Galerijos
Albumai
SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Šakių rajono „Lenino“ kolūkio statybininkų įsipareigojimo lozungas.

1956 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-080363.

1953–1954 m., po J. Stalino mirties, pripažinus SSRS ekonomikos atsilikimą, nuspręsta stabdyti didelių miestų augimą, pradėti jų išskirstymą ir naujų miestų-palydovų kūrimą, intensyviau vystyti mažus ir vidutinius miestus, juose statant naujas pramonės įmones, o laisvas teritorijas panaudojant gyvenamajai statybai.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Joniškio rajono „Pergalės“ kolūkio centrinės gyvenvietės Skaistgiryje išplanavimo schema.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 40, l. 3.

Skaistgirio gyvenvietė pirmoji pradėta tvarkyti pagal rajoninio išplanavimo schemą.

1958 m. Lietuvos kaimą palietė regioninis planavimas ir architektūrinė modernizacija, kurios esmė buvo kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių stambinimas (tuo metu optimalia laikyta mažiausiai 1000 žmonių gyvenvietė). Buvo parengtos rajonų perspektyvinės planavimo schemos, stambinamų kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių ar naujai kuriamų gyvenviečių planai.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Jurbarko rajono detalioji perspektyvinio planavimo schema.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 40, l. 2.

XX a. 6-ajame dešimtmetyje kaimo urbanizavimas vyko išimtinai per kolektyvizacijos procesą. Steigiamo stambaus kolūkio arba tarybinio ūkio (gamybos vieneto) darbuotojai buvo perkeliami į centrinę ūkio gyvenvietę, kuri savo forma ir turiniu buvo artima naujiems industriniams miestams.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Tipiniai namai Ukmergės rajono Leonpolio paukštininkystės tarybinio ūkio centrinėje gyvenvietėje Dainavoje.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 40, l. 9.

Fotonuotraukoje fiksuotas tipinis XX a. 7-ojo dešimtmečio kolūkio ir tarybinio ūkio centrinės gyvenvietės vaizdas. Kaimo urbanizavimas pakeitė gyvenviečių paveikslą. Siekiant sukurti miesto gyvenimo sąlygas, buvo siekiama atsisakyti individualių ūkių, pradėti statyti miesto tipo daugiaaukščiai surenkamieji namai. Gyvenviečių centrai buvo statomi su universaline parduotuve, kultūros namais, kolūkio ar tarybinio ūkio administraciniu pastatu.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Radviliškio rajono „Draugo“ kolūkio centrinės gyvenvietės Alksnupyje pagrindinė gatvė.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 40, l. 42.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Kultūros namai Panevėžio rajono „Tiesos“ kolūkio centrinėje gyvenvietėje Žibartoniuose.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 40, l. 29, 34.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Parduotuvė Kapsuko (dabar – Marijampolė) rajono „Šešupės“ kolūkio centrinėje gyvenvietėje Netičkampyje.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 42, l. 30.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Parkas ir statomi kultūros namai Joniškio rajono „Pergalės“ kolūkio centrinėje gyvenvietėje Skaistgiryje.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 39, l. 10.

Beveik visose kolūkių centrinėse gyvenvietėse pradėti sodinti išskirtinai miestietiški rekreaciniai objektai – parkai, turėję paįvairinti vienodą ir monotonišką reljefą.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto biuro posėdžio nutarimo ištrauka dėl gyvenamosios, kultūrinės-buitinės, komunalinės ir pramonės statybos plėtros Kaune.

1956 m. balandžio 27 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 191, b. 81, l. 29–31.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Statoma darbininkų gyvenvietė Kauno priemiestyje.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1 b. 31, l. 45.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto biuro posėdžio nutarimo ištrauka dėl priemonių vystant gyvenamąją statybą Lietuvos SSR.

1958 m. sausio 8 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 191, b. 501, l. 9–11.

Nutarime numatyta išplėsti masinę surenkamų gelžbetonio blokinių daugiabučių statybą, siekiant sumažinti gyvenamojo ploto trūkumą.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos SSR vadovai gyvenamųjų namų statyboje Vilniaus Partizanų (dabar – Naugarduko) gatvėje.

