1922 m. kovo 30 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13413, l. 59-1.

A. Emeris, g. 1878 m., vokietis, gyveno Klaipėdos m. Pritarė Klaipėdos krašto prijungimui prie Vokietijos, „nes po prijungimo atsirado geresnės sąlygos medžio gamybai ir prekybai“. 1941 m. pašalintas iš Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos, nes nuteistas kalėti už homoseksualius santykius. 1944 m. evakuojantis pateko į Raudonosios armijos kontroliuojamą teritoriją. 1944 m. lapkričio 1 d. suimtas LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Klaipėdos operatyvinės grupės. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1945 m. birželio 4 d. nutarimu „už priklausymą vokiečių fašistinei partijai“ nuteistas 5 m. kalėjimo. Mirė 1945 m. kovo 16 d.

1928 m. rugpjūčio 9 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44534/3, l. 95-1-4.

J. Šudnagis, g. 1889 m., lietuvis, ūkininkas. Baltijos laivyno Karo tribunolo 1945 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu už tai, kad nuo 1934 m. priklausė pronacistinei E. Noimano partijai, agitavo už Klaipėdos krašto prijungimą prie Vokietijos, karo metais buvo Klaipėdos aps., Dovilų vls., Margių k. valstiečių vadovu (orcbauerfiurer), atsakingu už vokiečių kariuomenės aprūpinimą maistu, priklausė ginkluotam kaimo apsaugos būriui (landvacht), nuteistas 20 m. katorgos darbų tremtyje. Tolesnis likimas nežinomas. Žmona Ona Šudnagienė su seserimi ir jos dukra 1949–1958 m. ištremtos į Krasnojarsko kraštą.

1936 m. kovo 21 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13860, l. 37-1.

M. Kilius, g. 1894 m., lietuvis, Klaipėdos aps., Agluonėnų vls., Vanagų k. ūkininkas. Klaipėdos krašto Seimelio narys, pasisakė už Klaipėdos krašto prijungimą prie Vokietijos. 1939 m. pašalintas iš Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos, nes 1934–1935 m. tarnavo Lietuvos slaptosios policijos agentu. 1944 m. evakuojantis pateko į Raudonosios armijos užimtą teritoriją, todėl grįžo atgal. Turto neberado, nes jį kaip bešeimininkį paėmė Raudonosios armijos trofėjinė komanda. 1944 m. lapkričio 13 d. suimtas LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Klaipėdos operatyvinės grupės. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1945 m. birželio 4 d. nutarimu „už priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai ir kovą prieš revoliucinį judėjimą“ nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. Išvežtas į Vorkutos pataisos darbų lagerį Komijos ASSR.

[Ne vėliau 1940 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-12894, l. 25-1.

M. Blyžė, g. 1894 m., lietuvis, ūkininkas, gyveno Klaipėdos aps., Dovilų vls., Lėbartų-Nausėdžių k. Sūnus Martynas, g. 1925 m., tarnavo Vokietijos kariuomenėje, 1944 m. dingo be žinios. Sūnus Antsas, g. 1923 m. (antras iš dešinės), nuo 1943 m. tarnavo Vokietijos karo laivyne, 1944 m. ryšiai su juo nutrūko. Žmona Anna 1944 m. žuvo bombardavimo metu evakuojantis į Vokietiją. M. Blyžė suimtas 1945 m. rugpjūčio 28 d. LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Klaipėdos m. skyriaus. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1946 m. vasario 25 d. nutarimu už tai, kad 1939–1944 m. tarnavo pasienio policininku, buvo Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos narys nuteistas 5 m. pataisos darbų lagerio. Mirė įkalinimo vietoje 1949 m. balandžio 12 d.

Tilžė, [1940 – 1944 m.] A. Dumat fotoateljė nuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13435, l. 58-30.

F. Simat, g. 1892 m., Šilutės aps., Naujininkų k., lietuvis. 1923–1940 m. Šilutėje, 1940–1944 m. Tilžėje dirbo apylinkės teismo Turtinių bylų skyriaus sekretoriumi–asistentu, 1939–1944 m. Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos narys. 1944 m. spalio 7 d. grįžo į Šilutę, nes „Raudonąją armiją norėjo sutikti namuose su šeima, evakuotis neketino, nes per rusų radiją girdėjęs, kad Raudonoji armija nelies tų, kurie nepadarė nusikaltimų“. 1944 m. spalio 30 d. suimtas LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Klaipėdos operatyvinės grupės. Turtą ir gyvulius kaip bešeimininkius perėmė Raudonosios armijos trofėjinė komanda. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1945 m. liepos 18 d. nutarimu „už priklausymą vokiečių fašistų partijai“ nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. 1954 m. paleistas iš Dubravnyj lagerio Mordovijos ASSR.

