1927 m. rugsėjo mėn. Kaunas.

Nuotrauka.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F305-58.

[1946–1950 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 3, b. 4690, l. 74.

J. Bulavas (1909–1995), Vilniaus valstybinio universiteto prorektorius (1940–1941 m.), Lietuvos SSR Mokslų Akademijos narys korespondentas (1953–1995 m.), Teisės instituto direktorius (1946–1952 m.), Ekonomikos instituto direktorius (1953–1956 m.), Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektorius (1956–1958 m.), Lietuvos SSR Mokslų Akademijos Ekonomikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis (1958–1968 m.), Istorijos instituto Teisės sektoriaus vadovas (1969–1973 m.), Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys (1988 m.), Sąjūdžio dalyvis (1988–1990 m.), Lietuvos demokratinės darbo partijos narys (1990–1995 m.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys, ekspertas (1990–1992 m.), Lietuvos Respublikos Seimo narys (1992–1995 m.). Lietuvos komunistų partijai išplėtus nomenklatūros lietuvinimo kampaniją, paskirtas Vilniaus valstybino V. Kapsuko universiteto rektoriumi. Universitete sustiprėjus tautinėms nuotaikoms, apkaltintas nacionalizmu, partijos politikos iškraipymu. 1958 m. birželio 27 d. atleistas iš rektoriaus pareigų, 1959 m. liepos 28 d. pašalintas iš komunistų partijos narių.

1947 m. birželio 10 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 3, b. 4690, l. 28–29.

Iš kairės: 1. A. Sniečkus, 3. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. Vilnius. 1950 m. liepos 20 d.

Nuotraukos autorius V. Vanagaitis.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-002031.

Vilnius. 1952 m.

Nuotraukos autorius L. Morozovas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-003204.

1953 m.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F305-22.

Vilnius. 1967 m. gegužės mėn.

Nuotraukos autorius A. Tumėnas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-036089.

1955 m. spalio 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3109, ap. 19, b. 21, l. 153, 159.

Universiteto rektoriui Jonui Bučui dėl ligos negalint eiti pareigų, konferencijoje K. Navickas kreipėsi į LKP centro komiteto (CK) sekretorių Vladą Niunką, prašydamas skubiai spręsti Universiteto rektoriaus klausimą. V. Niunka pasiūlė LKP CK pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui į šias pareigas skirti Juozą Bulavą.

Vilnius. 1976 m. liepos 22 d.

Nuotraukos autorius A. Paknys.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-074028.

K. Navickas (g. 1917 m.), SSKP istorijos katedros vedėjas (1953–1990 m.), 1956–1958 m. palaikė Universiteto rektorių Juozą Bulavą atnaujinant Universitetą.

1956 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 3, b. 4690, l. 67.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis, 2. A. Sniečkus, 3. R. Mizara, 4. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Motiejus Šumauskas, 5. LKP CK sekretorius Vladas Niunka. Antroje eilėje iš kairės: 1. LKP Kauno miesto komiteto pirmasis sekretorius Julijonas Mikalauskas, 2. Lietuvos SSR kultūros ministras Jonas Banaitis, 3. Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos prezidiumo pirmininkas Povilas Rotomskis, 4. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas Kazys Preikšas, 5. Lietuvos SSR žemės ūkio ministras Vytautas Vazalinskas, 6. LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius Feliksas Bieliauskas. Vilnius. 1958 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-079594.

1956 m. rugpjūčio 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 121, l. 101–102.

Pažymoje nurodyta, kad iki 1956 m. Universitete 4 fakultetuose buvo suformuotos grupės rusų dėstomąja kalba, į kurias stojantieji neturėjo laikyti privalomojo lietuvių kalbos egzamino, tačiau rektorius J. Bulavas, nesuderinęs su LKP vadovybe, pakeitė priėmimo į Universitetą taisykles, 2 fakultetuose panaikino grupes rusų dėstomąja kalba ir įvedė visiems stojantiesiems privalomą lietuvių kalbos egzaminą. Po to Universiteto patalpose pasirodė ant sienų parašyti antirusiški lozungai. Patikrinus, paaiškėjo, kad juos „provokaciniais tikslais“ rašė ne lietuviai, bet komunistai rusai.

