Galerijos
Albumai
SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

PRATARMĖ

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI

Ilgametis Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius Antanas Gintautas[1] Sniečkus iki šiol yra vertinamas prieštaringai. Gyventojų masinių trėmimų ir kitų komunistinio režimo represijų vykdytojas, ginkluotos rezistencijos malšintojas, Katalikų bažnyčios bei inteligentijos persekiojimo organizatorius nemažai daliai žmonių buvo ir iki šiol lieka už krašto materialinę gerovę kovojusiu bei sugebėjusiu tinkamai tvarkyti ūkį „šeimininku“.
Lietuvos ypatingojo archyvo saugomi dokumentai byloja, kad pasiturinčių valstiečių šeimoje gimęs, tačiau vėliau ryšius su šeima visiškai nutraukęs, iki gyvenimo pabaigos komunistinėms dogmoms likęs ištikimas A. Sniečkus, aukščiausiosios Sovietų Sąjungos vadovybės nurodymu vykdydamas brutalias represijas Lietuvoje, nedarė išlygų net savo artimiems giminaičiams. Dokumentuose taip pat užfiksuota įdomi, tačiau beveik niekam iki šiol nežinoma informacija apie tai, kad vienas ilgamečio sovietų okupuotos Lietuvos vadovo pusbrolis ėjo aukštas pareigas tarpukario Lietuvos vyriausybėse, buvo diplomatas, o kitas 1936‒1940 m. buvo Ketvirtojo Lietuvos Respublikos Seimo nariu.
Nuo ankstyvos jaunystės į marksistinę veiklą įsitraukęs ir Rusijos bolševikų idėjomis susižavėjęs A. Sniečkus nuolat deklaravo, kad su „iš buožių kilusiais“ savo artimaisiais nutraukė bet kokius ryšius dar 1919 m., tačiau iki 1940 m. sudarytuose dokumentuose neslėpė informacijos apie tarpukario Lietuvoje įvairias pareigas ėjusius giminaičius. 1933 m. spalio mėn. pildydamas LKP atstovybei prie Kominterno vykdomojo komiteto teiktą anketą jis pažymėjo, kad „pusbrolis Bronius Dailydė [taip dokumente, tikroji pavardė ‒ Dailidė] yra Lietuvos atstovu Estijoj“. Anketoje A. Sniečkus taip pat rašė (kalba netaisyta): „1917 m. (iki Spalių Revoliucijos) jau tvirtai stovėjau bolševikų pusėj. 1918 m. pabėgėliams [Pirmojo pasaulinio karo metais į Rusijos gilumą pasitraukusiems Lietuvos gyventojams] grįžtant į Lietuvą aš taipogi sugrįžau į Lietuvą. Sugrįžęs pusę metų gyvenau namuose, o paskui apleidau, nes norėjau nutraukti visus ryšius su namais ir gyventi savistoviai“.
Sniečkaus pusbrolis (motinos sesers Agotos Dailidienės sūnus) Bronius Edmundas Dailidė (1892‒1981) nuo 1921 m. ėjo įvairias pareigas Lietuvos Respublikos vyriausybėse, 1928‒1933 m. buvo Lietuvos Respublikos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotu ministru Latvijai, 1933‒1940 m. ‒ Estijai (nuo 1934 m. Estijai ir Suomijai). Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo atleistas iš pareigų, apie 1940 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau persikėlė gyventi į JAV.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, Vikipedijoje ir kituose informacijos šaltiniuose Broniaus Edmundo Dailidės broliu yra klaidingai vadinamas diplomatas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, Antrojo Lietuvos Respublikos Seimo narys Pranas Dailidė (1888‒1965).
Tikrasis Broniaus Edmundo Dailidės brolis Pranas gimė 1896 m. Šakių aps. Sintautų vls. Tarpučių k. pasiturinčių valstiečių šeimoje, 1919‒1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Grįžęs iš karinės tarnybos gyveno tėvų ūkyje, kurį paveldėjęs po tėvo mirties ir 1930 m. pardavęs, įsigijo 80 ha ūkį Vilkaviškio aps. Kybartų vls. Keturkaimio k. (kai kuriuose dokumentuose vietovė vadinama „Keturkava“). Nuo 1927 m. P. Dailidė buvo Lietuvos šaulių sąjungos nariu, 1937 m. jis įstojo į Lietuvos tautininkų sąjungą, 1936 m. buvo išrinktas Kybartų valsčiaus viršaičiu, ėjo Vilkaviškio apskrities atstovo Žemės ūkio rūmuose pareigas, 1936 m. išrinktas į Ketvirtąjį Lietuvos Respublikos Seimą. Būdamas Seimo nariu, dalyvavo komisijų, svarsčiusių su krašto apsauga, žemės ūkiu, miško pramone bei maisto priežiūra susijusių įstatymų projektus, veikloje.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, P. Dailidė iš karto pateko į sovietinio saugumo akiratį. Nuo 1940 m. rudens jis buvo sekamas, jam užvesta įskaitos byla, o slapti saugumo bendradarbiai teikė pranešimus apie jo skleidžiamą antisovietinę agitaciją. „Dabar reikia gerti ir valgyti, ‒ savo pranešime citavo 1940 m. spalio 15 d. P. Dailidės žodžius sovietinio saugumo agentas, slapyvardžiu „Šmidt“, ‒ kadangi atvažiavo apiplyšusi ir alkana Raudonoji armija, kuri viską atims“. 1941 m. birželio 11 d. priimtas nutarimas „nuolat skleidžiantį kontrrevoliucinę agitaciją“ P. Dailidę suimti.
