Galerijos
Albumai
PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

PRATARMĖ

 

Sovietinės okupacijos metais režimas griežtai kontroliavo Lietuvos gyventojų ryšius su užsieniu: susirašinėjimą, susitikimus, keliones, draudė emigraciją į Vakarų šalis. Dėl politinių priežasčių ypač valdytas sovietų valdžios represuotų ir persekiotų tarpukario Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjų gyvenimas bei komunikacija, siekiant užkirsti kelią jų pastangoms išsiveržti iš sovietinės sistemos į laisvę, daryti įtaką Lietuvos visuomenės nuostatoms ir lietuvių išeivijos politinei veiklai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Petrui Klimui neleista pralaužti „geležinės uždangos“ ir susijungti su užsienyje gyvenančia šeima dėl jo politinių nuostatų, autoriteto ir veiklos atkuriant ir stiprinant nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Į lietuvių tautinį išsivaduojamąjį judėjimą P. Klimas įsijungė mokydamasis Marijampolės gimnazijoje ir Maskvos universiteto Teisės fakultete. Pirmojo pasaulinio karo metais lietuvių politinėms srovėms svarstant būsimos nepriklausomos Lietuvos valstybės sienas, P. Klimas ėmėsi istorinių ir etnografinių tyrimų, kuriais pagrindė etnografinę Lietuvos valstybės teritoriją. 1916 m. už Lietuvos nepriklausomybės idėjų propagavimą buvo suimtas Vokietijos okupacinės valdžios. Išėjęs iš kalėjimo, pasinėrė į politinę veiklą. Buvo vienintelio tuo metu leisto lietuviško dienraščio „Lietuvos aidas“ faktiniu redaktoriumi, aktyviai dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. lietuvių atstovų konferenciją Vilniuje, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą ir tapo jos sekretoriumi. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.

Prasidėjus modernios Lietuvos valstybės kūrimui, P. Klimas 1919–1923 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, 1921 m. gruodžio 20 d.– 1922 m. sausio 5 d. ėjo Lietuvos IV Vyriausybės užsienio reikalų ministro pareigas. 1919 m. kovo–spalio mėn. su kitais Lietuvos delegacijos nariais dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje, o 1920 m. — taikos derybose su Sovietų Rusija, 1922 m. – Genujos konferencijoje. Nuo 1923 m. tęsė diplomatinę karjerą užsienyje: dirbo Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Italijoje, Prancūzijoje, buvo akredituotas Ispanijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Portugalijoje. Dėl užsienio kalbų mokėjimo, politinės išminties ir diplomatinės patirties, P. Klimas buvo laikomas vienu geriausiu Lietuvos atstovų užsienyje, kuris tarptautiniu lygiu nuosekliai ir atkakliai gynė Lietuvos interesus.

1921 m. liepos 6 d. Petras Klimas vedė Juozo Tumo-Vaižganto dukterėčią, Užsienio reikalų ministerijos darbuotoją Bronislavą Mėginaitę. Jaunuosius sutuokė J. Tumas-Vaižgantas, su kuriuo Klimus susiejo graži bičiulystė, tęsusi iki pat kunigo mirties. 1922 m. Kaune Klimai susilaukė dukters Eglės, o 1930 m. Paryžiuje – sūnaus Petro.

1940 m. birželį Vokietijos kariuomenei artėjant prie Paryžiaus, P. Klimas kartu su šeima pasitraukė į Prancūzijos gilumą. Kurį laiką gyveno Bordo, vėliau Viši miestelyje, o 1941 m. pavasarį įsigijo vilą Graso mieste, kurią B. Klimienės gimtinės garbei pavadino „Vila Svėdasai“.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, P. Klimas ir toliau atstovavo Lietuvos valstybę užsienyje, dalyvavo Lietuvos diplomatų susitikimuose, 1940 m. rugpjūčio 4 d. įteikė Prancūzijos Viši vyriausybės užsienio reikalų ministrui notą dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo.

