Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

PRATARMĖ

„Kai kurie netoli užsienio laivų tarnybą atliekantys pasieniečiai, išgirdę vakarietišką džiazo muziką, pradeda „stilingai tąsytis ir bando šokti pagal šios muzikos ritmą“, ‒ 1961 m. vasarą apie „pavojingus“ Klaipėdos jūrų uoste budėjusių pasieniečių įpročius pranešė sovietinės pasienio kariuomenės Operatyvinio skyriaus agentas „Orlov“. Pasieniečių nesugebėjimu atsispirti laisvojo pasaulio gundymams susirūpinusio agento pranešimas byloja apie tai, kad populiarioji muzika skverbėsi į Sovietų Sąjungą pro menkiausius Geležinės uždangos plyšius.

Po J. Stalino mirties susilpnėjus sovietų valdžios represinei politikai, vadinamojo „chruščiovinio atlydžio“ metais didesniuose SSRS miestuose  pradėjo plisti džiazo įrašai. Viena populiariausių to meto „laikmenų“ buvo savadarbės plokštelės ant rentgeno nuotraukų, vadintos „muzika ant šonkaulių“. Giminių užsienyje turėjusių jaunuolių, į užsienio keliones vykusių sovietinio elito atstovų namuose atsirado ir originalios vinilinės plokštelės.

1962 m. rudenį Valstybės saugumo komitetą (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pasiekė agentūrinė informacija apie „vakarietiškai kultūrai keliaklupsčiavusius“ Vilniaus kavinės-skaityklos lankytojus. Jaunuoliai ne tik nuolat klausydavosi dokumente „ultra modernia“ pavadintos džiazo muzikos, bei rengdavo naktinius pasilinksminimus, bet ir drąsiai kalbėdavosi „nacionalistinėmis temomis“, pasakodavo antisovietinio turinio anekdotus.

KGB pranešimuose užfiksuota informacija byloja, kad kai kurie to meto melomanai susirašinėdavo su filatelistais iš Vakarų, mainais už plokšteles siųsdavo jiems sovietinius pašto ženklus, bandydavo užmegzti ryšius su užsienio turistais. Į tokią veiklą saugumas žiūrėjo labai neigiamai, akcentavo, kad toks jaunuolių elgesys „formuoja neteisingą užsieniečių požiūrį į sovietinę tikrovę ir sovietinį jaunimą“. Daugeliui to meto muzikos mėgėjų KGB taikė vadinamąsias „profilaktines priemones“ ‒ įspėjamojo pobūdžio pokalbius, ne vienas buvo ilgą laiką stebimas.

1962‒1965 m. Vilniuje veikusioje Jaunimo kavinėje-skaitykloje (L. Giros (dabar Vilniaus) g. 22) koncertavo ne tik Lietuvos, bet ir kitų SSRS sąjunginių respublikų ansambliai, koncertinę veiklą čia pradėjo džiazo atlikėjas ir kompozitorius Viačeslavas Ganelinas, muzikantas ir muzikos apžvalgininkas Liudas Šaltenis.

Radijo imtuvuose suskambus neįmantriems, bet magiškiems „The Beatles“ akordams, pasaulį užliejusi „bitlomanija“, neaplenkė socialistinio lagerio. Amžininkai prisimena, kad muzikos instrumentų parduotuvėse buvo masiškai perkamos ir visais įmanomais būdais modernizuojamos primityvios septynstygės gitaros, prasidėjo namudinė elektrinių gitarų gamyba. Darbo žmonių laisvalaikiui sovietinė-partinė vadovybė skyrė nemenką dėmesį. Kombinatuose, susivienijimuose, gamyklose, aukštojo mokslo įstaigose buvo kuriami meno saviveiklos kolektyvai. Tokia kultūros politika sėkmingai naudojosi pirmieji lietuviško rokenrolo atlikėjai. Per apžiūras ir oficialius konkursus atlikę privalomas „tarybinių kompozitorių kūrinių“ programas, „Vilniaus ryšių darbuotojų klubo“, „Kauno politechnikos instituto studentų“ ar „Vilniaus V. Kapsuko universiteto fizikų“ ansambliai sėkmingai koncertavo ir drebino šokių aikšteles kaip „Antanėliai“, „Kertukai“, „Aitvarai“ ar „Vienuoliai“, ignoruodami galiojusius suvaržymus ir apribojimus. Oficialius pavadinus galėjo turėti tik LSSR valstybinei filharmonijai priklausę vokaliniai-instrumentiniai ansambliai arba nusipelnę meno saviveiklos kolektyvai, turėję vadinamąjį „liaudies kolektyvo vardą“. Kartais oficialūs „bevardžių“ saviveiklininkų pavadinimai skambėjo kurioziškai. Pavyzdžiui, Darbo Raudonosios vėliavos ordino mėsos kombinato ansamblis.

„Meno saviveiklos kolektyvų koncertų programos, ‒ buvo rašoma Lietuvos komunistų partijos centro komiteto Kultūros skyriaus pranešime, ‒ tvirtinamos sekančia tvarka: kaimo kultūros namų tarybose apsvarstytas programas įvertina ir patvirtina zoniniai kultūros namai, zoninių ‒ rajoniniai kultūros namai, rajoninių kultūros namų – prie kultūros skyrių sudarytos meno tarybos. Analogiškai repertuaras kontroliuojamas ir miestuose. Kolektyvų, vykstančių koncertuoti už rajono ar miesto ribų repertuarą tvirtina kultūros skyrius, o rengiančių mokamus koncertus respublikoje arba vykstančių į kitas respublikas – Mokslinis metodinis kultūros centras“. Ne viena tų laikų roko grupė, siekdama išvengti oficialių perklausų, vengdama kūrybinių kompromisų ir nenorėdama laviruoti, apsiribojo muzikavimu vietiniuose kultūros namuose ar šokių aikštelėse.

1970 m. balandžio mėnesį „Žirmūnų“ restorane, neformalaus Vilniaus jaunimo lyderio Alvito Taunio ir jo bendraminčių iniciatyva įvyko renginys, kurį galima vadinti pirmuoju Lietuvos roko festivaliu. Pusiau slaptas „Žirmūnų seišenas“ buvo surengtas formaliai gimimo dienos pokyliui išnuomotoje banketinėje salėje. „Seišene“ dalyvavo Aleksandro Jegorovo-Džyzos ir Valerijaus Viksmano-Fikuso duetas, Stasio Daugirdo vadovaujama roko grupė „Gėlių vaikai“, Vytautas Kernagis ir grupė „Rupūs miltai“, Olegas Sartakovas su grupe „Sartakov Yesterday and Today“, svečiai iš Latvijos ‒ klasikinio rokenrolo atlikėjas Pits Andersons su grupe „Natural Product“.

