Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Liaudies seimo Prezidiumo antrasis sekretorius Petras Cvirka, 2. Lietuvos SSR vidaus reikalų ministras Mečislovas Gedvilas, 3. Laikinai ėjęs Respublikos Prezidento pareigas Justas Paleckis, 5. Lietuvos SSR švietimo ministras Antanas Venclova, 6. ELTA direktorius Kostas Korsakas.

Kaunas. [1940 m. liepos 21–23 d.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 30 l. 18-01.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Pranas Eidukaitis, 2. Pranas Petrauskas, 3. Birutė Abdulskaitė, 4. Prezidiumo sekretorius Stasys Pupeikis, 4. Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Karolis Didžiulis, 5. Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis, 6. Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Domas Rocius. Antroje eilėje iš kairės: 1. Antanas Bauža, 2. Juozas Banaitis, 3. Jankelis Vinickis, 4. Romanas Žebenka, 5. Janas Paškevičius, 6. Antanas Sniečkus, 7. Petras Cvirka, 8. Michalina Meškauskienė.

Kaunas. 1940 m. rugpjūčio 25 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 29 atv-2.

1940 m. spalio 8 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 258, b. 274, l. 7–11.

Justas Paleckis (1899–1980), Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas (1940–1967 m.), SSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių Tarybos pirmininkas (1966–1970 m.), Lietuvos SSR taikos gynimo komiteto pirmininkas (1975–1977 m.), Socialistinio darbo didvyris (1969 m.), Lietuvos komunistų partijos  centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus politinis varžovas.

Kaunas. [1940 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 227, b. 4474, l. 11.

Mečislovas Gedvilas (1901–1981), Lietuvos SSR Liaudies Komisarų Tarybos, Ministrų Tarybos pirmininkas (1940–1956 m.), Lietuvos SSR švietimo ministras (1957–1973 m.), Lietuvos SSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1961 m.).

1940 m. spalio 21 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 227, b. 4474, l. 8–10.

[1940 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 10285, l. 174.

Antanas Sniečkus (1903–1974), LKP CK pirmasis sekretorius (1936–1974 m.), kandidatas į Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) CK narius (1941–1952 m.), Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK narys (1952–1974 m.), Socialistinio darbo didvyris (1973 m.).

1940 m. gruodžio 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 258, b. 349, l. 8–9.

1941 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 5, l. 37.

Originalas. Dokumentas tusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 2, b. 453, l. 1–3.

[1944–1945 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 17639, ap. 1, b. 92, l. 32.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 227, b. 2059, l. 14.

Boleslovas Baranauskas (1902–1975), Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojas (1940–1942 m.), LKP(b) CK Žemės ūkio skyriaus vedėjas (1944–1945 m.), Lietuvos SSR profesinių sąjungų centro tarybos Prezidiumo pirmininkas (1945–1958 m.), Lietuvos SSR Mokslų Akademijos Istorijos instituto Redakcijos archyviniams dokumentams skelbti vyriausiasis redaktorius (1958–1975 m.), Lietuvos SSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1962 m.). 1944–1945 m. pretendavo į LKP(b) CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus postą. A. Sniečkui suderinus su Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) CK biuro Lietuvai pirmininku Michailu Suslovu, apkaltintas sovietinės žemės reformos klaidomis, atleistas iš darbo LKP(b) CK ir perkeltas į nomenklatūros hierarchijoje žemesnes pareigas.

1947 m. sausio 24 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 227, b.2059, l. 22.

1951 m.

Spaudinys. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 10284, l. 242.

1951 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 11, l. 54.

Iš kairės: 1. J. Paleckis, 2. J. Jurkūnas.

Spaudinys.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 110.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 131, b. 38, l. 48–58.

1952 m. rugsėjo 22 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 131, b. 8, l. 76–77.

1952 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 5, l. 38.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 131, b. 178, l.  6–9.

