Galerijos
Albumai
ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

PRATARMĖ

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

VIRTUALI DOKUMENTŲ PARODA, SKIRTA LIETUVOS GYVENTOJŲ MASINIO TRĖMIMO OPERACIJOS „VESNA“ 70-OSIOMS METINĖMS

Trėmimai arba deportacijos – priverstinis gyventojų iškeldinimas iš nuolatinių gyvenamųjų vietų ir įkurdinimas tolimuose, retai apgyvendintuose, atšiauriu klimatu pasižyminčiuose regionuose – represinė priemonė, kuri nuo 1930 m. buvo plačiai taikoma įvairioms SSRS gyventojų socialinėms bei etninėms grupėms. Trėmimais buvo siekiama pašalinti sovietų valdžiai priešiškai nusiteikusius asmenis, užvaldyti jų turtą, išspręsti darbo jėgos trūkumo atokiuose regionuose klausimą, pakeisti okupuotų valstybių gyventojų etninę sudėtį. 1940‒1941 m. ir 1945‒1953 m. sovietų valdžia ištrėmė  apie 135,5 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Pati didžiausia Lietuvos gyventojų trėmimo operacija kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“) prasidėjo SSRS Ministrų Tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių ginkluoto pogrindžio dalyvių „esančių nelegalioje padėtyje, nužudytų per ginkluotus susidūrimus ir nuteistų“ bei jų rėmėjų, dokumente vadinamų „banditų pagalbininkais ‒ buožėmis“, šeimų. Specifinis, labai abstraktus terminas „buožė“ naudotas propagandiniais-agitaciniais tikslais, stengiantis ginkluotą lietuvių pasipriešinimą sovietų okupacijai pavaizduoti kaip „klasių kovą“ ir deklaruoti, kad ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvius rėmė tik „buožės“ – turtingi ūkininkai ir pasiturintys valstiečiai, o skurdžiai gyvenę „engiamų klasių“ atstovai neva pritarė krašto sovietizacijai. Tačiau dokumentai byloja, kad 1948 m. gegužę buvo deportuoti ne tik pasiturintys kaimo gyventojai, bet ir vadinamieji valstiečiai-vidutiniokai ar net beturčiai.

Vadovaujantis dar 1942 m. sovietų valdžios  priimtomis direktyvomis, negalėjo būti tremiamos šeimos, kurių nariai tarnavo Raudonojoje armijoje, priklausė partiniam aktyvui, sovietų valdžios buvo apdovanoti ordinais ar medaliais. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) padalinių sudarytus numatytų ištremti asmenų sąrašus tikrino partijos apskričių komitetai, pasirašydavo apskričių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų pirmininkai. Nutarimus dėl trėmimo tvirtino LSSR valstybės saugumo ministras, formaliai sankcionuodavo LSSR prokuroras.

Operacijos „Vesna“ išvakarėse į Lietuvos teritoriją buvo slapta permesti papildomi pasienio ir vidaus kariuomenės būriai, sutelktos didelės ginkluotų sovietinių-partinių aktyvistų, saugumo pareigūnų, stribų pajėgos. LSSR MGB dokumentuose užfiksuoti statistiniai duomenys byloja, kad trėmimo operacijai vykdyti sutelktas pajėgas sudarė apie 40 tūkstančių pasienio ir vidaus kariuomenės karių, sovietinių-partinių aktyvistų, milicijos ir saugumo pareigūnų, stribų, t. y. ‒ faktiškai kiekvienam tremiamam civiliam gyventojui, įskaitant senolius ir vaikus, teko po vieną ginkluotą pareigūną ar kariškį.

Operacija „Vesna“ prasidėjo 1948 m. gegužės 22 d. naktį ir baigėsi gegužės 23 d. vakare. Nors oficialiai kiekvienai tremiamai šeimai buvo leidžiama pasiimti iki vienos tonos maisto atsargų, drabužių bei namų apyvokos daiktų, tačiau to nebuvo laikomasi. Žmonėms nebuvo duodama pakankamai laiko susiruošti, o iki geležinkelio stočių juos gabenusių sunkvežimių priekabose trūko vietos. Tremtinių turtas labai dažnai buvo išgrobstomas, kai kurie miestų gyventojai buvo sučiupti tiesiog gatvėje ir suvaryti į vagonus be jokių maisto atsargų ir net be šiltesnių drabužių.