Vilnius. 1953 m. rugsėjo mėn.

Nuotraukos autorius L. Morozovas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-021210.

1956 m. rugpjūčio 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 121, l. 98.

Nutarime nurodyta, kad Universiteto rektoratas padarė klaidą,  kuomet, nesuderinus su „direktyviniais organais“ (LKP CK), panaikino studentų priėmimą į grupes su rusų dėstomąja kalba, rektoriaus Juozo Bulavo iniciatyva pakeitė priėmimo į Universitetą taisykles ir jose nustatė reikalavimą stojantiesiems laikyti privalomą lietuvių kalbos egzaminą. Pažymėta, kad rektorius J. Bulavas atsižvelgė į LKP CK kritiką ir pašalino nurodytas klaidas. Konstatuota, kad LKP CK sekretorius Vladas Niunka taip pat padarė klaidą, be LKP CK žinios sankcionavęs grupių rusų dėstomąja kalba panaikinimą ir privalomo stojamojo lietuvių kalbos egzamino įvedimą Universitete.

1954 m.

Nuotraukos autorius Novikovas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-020076.

1956 m. spalio 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 48, l. 156–161.

Universitete 1956 m. balandžio – rugsėjo mėn. konkursų metu buvo neperrinkti ir iš Universiteto atleisti 29 darbuotojai. Nors dauguma Universiteto darbuotojų pritarė konkursų eigai ir rezultatams, iš darbo atleisti, iš SSRS į Universitetą dirbti atsiųsti nekvalifikuoti dėstytojai apkaltino Universiteto rektorių Juozą Bulavą ir LKP pirminės organizacijos komiteto sekretorių K. Navicką nacionalizmu ir susidorojimu su „principingais komunistais“.

Pažymoje konstatuota, kad Universiteto LKP pirminės organizacijos komitetas laikosi nuomonės, kad konkursas įvyko „teisingai tiek iš esmės, tiek formaliai“, tačiau jo metu pasitaikė kai kurių spragų: nebuvo aptartos visos kandidatūros, atskirais atvejais priimti skuboti sprendimai, stokota „jautrumo“ kai kurių dėstytojų komunistų atžvilgiu, rektorius J. Bulavas nesitarė su Universiteto LKP pirmine organizacija, o pastaroji mažai jam padėjo tinkamai organizuoti konkursą.

1956 m. gruodžio 31 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, b. 504, l. 305–308.

Pranešime nurodyta, kad J. Bulavas, dalyvaujant prorektoriui Eugenijui Meškauskui, 1956 m. gruodžio 8 d. vykusiame pokalbyje  su Vėlinių minėjimo dalyviais studentais, pasiūlė studentams „būti atsargesniems, daug nekalbėti“, pastebėjo, kad minėjimo ir studentų dalyvavimo jame „reikalas stipriai išpūstas“. Taip pat nurodyta,  kad po to, kai KGB darbuotojai 1956 m. gruodžio 3 d. atvyko į Universitetą, siekdami užkirsti kelią studentų protestui dėl Vėlinių minėjimo dalyvių pašalinimo iš Universiteto, J. Bulavas nurodė Universiteto rūmų  komendantui ateityje neįleisti į patalpas KGB darbuotojų.

Vilnius. 1957 m. vasario 14 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 43464/3, l. 12 atv.

A. Endriukaitis (g. 1936 m.), Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto studentas, 1956 m. lapkričio 2 d. dalyvavo Vėlinių minėjime Vilniuje, Rasų kapinėse ir po jo vykusioje demonstracijoje. Už dalyvavimą antisovietinėje akcijoje nubaustas griežtu papeikimu nutraukiant stipendijos mokėjimą ir pašalintas iš komjaunimo, tačiau, Universiteto rektoriui Juozui Bulavui užtarus, paliktas studijuoti Universitete. 1957 m. suimtas, apkaltinus antisovietine veikla. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuteistas 6 m. laisvės atėmimu.

1957 m. sausio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 61, l. 109, 129–130, 136–137.

