Galerijos
Albumai
SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Komunistų mitingas, skirtas Lietuvos liaudies seimo nutarimams paremti.

Kaunas. 1940 m. liepos 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 19-03.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Straipsnis apie bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimą, paskelbtas laikraštyje „Darbo Lietuva“.

1940 m. liepos 26 d.

Iškarpa iš spaudos. Dokumentas lietuvių kalba. LYA, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 28ap-02.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Vilniaus „Žalgirio“ staklių gamyklos Surinkimo cechas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 63-1.

Gamykla įsteigta 1941 m., 1947 m. atstatyta. Gamykloje kasmet pagamindavo apie 2100 staklių.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Kauno „Drobės“ vilnonių audinių fabriko vyriausias mechanikas Kazys Juodžiūnas montuoja naują įrangą.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 63-2.

Įmonė įsteigta 1920 m., tarpukariu buvo viena didžiausių vilnonių audinių gamintojų Lietuvoje. 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuota. 1959 m. fabrikas pagamino 158 tonas verpalų ir 221 tūkst. metrų audinių. Tuo metu „Drobė“ buvo viena stambiausių Lietuvos SSR lengvosios pramonės įmonių.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Klaipėdos „Gulbės“ medvilninių ir vilnonių audinių fabriko Audimo cechas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 65-1.

1950 m. fabrike sumontuotos ir paleistos 182 Lietuvoje pagamintos automatinės staklės.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Kauno „Limos“ vilnonių audinių fabrikas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 66-1.

Tekstilės fabrikas įsteigtas 1937 m., 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuotas. 1946 m. atnaujinęs veiklą, „Limos“ fabrikas tapo vienu iš stambiausiu Lietuvos SSR tekstilės fabrikų. 1972 m. prijungtas prie Kauno „Drobės“ fabriko.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Konvejeris Vilniaus „Lelijos“ siuvimo fabrike.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 68-1.

Fabrikas pastatytas 1947 m., buvo didžiausia Lietuvos SSR siuvimo įmonė. 70 proc. „Lelijos“ produkcijos buvo realizuojama kitose SSRS respublikose.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Marijampolės cukraus fabrikas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 71-1.

Fabrikas įsteigtas 1921 m., 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuotas, atstatytas 1947 m.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Šiaulių „Verpsto“ trikotažo fabriko mezgėjų brigada.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 75-2.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Kauno „Inkaro“ fabriko Gumos cechas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 31, l. 54-1.

Fabrikas įsteigtas 1933 m., 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuotas. 1945 m. atnaujino veiklą, po metų pasiekė prieškarinį gamybos lygį. 1976 m. pagamino 10,8 mln. porų avalynės.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Propagandinis stendas, vaizduojantis Lietuvos SSR pramonės bendrosios produkcijos augimą 1940–1957 m.

1958 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-011464.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus kalbos, pasakytos Lietuvos Lenino komunistinės jaunimo sąjungos aktyvo susirinkime, ištrauka.

1959 m. vasario 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 79, l. 12–14.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Kauno „Ragučio“ alaus darykla.

1959 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 31, l. 53-1.

Darykla įsteigta 1922 m., 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuota, 1959 m. su alaus darykla „Raudonoji pašvaistė“ sujungta į Kauno alaus ir nealkoholinių gėrimų kombinatą. 1967 m. kombinatas pavadintas Kauno alaus ir nealkoholinių gėrimų pramonės gamybiniu susivienijimu „Ragutis“. Susivienijimui taip pat priklausė Birštono mineralinio vandens gamykla.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Vilniaus televizijos mazgų gamyklos statyba.

Vilnius. 1961 m.

Fotonuotrauka. 

LCVA, 1-02774.

Gamykla įkurta 1959 m., vėliau pavadinta Vilniaus radijo komponentų gamykla, 1977 m. pertvarkyta į gamybinį susivienijimą „Vingis“. Įmonėje dirbo daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų, jos pagaminta produkcija prekiauta visoje SSRS.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Panevėžio „Ekrano“ gamykla.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 577, l. 78.

Gamykla įkurta 1962 m. per Sovietų Sąjungos industrializacijos bumą. 1978 m. pradėti gaminti spalvoto vaizdo kineskopai tapo pagrindine „Ekrano“ produkcija.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus Panevėžio „Ekrano“ gamykloje.

1971 m. gegužės 19 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-052718.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Naujosios Akmenės cemento gamyklos cemento gamybos technologinės linijos.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 577, l. 138.