1941 m. birželio 14 d. P. Dailidė buvo suimtas, o prasidėjus Vokietijos–SSRS karui,  išsiųstas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). Kraslago Operatyvinio-čekistinio skyriaus 1942 m. gegužės 9 d. kaltinamojoje išvadoje „stambų dvarininką“, „buržuazinės-fašistinės tautininkų partijos“ ir „karinės-fašistinės“ organizacijos „Šaulių sąjungą“ narį, „savo veiksmais talkinusį lietuvių buržuazijai kovoje su revoliuciškai nusiteikusiomis darbininkų masėmis“ P. Dailidę pasiūlyta pripažinti kaltu ir vadovaujantis RSFSR Baudžiamojo kodekso 58 str. 4-ąja dalimi, sušaudyti. Tačiau SSRS NKVD Ypatingasis pasitarimas P. Dailidei siūlomą aukščiausiąją bausmę sušvelnino ir 1943 m. sausio 20 d. „už priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ skyrė 10 m. pataisos darbų lagerio bausmę. 1948 m. liepos 2 d. P. Dailidė mirė lagerio ligoninėje, oficiali mirties priežastis – kepenų vėžys.
Dailidės šeima ‒ žmona Marija, sūnūs Algimantas ir Kęstutis 1941 m. birželio 14 d. „kaip socialiai pavojingo elemento šeimos nariai“ buvo ištremti į Staro Baradinsko rajoną Altajaus krašte. P. Dailidės motina ‒ A. Sniečkaus teta Agota Dailidienė ištremta nebuvo, kadangi trėmimo metu gulėjo ligoninėje Kaune. Iš tremties Marija Dailidienė ir jos abu sūnūs buvo paleisti 1958 m. vasarą, Lietuvos SSR apsigyventi jiems leista tik 1960 m. gegužės mėnesį.
Kitas A. Sniečkaus pusbrolis (motinos brolio Jono Stankūno sūnus) ‒ ūkininkas, agronomas Antanas Stankūnas sovietinio saugumo organų dėmesio susilaukė taip pat 1940 m. vasarą. 1940 m. liepos 28 d. agento, slapyvardžiu „Krasnyj“ pranešime buvo rašoma: „1939 m., Vilniaus m. perdavimo Lietuvai metu, jis [A. Stankūnas] grįžęs iš Vilniaus skleidė tarp gyventojų gandus, kad Raudonoji armija įžengė į Vilnių apiplyšusi ir alkana“. Be to, A. Stankūnas kalbėjo, kad Sovietų Sąjungoje „darbininkai ir valstiečiai kenčia badą“.
Už „samdomos darbo jėgos eksploatavimą“, „šiurkštų elgesį su gyventojais“, „šmeižikiškų“ gandų apie Raudonąją armiją skleidimą,  „aršus Smetonos režimo šalininkas“, „socialiai pavojingas elementas“ A. Stankūnas 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremtas į Altajaus kraštą. A. Stankūno žmonos 1988 m. pabaigoje Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos Informaciniam centrui rašytame pareiškime nurodyta, kad A. Stankūnas į Lietuvą grįžo 1958 m., mirė 1979 m.
1940 birželio mėn. ‒ 1940 m. rugpjūčio mėn. SSRS okupuotos Lietuvos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigas ėjęs, o nuo 1940 m. rugpjūčio Lietuvos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi tapęs ir ilgus metus išbuvęs šiame poste A. Sniečkus buvo informuotas apie represuotus giminaičius. Po P. Dailidės suėmimo, jo šeimos narių bei A. Stankūno tremties, A. Sniečkaus broliai ir seserys prašė užtarti represuotus giminaičius. Komunistinio teroro vykdytojas griežtai atsakė, kad giminės „yra buožės“ ir jiems „taip pat atėjęs laikas naudingiau padirbėti“.
Publicistikoje tenka aptikti informaciją apie tai, kad kartu su šeima buvo ištremtas ir tremtyje mirė A. Sniečkaus brolis. Rasti archyvinių dokumentų, liudijančių apie sovietų valdžios represijas kurio nors A. Sniečkaus brolio atžvilgiu nepavyko. Gali būti, kad „ištremtu broliu“ yra laikomas pusbrolis Pranas Dailidė arba Antanas Stankūnas, o gali būti, kad vienas iš trijų LKP CK pirmojo sekretoriaus brolių iš tiesų buvo represuotas, tačiau apie tai bylojančių dokumentų nėra arba jie buvo sunaikinti.
Lietuvos ypatingojo archyvo saugomame Antano Sniečkaus fonde yra išlikęs Vakarų Vokietijoje gyvenusio išeivio Prano Norkaus apie 1958 m. Lietuvos SSR gyvenusiems tėvynainiams rašyto laiško vertimas į rusų kalbą. Laiške aprašomas apie 1940 m. įvykęs paskutinis A. Sniečkaus susitikimas su motina, mėginusia aukštas pareigas ėjusiam sūnui papasakoti apie prasidėjusius komunistinio režimo žiaurumus. „Visi bandymai pažadinti tautinius ir žmogiškus jausmus buvo beviltiški. Taip ir pasibaigė šis paskutinis jos vizitas. Liūdna, ašarojanti išėjo Marija Sniečkuvienė iš savo sūnaus kanceliarijos“.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, A. Sniečkaus motina su dviem jo broliais ir trimis seserimis pasitraukė į Vakarus ir nepasidavė vėliau vykusiems įkalbinėjimams grįžti į Lietuvos SSR. P. Norkus laiške rašė, kad ji „ne kartą sakė savo pažįstamiems ir artimiesiems, kad norėtų, jog jos sūnaus Antano nebūtų tarp gyvųjų“, o ją kalbinusio žurnalisto paklausta kodėl negrįžta į Lietuvą pas savo sūnų, atsakė: „Iki to meto, kol šitas pabaisa bus valdžioje, aš negrįšiu į Tėvynę“[2]. 1948 m. Marija Sniečkuvienė mirė Hanau mieste Vokietijoje.