1971 m. vasario mėnesį ne mažiau įspūdingą renginį suorganizavo Kauno politechnikos instituto (KPI) pop klubas „Smūtkeliai“. Instituto Automatikos fakulteto salėje koncertavo grupės  „Mes“, „Nenuoramos“, „Dainiai“, „Gėlės“, „Gintarėliai“, „Raganiai“.

„Kokie ansambliai turėjo koncertuoti?“ „Kokiu būdu į koncertą pateko ansambliai, kuriems neleista koncertuoti net instituto mastu?“, „Kaip paaiškinti tai, kad pirmose eilėse sėdėjo „hipiai?“ Šie ir kiti klausimai vėliau buvo keliami KPI komjaunimo komiteto susirinkime, kuriame buvo akcentuojama, kad pop klubo „Smūtkeliai“ nariams trūko politinio budrumo ir piktinamasi tuo, kad renginyje dalyvavo grupė „Raganiai“, išdrįsusi atlikti „vieną į programą neįtrauktą kūrinį“.

Kęstučio Antanėlio iniciatyva Vilniuje buvo pastatyta ir 1971 m. gruodžio 25 d. Dailės instituto salėje parodyta A. Lloyd-o Weber-io roko opera „Jėzus Kristus ‒ superžvaigždė!“.

Po Romo Kalantos susideginimo ir 1972 m. Kauno įvykių sugriežtėjo meno saviveiklos apžiūrų reikalavimai, sumažėjo galimybių rengti koncertus, sustiprėjo renginių kontrolė. Kai kurios populiarios grupės tais metais nutraukė veiklą dėl objektyvių priežasčių. Pagrindine priežastimi dažnai tapdavo tai, kad aukštąsias mokyklas baigę studentai būdavo nukreipiami dirbti į skirtingus Lietuvos miestus ar rajonus. Pradėjus rengti diskotekas ‒ poilsio vakarus, kuriuose skambėdavo muzikos garso įrašai ‒ mažėjo gyvai atliekamos muzikos poreikis šokių aikštelėse.

Spėjama, kad rengiantis 1980 m. Maskvos olimpiadai, 1979‒1980 m. visoje Sovietų Sąjungoje „ieškant naujų talentų“ olimpiados koncertinėms programoms, įvyko trumpas atšilimas. Tais metais suorganizuoti festivaliai-konkursai, kuriuose leista dalyvauti neoficialioms, pogrindžio sąlygomis egzistavusioms roko grupėms. Vilniuje 1979‒1982 m. vyko „studentų ir jaunimo muzikos“ festivalis „Opus“, kuriame dalyvavo Lietuvos ir kitų SSRS sąjunginių respublikų kolektyvai. 1981 m. roko grupė „Saulės laikrodis“ tapo LSSR valstybinės filharmonijos ansambliu.

Nepaisant to, kad neilgą atšilimą keitė eilinis „varžtų veržimas“ ir nauji apribojimai, prasidėjo  procesai, kurių sovietinė-partinė nomenklatūra nebepajėgė kontroliuoti. Nevaldomą audrą kėlė jokių cenzūros priekaištų negalėjusi sulaukti, ne viename oficialiame konkurse puikiai pasirodžiusi grupė „Hiperbolė“. 1983 m. gegužę vykusiame brolių Tautkų grupės koncerte Vilniaus Vingio parke, kaip teigiama KGB operatyvinių darbuotojų pranešime, „kai kurie jaunuoliai pažeidinėjo viešąją tvarką, skandavo nacionalistinio ir fašistinio turinio lozungus“. Oficialiai apsiskelbusi „kapitalistinio pasaulio grimasas pašiepiančia agitbrigada“ per studentiškas šventes teatralizuotus koncertus rengė alternatyvaus roko grupė Sa-Sa. Kaip architektų vakarėliui suburta grupė, 1984 m. gruodžio 31 d. pirmą kartą į sceną žengė būsimoji „Antis“. Kukliais mokykliniais koncertais muzikinę veiklą pradėjo Andrius Mamontovas ir grupė „Foje“.

Sovietų Sąjungoje prasidėjus pertvarkos procesui, buvo atšaukta daug iki tol galiojusių suvaržymų, lietuvišką roko muziką pradėjo transliuoti radijas ir televizija, surengta reikšmingų masinių renginių, pradėjo veikti Vilniaus ir Kauno roko klubai. Prie Vilniaus miesto komjaunimo komiteto įkurtas Jaunimo muzikos klubas. Įspūdingą festivalį „Lituanika“ eilę metų organizavo prie komjaunimo centro komiteto veikęs Interklubas. Į sceną drąsiai žengė ne vienerius metus gniaužto sunkiojo roko, alternatyvaus roko, sunkiojo metalo, pankroko atlikėjai: „Seifas“, „Ramybės skveras“, „Tigro metai“, „Katedra“, „Piligrimas“, „Laiptai“, „Komanda V“, „Antis“, „Faktas“ ir kt. Išlikę dokumentai byloja, kad KGB stebėjo vykusius procesus, analizavo neformalius jaunimo judėjimus, rinko informaciją apie organizuojamus renginius. KGB darbuotojų stalčiuose atsidūrė kai kurių grupių koncertinių programų kopijos, festivalių reklaminiai bukletai, o operatyviniai darbuotojai ir agentai akylai stebėjo koncertus ir festivalius. Organizatorių tvirtinimu, į Vilniaus Alumnato kieme vykusį festivalį „Vilnius Punk’88“ jie netgi buvo priversti nusipirkti bilietus.

Laisvėjimo kulminacija galima laikyti 1987‒1989 m. Algirdo Kaušpėdo iniciatyva surengtus „Roko maršus per Lietuvą“, susiliejusius su Sąjūdžio mitingais, alternatyvios muzikos festivalius „Purvinoji žiema“, „Vilnius Punk’88“, „Vilnius undrground’89“ ir kt.