Ne vėliau kaip 1944 m. lapkričio 3 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14459, l. 8-1.

V. Dumpis, g. 1901 m., gyvenęs Klaipėdos aps. Lankupių k. Pasisakė už Klaipėdos krašto prijungimą prie Vokietijos, nes „Lietuvoje gyvuliai buvo superkami žemomis kainomis“. 1939–1944 m. Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos narys, 1939–1944 m. Lankupių k. seniūnas, ginkluotos apsaugos būrio (landvacht) narys. 1944 m. spalio mėn. evakuojantis prie Šilutės pateko į Raudonosios armijos užimtą teritoriją, todėl grįžo atgal. Ūkio gyvulius paėmė Raudonosios armijos trofėjinė komanda. 1944 m. lapkričio 3 d. suimtas LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Klaipėdos operatyvinės grupės. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1945 m. birželio 4 d. nutarimu „už priklausymą vokiečių fašistų partijai“ nubaustas 10 m. pataisos darbų lagerio. Mirė Vorkutos pataisos darbų lageryje Komijos ASSR 1945 m. rugpjūčio 24 d.

Ne vėliau kaip 1944 m. lapkričio 3 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14459, l. 65-5.

E. Kirva Dumpis, g. 1901 m., buvo Viliaus Dumpio, 1939–1944 m. dirbusio Klaipėdos aps., Lankupių k. seniūnu, žmona. 1944 m. ji buvo apklausiama vyro baudžiamojoje byloje.

1940 m. gegužės 6 d.

Originalas. Dokumentas vokiečių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44526/3, l. 83-4-1-2.

V. Šmidtke, g. 1906 m., vokietė, ūkininkė, gyveno Klaipėdos aps., Priekulės vls., Vilkyčių k. Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos narė nuo 1940 m. 1944 m. spalio mėn. su seserimis Ella ir Keti Noibachar (Neubacher) evakavosi į Vokietiją, bet apsupus Raudonajai armijai, grįžo atgal. Baltijos laivyno Karo tribunolo 1945 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu už „profašistinę agitaciją“ nuteista 10 m. laisvės atėmimo. Mirė Karagandos pataisos darbų lageryje Kazachijos SSR 1948 m. sausio 27 d.

Klaipėda, 1940 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos fotografo Otto Klumbies nuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44523/3, l. 49-2.

U. Vilkas–Bergens, g. 1912 m., vokietė, gyveno Klaipėdos aps., Pėžaičių vls., Agluonėnų k. Baltijos laivyno Karo tribunolo 1945 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nuteista 10 m. pataisos darbų lagerio už tai, kad, Raudonajai armijai keršydama už vyro Vilhelmo Vilko suėmimą 1944 m., „įvykdė teroro aktą“ – karo komendantui Morozovui pardavė 2 litrus pieno su natrio soda, kuriuo jo žmona apsinuodijo. Tolesnis likimas nežinomas.

1941 m. balandžio 5 d.

Originalas. Dokumentas vokiečių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13418, l. 46-1.

M. Redveikas, g. 1882 m., lietuvis, gyveno Klaipėdos aps., Vilkyčių vls., Sakučių k., stambus ūkininkas, 1934–1939 m. dirbo Sakučių k. seniūnu. 1937 m. Lietuvos teismo nuteistas 10 mėn. kalėjimo už Hitlerio portreto laikymą bute. Pasisakė už Klaipėdos krašto prijungimą prie Vokietijos. Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos narys, ginkluotos kaimo apsaugos būrio (landvacht) narys. Karo metais jo ūkyje dirbo 3 lenkų ir 1 rusų tautybės karo belaisviai. 1944 m. nepasitraukė, „nes nenorėjo palikti ūkio“. Suimtas 1944 m. gruodžio 6 d. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1945 m. birželio 4 d. nutarimu „už priklausymą vokiečių fašistinei partijai“ nuteistas 5 m. kalėjimo. Mirė 1945 m. spalio 11 d.

1941 m. gegužės 22 d.

Originalas. Dokumentas vokiečių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13411, l. 43-2.