LKP CK plenume pritarta SSRS vidaus reikalų ministro Lavrentijaus Berijos nacionalinei politikai ir nomenklatūros lietuvinimo kampanijai. 

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 258, b. 78, l. 24.

Jonas Vildžiūnas (1907–1962), Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas (1951–1953 m.), Lietuvos SSR vidaus reikalų ministras (1953 m.), Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas (1954–1968 m.), Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas (1968–1976 m.), Lietuvos SSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1967 m.). Įgyvendinant SSRS vidaus reikalų ministro Lavrentijaus Berijos nacionalinių kadrų iškėlimo į vadovaujančias pareigas politiką, paskirtas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministru. Pašalinus L. Beriją iš valdžios, atleistas iš ministro pareigų, bet paliktas nomenklatūroje. 

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 131, b. 189, l. 183–185.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 258, b. 218, l. 29.

Kazimieras Liaudis (1901–1989), Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) centro komiteto (CK) sekretorius (1944–1947 m.), Lietuvos SSR žemės ūkio ministras (1947–1950 m.), LKP(b) Klaipėdos srities komiteto pirmasis sekretorius (1953 m.), Lietuvos SSR vidaus reikalų ministras (1954–1959 m.), Lietuvos komunistų partijos (LKP) CK Revizijos komisijos pirmininkas (1959 – 1986 m.), Socialistinio darbo didvyris (1976 m.), LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus draugas. Pašalinus SSRS vidaus reikalų ministrą Lavrentijų Beriją iš valdžios, paskirtas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministru vietoje iš pareigų atleisto Jono Vildžiūno.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 10, l. 12–17.

Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK pirmojo sekretoriaus Nikitos Chruščiovo ir SSRS Ministrų Tarybos pirmininko Georgijaus Malenkovo 1953–1955 m. kovoje dėl valdžios pasireiškus SSRS valdymo decentralizacijos tendencijoms, M. Gedvilas ėmė stiprinti Lietuvos SSR Ministrų Tarybos galias, veikti savarankiškai ir varžytis su A. Sniečkumi dėl politinės įtakos.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 57, l. 21.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 74, l. 40, 48.

Maskva. 1959 m. vasario mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 62, l. 2.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 3, b. 4690, l. 73-2.

Juozas Bulavas (1909–1995), Lietuvos Mokslų Akademijos Tesisės instituto direktorius (1946–1952 m.), Ekonomikos instituto direktorius (1953–1956 m.), Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektorius (1956–1958 m.). Lietuvos komunistų partijai išplėtus nomenklatūros lietuvinimo kampaniją, paskirtas Vilniaus valstybino V. Kapsuko universiteto rektoriumi. Universitete sustiprėjus tautinėms nuotaikoms, apkaltintas nacionalizmu, atleistas iš rektoriaus pareigų, pašalintas iš nomenklatūros ir SSKP narių.

1959 m. liepos 28 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 196, b. 129, l. 1–2.

Pirmoje eilėje iš kairės: 2. Lietuvos komunistų partijos (LKP) CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, 2. M. Suslovas, 4. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis, 5. LKP CK sekretorius ideologijai Vladas Niunka, 6 Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Motiejus Šumauskas.

Vilniaus oro uostas. 1960 m. liepos mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 63, l. 5.

1960 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 274, b. 162, l. 44–45.

Antanas Barkauskas (1917–2008), LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas (1959–1961 m.), LKP CK sekretorius ideologijai (1961–1975 m.), Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas (1975–1985 m.), Lietuvos SSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1967 m.). Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK iniciatyva paskirtas LKP CK sekretoriumi. 1967 m. balandžio mėn. palaikė LKP CK pirmąjį sekretorių Antaną Sniečkų, bandant jį pašalinti iš valdžios. 1974 m. po A. Sniečkaus mirties pretendavo į jo postą. LKP CK pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus iniciatyva atleistas iš LKP CK sekretoriaus pareigų.