Lietuvai paskelbus apie Nepriklausomybės atkūrimą, priešiškoms jėgoms ir okupacinės kariuomenės kariškiams rengiant agresyvias provokacijas, 1990 m. balandžio 8 d. įvyko vienas įsimintiniausių epizodų lietuviškos populiarios muzikos istorijoje. Radijo stočiai „M-1“ pranešus, kad sovietiniai desantininkai ruošiasi užimti Vilniaus spaudos rūmus, Gintauto Babravičiaus, Huberto Grušnio (1961‒2006), Andriaus Mamontovo, Laisvalaikio organizavimo susivienijimo „Centras“, radijo stoties „M-1“ darbuotojų iniciatyva prie Spaudos rūmų buvo surengtas spontaniškas masinis koncertas, į kurį nedvejodami atvyko atlikėjai iš visos Lietuvos, o prie Spaudos rūmų susirinko tūkstantinė žiūrovų minia. Taikliu koncerto dalyvio Nėriaus Pečiūros pastebėjimu, tą naktį „neliko nei Vilniaus, nei Kauno, nei popso, nei undegroundo. Liko tik besiginanti Lietuva“.

 

LITERATŪRA

 

PELECKIS, Mindaugas. Lietuvos rokas: ištakos ir raida. Vilnius, 2011.

 

PEČIŪRA, Nėrius. Aš ir Atsuktuvas. Vilnius, 2002.

 

RADZEVIČIUS, Rokas. Lietuvos roko pionieriai. Vilnius, 2012.

           

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie SSRS Ministrų Tarybos pasienio kariuomenės 23 pasienio būrio Operatyvinio skyriaus pranešimo apie kontržvalgybinį darbą tarp pasieniečių ištrauka.

1961 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-25, ap. 1, b. 19, l. 244.

Pranešime pažymėta, kad agentas „Orlov“ 1961 m. liepos 26 d. pranešė, jog kai Klaipėdos jūrų uoste tarnybą atliekantys sovietiniai pasieniečiai  išgirsta iš užsienio laivų sklindančią „vakarietišką džiazo muziką“, pradeda „stilingai tąsytis ir bando šokti pagal šios muzikos ritmą“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Populiariosios muzikos plokštelės, namudiniu būdu gamintos ant rentgeno nuotraukų.

[1958‒1968 m.]

Nuotrauka.

Šaltinis: http://fb.ru/post/culture/2019/3/7/66532

Tokios plokštelės buvo populiarios tiek Sovietų Sąjungoje, tiek sovietinėje Lietuvoje ir tuomečiu žargonu buvo vadinamos „muzika ant kaulų“ arba „muzika ant šonkaulių“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Džiazo koncerto, vykusio Vilniuje 1962‒1965 m. veikusioje Jaunimo kavinėje-skaitykloje (L. Giros (dabar Vilniaus) g. 22), akimirka.

Iš kairės: Aleksandr Melnik (mušamieji), Gregory Talas (kontrabosas), Viačeslavas Ganelinas (pianinas). 1964 m.

Gregory Talas nuotrauka.

Asmeninis Gregory Talas archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pažyma apie antisovietiškai nusiteikusius Jaunimo kavinės-skaityklos lankytojus.

1962 m. lapkričio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, b. 627, l. 96‒101.

Dokumente kavinė-skaitykla vadinama „Pelėda“, nors oficialaus pavadinimo Jaunimo kavinė-skaitykla neturėjo, o lankytojai ją dažniausiai vadindavo rusišku žargonizmu „Čitalka“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Groja Viačeslavo Ganelino kvartetas.

[Vilnius. 1962‒1965 m.]

Nuotrauka.

Šaltinis: https://www.jazz.ru/2016/10/05/slava-ganelin-interview/

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pažymos „Apie kai kuriuos neigiamus reiškinius tarp respublikos jaunimo“ ištrauka.

1962 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, b. 627, l. 90.

Dokumente pažymėta, kad Vilniaus universiteto studentas Andrius Sudikas ir jo bendraminčiai „skaito nacionalistinio ir dekadentinio turinio literatūrą“, lankydamiesi Jaunimo kavinėje-skaitykloje, propaguoja „modernistinę džiazo muziką“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Andrius Sudikas (dešinėje) prie Jaunimo kavinės-skaityklos.

Vilnius, L. Giros (dabar Vilniaus) g. [1964 m.]

Gregory Talas nuotrauka.

Asmeninis Andriaus Sudiko archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Repetuoja LSSR valstybinio dailės instituto džiazo klubo nariai: Algirdas Vizgirda (fleita), Viačeslavas Ganelinas (pianinas), Vladimiras Gilmanas (trombonas).

Vilnius. 1967 m. balandžio mėn.

Juozo Grikienio nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-033190.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Trio GTČ (Viačeslavo Ganelino trio).

Iš kairės: Viačeslavas Ganelinas (pianinas), Vladimiras Čekasinas (saksofonas), Vladimiras Tarasovas (mušamieji instrumentai). 1980 m. 

Gregory Talas nuotrauka.

Asmeninis Gregory Talas archyvas.

Vienas garsiausių Sovietų Sąjungos ir Lietuvos džiazo kolektyvų egzistavo 1971–1987 m. Oficialiai kolektyvas buvo vadinamas Lietuvos SSR valstybinės filharmonijos instrumentiniu džiazo ansambliu.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Kauno m. skyriaus ataskaitos Lietuvos komunistų partijos centro komitetui apie „neigiamus politinius reiškinius tarp miesto jaunimo“ ištraukos.

1969 m. lapkričio 14 d. 

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 1, b. 144, l. 93, 98.

Ataskaitoje pažymėta, kad vienos Kauno mokyklos moksleivis parašė radijo stoties „Amerikos balsas“ redakcijai laišką, kuriame reiškė savo susižavėjimą rokenrolo muzika, dainininku Elviu Presliu, grupėmis The Beatles, The Beach Boys.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Grupė „Kertukai“.

Ne vėliau kaip 1971 m.

Nuotrauka.

Asmeninis Bronislavos Juronienės archyvas.