M. Burkantas, g. 1892 m., lietuvis, gyveno Klaipėdos aps., Priekulės vls. Norėdamas išsaugoti geležinkelio darbininko vietą, 1939 m. įstojo į Vokietijos nacionalsocialistinę darbininkų partiją. 1944 m. su žmona ir 3 dukromis evakavosi į Vokietiją. 1944 m. spalio 27 d. suimtas LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Klaipėdos operatyvinės grupės. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1945 m. birželio 4 d. nutarimu „už priklausymą vokiečių fašistų partijai“ nuteistas 5 m. pataisos darbų lagerio. Mirė Vorkutos pataisos darbų lageryje Komijos ASSR 1946 m. liepos 1 d.

1941 m. liepos 11 d.

Originalas. Dokumentas vokiečių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 46786/3, l. 41-23.

J. Misulis, g. 1892 m., gyveno Klaipėdos aps., Agluonėnų vls., Būdviečių k., stambus ūkininkas. Jo apklausos protokole rašoma, kad jis „nekentė Smetonos valdžios, džiaugėsi, kai Memelio kraštas buvo prijungtas prie Vokietijos“. 1944 m. evakuojantis pateko į Raudonosios armijos apsupimą, todėl grįžo atgal. Baltijos laivyno Karo tribunolo 1945 m. kovo 25 d. nuosprendžiu už tai, kad buvo Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos  narys, vokiečių kariuomenę aprūpino maisto produktais, jo ūkyje dirbo karo belaisviai, nuteistas sušaudymu ir viso turto konfiskavimu. Nuosprendis įvykdytas 1945 m. birželio 18 d. Žmona Berta Misiulienė (Missullis) su dukra Traute ir J. Misulio seserim Mėta „kaip buožės šeima“ 1949–1958 m. buvo tremtyje Krasnojarsko krašte, Irbeisko r.

1941 m. spalio 3 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28144/3, l. 32-3.

M. Karalius, g. 1905 m. Klaipėdos aps., Dovilų vls., Rusinų k. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, pasirinko (optavo) Lietuvos pilietybę ir persikėlė į Kauną. Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo 1945 m. sausio 13 d. nuosprendžiu už tarnybą Kauno m. policijoje Vokietijos okupacijos metais, gyventojų kvietimą kovoti ginklu su Raudonąja armija nuteistas 20 m. katorgos darbų tremtyje. Tolesnis likimas nežinomas.

1942 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 14914/3, t. 3, l. 3-32.

A. Hopienė, g. 1897 m., Klaipėdos aps., gyveno Šilutės aps., Ramučių vls., vokietė. 1945–1946 m. savo name įrengtuose bunkeriuose slėpė ir maitino nuo sovietų valdžios besislapstančius Vokietijos kariuomenės karius. LSSR Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos 1947 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nuteista 4 m. pataisos darbų lagerio su jai priklausančio turto konfiskavimu. 1951 m. paleista iš Karagandos pataisos darbų lagerio Kazachijos ASSR ir ištremta į Novosibirsko sritį. Sūnus ir vyras tarnavo Vokietijos kariuomenėje. Dukra Gertrūda 1944 m. spalio mėn. iš Šilutės pasitraukė į Vokietiją.

1942 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13623, l. 5a.

T. Izraelitas, g. 1892 m. Šakių m. 1928 m. su broliais Samuilu ir Solomonu bei svainiu Moisiejumi Kacenelbogenu Klaipėdoje  įsteigė tekstilės fabriką „Liverma“, kuriame buvo 100 staklių, 300 darbuotojų, fabriko apyvarta siekė apie 1 mln. Lt. Vokietijai  okupavus Klaipėdos kraštą, 1939 m. kovo mėn. pasitraukė į Šiaulius, vėliau Kauną. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) nutarimu 1941 m. birželio 16 d. iš Kauno išvežtas į Krasnojarsko pataisos darbų lagerį. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1943 m. sausio 2 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 5 m. pataisos darbų lagerio. 1946 m. paleistas iš lagerio ir ištremtas. Žmona Ema (Eta) Izrailitienė ir dukra Dina Izrailytė 1941 m. birželio 16 d. ištremtos į Altajaus kraštą. T. Izraelitas su šeima iš tremties paleistas 1956 m.

1943 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 27386/3, l. 99-1.