Pirmoje eilėje iš kairės: 5. Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis, 11. LKP centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus.

Maskva. 1961 m. spalio 16 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 64, l. 4.

1964 m. liepos mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16985, ap. 1, b. 65, l. 4.

Originalas. Dokumentas rusų kalba

LYA, f. 1771, ap. 228, b. 928, l. 2–4, 12, 15–16.

Iš kairės: 1. Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo  pirmininkas Justas Paleckis, 2. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys Anastasas Mikojanas, 3. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas Ksaveras Kairys, 4. Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus.

1967 m. sausio–vasario mėn.

Fotonuotrauka.

LYA F. 16895, ap. 1, b. 69, l. 33.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Juozas Maniušis, 2. LKP CK sekretorius Albertas Barauskas, 3. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis.

Vilnius.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 17639, ap. 1, b. 31, l. 13.

Juozas Maniušis (1910–1987 m.), Lietuvos SSR statybos ministras (1950–1954 m.), miesto ir kaimo statybos ministras (1955 m.), LKP CK sekretorius (1955–1967 m.), Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas (1967–1981 m.). 1967 m. pretendavo į LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus postą. A. Sniečkaus aplinkos pastangomis atleistas iš LKP CK sekretoriaus, LKP CK pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus iniciatyva – iš Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pareigų.

1967 m. balandžio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 305, l. 125–126.

SSKP CK sekretoriui Ivanui Kapitonovui inicijavus LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus pakeitimą LKP CK sekretoriumi Juozu Maniušiu, A. Sniečkus ir jo aplinka tam pasipriešinimo. Panaudojus formalų kolektyvinio sprendimo priėmimo ir nomenklatūros užkulisinių susitarimų mechanizmą, LKP CK biuro 1967 m. balandžio 3 d. posėdyje nutarta palikti A. Sniečkų jo poste, perkelti J. Maniušį iš LKP CK sekretoriaus į Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pareigas, o Ministrų Tarybos pirmininką Motiejų Šumauską paskirti Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininku.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 11445, l. 31.

Motiejus Šumauskas (1905–1982), Lietuvos SSR vietinės pramonės liaudies komisaras (1940–1941 m.), Lietuvos SSR valstybinės plano komisijos pirmininkas (1945–1950 m.), Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas (1953–1954 m.), Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) antrasis sekretorius (1954–1956 m.), Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas (1956–1967 m.), Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas (1967–1976 m.), Socialistinio darbo didvyris (1975 m.), priklausė LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus asmeniniam tinklui. Atleistas iš Ministrų Tarybos pirmininko posto, siekiant išlaikyti A. Sniečkų valdžioje ir perkelti jo politinį varžovą Juozą Maniušį iš LKP CK sekretoriaus į Ministrų Tarybos pirmininko pareigas.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 238, b. 25, l. 18–19.

Algirdas Ferensas (1928–1994), LKP Šiaulių miesto komiteto pirmasis sekretorius (1960–1961 m.), Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) CK instruktorius (1961–1967 m.), LKP CK sekretorius (1967–1977 m.), Lietuvos respublikinės profesinių sąjungų tarybos pirmininkas (1977–1989 m.), Lietuvos SSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1978 m.). LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus iniciatyva paskirtas LKP CK sekretoriumi iš šių pareigų atleidus A. Sniečkaus politinį varžovą Juozą Maniušį. 1974 m. po LKP CK pirmojo sekretoriaus A. Sniečkaus mirties pretendavo į jo postą. LKP CK pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičaus iniciatyva atleistas iš darbo LKP CK ir perkeltas į nomenklatūros hierarchijoje žemesnes pareigas.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 273, l. 5.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 172, l. 77–78.

Alfonsas Randakevičius (1919–1978), Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas (1956–1959 m.) ir pirmininkas (1959–1966 m.), Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie SSSR Ministrų Tarybos 1-osios vyriausiosios valdybos viršininko pavaduotojas (1967–1970 m.), Lietuvos SSR teisingumo ministras (1970–1977 m.). Priklausė A. Sniečkaus asmeniniam tinklui.