Pranešime nurodyta, kad LKP vadovybė, rėmusi lietuvių kadrų iškėlimą, mano, jog konkursai Universiteto dėstytojų pareigoms užimti įvyko tiksliai laikantis Sovietų Sąjungos aukštojo mokslo ministerijos nurodymų. Pabrėžta, kad konkursų rezultatais nepatenkintų dėstytojų kaltinimus dėl nacionalistinės politikos apraiškų LKP CK vertina kaip neteisingus. Konstatuota, kad J. Bulavas nepateisino LKP vadovybės lūkesčių, nes nesiskaitė su Universiteto LKP pirmine organizacija, netaisė LKP CK nurodytų klaidų. 

Rusija, Sočis. Data nenustatyta.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas,0-085152.

1957 m. sausio 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 61, l. 47.

Vilnius, Verkių rūmai. 1982 m. sausio 28 d.

Nuotraukos autorė Irena Mikužienė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-072807.

K. Navickas (g. 1917 m.), SSKP istorijos katedros vedėjas (1953–1990 m.), 1956–1958 m. palaikė Universiteto rektorių Juozą Bulavą atnaujinant Universitetą.

1957 m. sausio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 61, l. 1, 52–58.

Pranešime J. Bulavas apkaltintas nacionalizmu, liberaliu požiūriu į studentų dalyvavimą Vėlinių minėjime Vilniaus Rasų kapinėse ir jų antisovietines nuotaikas, netinkamu jaunimo auklėjimu, komunistų partijos kadrų ir nacionalinės politikos iškraipymu organizuojant konkursus Universiteto dėstytojų pareigoms užimti, sumažinus politinės ekonomikos kursą, panaikinus studentų grupes rusų dėstomąja kalba ir išplėtus lietuvių kalbos vartojimą Universitete, „sąžiningų, partijos politikai ištikimų“ dėstytojų puolimu, K. Navickas – nacionalizmu, liberalizmu J. Bulavo atžvilgiu, jo veiklos palaikymu.

Vilnius. 1952 m. lapkričio 7 d.

Nuotraukos autorius Šlioma Fainas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-028215.

Antroje eilėje iš dešinės: 1. Algimantas Zaskevičius, 3. Lilija Sudavičienė, 4. Bronius Sudavičius. Vilnius. 1954 m. gegužės 1 d.

Nuotrauka.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F218-108.

B. Sudavičius (1923–2003), Universiteto SSKP istorijos katedros vedėjas (1962–1963 m.), Universiteto mokymo reikalų prorektorius (1963–1989 m.). 1956–1958 m. palaikė Universiteto rektorių Juozą Bulavą atnaujinant Universitetą.

A. Zaskevičius (1917–1982), Lietuvos laisvės armijos narys (1942–1945 m.), Lietuvos partizanas (1945–1947 m.), 1947 m. kovo mėn. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) suimtas, užverbuotas agentu smogiku, 1953–1962 m. Universiteto Rusų kalbos katedros laborantas, dėstytojas, 1969–1972 m. Kauno medicinos instituto dėstytojas.

Vilnius. 1958 m.

Nuotraukos autorius Ilja Fišeris.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-008661.

1957 m. sausio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 61, l. 73–74.

Pranešime kritikuoti Universiteto dėstytojai, apkaltinę rektoratą buržuaziniu nacionalizmu, už demagogiją ir nepagarbą lietuviams.

1989 m. sausio 20 d.

Nuotraukos autorius Eugenijus Misevičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-095692.

J. Palionis (g. 1924 m.), Vilniaus valstybinio universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas (1953–1959 m.), Istorijos-filologijos fakulteto (1957–1961 m.) ir Filologijos fakulteto (1970–1973 m.) dekanas, 1956–1958 m. palaikė Universiteto rektorių J. Bulavą atnaujinant Universitetą.

1957 m. sausio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 61, l. 74–78.

Pranešime palaikytas J. Bulavo pradėtas Universiteto atnaujinimas, nurodytos rektoriaus klaidos parenkant kadrus, „nejautrus požiūrius“ į ne lietuvių tautybės darbuotojus, kritikuoti rusų tautybės dėstytojai už nepagarbą lietuvių kultūrai ir kalbai, nekompetenciją vertinant lietuvių kultūros faktus.

1958 m.

Nuotrauka.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F145-863.