 1948 m. gegužės 22‒23 d. iš Lietuvos SSR išjudėjo 30 ešelonų, kuriuos sudarė 1786 vagonai. Sovietinių represinių struktūrų ataskaitose ištremtų šeimų skaičius svyruoja nuo 11345 iki 11502, ištremtų gyventojų skaičius ‒ nuo 39766 iki 39905. Tarp ištremtųjų buvo apie 11 tūkst. vaikų, daugiau kaip 16 tūkst. moterų. Po kelias savaites trukusio gabenimo gyvuliniais vagonais, tremtiniai apgyvendinti Krasnojarsko krašte, Irkutsko srityje ir Buriatijos Mongolijos ASSR. Daugelis tremtinių buvo priversti dirbti miško bei medienos pramonės įmonėse. Per šią operaciją ištremti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrai prof. Jonas Pranas Aleksa ir Juozas Skaisgiris, ne vienoje vyriausybėje krašto apsaugos ministro pareigas ėjusio generolo leitenanto Teodoro Daukanto žmona ir dukra, poeto Vytauto P. Bložės motina ir sesuo, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago tėvas, brolis ir sesuo.

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus ir  LSSR Ministrų Tarybos pirmininko Mečislovo Gedvilo pasirašytame 1948 m. gegužės 18 d. nutarime buvo demagogiškai skelbiama, kad „iškelti už respublikos sienų šeimas, kurių nariai yra veikiančiose bandose, šeimas, kurių nariai yra nuteisti už dalyvavimą nacionalistiniame pogrindyje ir jo ginkluotose bandose arba užmušti ginkluotų susirėmimų metu“ būtina „turint omenyje darbo žmonių prašymą apsaugoti juos nuo buožių-nacionalistų bandų keršto“. Nutarime deklaruojama, kad masinį trėmimą buvo nutarta vykdyti „ryšium su besitęsiančiais kai kuriose respublikos apskrityse buržuazinio-nacionalistinio pogrindžio banditinio teroro aktais prieš gyventojus“. Atsižvelgiant į tai, kad 1948 m. pavasarį Lietuvos miškuose buvo likę ne daugiau kaip 2−2,5 tūkst. partizanų, šie pareiškimai skamba neįtikinamai ir dalis gyventojų, nepaisydami propagandininkų pastangų, trėmimus laikė sovietų valdžios siekiu „sunaikinti lietuvių tautą“ bei  rusifikuoti Lietuvą. Neigiamą nuomonę apie operaciją „Vesna“ reiškė tuomečio Lietuvos  kultūros elito atstovai ‒ operos solistai Kipras Petrauskas ir Romanas Marijošius, aktorius Jonas Kavaliauskas.

1948 m. birželio 1 d. įvyko labai skaudi nelaimė: į Krasnojarsko kraštą tremtinius iš Lietuvos gabenęs ešelonas Nr. 97921 susidūrė su Baškirijos ASSR Jumatovo geležinkelio stotyje (apie 30 km nuo Baškirijos sostinės Ufos) stovėjusiu traukiniu. Per avariją 19 žmonių žuvo, 37 buvo sužeisti, 11 iš jų – sunkiai, sužeisti 5 tremtinius konvojavę pareigūnai[1]. Gali būti, kad atsakomybės vengusios ešelono vadovybės ir Baškirijos ASSR MGB pareigūnų rengtame pranešime nukentėjusiųjų skaičius buvo sumažintas ir iš tiesų žmonių žuvo žymiai daugiau.

SSRS vadovybei sušvelninus represijų politiką, daugelis 1940‒1953 m. tremtinių buvo paleisti 1956‒1958 m. LSSR Ministrų Taryba 1988 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutarimą Nr. 274, pagal kurį tremtiniai buvo reabilituoti. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. balandžio 9 d. priimtame įstatyme „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ pažymėta, kad gyventojų trėmimai (deportavimas) „atitinka  tarptautinės  teisės normose numatyto genocido nusikaltimo požymius“.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis

 

 [1] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-11 ap. 1, b. 5, l. 176‒178.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis (antras iš kairės) ir Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (trečias iš kairės).

[1944–1945 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 17639, ap. 1, b. 92, l. 32.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministro J. Bartašiūno ir SSRS MVD Konvojinės kariuomenės valdybos viršininko V. Bočkovo ataskaita SSRS vidaus reikalų ministrui S. Kruglovui apie pasirengimą trėmimo operacijai „Vesna“.