Viena pirmųjų lietuviškų roko (vadinamojo „bigbito“) grupių „Kertukai“ egzistavo 1966–1971 m. Oficialiai grupė vadinosi Kauno politechnikos instituto vokalinis-instrumentinis ansamblis. Iki 1972 m. Kauno įvykių, „saviveikliniais vokaliniais-instrumentiniais ansambliais“ vadintoms grupėms turėti pavadinimus  nebuvo itin griežtai draudžiama.

Apie 1964–1965 m. Sovietų Sąjungoje pradėjusi plisti roko muzika buvo vadinama „bigbitu“. Šis terminas atliko savotiško eufemizmo funkciją, vengiant „kapitalistinių“ rokenrolo ir roko terminų.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Merginų grupė „Eglutės“.

1971 m.

Algimanto Žižiūno nuotrauka.

Skelbta: http://pilnas.kaunas.lt/2017/07/09/nuo-egluciu-iki-semplice-pokalbis-su-ruta-skudiene/

Merginų grupė „Eglutės“ egzistavo 1968–1972 m.

„Nors niekas popamokinei veiklai iš esmės neprieštaravo, mokykloje buvome vis dėlto pasmerktos – teigė grupės gitaristė Rūta Žalnieriūte-Skudiene – akademinė bendruomenė tokias avantiūras vertino blogai, tokia veikla nederėjo mergaitėms su uniformomis. Esame gavusios ir griežtą papeikimą.“

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Kauno m. skyriaus specialus pranešimas Lietuvos komunistų partijos centro komitetui apie jaunimo nuotaikas.

1971 m. sausio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 1, b. Nr. 155, l. 1‒7.

Pranešime paminėti roko muzikantai – grupės „Raganiai“ būgnininkas Natanas Gitkindas, bliuzo atlikėjas, grupės „Nuogi ant slenksčio“ būgnininkas Aleksandras Jegorovas-Džyza, gitaristas Genadijus Slavinskas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Kauno šokių klube „Kaspinas“ muzikuojantys (iš dešinės) Genadijus Slavinskas ir Aleksandras Jegorovas-Džyza.

1970 m.

Nuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Su ypatingai didele vertybe ‒ vakarietiškos muzikos plokštele!

Iš kairės: Lionginas Leščinskas-Leščius, Aleksandras Jegorovas-Džyza (1952‒2014), Alvitas Taunys-Guru (1949‒1979), Valerijus Viksmanas-Fikusas. [1970‒1972 m.]

Fotonuotrauka.

Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.

Sovietinėje juodojoje rinkoje vakarietiškos muzikos plokštelė kainavo maždaug pusę vidutinio SSRS piliečio atlyginimo, o kartais net ir daugiau.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Latvių rokenrolo atlikėjas Pits Andersons (Alfrēds Pēteris Andersons) (1945‒2016) (kairėje) ir Alvitas Taunys (1949‒1979).

[1969‒1971 m.]

Nuotrauka.

Pits Andersons dalyvavo roko festivalyje Vilniaus „Žirmūnų“ restorane.

Asmeninis Evelinos Taunytės archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko festivalis Vilniuje, „Žirmūnų restorane“ arba vadinamasis „Žirmūnų seišenas“.

Groja Valerijus Viksmanas-Fikusas (su gitara) ir Aleksandras Jegorovas-Džyza. 1970 m. balandžio 26 d.

Nuotrauka.

Asmeninis Valerijaus Viksmano archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko festivalio Vilniuje, „Žirmūnų“ restorane, suorganizuoto Alvito Taunio ir jo bičiulių iniciatyva, publika.

1970 m. balandžio 26 d.

Nuotrauka.

Asmeninis Evelinos Taunytės archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupė „Gėlių vaikai“, dalyvavusi roko festivalyje Vilniuje, „Žirmūnų“ restorane.

Dešinėje, su gitara sėdi grupės lyderis Stasys Daugirdas. 1969 m.

Nuotrauka.

Asmeninis Stasio Daugirdo archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupė „Sartakov Yesterday and Today“, dalyvavusi roko festivalyje Vilniuje, „Žirmūnų“ restorane.

Iš kairės: Piotras Sabo, Dmitrijus Bulybenko, Olegas Sartakovas. 1970 m. balandžio 26 d.

Nuotrauka.

Asmeninis Evelinos Taunytės archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto Kultūros skyriaus pažyma apie estradinių orkestrų konkursą „Gintarinė triūba“.

1970 m. gegužės 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas. F. 1771, ap. 243, b. 22, l. 19-20.

Pranešime rašoma, kad konkurse dalyvavusių bigbito grupių atlikti savos kūrybos kūriniai buvo „nepakankamo meninio ir idėjinio lygio“, pažymėta, kad tie kūriniai buvo „trankaus charakterio, greito tempo“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Vytautui Kaladei, būsimam 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykių dalyviui, iškeltos administracinės bylos viršelis.

1972 m. balandžio 25 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 141.

V. Kaladei buvo skirtas 15 parų administracinis  areštas už triukšmavimą Kauno sporto halėje 1972 m. balandžio 24 d. vykusiame  estradinės muzikos atlikėjų iš Jugoslavijos koncerte. Dabar įprasti žiūrovų šūksniai „Bravo“, „Pakartot“ ir kt. tuo metu buvo traktuojami kaip chuliganizmas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupė „Gintarėliai“ – Kauno politechnikos instituto Automatikos fakulteto salėje 1971 m. vasario 20‒21 d. vykusio festivalio arba vadinamojo „Kauno pop session“ scenoje.

1971 m. vasario 21 d.

Nuotrauka.

Asmeninis Algimanto Šešelgio archyvas.

1968‒1973 m. „Gintarėlių“ muzikantai taip pat grojo ir estradiniame ansamblyje „Oktava“, kuriam vadovavo kompozitorius Mindaugas Tamošiūnas.  

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupės „Gintarėliai“ repertuaras, atliktas Kauno politechnikos instituto Automatikos fakulteto salėje 1971 m. vasario 20‒21 d. vykusiame festivalyje arba vadinamajame „Kauno pop session“.

1971 m. vasario 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Asmeninis Algimanto Šešelgio archyvas.

Kauno politechnikos instituto Automatikos fakulteto salėje 1971 m. vasario 20‒21 d. įvykęs renginys, pačių dalyvių ir organizatorių neoficialiai buvo vadinamas „pop session“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupė „Raganiai“.

Iš kairės: Natanas Gitkindas, Visvaldas Žalnierius, Anatolijus Goldšteinas, Vladimiras Kotčegarovas. [1970–1971 m.]

