Parodos
Albumai
POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

PRATARMĖ

Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1943 m. nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, kuriame dirbo M. Tomonio tėvas ‒ teisininkas Stasys Tomonis, Tomonių šeima persikėlė gyventi į Kauną.

1957 m. M. Tomonis baigė vidurinę mokyklą ir Kauno politechnikos institute pradėjo studijuoti chemijos technologiją. Baigęs institutą, dirbo Kuršėnų-Daugėlių silikatinių plytų gamykloje, Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute Kaune. 1967 m. apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 1968 m. su šeima persikėlė gyventi į Vilnių, įsidarbino Puslaidininkių fizikos institute, vėliau Paminklų konservavimo institute dirbo Chemijos laboratorijos vedėju.

Pirmuosius eilėraščius M. Tomonis parašė mokydamasis vidurinėje mokykloje. Laikraščiui „Kauno tiesa“ rašė nedidelius straipsnius apie kultūrinius renginius, informacines žinutes apie įvairias mieste pastebėtas negeroves. Poezijos neapleido ir tapęs techninių mokslų atstovu bei  pradėjęs dirbti. Tomo Kuršio slapyvardžiu pasirašytos jo eilės buvo skelbiamos periodinėje spaudoje, „Poezijos pavasario“ almanache ir kt. M. Tomonis domėjosi filosofija, rengė Lietuvos filosofijos istoriją, rašė M. K. Čiurlionio jubiliejiniams metams skirtą filosofinę apybraižą „Žinia“. 1971 m. buvo priimtas į Lietuvos SSR rašytojų sąjungos Jaunųjų rašytojų sekciją.

Į saugumo akiratį M. Tomonis pateko apie 1972‒1973 m. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos dokumentuose yra užfiksuota, kad 1973 m. liepos 12 d. jis bandė apsilankyti JAV ambasadoje „neva norėdamas pasidalinti patirtimi kultūros paminklų konservavimo klausimais“, taip pat, kad M. Tomonis sovietiniam saugumui yra žinomas kaip žmogus skleidžiantis „antitarybinius ir nacionalistinius pasisakymus“, nurodyta jį stebėti bei tikrinti.

1974 m. balandžio mėn. M. Tomonis kategoriškai atsisakė vykti tirti prieš keletą metų Kryžkalnyje pastatyto paminklo sovietinei armijai „išvaduotojai“ būklę. Paminklų konservavimo instituto vadovybei reikalaujant, jis parašė išsamų paaiškinimą, kuriame atvirai išdėstė savo pažiūras, pareikšdamas, kad kol nėra įamžintas stalininio laikotarpio sovietinių represijų aukų atminimas, kol SSRS respublikoms nėra garantuota laisvė atgauti „pilnavertišką valstybingumą“, kol Sovietų Sąjungoje egzistuoja antidemokratinė vienpartinė sistema – tol negalima „prisidėti prie Lietuvos valstybingumą panaikinusių ir sukėlusių tiek neteisybės įvykių įamžinimo“. M. Tomonis taip pat ignoravo sovietinio  karinio komisariato jam siunčiamus šaukimus į karinius mokymus.

Sovietų Sąjungos vadovybei sušvelninus represinę politiką, oficialiai pasmerkus J. Stalino „asmenybės kultą“, pasauliui skelbiant, kad SSRS garantuoja sąžinės laisvę bei gerbia piliečių žmogaus teises, pakito represinė politika asmenų, reiškusių nepasitenkinimą sovietine santvarka ar atskirais sovietų valdžios veiksmais, atžvilgiu. Daliai disidentų, tiesos ieškotojų ir kitų komunistiniam režimui nepalankių asmenų GULAG’o barakus pakeitė psichiatrijos ligoninės. Atsižvelgiant į sovietų vadovybės paskelbtą kredo, kad nepatenkinti gyvenimu „pažangiausioje pasaulio valstybėje“ gali būti tik nestabilios psichikos asmenys, akademiko Andrejaus Snežnevskio iniciatyva, kitaminčiams buvo pradėta taikyti Vakarų psichiatrų nepripažinta diagnozė ‒ vangios eigos šizofrenija. Vangios eigos šizofrenija su „paranoidiniu sindromu“ buvo diagnozuota ir M. Tomoniui.