L. Vladimirovas (1912–1999), Universiteto Mokslinės bibliotekos direktorius (1948–1964 m.), Bibliotekininkystės katedros (1952–1964 m.), Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedros (1970–1973 m.), Mokslinės informacijos katedros (1973–1987 m.) vedėjas, Jungtinių Tautų Organizacijos D. Hameršeldo bibliotekos direktorius (1964–1970 m.). 1956–1958 m. palaikė Universiteto rektorių Juozą Bulavą atnaujinant Universitetą.

1957 m. sausio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 61, l. 83–84.

Pranešime kritikuoti rusų tautybės dėstytojai už didžiavalstybinio šovinizmo apraiškas, nepagarbą lietuvių tradicijoms ir kalbai.

Vilniaus universiteto Didysis (P. Skargos) kiemas. 1976 m. birželio 26 d.

Nuotraukos autorius Tadas Žebrauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-069715.

B. Sudavičius (1923–2003), Universiteto SSKP istorijos katedros vedėjas (1962–1963 m.), Universiteto mokymo reikalų prorektorius (1963–1989 m.). 1956–1958 m. palaikė Universiteto rektorių Juozą Bulavą atnaujinant Universitetą.

1957 m. sausio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 61, l. 90–91.

Pranešime pabrėžta, kad, parengus lietuvių kadrus, iš SSSR į Lietuvą atsiųstų dirbti dėstytojų pakeitimas lietuviais yra natūralus kadrų kaitos procesas, todėl atvykusieji turi užleisti darbo vietas lietuvių specialistams ir palaikyti kadrų kaitą.

Vilnius. 1954 m. kovo 14 d.

Nuotraukos autorius L. Morozovas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-004912.

M. Lola (1896–2003), Molotovo žemės ūkio instituto (Rusijos SFSR) direktorius (1944–1951 m.), Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Politinės ekonomikos katedros vedėjas (1951–1974 m.). Teigiamai vertino 1956–1958 m. Universiteto kadrų lietuvinimą ir jo veiklos atnaujinimą.

1958 m. vasario 14 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 430, l. 405.

Šiauliai. 1950 m.

Nuotraukos autorius L. Fišeris.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-076083.

J. Petkevičius (1924–1992), Lietuvos Lenino komunistinės jaunimo sąjungos (LLKJS) Šiaulių srities komiteto pirmasis sekretorius (1950–1952 m.), LLKJS centro komiteto pirmasis sekretorius (1952–1960 m.), Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas (1967–1987 m.). Kritikavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus Juozo Bulavo 1956–1958 m. veiklą, pritarė jo atleidimui iš pareigų.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 40–45.

Komisija, kurią sudarė LKP CK Kultūros, mokslo ir mokyklų skyriaus vedėjas Vytautas Uogintas, LKP Vilniaus miesto komiteto sekretorius Petras Griškevičius, LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto sekretorius Pranas Mišutis, Universiteto LKP pirminės organizacijos komiteto sekretorius Vytautas Kuzminskis, pasmerkė Universiteto rektoriaus J. Bulavo veiklą atnaujinant Universitetą ir lietuvinant jo personalą, pasiūlė atleisti rektorių iš pareigų „kaip nepateisinusį pareikšto jam partinio pasitikėjimo“.

Vilnius. [1973 m.]

Nuotraukos autorius G. Gerimantas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-22127.

V. Uogintas (1918–1994), Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) Kultūros, mokslo ir mokyklų skyriaus vedėjas (1955–1960 m.), Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto rektorius (1960–1979 m.). 1958 m. buvo LKP CK komisijos, kuri pasmerkė Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus Juozo Bulavo veiklą ir pasiūlė atleisti jį iš pareigų, pirmininku.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 48–52.

Plateliai. 1959 m. birželio mėn.

Nuotraukos autorius Viktoras Bražas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-012088.

V. Niunka (1907–1983), LKP CK sekretorius ideologijai (1948–1961 m.), žurnalo „Komunistas“ vyriausiasis redaktorius (1961–1970 m.). Palaikė nomenklatūros kadrų lietuvinimą, kurį laiką rėmė Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus Juozo Bulavo 1956–1958 m. veiklą lietuvinant Universitetą. Universitete sustiprėjus tautinėms nuotaikoms, kritikavo rektoriaus veiklą, pritarė jo atleidimui iš pareigų.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 53–54.