1943 m. rugsėjį P. Klimas buvo suimtas Vokietijos okupacinės valdžios, kalintas Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos koncentracijos stovyklose ir kalėjimuose. 1944 m. kovo 19 d. buvo atvežtas į Kauno kalėjimą ir netrukus paleistas dėl įkalčių stokos. Žmona su vaikais liko Prancūzijoje.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, P. Klimas ėmė slapstytis, bet buvo susektas ir 1945 m. rugsėjo 19 d. suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno miesto skyriaus. Apkaltintas diplomatine veikla, notos dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo įteikimu 1940 m. rugpjūčio 4 d. Prancūzijos Viši vyriausybei, dalyvavimu Lietuvos pasiuntinių 1940 m. pasitarime Romoje, bei tuo, kad išvertė į prancūzų kalbą memorandumą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, parengtą Kauno universiteto mokslinio sekretoriaus Tado Petkevičiaus ir docentės Petronėlės Lastienės, skirtą Anglijos ir JAV vyriausybėms. SSRS NKVD kariuomenės Karo tribunolo 1946 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nuteistas 10 metų laisvės atėmimu. Kalėjo pataisos darbų lageryje Čeliabinsko srityje. 1954 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune, žmonos sesers Barboros Mėginaitės-Lesauskienės namuose.

Iš įkalinimo sugrįžusio P. Klimo padėtis buvo itin sunki. Saugumo struktūros sekė ir kontroliavo jo gyvenimą. Dėl sveikatos būklės jis negalėjo dirbti, negavo pensijos, todėl neturėjo pragyvenimo šaltinio. Nebuvo šalia ir šeimos, galinčios juo pasirūpinti, sukurti jam orią senatvę. Sunkios gyvenimo sąlygos ir persekiojimai nepalaužė P. Klimo dvasios, nepakeitė jo politinių pažiūrų ir antisovietinių nuostatų. Lesauskių butas tapo nepriklausomos Lietuvos politikų ir inteligentų traukos centru, kur P. Klimas bendravo su Juozu Urbšiu, Aleksandru Stulginskiu, Zigmu Toliušiu ir Valentinu Gustainiu, dalijosi savo išgyvenimais ir mintimis.

P. Klimas nuo pat grįžimo į Lietuvą iš įkalinimo siekė išvykti į Prancūziją pas savo šeimą, kur galėtų laisvai gyventi ir darbuotis. 1955 m. jis ėmė rūpintis išvažiavimui reikalingais dokumentais, 1956 m. liepos 5 d. kreipėsi į Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos Kauno miesto milicijos skyrių dėl leidimo išvykti nuolat gyventi iš SSRS į Prancūziją, 1957 m. birželio 12 d. kalbėjosi su Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininku Justu Paleckiu, bet leidimo išvykti negavo.

P. Klimo žmona Bronislava, sūnus Petras ir dukra Eglė, gyvendami Prancūzijoje, stengėsi padėti jam susijungti su šeima, bet jų prašymai liko be atsako. Dukters, kuri buvo ištekėjusi už prancūzų diplomato, pastangomis P. Klimo išvykimui ėmė tarpininkauti įtakingi Prancūzijos politikai: Ministras Pirmininkas Gi Mole (Guy Mollet), užsienio reikalų ministras Kristianas Pino (Christian Pineau), senatoriaus Leo Amonas (Leo Hammon), Prancūzijos ambasadoriai Maskvoje ir kiti, tačiau tai nepadėjo – sovietų valdžia nesutiko išleisti P. Klimo į Vakarus. Dėl savo veiklos atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir ginant valstybės interesus tarptautiniu lygiu, priešiškumo sovietinei okupacijai, patirties ir autoriteto, sovietinės okupacijos metais patirtų represijų ir persekiojimų P. Klimas laikytas sovietinei santvarkai pavojingu asmeniu, galinčiu turėti įtakos užsienyje puoselėjant Lietuvos nepriklausomybės atstatymo idėją, tarptautiniu lygiu keliant jos Laisvės bylą, bei Vakaruose gyvai liudijančiu apie sovietinį terorą.