LITERATŪRA

TININIS, Vytautas. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai, Vilnius, 1994.
TININIS, Vytautas. Sniečkus. 33 metai valdžioje. Vilnius, 2000.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] 4: Cha ‒1‒ Dir / [mokslinė redakcinė taryba: Stasys Vaitekūnas – pirmininkas… [et al.]. Vilnius, 2003.
Lietuvos Respublikos Seimo istorija. IV Seimo nariai (1936‒1940). Pranas Dailidė. Prieiga per internetą: <http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=4166&p_k=1&p_t=158762>. Prisijungimo laikas 2017-11-21.


[1]1903 m. sausio 10 d. įraše apie gimimą Kudirkos Naumiesčio (iki 1917 m. Vladislavovas, iki 1934 m. Naumiestis) Romos katalikų bažnyčios gimimo aktų įrašų knygoje yra nurodyti du vardai. LVIA, f. 1236, ap. 1, b. 65, l. 4(v), 22.

[2] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 4, l. 46–47. 

 

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Įrašas apie Antano Gintauto Sniečkaus gimimą Kudirkos Naumiesčio (iki 1917 m. Vladislavovas, iki 1934 m. Naumiestis) Romos katalikų bažnyčios gimimo aktų įrašų knygoje.

1903 m. sausio 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LVIA, f. 1236, ap. 1, b. 65, l. 4(v), 22.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto Sekretoriato narys Antanas Sniečkus.

1926 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 10284, l. 215‒25.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto Sekretoriato narys Antanas Sniečkus.