Iš kairės: 1. A. Sniečkus, 2. Lietuvos SSR karinis komisaras Pranas Petronis, 3. P. Mišutis. Data nenustatyta.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-085148.

P. Mišutis (g. 1930 m.), LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto sekretorius, LKP CK Ideologinio skyriaus vedėjas, vedėjo pavaduotojas (1963–1965 m.), LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas (1965–1972 m.), Lietuvos SSR Ministrų Tarybos patarėjas (1972–1985 m.). Kritikavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus Juozo Bulavo 1956–1958 m. veiklą, pritarė jo atleidimui iš pareigų.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 111–112.

Širvintų r., Šešuoliai. 1976 m. rugpjūčio 23 d..

Nuotraukos autorius Tadas Žebrauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-069621.

P. Griškevičius (1924–1987), LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius (1955–1957 m.), antrasis sekretorius (1957–1964 m.), LKP CK Partinių organų skyriaus vedėjas (1964–1965 m.), LKP CK Organizacinio-partinio darbo skyriaus vedėjas (1965–1971 m.), LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius (1971–1974 m.), LKP CK pirmasis sekretorius (1974–1987 m.). Kritikavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus Juozo Bulavo 1956–1958 m. veiklą, pritarė jo atleidimui iš pareigų.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 113–116.

1957 m.

Nuotrauka.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F305-64.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 60–62.

Vilnius. 1961 m.

Nuotraukos autorius Jonas Juknevičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-026740.

V. Kuzminskis (g. 1912 m.), Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto dėstytojas (1954–1959 m.), Universiteto Lietuvos komunistų partijos pirminės organizacijos komiteto sekretorius (1956–1959 m.), Lietuvos SSR Ministrų Tarybos valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto pirmininkas (1959–1962 m.), Kauno medicinos instituto prorektorius. 1956–1958 m. telkė Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus Juozo Bulavo pertvarkymais nepatenkintus komunistus, kritikavo jo veiklą, pritarė jo atleidimui iš pareigų.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 122–124.

Vilnius. [1985 m.]

Nuotraukos autorius Vygantas Brajis.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-22471.

E. Meškauskas (1909–1997), Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Filosofijos katedros vedėjas (1956–1987 m.), Istorijos-filologijos fakulteto dekanas (1947–1956 m.), Universiteto prorektorius (1956–1959 m.). 1956–1958 m. rėmė Universiteto rektorių Juozą Bulavą atnaujinant Universitetą.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 125–127.

1959 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 274, b. 207, l. 7.

J. Bielinis (1933–1993), Universiteto Lietuvos Lenino komunistinės jaunimo sąjungos pirminės organizacijos komiteto sekretoriaus (1957–1958 m.), Universiteto dėstytojas (1958–1961 m.), Universiteto Lietuvos komunistų partijos (LKP) pirminės organizacijos komiteto sekretorius (1960–1961 m.), LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto pirmasis sekretorius (1961–1963 m.), LKP centro komiteto (CK) Mokslo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas (1967–1973 m.), LKP CK Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas (1973–1976 m.), Lietuvos SSR kultūros ministras (1976–1989 m.). Kritikavo Universiteto rektoriaus Juozo Bulavo 1956–1958 m. veiklą, pritarė jo atleidimui iš pareigų.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 133–134.

Šiauliai. 1950 m.

Nuotraukos autorius L. Fišeris.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-076084.

J. Petkevičius (1924–1992), LLKJS Šiaulių srities komiteto pirmasis sekretorius (1950–1952 m.), LLKJS centro komiteto pirmasis sekretorius (1952–1960 m.), Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas (1967–1987 m.). Kritikavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus Juozo Bulavo 1956–1958 m. veiklą, pritarė jo atleidimui iš pareigų.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 137–138.

Trakai. 1956 m. liepos mėn.

Nuotraukos autorius Eugenijus Šiško.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-057668.

J. Paleckis (1899–1980), Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas (1940–1967 m.), SSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių Tarybos pirmininkas (1966–1970 m.), Lietuvos SSR taikos gynimo komiteto pirmininkas (1975–1977 m.). Kritikavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus Juozo Bulavo 1956–1958 m. veiklą, pritarė jo atleidimui iš pareigų.

