motiejus Šumauskas informavo jį, kad jam neleidžiama prisiregistruoti Kaune nes jis tariamai „buvo neteisėtai grįžęs į Lietuvą“.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

Ona ir Aleksandras Stulginskiai.

[1959 m.]

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, NL-P140.

A. Stulginskis (1885–1969), agronomas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Prezidentas (1922–1926 m.), III Seimo pirmininkas (1926 m.), Lietuvių krikščionių demokratų partijos centro komiteto pirmininkas (1918–1919 m.), Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Stulginskis 1941 m. birželio 7 d. Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). 1952 m. vasario 27 d. nuteistas 25 m. laisvės atėmimu. Kalėjo Vladimiro kalėjime. 1954 m. birželio 2 d. paleistas iš įkalinimo ir ištremtas į Komijos ASSR. Paleistas iš tremties 1956 m. grįžo į Lietuvą, sovietų saugumo buvo sekamas iki mirties, jam trukdoma įsidarbinti, prisiregistruoti Kaune. Žmona Ona 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Komijos ASSR. 1956 m. paleista iš tremties su vyru grįžo į Lietuvą.

Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas (LYA)

LSSR Ministrų Tarybos pirmininkas Motiejus Šumauskas, Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus ir LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. Maskva, LSSR atstovybė.

1959 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-085217.

Lt En