Nuotrauka.

Asmeninis Natano Gitkindo archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupės „Raganiai“ repertuaras, atliktas Kauno politechnikos instituto Automatikos fakulteto salėje 1971 m. vasario 20‒21 d. vykusiame festivalyje arba vadinamajame „Kauno pop session“.

1971 m. vasario 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Asmeninis Algimanto Šešelgio archyvas.

Organizatorių ir dalyvių liudijimu, repertuarai buvo surašyti formaliai, grupės atliko žymiai daugiau tuo metu populiarių užsienio grupių kūrinių.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupė „Raganiai“ Kauno politechnikos instituto Automatikos fakulteto salėje 1971 m. vasario 20‒21 d. vykusio festivalio arba vadinamojo „Kauno pop session“ scenoje.

1971 m. vasario 20 d.

Nuotrauka.

Asmeninis Natano Gitkindo archyvas.

Populiariausia grupės daina buvo baladė „Ištirpęs sniegas“, kuri vėliau skambėjo Vytauto Kernagio vadovaujamo „Dainos teatro“ repertuare.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Kauno politechnikos instituto (KPI) Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos komiteto biuro posėdžio, kuriame buvo svarstomi KPI Automatikos fakulteto salėje 1971 m. vasario 20‒21 d. vykusio festivalio organizatoriai – pop klubo „Smūtkeliai“ nariai, protokolas.

1971 m. vasario 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas. F. 9885, ap. 1, b. 5, l. 10-14.

Išvadoje pažymėta, kad koncertus surengęs KPI Kultūros klubas, „padarė nedovanotiną nusikaltimą“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupė „Nuogi ant slenksčio“.

Ne vėliau kaip 1974 m.

Nuotrauka.

Skelbta: http://www.bigbeat.lt/index.php/grupes/nuogi-ant-slenkscio

1970–1974 m. egzistavusi roko grupė, bandė kurti ir atlikti sudėtingesnės muzikinės formos kūrinius. 1973 m. lapkričio mėn. vykusiame festivalyje „Gintarinė triūba“ atlikusi kūrinį „Antimalda“, grupė buvo komisijos diskvalifikuota „už viešą religinės tematikos propagavimą“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Alytaus r. skyriaus pranešimo Lietuvos komunistų partijos Alytaus r. komitetui ištrauka.

1972 m. liepos 7 d. 

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-11, ap. 1, b. 126, l. 12.

Dokumente pažymėta, kad užsienietišką pop muziką mėgstantys jaunuoliai, jos klausosi kolektyviai, jungiasi į hipių grupuotes, dažnai renkasi gamtoje.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Grupės „Aisčiai“ (egzistavusios Alytuje 1969‒1977 m.) įkūrėjas ir vadovas, kompozitorius Alvydas Jegelevičius.

[1970–1971 m.]

Nuotrauka.

Skelbta: https://www.suru.lt/dveji-aisciai-beveik-mistika-ir-jegele/

„Mes, galima sakyti, kad grojome roką, nors tas rokas ir nebuvo toks intensyvus, toks aktyvus, kaip grojo britai, bet vis tiek, atlikdami lietuvių kompozitorių dainas, mes „dėjom iš peties“, akcentuodami ritmą, gitaras ir pridėdami dar savo spalvų“.

Alvydas Jegelevičius

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Kęstučio Antanėlio vadovaujama grupė arba „Antanėliai“.

1969 m.

Nuotrauka.

Skelbta: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-10-24-kestutis-antanelis-taip-mes-pleteme-ribas/150297

Oficialiai kolektyvas vadinosi Vilniaus ryšių darbuotojų klubo ansamblis.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko operos „Jėzus Kristus – superžvaigždė“ repeticija.

Pirmoje eilėje antras iš kairės – dainų autorius ir atlikėjas, renginių vedėjas, vienas lietuviškos roko muzikos pradininkų – Vytautas Kernagis (1951–2008). 1971 m.

Nuotrauka.

Skelbta: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-10-24-kestutis-antanelis-taip-mes-pleteme-ribas/150297

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto Kultūros skyriaus pranešimas „Apie muzikos koncertinio repertuaro formavimą ir kontrolę“.

1982 m. sausio 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas. F. 1771, ap. 260, b. 233, l. 1-2.

Dokumente rašoma, kad pasitaiko atvejų, kai „kavinėse ir kokteilių baruose atliekami kūriniai meno tarybų nepatvirtinti ir neregistruoti“ bei siūloma stiprinti kontrolę.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“.

Vilnius, 1972 m.

Arnoldo Baryso nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 577, l. 98.

Oficialioji populiarioji muzika Sovietų Sąjungoje buvo vadinama „estradine“. 

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Vilniaus inžinerinio statybos instituto vokalinis-instrumentinis ansamblis.

1978 m.

Iljos Fišerio nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-26072.

Studentiškos meno saviveiklos kolektyvas, apie 1981–1983 m. plačiajai visuomenei tapo žinomas kaip grupė „Hiperbolė“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (LLKJS) komiteto nutarimas „Dėl kultūros klubo veiklos komunistiškai auklėjant jaunimą“.

[1980 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas. F. 16858, ap. 1, b. 51, l. 113-114.

VISI LLKJS komitetas nutarė, kad VISI kultūros klubas turi labiau kontroliuoti vokalinio-instrumentinio ansamblio „Hiperbolė“, instituto Roko grupės (tikriausiai kalbama apie roko grupę „Saulės laikrodis“) muzikinę veikla.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupė „Saulės laikrodis“.

[1982–1983 m.]

Nuotrauka.

Skelbta: https://www.15min.lt/vardai/naujiena/muzika/i-scena-grizta-legendine-grupe-saules-laikrodis-1054-750296

Vilniaus inžinerinio statybos instituto studentų Gintauto Rakausko ir Giedriaus Kubiliaus iniciatyva 1976 m. įkurta roko grupė „Saulės laikrodis“, buvo pirmoji saviveiklinė grupė, tapusi etatiniu Lietuvos SSR valstybinės filharmonijos kolektyvu. Keletą metų instrumentinę muziką grojęs „Saulės laikrodis“, 1984 m. parengė naują savos kūrybos programą „Trapus žaislų pasaulis“, kurioje didelį dėmesį skyrė kūrinių tekstams. Būtent dėl tekstų grupė buvo apkaltinta „nihilizmu“, „pesimizmu“ bei „subjektyvizmu“, po 1984 m. rugpjūčio 14 d. įvykusios perklausos neteko Lietuvos SSR valstybinės filharmonijos prieglobsčio ir iširo.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Konkurso-festivalio „Opus“ akimirka.