M. Jagotis, g. 1883 m., lietuvis, gyveno Klaipėdos m. Už dalyvavimą Pirmajame pasauliniame kare ir mūšyje su Rusijos kariuomene prie Tanenbergo apdovanotas Geležiniu kryžiumi. Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo 1946 m. liepos 31 d. nuosprendžiu už tai, kad agitavo nedalyvauti rinkimuose į SSRS Aukščiausiąją Tarybą, skleidė gandus apie būsimą SSRS karą su Anglija ir Amerika, Lietuvos valstybės atkūrimą, kartu su dukra Marta Jagotyte nuteisti 7 m. pataisos darbų lagerio. M. Jagotis mirė LSSR MVD persiuntimo kalėjime Vilniuje1947 m. M. Jagotytė 1952 m. anksčiau termino paleista iš Vorkutos-Pečioros pataisos darbų lagerio Komijos ASSR.

[1939 m. rugsėjis – 1944 m. liepa].

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14524, l. 55-2.

M. fon Morštein, g. 1912 m., lietuvė, gyveno Klaipėdos aps., Piktožių k., ūkininkė. Pritarė Klaipėdos krašto prijungimui prie Vokietijos, „nes tik Vokietija galėjo sudaryti geras gyvenimo sąlygas“. Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos   narė nuo 1939 m. 1944 m. spalio mėn. evakavosi, bet pateko į Raudonosios armijos užimtą teritoriją. Ūkį perėmė Raudonoji armija. 1944 m. lapkričio 30 d. suimta LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Klaipėdos operatyvinės grupės. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1945 m. birželio 4 d. nutarimu „už priklausymą vokiečių fašistų partijai“ nuteista 8 m. pataisos darbų lagerio. Mirė 1951 m. birželio 27 d. Vyras 1939–1944 m. tarnavo pasienio (muitinės) policijoje, nuo 1944 m. liepos pab. –Vokietijos kariuomenėje. Su žmona paskutinį kartą matėsi 1944 m. rugpjūčio mėn. Karaliaučiuje.

[1941-1944 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33992/3, l. 263.

B. P. Blaesneris, g. 1914 m., vokietis, gyveno Klaipėdos m. 1941–1945 m. tarnavo Vokietijos kariuomenėje. 1945 m. paleistas iš karo belaisvių lagerio Vokietijoje amerikiečių okupacinėje zonoje. 1947 m. grįžo į Klaipėdą. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1955 m. vasario 14 d. nuosprendžiu nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio už tai, kad neturėdamas valdžios organų leidimo vykdė religines apeigas liuteronų tikybos asmenims ir užsiiminėjo antisovietine agitacija, kvietė netarnauti sovietų armijoje. 1956 m. bausmės laikas sumažintas iki 3 metų. 1957 m. sausio 10 d. paleistas iš Dubravnyj lagerio Mordovijos ASSR.

1945 m. rugsėjo–spalio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34817/3, l. 7.

E. Ozelis-Ozelienė, g. 1898 m. Klaipėdos aps., Klišių k.,  lietuvė. 1939 m. balandžio mėn. Vokietijos valdžia jos vyrui Karoliui Ozeliui, 1935–1939 m. dirbusiam Klaipėdos krašto direktorijos patarėju, nurodė išvykti iš Klaipėdos ir Rytų Prūsijos teritorijos. 1941 m. iš Klaipėdos ištremta E. Ozelienė išvyko pas vyrą į Berlyną, kur 1943–1945 m. dirbo organizacijoje „Lietuvių sąjunga“, kuri rūpinosi pabėgėlių ir atvežtųjų priverstiniams darbams reikalais. 1945 m. liepos 17 d. suimta anglų pareigūnų ir perduota SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) operatyvinei grupei Berlyne. Išvežta į kalėjimą Vilniuje, vėliau į lagerį Velsko m. Archangelsko sr. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1946 m. gruodžio 28 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingas elementas“ ištremta 5 m. Iš tremties Komijos ASSR Kniaž-Pogosto st. paleista 1950 m.

1945 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11983, l. 106-5.

H. Oppermanas, g. 1920 m. Klaipėdos aps., Dovilų k., vokietis. Tarnavo Vokietijos kariuomenėje. Kuršo grupės kapituliavimo metu išvengė patekimo į Raudonosios armijos nelaisvę. Fiktyvia Kurovo pavarde apsigyveno Šilutės aps., dirbo eiguliu. Pastoge ir maistu rėmė buvusių Vokietijos kariuomenės karių Peterio ir Hergardo ginkluotą būrį. Hergardas Begeleinas, vokiečių karo belaisvis, valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentas, lankėsi jo namuose ir surinktas žinias teikė MGB. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1947 m. gruodžio 27 nutarimu nubaustas 10 m. pataisos darbų lagerio. Kalėjo Vorkutos pataisos darbų lageryje Komijos ASSR. Po bausmės atlikimo išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką. Ilgametis Rytų Prūsijos kraštiečių draugijos Klaipėdos krašto (memelenderių) darbo grupės pirmininko pavaduotojas. Finansiškai rėmė 1996 m. atidarytų Simono Dacho namų statybą Klaipėdoje. Vokietijos genealogijos draugijos virtualios bazės (http://www.online-ofb.de/) duomenimis mirė 2007 m. Bonoje, Vokietija.

