„STALININIS TERORAS BUVO GERESNIS MANO MOKYTOJAS NEGU MARKSIZMO-LENINIZMO KLASIKŲ VEIKALAI“
VIRTUALI PARODA, SKIRTA ALGIRDO STATKEVIČIAUS 100-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
Aktyvus neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, medikas, filosofas Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. 1933 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Kauno savišvietos institute. 1944 m. baigė Kauno suaugusiųjų instituto Bendrojo lavinimo skyrių.
1944 m. liepos mėn., artėjant Raudonajai armijai, bandė trauktis į Vakarus, tačiau buvo sulaikytas Vokietijos pareigūnų ir įkalintas lageryje. Lietuvos kariuomenės kapitono Viktoro Vilkutaičio įkalbėtas, įstojo į Vokietijos žvalgybos mokyklą Karaliaučiuje, kurią baigęs įgijo radisto specialybę. 1944 m. spalio 23 d. drauge su kitais žvalgais buvo permestas į Lietuvą darbui Raudonosios armijos užnugaryje. Nusileidęs parašiutu, nusprendė nevykdyti gautų užduočių, ginklus paslėpė Kazlų Rūdos miškuose, o radijo siųstuvą – Kauno felčerių-akušerių mokyklos palėpėje. Apsigyvenęs Kaune, įstojo į Kauno universiteto Medicinos fakultetą studijuoti medicinos.
1948 m. žiemą, pastebėjęs, kad sovietų saugumo yra sekamas, įsigijo fiktyvius dokumentus Vytauto Vaicekausko vardu. Dirbo įvairiose ambulatorijose Biržų, Rokiškio, Kuršėnų, Šilutės rajonuose, vėliau apsigyveno Vilniuje ir tęsė mokslus Vilniaus universitete.
1951 m. birželio 22 d. A. Statkevičius sovietų saugumo buvo suimtas ir už tai, kad mokėsi Vokietijos žvalgybos mokykloje, 1944 m. spalio mėn. buvo permestas į Lietuvą, slapstėsi naudodamasis fiktyviais asmens dokumentais, nubaustas 25 m. laisvės atėmimu. Kalėjo pataisos darbų lageriuose Kemerovo ir Irkutsko srityse. 1956 m. spalio 10 d. iš įkalinimo paleistas.
Grįžęs į Lietuvą, A. Statkevičius baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, įsidarbino Rumšiškių ambulatorijoje vedėju, vėliau dirbo Vyriausioje valstybinio draudimo valdyboje vyriausiuoju gydytoju. Daug skaitė, domėjosi filosofija, 1966–1969 m. parašė filosofinį traktatą „Bendražmogiškumo manifestas arba visuomenės gyvenimo abėcėlė“, kurį davė skaityti kai kuriems pažįstamiems žmonėms, planavo siųsti į užsienį.
Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos operatyviniams darbuotojams gavus informaciją apie parašytą sovietinę santvarką kritikavusį kūrinį bei bendradarbių skundus apie tai, kad A. Statkevičius nuolat skleidžia antisovietinę agitaciją, jo namuose buvo atliktos kratos. Suradus kūrinio „Bendražmogiškumo manifestas arba visuomenės gyvenimo abėcėlė“ rankraščius, atlikus rašysenos, rašomosios mašinėlės šrifto ekspertizes, traktato autorius A. Statkevičius 1970 m. gegužės 13 d. buvo suimtas. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegija „tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką šmeižusio“, „marksizmo-leninizmo teoriją niekinusio“ bei „tarybinę santvarką nuversti šaukusio“ kūrinio autoriui skyrė priverstinį gydymą specialaus tipo psichiatrinėje ligoninėje. Priverstinis gydymas truko 1971 m. balandžio – 1971 m. rugsėjo mėn. 1972 m. A. Statkevičius buvo išbrauktas iš „socialiai pavojingų ligonių“ įskaitos.
„Pasveikęs“ A. Statkevičius įsidarbino gydytoju greitojoje medicinos pagalboje, vėliau persikvalifikavo ir pradėjo dirbti psichiatru. 1976 m. įsitraukė į Lietuvos Helsinkio grupės ir Lietuvos laisvės lygos veiklą, platino antisovietinę spaudą, leido pogrindinį žurnalą „Šalin vergiją!“, dalyvavo antisovietinio leidinio „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ platinime. 1979 m. pasirašė „45 pabaltijiečių memorandumą“, parengė Lietuvos laisvės lygos „Moralinį ultimatumą SSRS vyriausybei“, parašė filosofinį veikalą „Sofiokratija ir geodoroviniai jos pagrindai“.
1980 m. vasario 14 d. A. Statkevičius sovietų saugumo vėl buvo suimtas ir teisiamas. Teismas ir vėl skyrė priverstinį gydymą specialaus tipo psichiatrinėje ligoninėje. Iš pradžių buvo „gydomas“ Kaliningrado srities Černiachovsko psichoneurologinėje ligoninėje, 1983 m. sausio mėn. perkeltas į Taškento specialaus tipo psichiatrinę ligoninę Uzbekijos SSR, o 1986 m. – į Vilniaus respublikinę psichiatrinę ligoninę. Iš priverstinio gydymo buvo paleistas 1987 m. 1988 m. išvyko nuolat gyventi į JAV, kur gyvendamas skaitė paskaitas, parašė ir išleido knygą „Psichiatrijos inkvizicijos siautėjimas Lietuvoje“. JAV psichiatrų komisija pripažino A. Statkevičių visiškai sveiku.
1988 m. gruodžio mėn. A. Statkevičius organizavo parašų rinkimo akciją, kad SSRS pripažintų Lietuvos Nepriklausomybę. Per keturis mėnesius buvo surinkta virš 5 milijonų parašų. Ši peticija tuo metu buvo pripažinta didžiausia pasaulyje ir registruota Gineso rekordų knygoje.
1989 m. A. Statkevičius sugrįžo gyventi į Lietuvą. Tais pačiais metais Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas panaikino teismo 1980 m. nutartį dėl A. Statkevičiaus nuteisimo ir nutraukė jam iškeltą baudžiamąją bylą. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 1999 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Mirė 2016 m. rugpjūčio 25 d., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.