Vilnius. 1980 m.

Nuotrauka.

Skelbta: Lietuvos roko pionieriai/Rokas Radzevičius. – Vilnius: Vaga, 2012 – 114 p.

Vilniaus inžinerinio statybos instituto studentų iniciatyva 1979–1982 m. rengtas festivalis laikytinas vienu pirmųjų oficialių roko festivalių Lietuvoje. Jame dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir kitų sovietinių respublikų roko, džiazo, džiazroko ir net pankroko grupės.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Vilkaviškio r. kultūros namų darbuotojų ir gyventojų atsiliepimas Lietuvos komunistų partijos Vilkaviškio r. komitetui apie netinkamą vokalinio-instrumentinio ansamblio „Nerija“ atlikėjų elgesį koncerto metu.

1977 m. gruodžio mėn.

Dokumento nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 255, b. 302, l. 20-21.

„II-oje koncerto dalyje atlikėjai girtėjo su kiekvienu atliekamu numeriu. <···> Vienintelis „Nerijos“ ansamblio atlikėjas V. Pauliukas buvo blaiviame stovyje, todėl jo atlikimas buvo nuoširdus, įtaigus, kultūringas“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Vokalinis-instrumentinis ansamblis „Nerija“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Lietuvos SSR valstybinės filharmonijos atsakymas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto Kultūros skyriui dėl netinkamo vokalinio-instrumentinio ansamblio „Nerija“ atlikėjų elgesio koncerto metu.

1978 m. sausio 24 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 255, b. 302, l. 23-24.

„Susirinkime kolektyvo nariai neigė, kad scenoje koncerto metu būta išgėrusių (keli ansamblio nariai koncertavo turėdami temperatūros, todėl galėjo susidaryti klaidingas įspūdis), tačiau Filharmonijos vadovybė linkusi tikėti laiško autoriais, kad toks faktas galėjo įvykti.“

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto Kultūros skyriaus pranešimas apie netinkamą festivalio „Baltijos jaunystė-82“ žiūrovų elgesį per Miko Suraučiaus vadovaujamo vokalinio-instrumentinio ansamblio ir roko grupės „Avtograf“ (Maskva) koncertą.

1982 m. rugpjūčio 19 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 260, b. 233, l. 49.

„1982 m. mus nuskalpavo už tai, kad atlikdami programą „Tau ačiū, kad Nemunas teka“ (Kernagio titulinė daina), savo ekspresyviu elgesiu Palangos festivalyje išprovokavome publikos šėlsmą, anais laikais tai buvo labai smerktina. <···> Už tai gavau papeikimą.“

Mikas Suraučius

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Miko Suraučiaus vadovaujamas vokalinis-instrumentinis ansamblis „Plius Minus“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus 1983 m. agentūrinio ir operatyvinio darbo ataskaitos ištrauka.

1984 m. sausio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 1, b. 12, l. 70.

Ataskaitoje rašoma, kad 1983 m. gegužės 26 d. ir gegužės 27 d. per brolių Tautkų grupės koncertus Vilniaus Vingio parke „kai kurie asmenys pažeidinėjo viešąją tvarką ir skandavo nacionalistinio bei fašistinio turinio lozungus.“

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Alternatyvus rokas po studentiškos agitbrigados priedanga – unikalus reiškinys lietuviškos populiariosios muzikos istorijoje. Tokiu būdu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete pirmus koncertus surengė grupė „Sa-Sa“.

[1981–1984 m.]

Nuotraukų montažas.

Šaltinis: https://www.suru.lt/sa-sa-1982-1990/

Grupė pasižymėjo netikėtu sceniniu įvaizdžiu, originaliais dainų tekstais, pankrokui artimu muzikavimo stiliumi.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Vilniaus senamiestyje muzikuojantys jaunuoliai. Kairėje, su gitara – pirmosios lietuviškos bliuzo grupės „Hilda Blues Band“ įkūrėjas Aleks Bezgin.

1984 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 3-8.

Tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų išlikusi nuotrauka, byloja apie tai, kad jaunuolių gatvės muzikavimas domino sovietinį saugumą.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus pranešimas apie Vilniuje, Brolių gatvėje rastus antisovietinius lapelius.

1984 m. kovo 21 d.

Dokumento nuorašas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 1, b. 16, l. 32.

Lapeliai skelbė „Tegyvuoja kapitalistinė muzika! Šalin Černenko!“

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Alternatyvaus roko grupės „Sa-Sa“ koncertas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.

1984 m. balandžio mėn.

Muzikinio dokumentinio filmo „Sa-Sa. Slapta vienos audiokasetės istorija“ kadras.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Užsienio atlikėjų, kurių repertuare pastebėti „idėjiškai kenksmingi kūriniai“ sąrašas, sudarytas Ukrainos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Nikolajevo srities komiteto.

1985 m. sausio 10 d.

Skelbta: https://maxim-nm.livejournal.com/402431.html

Sunku suvokti dėl kokių priežasčių kai kurios roko ir pop muzikos grupės galėjo būti kaltinamos „erotizmu“, „prievartos kurstymu“, „rasizmu“, „neofašizmu“. Panašūs sąrašai būdavo sudaromi  visose sąjunginėse  respublikose.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupė „Antis“.

[1986 m.]

Nuotrauka.

Skelbta: https://www.alfa.lt/straipsnis/50335414/mus-islaisvinusi-muzika-anties-lyderis-a-kauspedas-prisimena-roko-marsu-laikus

Viena ryškiausių lietuviškų roko grupių susikūrė 1984 m. gruodžio mėn. kaip pokštas architektų vakarėliui.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Grupės „Akvarium“ pasirodymo festivalyje „Lituanika-86“ akimirka.

Vilnius. 1986 m. gegužės 24 d.

Nuotrauka.

Skelbta: https://soullaway.livejournal.com/263954.html

Prie Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos centro komiteto veikusio interklubo „Lituanika“ surengtas festivalis  1986 m. gegužės 23-25 d. vyko Vilniuje, Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmuose.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Grupės „Kino“ pasirodymo festivalyje „Lituanika-87“ akimirka.