958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 139–140, 143–145.

Vilnius. 1957 m. liepos mėn.

Nuotraukos autorius Judelis Kacenbergas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-07473.

J. Matulis (1899–1993), Lietuvos SSR Mokslų Akademijos prezidentas (1946–1984 m. ). Kritikavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus Juozo Bulavo 1956–1958 m. veiklą, pritarė jo atleidimui iš pareigų.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 154–158.

Iš kairės: 2. Lietuvos SSR Mokslų Akademijos prezidentas Juozas Matulis, 4. A. Sniečkus. [1950–1960 m. ]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-24912.

1958 m. birželio 27 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 191, b. 542, l. 39.

Posėdyje nutarta atleisti J. Bulavą iš Universiteto rektoriaus pareigų „kaip neužtikrinusio partijos linijos pravedimo komunistiškai auklėjant studentus“ ir pavesta Partinės kontrolės komisijai prie LKP CK ištirti jo elgesį.

[1956–1959 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 3, b. 4690, l. 73-2.

1958 m. birželio 30 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 77, l. 148–160.

Iš kairės: 1. Universiteto Mokslinės bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas, 2. LLR aukštojo mokslo ministro pavaduotoja E. Krasovska, 3. LLR Seimo vicemaršalas J. Jodlovskis, 3. S. Jankauskas. Vilnius. 1958 m. rugsėjo mėn.

Nuotraukos autorius Arnoldas Barysas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-011011.

S. Jankauskas (1998–1984), Universiteto prorektorius mokslo reikalams (1945–1963 m.), Zoologijos katedros vedėjas (1956–1978 m.), Gamtos fakulteto dekanas (1968–1970 m.). Kritikavo Universiteto rektoriaus Juozo Bulavo 1956–1958 m. veiklą, pritarė jo atleidimui iš pareigų.

[Ne anksčiau kaip 1958 m. liepos 17 d.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 75,  l. 49–51.

LKP CK biurui 1958 m. birželio 30 d. atleidus Juozą Bulavą iš Universiteto rektoriaus pareigų ir paskyrus Lietuvos SSR Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotoją Joną Kubilių rektoriumi, liepos 17 d. organizuotas Universiteto darbuotojų susirikimas, skirtas rektoriaus pareigų perėmimui.

Vilnius. 1958 m.

Nuotraukos autorius Eugenijus Šiško.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-084157.

J. Kubilius (1921–2011), Lietuvos SSR Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas (1956–1958 m.), Vilniaus universiteto rektorius (1958–1991 m.), Lietuvos Mokslų Akademijos prezidiumo narys (1962–1992 m.).

1959 m. liepos 17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 196, b. 29, l. 464, 465, 467 atv.

Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK plenume 1959 m. gegužės 29 d. sukritikavus LKP vadovybę dėl lietuvių kėlimo į vadovaujančius postus, LKP vadovai sureagavo į pasikeitusią politinę konjunktūrą: LKP CK VI plenume pripažino nomenklatūros lietuvinimo kampanijos ydingumą, apkaltino J. Bulavą ir kitus įstaigų lietuvinime pasižymėjusius asmenis „stojus į nacionalistinį kelią“ ir organizavo susidorojimą su jais.

Pirmame plane iš kairės: 1. Liaudies ūkio ekonomikos katedros vedėjas prof. Jonas Bučas, 2. Matematinės analizės katedros vedėjas prof. Zigmas Žemaitis, 3. rektorius Jonas Kubilius, 4. Klasikinės filologijos katedros dėstytojas prof. Merkelis Račkauskas, 5. Radiofizikos katedros vedėjas prof. Povilas Brazdžiūnas, 6. Botanikos katedros vedėjas prof. Steponas Jankauskas. Vilniaus  universiteto J. Lelevelio salė. 1964 m. rugsėjo 1 d.

Nuotraukos autorius Ilja Fišeris.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-026501-1.

1959 m. gegužės 22 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 196, b. 129, l. 7–10.