1933 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 10284, l. 215‒23.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto Sekretoriato nario Antano Sniečkaus pildytos anketos LKP atstovybei prie Kominterno vykdomojo komiteto ištrauka.

1933 m. spalio 28 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 10284, l. 17.

Anketos 24-ame punkte nurodyta: „pusbrolis (Bronius Dailydė) yra Lietuvos atstovu Estijoje“.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto reikalų vedėjo Broniaus Edmundo Dailidės liudijimo fragmentas.

1923 m. balandžio 1 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 923, ap. 1, b. 313, l. 25, 26.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Latvijoje Bronius Edmundas Dailidė.

[1933 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, A073-P0769.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Prano Dailidės areštuoto asmens anketos, pildytos SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lageryje, ištrauka.

[1941 m.]

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b, P-14939, l. 5.

Dokumente nurodyta, kad Prano Dailidės brolis Bronius Dailidė „buvęs pasiuntinys Estijoje“.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Agento „Rostovskij“ pranešimas LSSR vidaus reikalų liaudies komisariatui (NKVD) apie pas Praną Dailidę nuolat gyventi atvykusį, iš konsulo pareigų atleistą brolį Bronių (dokumente ‒ Bronislovą).

1940 m. spalio 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, s. b., P-14939, l. 11-5.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Ketvirtojo Lietuvos Respublikos Seimo narys Pranas Dailidė.

1936 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, V079-P016.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Ketvirtasis Lietuvos Respublikos Seimas (1936‒1940). Antroje eilėje antras iš kairės ‒ Pranas Dailidė.

1936 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-42380.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Antano Sniečkaus pasirašytas Lietuvos komunistų (bolševikų) partijos centro komiteto Biuro nutarimas dėl Lietuvos gyventojų trėmimo.

[1941 m. birželio mėn.]

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 1, l. 78–80.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus.

[1940 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 10285, l. 174.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Prano Norkaus laiško apie perkeltųjų asmenų stovykloje Hanau mieste Vokietijoje mirusią Antano Sniečkaus motiną Mariją Sniečkuvienę vertimas į rusų kalbą.

[1958 m.]

Originalas. Dokumentas rusų kalbą.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 4, l. 46–47. 

Laiške rašoma apie A. Sniečkaus motinos pokalbį su sūnumi 1940 m., šiam būnant sovietų okupuotos Lietuvos komunistų partijos lyderiu, jos pasitraukimą į Vakarus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, cituojami M. Sniečkuvienės žodžiai: „Kol šis pabaisa [A. Sniečkus] bus ten valdžioje, aš negrįšiu į tėvynę“.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Agento „Krasnyj“ pranešimas LSSR vidaus reikalų liaudies komisariatui (NKVD) apie Antaną Stankūną.

1940 m. liepos 28 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA_V-5, ap. 1, b. 40418, l. 6.

Antanas Stankūnas ‒ Antano Sniečkaus pusbrolis (motinos brolio sūnus). Pranešime rašoma, kad A. Stankūnas bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos slaptąja policija, 1939 m., grįžęs iš Lietuvai grąžinto Vilniaus pasakojo, kad Raudonoji armija atėjo „prastai aprengta ir alkana“, skleidė „gandus“ apie tai, kad Sovietų Sąjungoje darbininkai ir valstiečiai kenčia skurdą ir badą.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Antano Stankūno tremties bylos viršelis.

1941 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 40418, viršelis.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Vilkaviškio apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažyma apie Antaną Stankūną.

1941 m. birželio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, V-5, ap. 1, b. 40418, l. 4.

Pažymoje nurodyta, kad A. Stankūnas turėjo 155 ha žemės, buvo „aršiu Smetonos režimo šalininku“.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 106-ojo pasienio būrio Kybartų pasienio ruožo nutarimas areštuoti Antaną Stankūną.

1941 m. birželio 9 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 40418, l. 1.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis ir Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus.

[1944–1945 m.]

Fotonuotraukos fragmentas.

LYA, f. 17639, ap. 1, b. 92, l. 32.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Agento „Šmidt“ pranešimas LSSR vidaus reikalų liaudies komisariatui (NKVD) apie Praną Dailidę.

1940 m. lapkričio 25 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, s. b., P-14939, l. 11-4.