Vilnius. 1987 m. gegužės 23 d.

Nuotrauka.

Skelbta: https://soullaway.livejournal.com/263954.html

Interklubo „Lituanika“ ir LSSR valstybinės filharmonijos surengtas festivalis  1987 m. gegužės 19-24 d. vyko Vilniaus sporto rūmuose.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Kauno roko muzikos klubo tarybos sąrašas.

Ne anksčiau kaip 1986 m. gruodžio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 494, l. 7.

Klubas pradėjo veikti 1986 m. gruodžio mėn. Tai, kad šis sąrašas atsidūrė Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno m. skyriuje, byloja, jog saugumas stebėjo klubo veiklą.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Sunkiojo roko grupė „Tigro metai“.

[1988–1989 m.]

Nuotraukos.

Asmeninis Roberto Dusevičiaus archyvas.

Grupė pasižymėjo profesionaliu muzikavimu, aštriais kūrinių tekstais, įspūdingu sceniniu įvaizdžiu. Net atšilus politiniam klimatui muzikos kritikai grupę vadino „kapitalistinio pasaulio grimasa“.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno m. skyriaus sunkiojo roko grupės „Tigro metai“ solistui Borisui Ražui vestos operatyvinio stebėjimo bylos įskaitos kortelė.

1987 m. balandžio 27 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 20 kortelė Nr. 33296.

Kortelėje pažymėta, kad 1983 m. saugumą pasiekė duomenys, kad B. Ražas su grupe bendraminčių planavo užgrobti keleivinį lėktuvą ir bėgti į užsienį. 1989 m. B. Ražas ir du kiti grupės „Tigro metai“ nariai išvyko nuolat gyventi į JAV.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Vilniaus roko klubo atidarymo renginių bukletas.

1987 m. kovo mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 8, l. 10.

Klubas pradėjo veikti 1987 m. sausio mėn. Ant bukleto Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus darbuotojai užrašė kai kurių Vilniaus roko klubo narių telefonų numerius.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Grupės „Faktas“ repertuaras, atliktas Vilniaus roko klubo atidarymo koncerte ir grupės narių sąrašas.

1987 m. kovo 2 d.

Dokumento kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 8, l. 1.

Kai kurių 1987 m. kovo 7-8 d. Vilniaus lengvosios atletikos manieže vykusiuose Vilniaus roko klubo atidarymo koncertuose dalyvavusių grupių repertuarų su grupių narių sąrašais kopijos pateko į Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyrių.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupės „Etapas“, dalyvavusios Vilniaus roko klubo atidarymo koncerte, repertuaras ir grupės narių sąrašas.

1987 m. vasario mėn.

Dokumento kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 8, l. 6.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupės „Etapas“ pasirodymas Vilniaus roko klubo atidarymo koncerte.

Vilniaus lengvosios atletikos maniežas. 1987 m. kovo 8 d.

Nuotrauka.

Asmeninis Mindaugo Želvio archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko grupės „Komanda „V“, dalyvavusios Vilniaus roko klubo atidarymo koncerte, repertuaras ir grupės narių sąrašas.

1987 m. vasario mėn.

Dokumento kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 8, l. 6.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Pankroko grupės „Komanda V“ nariai Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas ir Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis Vilniaus roko klubo atidarymo koncerte.

Vilniaus lengvosios atletikos maniežas. 1987 m. kovo 8 d.

Nuotrauka.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

Pankroko grupė vadinosi „WC“, bet koncerto organizatoriai, laikydami pavadinimą nepadoriu, liepė jį pakeisti.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Estų roko grupė „Hetero“, dalyvavusi Vilniaus roko klubo atidarymo koncerte 1987 m. kovo 7 d.

[1985–1987 m.]

Nuotrauka.

Skelbta: https://www.discogs.com/artist/5841784-Hetero

Koncerto metu, grupės solistas padarė politinio pobūdžio pareiškimą, pasibaigusį žodžiais: „Mes melžiame savo karves, o Rusija melžia mus! Ir tai vadinasi – socializmo dialektika!“

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Vilniaus 48-osios vidurinės mokyklos (dabar Maironio progimnazija) 8–12 klasių moksleivių apklausos metu užpildyta anketa.

[1986 m.] 

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 8, l. 36.

Tikėtina, kad anketos į Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyrių pateko, siekiant gauti moksleivių rašto pavyzdžius.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Vilniaus 48-osios vidurinės mokyklos (dabar Maironio progimnazija) 8–12 klasių moksleivių apklausos metu užpildyta anketa.

[1986 m.] 

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 8, l. 72.

Tikėtina, kad anketos į Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyrių pateko, siekiant gauti moksleivių rašto pavyzdžius.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Vilniaus 48-osios vidurinės mokyklos (dabar Maironio progimnazija) 8–12 klasių moksleivių apklausos metu užpildyta anketa.

[1986 m.] 

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 8, l. 202.

Tikėtina, kad anketos į Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyrių pateko, siekiant gauti moksleivių rašto pavyzdžius.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus nenustatyto darbuotojo užrašų apie neformalias jaunimo grupuotes ištrauka.

[1986–1988 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. B/n-1, b. 217, l. 1-14.

„Metalistai, – rašoma dokumente – jaunimo grupuotės, kurias vienija didelis domėjimasis „metaliniu roku“.  

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Grupė metalistų festivalyje „Vilnius Punk-88“.

Vilnius, Alumnato kiemas. 1988 m. rugsėjo 1 d.

Nuotrauka.

Asmeninis Dariaus Šatikausko archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Grupė „Antis“ Roko maršo per Lietuvą-1987 koncerte.

Vilniaus „Dinamo“ (dabar Kalnų parko) stadionas. 1987 m. liepos 6 d.

Nuotrauka.

Skelbta: https://www.alfa.lt/straipsnis/50335414/mus-islaisvinusi-muzika-anties-lyderis-a-kauspedas-prisimena-roko-marsu-laikus

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus Vikintui Dariui Šimanskui-Varvekliui vestos operatyvinio patikrinimo bylos įskaitos kortelė.

1988 m. vasario 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 61, kartoteka Nr. 20, kortelė Nr. 43222.