[1939–1946 m.]

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 9903/3, l. 276-1, 276-2.

D. Gailius, g. 1880 m., Šilutės aps., Žalgirių k., vokietis, žvejys. Nuo 1905 m. gyveno Rytų Prūsijoje (dabar Kaliningrado sr.), Akmingės k. 1944 m. žmona pasitraukė į Vokietiją, sūnus tarnavo Vokietijos kariuomenėje, pateko į karo belaisvių lagerį amerikiečių okupacinėje zonoje. D. Gailius 1947 m. sausio 27 d. suimtas LSSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Šilutės aps. skyriaus už tai, kad maistu ir pastoge rėmė nelaisvės išvengusių vokiečių karių ginkluotą būrį, kurio nariai 1947 m. sausio 24 d. D. Gailiaus namuose nukovė Šilutės aps., Skirvytės vls. milicininką Vasilijų Kononovą. Mirė MVD kalėjimo Nr. 8 ligoninėje Šilutėje 1947 m. birželio 6 d.

1939 m.; 1946 m.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap.58, b. 14914/3, t. 3, l. 2-8, 3-1.

Šulcas (kairėje), g. 1914 m. Vokietijoje. Kapituliuojant Vokietijos kariuomenės Kuršo grupei 1945 m. gegužės mėn. išvengė paėmimo į Raudonosios armijos nelaisvę.
Mazuras, g. 1928 m., vokietis, gyveno Klaipėdos aps. 1944 m. evakuojantis pateko į Raudonosios armijos užimtą teritoriją, todėl turėjo grįžti atgal.
E. Šulcas ir J. Mazuras buvo Vokietijos kariuomenės  puskarininkio Peterio ginkluoto būrio, veikusio Šilutės aps., nariais. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1947 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nuteisti 10 m. pataisos darbų lagerio. J. Mazuras 1955 m. paleistas iš Krasnojarsko pataisos darbų lagerio ir repatrijavo į Vokietijos Demokratinę Respubliką. E. Šulcas 1947 m. išvežtas į Šiaurės Kuzbaso pataisos darbų lagerį Kemerovo sr., tolesnis jo likimas nežinomas.

1944 m.; 1946 m.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-18226, SB, l. 43-2, 43-44.

Urbanas (kairėje), g. 1888 m. Berlyne. Nuo 1918 m. gyveno Šilutės aps. Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos narys nuo 1940 m., vadovavo Paleičių, Juknaičių, Pašyšių vls. gyventojų kariniams mokymams, priešlėktuvinei gynybai, agitavo gyventojus mobilizuotis kovai su sovietiniais partizanais.
Sedaitis, g. 1905 m. Šilutės aps.,vokietis. 1939–1944 m. dirbo Šilutės aps., Paleičių vls. seniūnu, vadovavo Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos Paleičių vls. pirminei organizacijai (ortsgruppenleiter).
F. Urbanas ir M. Sedaitis Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1947 m. spalio 11 d. nutarimu „už priešišką SSRS veiklą“ nubausti 10 m. pataisos darbų lagerio. F. Urbanas 1951 m. atvežtas į Osobyj lagerį Nr.7 Irkutsko srityje. M Sedaitis 1947 m. išvežtas į Uchto-Ižemsko pataisos darbų lagerį Komijos ASSR. Tolesni jų likimai nežinomi.

1950 m.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42916/3, PPB, l. 2.

E. Varteris, g. 1901 m. ir J. Peldžius, g. 1908 m., gyvenę Šilutės r., priklausė Jehovos liudytojų organizacijai. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, už atsisakymą tarnauti kariuomenėje abu buvo kalinami Štuthofo koncentracijos stovykloje. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1951 m. kovo mėn. nutarimais, E. Varteris ir J. Peldžius „už dalyvavimą antisovietinėje organizacijoje“ nubausti 10 m. pataisos darbų lagerio. E. Varteris iš tremties Tomsko srityje paleistas 1957 m. J. Peldžius 1955 m. paleistas iš Mineralnyj lagerio Komijos ASSR ir ištremtas į Tomsko sritį.