M. Tomonio ligos istorijos epikrizėje išdėstyti svarbiausi poeto, filosofo, technikos mokslų kandidato psichinio sutrikimo „simptomai“: „prieš kelis metus pradėjo domėtis idealistine filosofija“, „pradėjo rašyti mistinio turinio eilėraščius, (...) propaguoti Lietuvos atsiskyrimą nuo TSRS“. Psichinio sutrikimo požymiais laikomas reikalavimas statyti paminklus nukentėjusiems nuo Stalino kulto ir net tikėjimas Dievu. Labiau pagrįstu „paranoidinio sindromo“ požymiu būtų galima laikyti M. Tomonio įtarimus, kad KGB jį seka, kad jo namuose yra įrengta pasiklausymo aparatūra. Atsižvelgiant į iki mūsų dienų išlikusius dokumentus, akivaizdu, jog šie įtarimai buvo pakankamai pagrįsti. Be to, panašiais „sindromais“ anuomet „sirgo“ nemaža pabendrauti aktualiomis temomis bei laisviau padiskutuoti politiniais klausimais linkusios inteligentijos dalis.

Pirmą kartą 1974 m. paguldytas į psichoneurologinę ligoninę, M. Tomonis buvo ten laikomas keturis mėnesius. Išėjęs iš ligoninės planavo ieškoti kito darbo, tačiau buvo grąžintas į ankstesnę darbovietę Paminklų konservavimo institute, kur pagal pranešimus pogrindinėje Lietuvos spaudoje, patyrė psichologinį terorą. Instituto vadovybė nedavė jam jokio rimtesnio darbo, neskyrė užduočių, sudarė slogią atmosferą.

Nepaisydamas saugumo darbuotojų, agentų bei lojalių sovietinei santvarkai kolegų dėmesio, M. Tomonis toliau tęsė savo kovą už tiesą. 1974 m. gruodžio 29 d. Lietuvos SSR ateizmo muziejaus, veikusios Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, atsiliepimų knygoje jis parašė du ilgus atsiliepimus, kuriuose aštriai kritikavo sovietinės ateistinės propagandos absurdiškumą. 1975 m. birželio mėn. išsiuntė laišką Lietuvos komunistų partijos centro komitetui, kuriame kvietė vykdyti „žmogiškumo revoliuciją“ ‒ galutinai likviduoti stalininio asmenybės kulto ir „chruščiovinio subjektyvizmo“ klaidas, pasmerkti Stalino laikų SSRS užsienio politikos klaidas, tarp jų ‒ Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją. Laiške taip pat buvo griežtai pasisakoma prieš tikinčiųjų diskriminaciją, reikalaujama baigti kitaip mąstančių žmonių persekiojimą, panaikinti „nenormalią ir antidemokratišką“ vienpartinę sistemą.

1975 m. vasarą M. Tomonis buvo antrą kartą paguldytas į psichoneurologinę ligoninę. Pirmosiomis buvimo ligoninėje dienomis mirė jo motina. Iš ligoninės M. Tomonis buvo  išleistas 1975 m. liepos mėnesį, su sąlyga, kad nuolat lankysis vaistų injekcijoms.

1975 m. lapkričio 5 d. M. Tomonio kūnas buvo rastas ant geležinkelio bėgių Vilniuje  netoli Rasų kapinių. Namuose buvo paliktas raštelis: „vaikai, prašykite Dieduko, kad jis pas jus apsigyventų ir padėtų mokytis ir gyventi“. Įvykį tyrusi Vilniaus miesto Tarybų rajono prokuratūra atsisakė kelti baudžiamąją bylą dėl akivaizdžios savižudybės ir nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Sovietų saugumui tvirtinant, kad M. Tomonis buvo gyvenimą savižudybe baigęs gana tipiškas, į depresiją linkęs psichinis ligonis, pogrindinėje Lietuvos spaudoje buvo teigiama, kad su tiesos ieškojusiu, antisovietines pažiūras atvirai reiškusiu, už sąžinės laisvę kovojusiu poetu ir filosofu buvo brutaliai susidorota.