LSSR KGB Vilniaus m. skyrius 1988 m. vasario 16-osios išvakarėse užvedė bylą, gavęs informaciją apie tai, kad artėjančios Vasario 16-osios proga jis ketina sukurti ir viešai atlikti dainą, ant pastatų sienų padaryti antisovietinius užrašus, savarankiškai pasiūti ir iškelti Lietuvos trispalvę vėliavą.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis su grupe „Genocidas raudonajam interventui“ festivalyje „Vilnius Punk-88“.

Vilnius, Alumnato kiemas. 1988 m. rugsėjo 1 d.

Dokumentinio filmo „Lietuva – tai jėga“ kadras

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Sunkiojo metalo grupė „Katedra“ ir jos gerbėjai.

[1988–1989 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 3-11.

Nuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus dokumentų. Budri KGB akis akylai stebėjo tarp neformalaus jaunimo populiarios grupės veiklą, o kai kurios fotokorespondentų nuotraukos atsidurdavo Lietuvos jaunimo nuotaikas analizavusių saugumiečių kabinetuose bei jų vestų bylų aplankuose.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Sunkiojo metalo grupė „Katedra“ ir jos gerbėjai.

[1988–1989 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 3-6.

Nuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus dokumentų. Kitoje nuotraukos pusėje surašytos grupės narių pavardės, kai kurios – klaidingai.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Sunkiojo metalo grupė „Katedra“ ir jos gerbėjai.

[1988–1989 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 202, l. 3-10.

Nuotrauka rasta tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus dokumentų. Kitoje nuotraukos pusėje surašytos grupės narių pavardės, kai kurios – klaidingai.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pranešimas Išvykų į užsienį komisijai prie Lietuvos komunistų partijos centro komiteto apie tai, kad kompromituojančios medžiagos apie sunkiojo metalo grupės „Katedra“ narius nerasta ir grupė gali vykti į gastroles užsienyje.

1989 m. kovo 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 60, b. 13007, l. 8.

„Katedra“ – viena pirmųjų Lietuvos roko grupių, koncertavusių už tuo metu dar pakankamai tvirtos „geležinės uždangos“, dalyvavusi Suomijoje, Ilossari saloje vykusiame festivalyje.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko maršo per Lietuvą-1988 koncerto pradžia.

Vilniaus „Dinamo“ (dabar Kalnų parko) stadionas. 1988 m. rugpjūčio 7 d.

Vaizdo įrašas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 2, b. 13.

Koncertą filmavo Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) operatyviniai darbuotojai.

 

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Roko maršas per Lietuvą-1988 koncertas.

Šiaulių kultūros ir poilsio parkas. 1988 m. liepos mėn. 

Viktoro Kapočiaus nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-127883.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Rašytoja Jurga Ivanauskaitė (1961–2007) ir pankroko grupės „Už Tėvynę“ solistas Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas, Roko marše per Lietuvą-1988.

1988 m. liepos mėn. 

Nuotrauka.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Publika renkasi į festivalį „Vilnius Punk-88“.

Vilnius, Universiteto g. 1988 m. rugsėjo 1 d.

Vaidoto Ūkelio nuotrauka

Asmeninis Gedimino Ūkelio archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Festivalio „Vilnius Punk-88“ publika.

Vilnius, Alumnato kiemas.  1988 m. rugsėjo 1 d.

Nuotrauka

Asmeninis Vaidoto Jakubonio archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Laikraštis ‒ fenzinas „Mūsų Ašigalyje“ rašo apie festivalį „Vilnius Punk-88“.

1988 m. spalio 21 d.

Skaitmeninė kopija.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

Laikraštis Nėriaus Pečiūros, Vikinto Dariaus Šimansko ir Ernesto Volodzkos iniciatyva buvo leidžiamas savilaidos būdu.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Festivalio „Lituanika-88“ akimirkos.

Vilnius. 1988 m. rugsėjo mėn.

Virgilijaus Usinavičiaus nuotrauka.

Skelbta: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/iq/festivaliai-lietuvoje-taip-gime-tradicijos/

Festivalio scenografijoje dominavo tuo metu dar oficialiai nepripažintos Lietuvos trispalvės vėliavos spalvos. Trispalvėmis mojavo ir kai kurie žiūrovai.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Laisvalaikio organizavimo susivienijimo „Centras“ pranešimas apie trečiojo „Roko maršo per Lietuvą-89“ rengimą.

1989 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 8, l. 11.

Pranešimas rastas tarp Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus dokumentų.  

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Straipsnis apie rengiamą festivalį „Vilnius undeground-89“, publikuotas laikraštyje „Komjaunimo tiesa“.

1989 m. rugsėjo 9 d.

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 8, l. 12.

Straipsnį iš laikraščio iškirpo Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus darbuotojai.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Festivalio „Vilnius undeground-89“ publika.

Vilnius, Alumnato kiemas. 1989 m. rugsėjo 16 d.

Nuotrauka.

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) fonduose saugoma „7 dienų komandiruotei“ į Vokietijos Federacinę Respubliką vykusio Andriaus Mamontovo kortelė.

1990 m. balandžio 10 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 18 kortelė Nr. 22141.

Nepaisant to, kad Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę, užsienio išvykos dar privalėjo būti derinamos su KGB padaliniu Lietuvoje.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Koncerto „Spaudos rūmai-90“ publika.

Vilnius, Laisvės prospektas. 1990 m. balandžio 8 d.

Dokumentinio filmo „Lietuva – tai jėga“ kadras

Asmeninis Nėriaus Pečiūros archyvas.

Sovietų desantininkai bandė užgrobti Vilniaus spaudos rūmus. Jiems sutrukdė prie rūmų į Gintauto Babravičiaus, Huberto Grušnio (1961‒2006), Andriaus Mamontovo, Laisvalaikio organizavimo susivienijimo „Centras“, radijo stoties M-1 darbuotojų per labai trumpą laiką suorganizuotą koncertą susirinkę žmonės.

POPULIARIOSIOS MUZIKOS RIBOJIMAS SOVIETINĖJE LIETUVOJE (LYA)

Festivalio „Vilnius Punk’88“ trisdešimtmečio minėjimo koncerto publika.

Vilnius. 2018 m. rugpjūčio 23 d.

Juliaus Baliutavičiaus nuotrauka.

Asmeninis Juliaus Baliutavičiaus archyvas.

Lt En