1948 m. gegužės 18 d.

Mikrofilmuota kopija.

LYA, f. K-8, ap. 1, b. Nr. 11.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Sergejus Kruglovas (1907‒1977), SSRS vidaus reikalų liaudies komisaras (1944‒1946 m.), SSRS vidaus reikalų ministras (1946‒1953 m.).

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

Skelbta: http://protivpytok.org/sssr/antigeroi-karatelnyx-organov-sssr/kruglov-s-n

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Juozas (Josifas) Bartašiūnas (1895‒1972), Lietuvos SSR vidaus reikalų ministras (1944‒1953 m.).

[1970 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-6, ap. 1, b. Nr. 1545, l. 17.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Viktoras Bočkovas (1900‒1981), SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Konvojinės kariuomenės valdybos viršininkas (1944‒1951 m.).

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

Skelbta: http://protivpytok.org/sssr/antigeroi-karatelnyx-organov-sssr/bochkov-v-m

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

SSRS vidaus reikalų ministro pavaduotojo I. Serovo raštas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministrui J. Bartašiūnui apie lėšas skirtas į tremties vietas gabenamų per operaciją „Vesna“ ištremtų žmonių maitinimui ir medicininei priežiūrai.

1948 m. gegužės 12 d.

Mikrofilmuota kopija.

LYA, f. K-8, ap. 1, b. Nr. 11

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Ivanas Serovas (1905‒1990), SSRS vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas (1947‒1954 m.).

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

Skelbta: http://protivpytok.org/sssr/antigeroi-karatelnyx-organov-sssr/serov-i-a

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Lietuvos SSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) nutarimas „Apie priemones ryšium su banditų ir banditų pagalbininkų ‒ buožių šeimų iškeldinimu“.

 1948 m. gegužės 18 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 6, l. 42‒43.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Mečislovas Gedvilas (1901–1981), Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas (1946‒1956 m.).

1940 m. liepos mėn.

Fotonuotraukos fragmentas.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 118-01.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) pažyma apie operacijos „Vesna“ metu numatytų ištremti žmonių skaičių.

1948 m. gegužės 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. 61, l. 22.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) duomenys apie operacijos „Vesna“ vykdymui planuojamų panaudoti pajėgų skaičių.

1948 m. gegužės mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. 61, l. 22.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Konfiskuoto tremtinių turto priėmimo ir realizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos SSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto nutarimu, ištrauka.

1948 m. gegužės 18 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 6, l. 44–47.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Operacijos „Vesna“ veiksmų Marijampolės apskrityje operatyvinė schema-žemėlapis.

1948 m. gegužės mėn.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. 61, l. 172.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Operacijos „Vesna“ metu numatytų ištremti žmonių talpinimo į vagonus punktų išdėstymo Marijampolės apskrityje schema.

1948 m. gegužės mėn.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. 61, l. 171.

Schemoje punktai rusu kalba vadinami „погрузочные пункты“ – išvertus pažodžiui į lietuvių kalba ‒ „pakrovimo punktai“.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Telefonu ir radijo ryšiu perduodamų šifruotų pokalbių lentelė, sudaryta SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) Vyriausiosios vidaus kariuomenės valdybos Ryšių skyriaus.

1948 m. gegužės 18 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. 61, l. 164.

Siekiant įslaptinti operacijos „Vesna“ vykdymą, komandas ir raportus buvo numatyta perdavinėti šifrais.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Ryšio užtikrinimo, vykdant operaciją „Vesna“ Ukmergės apskrityje, schema.

1948 m. gegužės mėn.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. 61, l. 171.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Per operaciją „Vesna“ ištremtas Juozas Skaisgiris, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos Respublikos XIX Vyriausybės žemės ūkio ministras, miškininkas.

Krasnojarsko krašto Nižnij Ingašo rajono Pervomaisko gyvenvietė. 1949 m. vasario 25 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 6508, TAB, l. 1.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Per operaciją „Vesna“ ištremti Juozo Skaisgirio žmona Stasė ir sūnus Vytautas.

Krasnojarsko krašto Nižnij Ingašo rajono Zavodovkos gyvenvietė. 1949 m.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 6508, TAB, l. 7, 11.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Per operaciją „Vesna“ ištremto profesoriaus Jono Prano Aleksos, Lietuvos Respublikos VI, VII ir VIII Vyriausybių žemės ūkio ir valstybės turtų ministro, XIV, XV ir XVI Vyriausybių žemės ūkio ministro prašymas paleisti iš specialiojo ištrėmimo.

