Virtualios parodos |

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

LSSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šilutės r. skyriaus pranešimo ištrauka apie Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigą Martyną Klumbį.

1952 m. gruodžio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-11, ap. 1, b. 3312, l. 100, 101.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Martynas Klumbys su dukra.

1959 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. L -3, ap.1, b. 33545, l. 1.

M. Klumbys (1913–2001), g. Klaipėdos aps., Dieglių k., 1940 m. mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę, 1942 m. sužeistas prie Smolensko. 1943 m. demobilizuotas. 1944 m. Raudonosios armijos paimtas darbams Klaipėdos aps., vėliau išvežtas į lagerį Taline. Grįžo 1946 m. 1959 m. su šeima išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur tęsė kunigo darbą.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įgaliotinio Šilutės rajonui pranešimas Lietuvos komunistų partijos Šilutės rajono komiteto sekretoriui apie vokiečių siekį išvykti nuolat gyventi į Vokietijos Federacinę Respubliką.

1957 m. gegužės 28 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-11, ap. 1, b. 3317, l. 23-27.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pranešimo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretoriui A. Sniečkui apie vokiečių repatriaciją iš Lietuvos SSR į Vokietijos Demokratinę Respubliką ir Vokietijos Federacinę Respubliką ištrauka.

1958 m. rugsėjo 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 534, l. 284-301.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sutikimas išleisti Mėtą Tinginytę gyventi pas brolį Bruno Tinginį į Vokietijos Demokratinę Respubliką.

1959 m. rugpjūčio 8 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-15, ap. 1, b. 657, l. 357.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Mėta Tinginytė.

1960 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. L-3, ap. 1, b. 34568, l. 24-3.

M. Tinginytė, gyveno Pagėgių r., 1945–1958 m. dirbo Vilkyškių sūrių gamykloje. Kaip buvusiai Vokietijos pilietei, 1960 m. jai leista atsisakyti SSRS pilietybės, Vokietijos Federacinės Respublikos pasiuntinybėje Maskvoje išduotas pasas ir leista išvykti iš SSRS.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Lietuvos pasiuntinybės Berne Pro Memoria Lietuvos diplomatinei tarnybai apie Baltų Draugijos veiklą ir memelenderius Vokietijoje.

1961 m. gegužės 30 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 658, ap. 1, b. 12, l. 104-105.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės 1968 m. sudaryto SSRS piliečių, turėjusių Vokietijos pilietybę ir turinčių teisę išvykti gyventi į Vakarų Vokietiją, sąrašo ištrauka ir Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie LSSR Ministrų Tarybos 2 valdybos lydraštis.

1968 m. sausio 9 d.

Originalai. Dokumentai rusų ir lietuvių kalbomis.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 661, viršelis, 3, 4, 5.

Lydraštyje informuojama apie agentūrinio darbo tarp vokiečių tautybės asmenų, pageidaujančiųjų išvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką (VFR) ir laikinai atvykstančiųjų iš VFR, ypatumus.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Arvydo Paltino, Klaipėdos restorano „Neringa“ orkestro vadovo, pareiškimo-anketos Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos Vizų ir registracijos skyriui dėl išvykimo nuolat gyventi į Vokietijos Federacinę Respubliką (VFR), fragmentas.

1982 m. vasario 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 60, b. 2924, l. 124.

LSSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Išvykimo į užsienį komisijos prie Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sprendimu, A. Paltinui ir jo žmonai, vokalistei Nelli Paltinienei „dėl reiškiamo nepasitenkinimo socialistine santvarka“ iki 1982 m. nebuvo leista išvykti pas A. Paltino tėvus, 1960 m. repatrijavusius į VFR.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Pažymos apie Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Klaipėdos m. ir Lietuvos jūrų baseino skyriaus 1 poskyrio 1984 m. darbo rezultatus ištrauka.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 783, l. 83, 84.

Pažymoje rašoma apie Vokietijos Federacinės Respublikos specialiųjų tarnybų veiklą „panaudojant šnipinėjimui“ Klaipėdos krašto išeivius (memelenderius) bei jų spaudoje publikuotus Lietuvos evangelikų liuteronų dvasininkų straipsnius apie tikinčiųjų persekiojimą.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Klaipėdos m. ir Lietuvos jūrų baseino skyriaus pažymos apie Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikusios Rytų Prūsijos kraštiečių draugijos Klaipėdos krašto (memelenderių) darbo grupės antisovietinę veiklą ištrauka.

1985 m. gegužės mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 305, l. 194, 195, 196, 197.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Hainco Šleppso (Heinz Schlepps) prašymo išduoti SSRS vizą turistinei kelionei Minskas-Vilnius-Klaipėda fragmentas.

1989 m. birželio 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų ir vokiečių kalbomis.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 1268, l. 59.

H. Šleppsas (Heinz Schlepps) gyveno Klaipėdos aps. Kalviškių k., į Vokietiją išvyko 1945 m.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Grupės turistų iš Vokietijos Federacinės Respublikos, apsilankiusios Klaipėdoje 1988 m. birželio 22–24 d., fotonuotraukos ir sąrašas.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 1264, l. 54-3, 57.

Fotonuotraukų patinėje eilėje šeštas iš kairės (pažymėtas Nr. 33) - Haincas Radzivilas (Heinz Radziwill), kurio iniciatyva kartu su išeivių iš Klaipėdos draugija „Ännchen von Tharau“ (Mainzo m. Vokietija), 1989 m. Klaipėdoje atstatyta skulptūra „Taravos Anikė“.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Skulptūros „Taravos Anikė“ atidengimo Teatro aikštėje, Klaipėdoje iškilmės.

1989 m. lapkričio 18 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 1166, l. 164.

Skulptūra atstatyta Hainco Radzivilo (Heinz Radziwill) ir klaipėdiškių išeivių draugijos „Ännchen von Tharau“ (Mainzo m.) iniciatyva.