Laiške išreikštas nomenklatūros pasitenkinimas dėl nepavykusio bandymo pašalinti A. Sniečkų iš valdžios.

Vežime antroje eilėje iš kairės: 1. N. Baibakovas, 3. A. Sniečkus.

1970 m. liepos mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 72, l. 23.

Vilnius. 1971 m. kovo 3 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 73, l. 11.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 1771, ap. 247, b. 79, l. 27–29, 33.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. A. Sniečkus, antroje eilėje iš kairės: 2. LKP CK sekretorius Ringaudas Songaila.

Kauno rajonas, Noreikiškės. 1972 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 579, l. 11.

[1974 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 274, b. 588, l. 20.

Petras Griškevičius (1924–1987), LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius (1955–1957 m.), antrasis sekretorius (1957–1964 m.), LKP CK Partinių organų skyriaus vedėjas (1964–1965 m.), LKP CK Organizacinio-partinio darbo skyriaus vedėjas (1965–1971 m.), LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius (1971–1974 m.), LKP CK pirmasis sekretorius (1974–1987 m.). 1974 m. po Antano Sniečkaus mirties susitarus aukščiausiajai LKP nomenklatūrai, tapo LKP CK pirmuoju sekretoriumi.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 249, b. 1, l. 5–6, 9.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. P. Griškevičius, 2. LKP CK sekretorius Lionginas Šepetys. Antroje eilėje iš kairės: 3. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Antanas Barkauskas, 4. LKP Kaišiadorių rajono komiteto pirmoji sekretorė J. Greičiuvienė, 5. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotoja Leokadija Diržinskaitė, 6. Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorius Vytautas Stanikūnas.

Kaišiadorių rajonas, Rumšiškės. 1974 m. birželio 21 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 580, l. 6.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. LKP centro komiteto (CK) sekretorius Ringaudas Songailas, 5. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Antanas Barkauskas, 6. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Juozas Maniušis, 8. LKP CK pirmasis sekretorius Petras Griškevičius, 13. LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius Vytautas Sakalauskas, 14. LKP CK Organizacinio-partinio darbo skyriaus vedėjas Vytautas Astrauskas.

Vilnius. 1976 m. sausio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA F. 17638, ap. 1, b. 29, l. 2.

[1976 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 274, b. 1899, l. 1.

Lionginas Šepetys (g. 1927 m.), LKP CK Mokslo ir kultūros skyriaus vedėjas (1964–1967 m.), Lietuvos SSR kultūros ministras (1967–1976 m.), LKP CK sekretorius ideologijai (1976–1989 m.), Lietuvos SSR Ministrų Tarybos patarėjas (1989 m.), Lietuvos SSR Mokslų Akademijos narys korespondentas (1987 m.), Lietuvos SSR nusipelnęs meno veikėjas (1974 m.). Paskirtas LKP CK sekretoriumi  sovietinės kultūros elitui ir kultūrinei nomenklatūrai pritarus. Tautinio atgimimo metais rėmė LKP reformatorius, konservatyvios nomenklatūros spaudimu atleistas iš LKP CK sekretoriaus pareigų.

1976 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 274, b. 1899, l. 2–3.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 580, l. 18.

1981 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 274, b. 1764, l. 2–3.