Iš kairės: 2. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) pirmas sekretorius Antanas Sniečkus, 4. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Pirmininkas Motiejus Šumauskas, 5. LKP CK sekretorius Juozas Maniušis. 1959 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-075984.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto ir Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimo projektas dėl perspektyvinio miestų plėtimo ir pramonės išdėstymo Lietuvos SSR.

1964 m. kovo 30 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 228, b. 740, l. 35–37.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Miestų plėtros ir pramonės išdėstymo Lietuvos SSR schemos ištrauka.

1964 m. kovo 30 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 228, b. 740, l. 42-44.

Schemoje numatyta, kur steigti pramonę, statyti gyvenvietes, tiesti kelius, kaip naudoti vandens išteklius ir spręsti kitus krašto urbanizavimo ir žemės ūkio pertvarkymo klausimus. Pagal šią schemą nuspręsta tolygiai vystyti dešimt regioninių centrų tokiu principu, kad kiekvieno regiono spindulys būtų maždaug 50–60 km, regione būtų 200–600 tūkst. gyventojų, o centras turėtų ne mažiau kaip 30–50 tūkst. gyventojų.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Gyvenamojo namo statyba Panevėžyje.

1964 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 577, l. 94.

1961 m. buvo patvirtintas naujas Panevėžio generalinis planas. Pagal šį planą pramonė pradėta plėtoti dviejuose šiaurės rytų ir šiaurės vakarų rajonuose. Gyvenamuosius namus numatyta statyti  šiaurinėje miesto dalyje ir P. Rotomskio (dabar –  Marijonų), J. Basanavičiaus, Vilniaus gatvių rajonuose. 1965 m. Smėlynės gatvėje pastatytas pirmasis stambiaplokštis surenkamas namas.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Kauno Taikos mikrorajono naujakuriai.

1966 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-026679.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Vilniaus Žirmūnų gyvenamojo rajono statybos.

Vilnius. 1966 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-053157.

1958 m. numatytas naujos statybos planas, siekiant likviduoti gyvenamojo ploto trūkumą. Planui įgyvendinti buvo pasitelkta masinė surenkamų  gelžbetonio blokinių daugiabučių statyba. 1946–1964 m. gyvenamasis plotas padidėjo 7,5 mln., 1965–1968 m.  – dar 5,2 mln. kvadratinių metrų.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Architektai B. Krūminis, B. Kasperavičienė ir inžinierius Š. Liubeckis, projektavę Vilniaus Žirmūnų gyvenamąjį rajoną.

1968 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 577, l. 20.

Architektai už Vilniaus Žirmūnų gyvenamojo rajono projektą buvo apdovanoti Lietuvos SSR valstybine premija.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Vilniaus Žirmūnų gyvenamasis rajonas.

1969 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 49, l. 12.

Vilniuje industrinė gyvenamųjų namų statyba išaugo po 1962 m., kai buvo pradėtos vystyti naujos šiaurinės teritorijos kairiajame Neries krante ir pastatytas pirmasis laisvo planavimo gyvenamasis rajonas – Žirmūnai, skirtas 45 tūkst. gyventojų.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Pramonės statybos projektavimo instituto pastatas Kaune.

1969 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 49, l. 28.

Institutas buvo viena svarbiausių projektavimo organizacijų sovietinėje Lietuvoje. Čia dirbo daugiau nei 1000 darbuotojų. Institutas atliko Lietuvos SSR pramonės įmonių projektavimo, rajoninio planavimo darbus.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos SSR vadovai Vokietijos Demokratinės Respublikos parodoje „Dvidešimt metų socializmo statybai Erfurto apygardoje“ Vilniaus Dailės parodų rūmuose.

Pirmoje eilėje iš kairės: 3. Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, 5. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos (MT) pirmininkas Juozas Maniušis, 6. Lietuvos SSR MT pirmininko pavaduotoja Leokadija Diržinskaitė. Antroje eilėje iš dešinės: (už L. Diržinskaitės) Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Vytautas Sakalauskas. 1969 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-050434.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Vilniaus Lazdynų gyvenamasis rajonas.