Pranešime rašoma, kad P. Dailidė 1940 m. spalio 15 d. jo namuose vykusių išgertuvių metu pareiškė: „dabar reikia gerti ir valgyti, nes ateis apiplyšusi, alkana Raudonoji armija ir viską atims“.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 106-ojo pasienio būrio nutarimas areštuoti Praną Dailidę.

1941 m. birželio 11 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, F. V-5, ap. 1, b. 36331, l. 1.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Prano Dailidės baudžiamosios bylos viršelis.

1941 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b, P-14939, t. 1, viršelis.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Prano Dailidės arešto orderis, išduotas LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB).

1941 m. birželio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b, P-14939, t. 1, l. 3.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Pranas Dailidė SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lageryje.

[1941 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b, P-14939, t. 1, l. 6-1.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 106-ojo pasienio būrio nutarimas ištremti Prano Dailidės šeimos narius.

1941m. birželio 11 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 36331, l. 3.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Kandidato į Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus Antano Sniečkaus rinkimų agitacinis plakatas.

1951 m.

Spaudinys. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 10284, l. 242.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Vilkaviškio aps. skyriaus aktas.

1941 m. birželio 14 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 36331, l. 5.

Dokumente pažymėta, kad Prano Dailidės motina,  Antano Sniečkaus teta Agota Dailidienė nebuvo ištremta, kadangi trėmimo metu gulėjo ligoninėje Kaune.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Marijos Dailidienės, Prano Dailidės žmonos, tremtinio asmens bylos viršelis.

[1941 m.]

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 36331, TAB, l. viršelis.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Tremtinė Marija Dailidienė SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) Staro Bardinsko r. (Altajaus kraštas) komendantūroje.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 36331, TAB, l. 1.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Tremtinys Algimantas Dailidė SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) Staro Bardinsko r. (Altajaus kraštas) komendantūroje.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 36331, TAB, l. 3.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio Operatyvinio-čekistinio skyriaus vykdyto kalinio Prano Dailidės tardymo protokolo ištrauka.

1942 m. kovo 25 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b, P-14939, t. 1, l. 11.

Tardomas P. Dailidė prisipažino, kad 1927‒1940 m. priklausė Lietuvos šaulių sąjungai, 1938 m. pavasarį įstojo į Lietuvos tautininkų sąjungą, 1937‒1940 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo nariu.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK sekretorius ideologijai Michailas Suslovas Vilniaus oro uoste.

1960 m. liepos mėn.

Fotonuotraukos fragmentas.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 63, l. 5

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus su Vilniaus aukštosios partinės mokyklos studentėmis.

1964 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 61, l. 7.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Išrašas iš SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Ypatingojo pasitarimo protokolo dėl 10 m. pataisos darbų lagerio bausmės skyrimo Pranui Dailidei „už priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“.

1943 m. sausio 20 d.  Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. P-14939, t. 1, l. 23.

SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerio Operatyvinio-čekistinio skyriaus 1942 m. gegužės 9 d. kaltinamojoje išvadoje siūlyta Praną Dailidę sušaudyti.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (antras iš kairės) medžioklėje su Vilniuje dislokuoto Sovietų armijos dalinio karininkais.

 1968 m. gruodžio mėn.

Fotonuotraukos fragmentas.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 70, l. 17 atv-3.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (viduryje) su Sovietų armijos kariškiais Antakalnio karių kapinėse Vilniuje, minint Raudonosios armijos įžengimo į Lietuvą Antrojo pasaulinio karo metais 20-ąsias metines.

1964 m. vasara.

Fotonuotrauka

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 65, l. 11-2.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Prano Dailidės mirties akto nuorašas.

[1948 m.]

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. Nr. P-14939, t. 1, l. 24-1.

Dokumente pažymėta, kad Pranas Dailidė mirė 1948 m. liepos 3 d. SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio Atskirojo lagerio punkto Nr. 6 ligoninėje.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus ir sekretorius ideologijai Vladas Niunka sanatorijoje.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 17638, ap. 1, b. 24, l. 8.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto biuro nutarimas pritarti Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakui uždrausti bausmę atlikusiems politiniams kaliniams grįžti į Lietuvos SSR.

1957 m. sausio 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 11, l. 1–3.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus ganykloje.

1970 m. liepos mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 72, l. 17.

SOVIETŲ VALDŽIOS REPRESUOTI ANTANO SNIEČKAUS GIMINAIČIAI (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus Ex Libris. Autorius grafikas Jonas Kuzminskas.

1967 m.

Originalas. Grafika.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 4, l. 95.

Lt En