Gamykla pradėta statyti 1947 m., 1956 m. ją imta modernizuoti. Gamykla buvo viena stambiausių Lietuvos SSR pramonės įmonių.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Algirdas Mykolas Brazauskas, Lietuvos SSR statybinių medžiagų pramonės ministras (1965–1967 m.).

1966 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-022213.

A. M. Brazauskas (1932–2010) eidamas aukštas pareigas Lietuvos SSR vadovybėje, kuravo ekonomikos ir infrastruktūros plėtrą, energetikos, statybinės pramonės, statybos ir urbanistikos sritis.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Kėdainių chemijos kombinato produkcijos sandėlis.

1966 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 48, l. 20.

1963 m. pradėjo veikti pirmoji gamybos linija, galėjusi pagaminti 100 tūkst. tonų sieros rūgšties per metus. Chemijos naudojimas žemės ūkyje spartino žemės ūkio produkcijos augimą ir buvo vadinamas „Žaliąja revoliucija“. Chemizacija buvo svarbi Lietuvos SSR žemės ūkio vystymo sąlyga.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) biuro posėdžio stenogramos ištrauka apie Lietuvos SSR valstybinio plano projektą ir pramonės darbo našumą.

1969 m. gruodžio 8 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 352, l. 1–3 ,9.

Posėdyje pasisakė LKP CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, Lietuvos SSR Ministrų Tarybos (MT) pirmininkas Juozas Maniušis, Lietuvos SSR MT pirmininko pirmasis pavaduotojas Ksaveras Kairys, LKP CK sekretorius Algirdas Ferensas, Lietuvos SSR valstybinės plano komisijos (nuo 1978 m. komiteto) pirmininkas Aleksandras Drobnys, Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Vytautas Sakalauskas, Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas Povilas Kulvietis.

XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje svarbiausia sovietinės ekonomikos problema tapo pramonės „pervedimas“ nuo ekstensyvios, daug papildomos darbo jėgos reikalaujančios, prie intensyvios plėtros.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Dulkių siurbliai „Audra“, gaminti Vilniaus elektros suvirinimo įrengimų gamykloje.

1975 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-056281.

Gamykla buvo viena stambiausių SSRS elektros suvirinimo technikos įmonių.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Jonavos azotinių trąšų gamykla.

1980 m. 

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 49, l. 31.

1962 m. netoli Jonavos pradėta statyti azotinių trąšų gamykla. Gamyklos įkūrimo data laikoma 1965 m. vasario 9 d. Gamykla buvo viena didžiausių Lietuvos SSR chemijos pramonės įmonių.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos SSR maisto pramonės ministerijos sienlaikraštis „Maistininkas“.

Vilnius. 1948 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-021903.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Šiaulių mėsos kombinato Dešrų cecho gaminiai.

1953 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-005396.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Degtinės ir likerio gaminių pavyzdžiai, eksponuoti Lietuvos SSR maisto pramonės įmonių naujausių maisto produktų parodoje.

1962 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-049790.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Dešrelių gamybos automatas Vilniaus mėsos kombinate.

1971 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-037542.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Klaipėdos maisto produktų bazės Fasavimo skyrius.

1972 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-039860.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Propagandinis stendas, vaizduojantis planuojamą maisto pramonės augimą Lietuvos SSR 1970–1975 m.

1971 m.

Fotonuotrauka

LCVA, 0-050754.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Utenos mėsos kombinato Dešrų cechas.

1976 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-02774.

Kombinatas pradėtas statyti 1972 m. 1976 m. jame dirbo 644 žmonės, pagaminta produkcijos už 42 mln. 486 tūkst. rublių (21827 tonų mėsos, 2415 tonų dešrų).

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) sekretoriaus Algirdo Mykolo Brazausko pranešimo LKP CK posėdyje ištrauka apie 1978 m. darbo rezultatus ir trūkumus pramonės sektoriuje.

1978 m. liepos 21 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 255, b. 254, l. 15–17.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto informacija Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komitetui apie nutarimo dėl kovos su sukčiavimu ir prirašinėjimu vykdymą.

1980 m. birželio 26 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 257, b. 193, l. 100–102.

Leonido Brežnevo valdymo laikotarpiu ryškėjant ūkio krizei, paplito ekonomikos rodiklių klastojimas. Darbo rodiklių klastojimą, sąmoningą apgaudinėjimą ir prirašinėjimą ypač skatino socialinis lenktyniavimas. Informacijoje nurodyta, kad 1979 m. Lietuvos SSR finansų ministerija, patikrinusi įmonių atskaitomybę, nustatė prirašinėjimų 2,8 mln. rublių sumai.

Lt En