1973 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 56, l. 5.

Lazdynai – vienas pirmųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų, pastatytų pagal naujųjų Europos priemiesčių pavyzdį. Čia buvo bandyta įgyvendinti pakopinę visuomeninio aptarnavimo sistemą: 40 tūkst. žmonių apgyvendinti keturiuose mikrorajonuose, kurių kiekvienas turėjo savo parduotuves, darželius, mokyklas ir mikrorajonų centrus.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Miestų statybos projektavimo instituto architektai.

Iš kairės: 1. Vyresnysis projektų architektas Sigitas Katilius, 2. Genė Balėnienė, 3. Algis Bražinskas, 4. Aida Leckienė. 1973 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-062162.

Architektai už Vilniaus Lazdynų gyvenamojo rajono projektą 1974 m. buvo apdovanoti Lenino premija.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Mitingas, skirtas Lenino premijos skyrimui architektams už Lazdynų gyvenamojo rajono projektą.

Pirmoje eilėje prie mikrofono kalba Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Anatolijus Vileikis. Antroje eilėje iš kairės: 6. Miestų statybos projektavimo instituto vyriausias projektų architektas, Lazdynų projekto autorius Vytautas Edmundas Čekanauskas, 10. Miestų statybos projektavimo instituto vyriausias architektas, Lazdynų projekto autorius V. Balčiūnas, 11. Lietuvos SSR valstybinio dailės instituto docentas, Lazdynų projekto autorius Vytautas Brėdikis, 12. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Ksaveras Kairys.

1974 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-057783.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Sniečkaus (dabar – Visaginas) miesto statyba.

Ignalinos rajonas. 1976 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-068924.

Miestas statytas greta Ignalinos atominės elektrinės (IAE) specialiai jai aptarnauti. Sovietų Sąjungoje mono-industriniai miestai buvo statomi ir naudojami, kaip instrumentas pademonstruoti ekonominį klestėjimą ir socialinę gerovę, kas savo ruoštu skatino lojalumą sovietinei sistemai. Sniečkaus miestas dėl dvigubai didesnių IAE dirbančiųjų atlyginimų, aukštesnio pragyvenimo lygio buvo laikomas „socialistiniu rojumi“.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Stendas Šiaulių rajono „Tarybinio artojo“ kolūkyje, informuojantis apie Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato (ENSK) surenkamųjų namų statybą.

1976 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-22672.

Alytaus ENSK įsteigtas 1976 m., siekiant masiškai aprūpinti Lietuvos kaimo gyventojus greitai pastatomais skydiniais namais, panaudojant vietinę statybinę medžiagą – medieną.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Vilniaus Justiniškių gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projekto maketas ir jo autoriai Miestų statybos projektavimo instituto vyr. architektas Vytautas Balčiūnas (kairėje) ir architektas Mindaugas Adomaitis.

1978 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-068249.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Šiaulių Dainų mikrorajonas.

1983 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-090640.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Vilniaus Šeškinės mikrorajono statyba, priekyje – prekybos centras „Šeškinė“.

[1980 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-23634.

Šeškinės mikrorajonas pradėtas kurti 1977 m. Šio rajono padėtis bendroje miesto struktūroje yra ypatinga, nes ji formuoja Ukmergės trakto pradžią viršutinėje Vilniaus terasoje. 1978–1985 m. pagal architekto Kazimiero Balėno projektą mikrorajone pastatyti naujos serijos daugiabučiai namai, tuo metu buvę tikra sovietinės statybos sensacija.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Šešiolikos aukštų monolitinio gyvenamojo namo Vilniaus Šeškinės mikrorajone statyba.

1983 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-27772.

1981–1982 m. architektai Bronius Krūminis ir Danas Ruseckas Šeškinės mikrorajonui suprojektavo 13-os ir 16-os aukštų monolitinio gelžbetonio gyvenamuosius namus užapvalintais balkonais.

Lt En