1955 m. balandžio 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 1493, l. 24.

Prof. J. P. Aleksa mirė po dviejų dienų ‒ 1955 m. balandžio 22 d.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Per operaciją „Vesna“ ištremtos generolo leitenanto Teodoro Marijono Daukanto, Lietuvos Respublikos X, XI ir XIV Vyriausybių krašto apsaugos ministro, diplomato, žmona Petronėlė ir duktė Daina.

Krasnojarsko krašto Manos rajono Skotoprogonnoje gyvenvietė. 1949 m. kovo 6 d.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 4776, TAB, l. 1, 3.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Per operaciją „Vesna“ ištremtos poeto Vytauto P. Bložės motina Marija Bložienė ir dukra Rožė Bložytė.

Krasnojarsko krašto Nižnij Ingašo rajono Zavodovkos gyvenvietė.

1949 m.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 4969, TAB, l. 1, 4.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Per operaciją „Vesna“ ištremti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago brolis Albinas Ramanauskas ir sesuo Aldona Ramanauskaitė-Sujetienė.

Krasnojarsko krašto Saralinsko rajono Saralo gyvenvietė.

1949 m.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 7327, TAB, l. 1, 4.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Ešelono Nr. 97921, gabenusio tremtinius iš Viduklės geležinkelio stoties į Krasnojarsko kraštą, avarijos apžiūros protokolas.

1948 m. birželio mėn.

Originalas Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-11, ap. 1, b. 5, l. 176‒178.

SSRS Kuibyševo geležinkelio Ufos ruožo prokuratūros, Baškirijos ASSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) bei ešelono Nr. 97921 vadovybės sudarytame dokumente nurodyta, kad tremtinius iš Lietuvos į Krasnojarsko kraštą gabenęs traukinys 1948 m. birželio 1 d. įsirėžė į Jumatovo geležinkelio stotyje stovėjusį traukinį. Per susidūrimą 19 žmonių  žuvo, 37 sužeisti, 11 iš jų – sunkiai.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtinių gyvenvietė.

Irkutsko srities Zimos rajono Ikonikų kaimas.

[1949 m.]

Viktoro Janiselio fotonuotrauka.

LCVA, 0-118049.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtinių gyvenvietė.

Krasnojarsko krašto Kazačinsko rajono Kakornos kaimas.

[1949 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31817.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtinių gyvenvietė.

Krasnojarsko krašto Manos rajono Širokij Log kaimas.

[1949 m.]

Kazio Vilimo fotonuotrauka.

LCVA, 0-129021.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Pro tremtinių gyvenvietę tekanti upė Šilka.

Krasnojarsko krašto Kazačinsko rajono Kakornos kaimas.

[1949 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31818.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Ešelono Nr. 97912, gabenusio tremtinius iš Kuršėnų apskrities Pavenčių stoties į Irkutsko sritį, viršininko telegrama Lietuvos SSR vidaus reikalų ministrui.

1948 m. birželio 15 d.

Originalas Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-11, ap. 1, b. 1, l. 109.

Ešelono viršininkas papulkininkis Skobočkinas informavo Lietuvos SSR vidaus reikalų ministrą J. Bartašiūną, kad ešelonas į vietą pristatytas ir pranešė, kad vėluos grįžti „iš komandiruotės“, kadangi atsigulė į Ulan Udė karo ligoninę, prasidėjus „stipriam opos priepuoliui“.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) statistinė pažyma apie operacijos „Vesna“ metu ištremtų Lietuvos SSR gyventojų skaičių.

Ne anksčiau kaip 1948 m. gegužės 23 d.

Originalas Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. 60, l. 67.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto biuro nutarimas dėl SSRS Ministrų Tarybos 1948 m. vasario 21 d. nutarimo ištremti iš Lietuvos SSR į specialiąsias gyvenvietes 12 tūkst. ginkluoto pogrindžio dalyvių ir jų rėmėjų šeimų narių įvykdymo.

1948 m. gegužės 25 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 6, l. 60.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Sergejus Ogolcovas (1900‒1976), SSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojas (1946‒1951 m.).

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

Skelbta: http://protivpytok.org/sssr/antigeroi-karatelnyx-organov-sssr/ogolcov-s-i

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) Vyriausiosios transporto apsaugos valdybos raportas SSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojui S. Ogolcovui apie operacijos „Vesna“ rezultatus.