2008 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu M. Tomonis (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 2 valdybos 1 skyriaus 1 poskyrio 1975 m. veiklos plano ištrauka apie Mindaugą Tomonį.

1974 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-41, ap. 1, b. 723, l. 122.

Dokumente pažymėta, kad M. Tomonis 1973 m. liepos 12 d. bandė apsilankyti JAV ambasadoje „neva norėdamas pasidalinti patirtimi kultūros paminklų konservavimo klausimais“, akcentuojama, kad M. Tomonis yra žinomas kaip žmogus skleidžiantis „antitarybinius ir nacionalistinius pasisakymus“.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Paminklo „Kryžkalnio motina“, skirto sovietinės armijos kariams (skulptorius Bronius Vyšniauskas) atidengimo ceremonija. Raseinių rajonas, Kryžkalnis.

1972 m. rugsėjo mėn.

Kino žurnalo „Tarybų Lietuva“ Nr. 29 (1062) kadras.

Skelbta: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/72831/tarybu-lietuva-1972-29-kryzkalnio-lietuve

Paminklų konservavimo instituto Chemijos laboratorijos vedėjas Mindaugas Tomonis 1974 m. balandžio 5 d. atsisakė vykti apžiūrėti pradėjusio irti 1972 m. pastatyto paminklo. 

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Paminklas „Kryžkalnio motina“, skirtas sovietinės armijos kariams (skulptorius Bronius Vyšniauskas). Raseinių rajonas, Kryžkalnis.

Ne anksčiau kaip 1972 m. rugsėjo mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-38026.

Paminklų konservavimo instituto Chemijos laboratorijos vedėjas Mindaugas Tomonis 1974 m. balandžio 5 d. atsisakė vykti apžiūrėti pradėjusio irti 1972 m. pastatyto paminklo. 

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Vilniaus universiteto dėstytojo Stasio Tomonio (Tomaševičiaus), Mindaugo Tomonio tėvo, anketa.

1940 m. gruodžio 3 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. R-762, ap. 2, b. 712, l. 249‒250.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Vilniaus universiteto dėstytojo Stasio Tomonio (Tomaševičiaus), Mindaugo Tomonio tėvo, autobiografija.

1940 m. gruodžio 3 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. R-762, ap. 2, b. 712, l. 250 atv.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Vilniaus Šv. Kazimiero (jezuitų) bažnyčia.

2016 m.

Nuotrauka.

Skelbta: http://www.vilniusgo.lt/2016/11/29/sv-kazimiero-baznycia/

Lietuvos SSR ateizmo muziejaus, 1966–1988 m. veikusio Šv. Kazimiero bažnyčioje, lankytojų knygoje Mindaugas Tomonis 1974 m. gruodžio 29 d. parašė du sovietų valdžios vykdytą ateistinę propagandą kritikavusius tekstus.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Informacija apie priverstinį Mindaugo Tomonio patalpinimą į Vilniaus psichoneurologinę ligoninę, paskelbta pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ Nr. 19.

1975 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 46, b. 1700, l. 18.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Vilniaus psichoneurologinė ligoninė (dabar – Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras).

Vilnius, Vasaros g. 2020 m. rugpjūčio mėn.

Povilo Girdenio nuotrauka.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Mindaugas Tomonis.

Ne vėliau kaip 1975 m. lapkričio 5 d.

Nuotrauka.

Skelbta: https://www.vle.lt/Straipsnis/Mindaugas-Tomonis-96187

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Vilniaus psichoneurologinė ligoninė (dabar – Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras).

Vilnius, Vasaros g. 2020 m. rugpjūčio mėn.

Povilo Girdenio nuotrauka.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Algirdo Vaclovo Patacko apklausos protokolas.

1979 m. rugsėjo 18 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11771, t. 1, l. 83‒84.

A. V. Patackas buvo Mindaugo Tomonio bičiulis.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Algirdas Vaclovas Patackas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriuje Vilniuje.

1986 m. rugpjūčio 26 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11771, t. 1, l. 48.

A. V. Patackas buvo Mindaugo Tomonio bičiulis.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Algirdo Vaclovo Patacko apklausos protokolas.

1979 m. rugsėjo 18 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11771, t. 1, l. 85‒86.