Pažymoje buvęs Vilniaus valstybinio V. Kapsuko Universiteto rektorius J. Bulavas apkaltintas nacionalizmu, partijos kadrų ir nacionalinės politikos iškraipymu, nesiskaitymu su Universiteto komunistų organizacija, sovietų valdžios represuotų asmenų priėmimu į darbą ir studijas Universitete, studentų antisovietinių nuostatų toleravimu.

Iš kairės: 1. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Motiejus Šumauskas, 2. A. Sniečkus, 3. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. 1959 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-085217-1.

1959 m. liepos 28 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 196, b. 129, l. 1–2.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. A. Sniečkus. Vilnius. 1968 m. lapkričio mėn.

Nuotraukos autorius K. Liubšys.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-041943.

Vilnius. 1957 m.

Nuotraukos autorius Ilja Fišeris.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-01820.

1959 m. rugsėjo 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 7017, ap. 2, b. 91, l. 12–13.

Druskininkai.

1977 m. gegužės 24 d.

Nuotraukos autoriai V. Gulevičius, B. Kavaškinas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-077362.

Vilnius. 1967 m. birželio mėn.

Nuotraukos autorius Eugenijus Šiško.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-032788.

Vilnius. 1972 m. rugsėjo 1 d.

Nuotraukos autorius Algimantas Aleksandras Brazaitis.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-19686.

Universiteto rektoriaus Juozo Bulavo iniciatyva 1956 m. studentams leista nešioti studentų kepuraites, simbolizavusias nepriklausomos Lietuvos akademinio jaunimo tradicijas.

Vilnius. 1966 m. rugsėjo 1 d.

Nuotraukos autorius Eugenijus Šiško.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-053166.

Iš kairės: 1. Archyvų valdybos prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos viršininkas Feliksas Bieliauskas, 2. J. Kubilius, 3. Universiteto Mokslinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Antanas Stravinskas. Vilnius. 1974 m. birželio 6 d.

Nuotraukos autorė M. Mikelionytė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-046987.

1979 m. rugsėjo mėn.

Nuotraukos autorius Vytautas Ylevičius.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F121-711.

Iš kairės: 1. Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretorius Lionginas Šepetys, 2. Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Vileikis, 3. J. Kubilius, 4. SSRS Mokslų Akademijos prezidentas Anatolijus Aleksandrovas, 5. Lietuvos SSR Mokslų Akademijos viceprezidentas Juras Požela, 6. Lietuvos SSR Mokslų Akademijos prezidentas Juozas Matulis, 7. Lietuvos SSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas Kazys Žukauskas. Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kiemas. 1979 m. rugsėjo mėn.

Nuotraukos autorius Vidas Naujikas.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F121-535.

Už jo pirmoje eilėje iš kairės: 2. Justas Paleckis, 3. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto sekretorius Lionginas Šepetys, 7. Universiteto prorektorius Bronius Sudavičius, 9. Lietuvos SSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras Henrikas Zabulis, 10. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas Ksaveras Kairys, 11. LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius Vytautas Sakalauskas. Vilniaus universiteto Didysis (P. Skargos) kiemas. 1979 m. rugsėjo 20 d.

Nuotraukos autorė Irena Mikužienė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-067358.

1979 m. rugsėjo 20 d. Nuotraukos autorius Vidas Naujikas.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F121-713.

Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kiemas. 1979 m. rugsėjo mėn.

Nuotrauka.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F121-571.

Prie automobilio pirmoje eilėje iš kairės: 1. Žurnalistikos specialybės studentas Vitas Tomkus. Vilnius. 1979 m. rugsėjo 20 d.

Nuotrauka.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F121-579

Vilnius. [1979 m. rugsėjo 20 d.]

Nuotraukos autoriai V. Gulevičius, M. Baranauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-082301

Vilnius. 1979 m. rugsėjo 20 d.

Nuotrauka.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F121-584.

Vilniaus Sporto rūmai. 1990 m. vasario 3 d.

Nuotraukos autorius Jonas Juknevičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-123080.

Vilnius. 1990 m. kovo 11 d.

Nuotraukos autorius Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-103744.

Vilnius. 1992 m. lapkričio 23 d.

Nuotrauka.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F305-76.

Iš kairės: 4. J. Bulavas, 5. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, 6. Lietuvos Mokslų Akademijos narys Juras Požėla. 1994 m.

Nuotrauka.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F30585.