1948 m. gegužės 24 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. 61, l. 23.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Viktoras Abakumovas (1908‒1954), SSRS valstybės saugumo ministras (1946‒1951 m.).

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

Skelbta: http://protivpytok.org/sssr/antigeroi-karatelnyx-organov-sssr/abakumov-v-s-2

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Per operaciją „Vesna“ ištremtos Mačių šeimos įskaitos (tremties) bylos viršelis.

[1948 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 1112, viršelis.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Piskunovo medienos paruošų punkto pabėgių gamykloje dirbę tremtiniai.

Krasnojarsko krašto Kazačinsko rajono Kakornos kaimas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31834.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Piskunovo medienos paruošų punkto pabėgių gamykloje dirbę tremtiniai.

Krasnojarsko krašto Kazačinsko rajono Kakornos kaimas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31835.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Piskunovo medienos paruošų punkto pabėgių gamykloje dirbusios tremtinės pumpuoja vandenį iš Jenisiejaus upės.

Krasnojarsko krašto Kazačinsko rajono Kakornos kaimas.

[1951 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA. P-31856.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtiniai prie ledų sangrūdos Jenisiejaus upėje.

Krasnojarsko kraštas. 

[1953 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31850.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Krasnojarsko krašto Stalino rajono civilinės metrikacijos biuro aktas apie tremtinės Emilijos Rainienės mirtį.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 4538, TAB, l. 18.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtinių kapinės.

Krasnojarsko krašto Manos rajono Širokij Log kaimas.

[1955 m.]

Kazio Vilimo fotonuotrauka.

LCVA. 0-128977.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtinio laidotuvės.

Buriatijos Mongolijos ASSR Zaigrajevo rajono Ilkos kaimas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 9439, l. 25.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtinio laidotuvių procesija.

Irkutsko srities Zimos miestas.

1955 m. rugsėjo 9 d.

Viktoro Janiselio fotonuotrauka.

LCVA, 0-117927.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtiniai Spalio revoliucijos minėjimo eitynėse.

Irkutsko srities Zimos miestas.

[1952 m.]

Viktoro Janiselio fotonuotrauka.

LCVA, 0-118006.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Agento „Solist“ pranešimo Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno skyriui apie operos solistų Kipro Petrausko, Romano Marijošiaus, Petro Visockio, aktoriaus Jono Kavaliausko požiūrį į gyventojų trėmimus santrauka.

1948 m. gegužės mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. 52, t. 1, l. 166.

Agento pranešimo santrauka įtraukta į Lietuvos SSR MGB Kauno skyriaus suvestinę apie Kauno gyventojų reagavimą į 1948 m. gegužės 22‒23 dienomis vykdytą partizanų ir partizanų rėmėjų šeimų trėmimo operaciją „Vesna“.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Agento „Sakalas“ pranešimo Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno skyriui apie studento Boleslovo Klovos požiūrį į gyventojų trėmimus santrauka.

1948 m. gegužės mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. 52, t. 1, l. 221‒222.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Povilo Pakarklio, teisininko, istoriko, marionetinės 1940 m. J. Paleckio „liaudies vyriausybės“ teisingumo ministro, Lietuvos SSR mokslų akademijos nario-korespondento, pareiškimas Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkui M. Gedvilui dėl operacijos „Vesna“ metu per klaidą ištremtos sesers Onos Pakarklytės-Bugailiškienės ir jos šeimos paleidimo iš tremties.

1951 m. spalio 7 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. V-135, ap. 5, b. R-5334, l. 41.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtinių vaikai miško darbuose.

Irkutsko srities Zimos rajono Ikonikų kaimas.

[1949 m.]

Viktoro Janiselio fotonuotrauka.

LCVA, 1-35605.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtinių vaikai.

Krasnojarsko krašto Manos rajono Širokij Log kaimas.

1954 m.

Kazio Vilimo fotonuotrauka.

LCVA, 0-128939.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) pažyma apie operacijos „Vesna“ metu ištremtų Lietuvos SSR gyventojų skaičių.

Ne anksčiau kaip 1948 m. gegužės 23 d.

Originalas Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. 60, l. 67.

Pažymoje nurodyta, kad per operaciją „Vesna“ iš Lietuvos SSR buvo ištremti 10897 vaikai.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) pažyma apie tremiamos šeimos perdavimą į ešeloną.