A. V. Patackas buvo Mindaugo Tomonio bičiulis.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Akademikas Andrejus Snežnevskis (1904–1987) sovietinis psichiatras, SSRS populiarios diagnozės „vangios eigos šizofrenijos“ teorijos autorius.

[1980 m.]

Nuotrauka.

Skelbta: https://www.mediasphera.ru/issues/zhurnal-nevrologii-i-psikhiatrii-im-s-s-korsakova/2014/12/031997-72982014121

A. Snežnevskio iniciatyva Vakarų valstybių psichiatrų nepripažinta diagnozė ‒ vangios eigos šizofrenija ‒ pradėta plačiai taikyti disidentams ir kitiems gyvenimo Sovietų Sąjungoje sąlygomis nepatenkintiems asmenims.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Sovietinės psichiatrinės ligoninės pacientai.

[1970‒1990 m.]

Nuotrauka.

Skelbta: https://lb.ua/society/2013/02/04/187934_psihiatricheskie_refleksii.html

Sovietų Sąjungoje plačiai taikytas komunistiniam režimui nepalankių asmenų paskelbimas psichiniais ligoniais ir jų priverstinis gydymas psichiatrinėse ligoninėse.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Stasio Tomonio, Mindaugo Tomonio tėvo, paaiškinimas Vilniaus miesto Tarybų rajono prokuratūrai dėl sūnaus savižudybės.

1975 m. lapkričio 6 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47707/3, t. 7, l. 206‒207.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Sovietinės psichiatrinės ligoninės pacientai.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Straipsnis „M. Tomonis ‒ saugumo auka“, paskelbtas pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ Nr. 20.

1975 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 46, b. 1702, l. 1‒8.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Mindaugo Tomonio ligos istorijos epikrizė.

1975 m. liepos 24 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47707/3, t. 7, l. 210‒211.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Mindaugas Tomonis.

Ne vėliau kaip 1975 m. lapkričio 5 d.

Dokumentinio filmo „Baltas paukšti, tu sugrįžki...“ kadras.

Skelbta: https://www.youtube.com/watch?v=mGXjBEES7G0

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Aldonos Tomonienės, Mindaugo Tomonio žmonos, paaiškinimas Vilniaus miesto Tarybų rajono prokuratūrai dėl vyro savižudybės.

1975 m. lapkričio 6 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47707/3, t. 7, l. 208‒209.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Mindaugo Tomonio lavono teismo medicininio tyrimo aktas.

1975 m. lapkričio 6 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47707/3, t. 7, l. 212‒213.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Straipsnis „A. A. Mindaugas Tomonis“, paskelbtas pogrindiniame leidinyje „Aušra“ Nr. 2/42.

1976 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 46, b. 1683, l. 21‒24.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Vilniaus miesto Tarybų rajono prokuratūros nutarimas nekelti baudžiamosios bylos dėl Mindaugo Tomonio savižudybės fakto.

1975 m. lapkričio 15 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47707/3, t. 7, l. 214‒215.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Mindaugo Tomonio žūties vieta.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

M. Tomonio laidotuvės.

Iš kairės pirmas kunigas Alfonsas Svarinskas. Vilnius. 1975 m. lapkričio mėn.

Dokumentinio filmo „Baltas paukšti, tu sugrįžki...“ kadras.

Skelbta: https://www.youtube.com/watch?v=mGXjBEES7G0

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Pavyzdžiai paskaitoms apie politinio budrumo didinimą, parengti Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojų.

[1977 m.]

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-41, ap. 1, b. 754, l. 227−228.

Dokumente kaip vienas iš pavyzdžių pateikiama Mindaugo Tomonio mirtis, kuria anot saugumiečių, naudojasi Sovietų Sąjungai priešiškų šalių specialiosios tarnybos.

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Mindaugo Tomonio knygos „Žinia“ pristatymas: kalba Sigitas Geda ir Mindaugo Tomonio sesuo.

1995 m.

Garso įrašas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas. MG-005251

POETAS, FILOSOFAS, KOVOTOJAS UŽ TIESĄ MINDAUGAS TOMONIS (LYA)

Mindaugo Tomonio knygos „Žinia“, išleistos leidyklos „Baltos lankos“, viršelis.

Lt En