Ringaudas Songaila (g. 1929 m.), Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas, žemės ūkio produktų gamybos ir paruošų ministras (1962 m.), Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) sekretorius (1962–1981 m.), Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas (1981–1985 m.), Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas (1985–1987 m.), LKP CK pirmasis sekretorius (1987–1988 m.), Lietuvos SSR nusipelnęs žemės ūkio darbuotojas (1979 m.), įtakingas agrarinės nomenklatūros veikėjas. LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus iniciatyva paskirtas LKP CK sekretoriumi, kuruojančiu žemės ūkį. Po A. Sniečkaus mirtis priklausė LKP CK pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus asmeniniam tinklui, jo paskirtas Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininku, iš šio posto atleidus Juozą Maniušį. Nesugebėjus tinkamai atlikti funkcijų, perkeltas į Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pareigas. Po P. Griškevičiaus mirtis Sovietų Sąjungos komunistų partijos vadovybės iniciatyva tapo LKP CK pirmuoju sekretoriumi. 1988 m. rugsėjo 28 d. išvaikius mitingą Vilniuje, visuomenei ir LKP reformatoriams reikalaujant atleistas iš pareigų,.

Pirmoje eilėje iš kairės: 2. Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Kęstutis Zaleckas, 3. Žurnalo „Komunistas“ vyriausiasis redaktorius Genrikas Zimanas, 4. Lietuvos SSR liaudies kontrolės komiteto pirmininkas Albertas Barauskas, 5. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Ringaudas Songaila, 6. P. Griškevičius.

1982 m. birželio 18 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 17639, ap. 1, b. 31, l. 33.o

Vilnius. [1985 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, d. 1771, ap. 278, b. 582, l. 30.

Vytautas Sakalauskas (1933–2001), Lietuvos komunistų partijos (LKP) Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius (1974–1983 m.), Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas (1983–1984 m.), Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto (CK) inspektorius (1984–1985 m.), Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas (1985–1990 m.). LKP CK pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus iniciatyva paskirtas Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininku iš šių pareigų atleidus Ringaudą Songailą.

1987 m. gegužės 19 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 270, b. 37, l. 1, 13–14.

Pažymoje nurodyta, kad 1982 m. LKP CK nomenklatūroje buvo 3525, 1987 m. – 3642 pareigybės, ir LKP CK biurui siūloma patvirtinti naują LKP CK pareigybių nomenklatūrą, kurioje būtų įrašytos 2352 pareigybės.

1987 m. gruodžio 25 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 274, b. 74, l. 7–8.

Vytautas Astrauskas (g. 1930 m.), LKP CK Prekybos ir buitinio aptarnavimo skyriaus vedėjas (1966–1971 m.), Organizacinio partinio darbo skyriaus vedėjas (1971–1981 m.), LKP CK sekretorius (1981–1987 m.), Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkas (1988–1989 m.), Lietuvos SSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1980 m.), priklausė LKP CK pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus asmeniniam tinklui. SSRS prasidėjus politinėms reformoms,  paskirtas Lietuvos SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininku.

Vilnius, Vingio parkas. 1988 m. liepos 9 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 18.

Algirdas Mykolas Brazauskas (1932–2010), Lietuvos SSR statybinių medžiagų pramonės ministras (1965–1967 m.), LKP CK sekretorius  (1977–1988 m.), LKP CK pirmasis sekretorius (1988–1990 m.), įtakingas statybininkų nomenklatūros veikėjas, LKP lyderis Tautinio atgimimo ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymo metais.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 271, b. 9, l. 3–5, 10–11, 41–44.

Vilnius. 1989 m. kovo 26 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 20.

Vilnius. 1989 m. gruodžio 4–7 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 76.

Vilnius. 1989 m. gruodžio 19 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 87.

1989 m. gruodžio 19 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 1771, ap. 272, b. 1, l. 142–143.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja  Kazimiera Danutė Prunskienė, 2. Michailo Gorbačiovo žmona Raisa Gorbačiova, 3. Lietuvos komunistų partijos (LKP) CK pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas, 4. LKP (SSKP platforma) CK pirmasis sekretorius Mykolas Burokevičius, 5. Michailas Gorbačiovas.

Vilnius, oro uostas. 1990 m. sausio 11 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 17633, ap. 1, b. 104, l. 3.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 17633, ap. 1, b. 29, l. 8.