1948 m. gegužės 22 d.

Originalas Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 11126, l. 10.

Dokumente nurodyta, kad šeima, kurios keturi nariai – mažamečiai vaikai, ešelonu Nr. 97920 bus gabenama iki Krasnojarsko krašto Jenisiejaus stoties.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Širokij Log miškų ūkio brigada.

Krasnojarsko krašto Manos rajonas.

[1955‒1956 m.]

Kazio Vilimo fotonuotrauka.

LCVA, 0-128851.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Širokij Log miškų ūkio brigados darbininkai.

Krasnojarsko krašto Manos rajonas. [1955‒1956 m.]

Kazio Vilimo fotonuotrauka.

LCVA, 0-128847

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Lentpjūvės darbininkai.

Irkutsko srities Zimos miestas.

[1952 m.]

Viktoro Janiselio fotonuotrauka.

LCVA, 1-35744.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtiniai.

Krasnojarsko krašto Parogo kaimas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31828.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtiniai.

Krasnojarsko krašto Parogo kaimas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31829.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Išrašas iš SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) Ypatingojo pasitarimo protokolo dėl „nacionalistų rėmėjų“ poeto Vytauto P. Bložės motinos Marijos Bložienės ir sesers Rožės Bložytės ištrėmimo ir turto konfiskavimo.

1949 m. rugsėjo 25 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 4969, l. 19.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Barboros Kryžienės, ištremtos į Irkutsko srities Taišeto rajono Sujetichos kaimą, registracijos lapas.

Ne vėliau kaip 1953 m. gruodžio mėn.

Originalas Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 11104, TAB, l. 8.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtinių miško kirtėjų brigada.

Buriatijos-Mongolijos ASSR Zaigrajevo rajonas.

[1953 m.]

Fotonuotrauka.

Šaltinis: http://www.klavb.lt/EL_LEIDINIAI/KRASTOTYRA/skuodas/notenu%20kaimo%20tremtiniai.pdf

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Paulinos Varnelienės, per operaciją „Vesna“ ištremtos į Krasnojarsko krašto Žemutinio Ingašo rajoną, anketa.

1949 m. vasario 24 d.

Originalas Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 12628, TAB, l. 1.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Tremtiniai.

Krasnojarsko krašto Kazačinsko rajono Kakornos kaimas.

1949 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31823.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Piskunovo medienos paruošų punkte dirbę tremtiniai.

Krasnojarsko krašto Kazačinsko rajono Kakornos kaimas.

1949 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31825.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Piskunovo medienos paruošų punkte dirbę tremtiniai.

Krasnojarsko krašto Kazačinsko rajono Kakornos kaimas.

1949 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31820.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto biuro nutarimas pritarti Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakui uždrausti bausmę atlikusiems politiniams kaliniams grįžti į Lietuvos SSR.

1957 m. sausio 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 11, l. 1.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Alfonso Permino, ištremto į Irkutsko srities Taišeto rajono Svetichos kaimą, prašymas Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui leisti gyventi Lietuvos SSR teritorijoje.

1961 m. gegužės 1 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 11113, l. 65.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Piskunovo medienos paruošų punkto pabėgių gamykloje dirbę tremtiniai.

Krasnojarsko krašto Kazačinsko rajono Kakornos kaimas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31831.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Piskunovo medienos paruošų punkto pabėgių gamykloje dirbę tremtiniai.

Krasnojarsko krašto Kazačinsko rajono Kakornos kaimas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31832.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Piskunovo medienos paruošų punkto pabėgių gamykloje dirbę tremtiniai.

Krasnojarsko krašto Kazačinsko rajono Kakornos kaimas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-31833.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Išrašas iš Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo komisijos nutarimo dėl leidimo Mačių šeimai gyventi Lietuvos SSR teritorijoje.

1957 m. lapkričio 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 11112, l. 37.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Krasnojarsko krašto valdybos pranešimas apie iš specialaus ištrėmimo paleisto tremtinio Juliaus Stankaus išvykimą.

1956 m. balandžio 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 12628, l. 70.

ŠALTAS 1948-ŲJŲ PAVASARIS

Iš specialaus ištrėmimo paleisti tremtiniai eina į geležinkelio stotį.

Irkutsko srities Zimos miestas.

[1958 m.]

Viktoro Janiselio fotonuotrauka.

LCVA, 1-35831.

Lt En