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Kazimieras Liaudis 1957 m. liepos 18 d. rašte Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui nurodė, kad P. Klimo išvykimas nepageidautinas, „atsižvelgus į tai, kad visa ankstesnė Klimo politinė veikla susijusi su kova prieš Sovietų Sąjungą, o lietuvių emigrantų sluoksniai jam išvažiavus į užsienį gali jo atvykimą panaudoti, kad suaktyvintų savo ardomąjį darbą prieš SSRS“. LKP CK biuras 1957 m. liepos 22 d. uždraudė P. Klimui išvykti į užsienį. LKP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus 1957 m. rugpjūtį rašte Sovietų Sąjungos komunistų partijos vadovybei aiškino, kad P. Klimo išvykimas į Prancūziją yra politiškai nepageidautinas, nes sustiprintų Lietuvos diplomatinio korpuso užsienyje pozicijas, atstovaujant Lietuvos valstybę ir reprezentuojant jos tęstinumą. Maskva pritarė Lietuvos SSR KGB ir LKP CK argumentams.

P. Klimo dukrai Eglei prašant, Prancūzijos politikai 1960 m. pakartotinai mėgino paveikti SSRS vadovybę išleisti P. Klimą į užsienį. Prancūzijos Prezidentas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK pirmojo sekretoriaus Nikitos Chruščiovo vizito Prancūzijoje 1960 m. kovo 23 d. – balandžio 3 d. metu perdavė jam prašomų išleisti į Prancūziją asmenų sąrašą, kuriame buvo įrašytas ir P. Klimas. Prancūzijos pasiuntinybė Maskvoje taip pat kreipėsi į SSRS užsienio reikalų ministeriją, tarpininkaudama dėl P. Klimo išvykimo į užsienį. Tačiau šios pastangos nedavė vaisių: 1960 m. birželio 21 d. sovietų valdžia uždraudė jam išvykti į Prancūziją.

P. Klimui nepavyko išsiveržti iš sovietinės sistemos. Jam nebeteko išvysti žmonos ir sūnaus, nes sovietų valdžia neleido jiems pasimatyti nei Lietuvoje, nei Prancūzijoje. Žmona ketino pati sugrįžti į Lietuvą pas sutuoktinį, bet artimieji ją atkalbėjo nuo šio pavojingo sumanymo. B. Klimienė mirė Grase 1957 m. gegužės 12 d., taip ir nesusitikusi su vyru.

P. Klimo dukra Eglė po atkaklių, devynerius metus trukusių pastangų, gavo SSRS turistinę vizą ir 1963 m. gruodį atvyko į Lietuvą. Jai nebuvo leista nuvažiuoti pas tėvą į Kauną, todėl jiedu susitiko Vilniuje. Šį jaudinantį tėvo ir dukters susitikimą akylai stebėjo KGB agentai. Suprasdama, kad tėvo niekada neišleis iš Lietuvos, dukra stengėsi kuo dažniau jį aplankyti. Jai pavyko dar tris kartus – 1964, 1965 ir 1966 m. – atvykti į Lietuvą pas tėvą.

P. Klimo bendravimas su šeima daugiausia apsiribodavo susirašinėjimu, pokalbiais telefonu, žinių perdavimu per pažįstamus. Žmona iki pat savo mirties rašė jam laiškus, siųsdavo siuntinius, aprūpindavo reikiamais vaistais. Dukra stengėsi apgaubti tėvą rūpesčiu ir dvasiniu palaikymu. P. Klimas laiškuose šeimai dalijosi savo išgyvenimais ir negandomis. Norėdamas tęsti Lietuvos istorijos studiją, prašė vaikų kokiu nors būdu atvežti jam Prancūzijoje paliktus istorijos rankraščius ir J. Tumo-Vaižganto laiškus. Sūnus pasirūpino, kad tėvą pasiektų bent dalis rankraščių.

Saugumo struktūros persekiojo P. Klimą ir kontroliavo jo gyvenimą. 1962 m. jam buvo užvesta operatyvinio stebėjimo byla, vesta iki pat jo mirties 1969 m. KGB sekė ir fiksavo P. Klimo kontaktus su šeimos nariais, draugais ir pažįstamais, rinko informaciją apie jo veiklą, istorinius tyrimus ir atsiminimų rašymą, tikrino jo korespondenciją, ypač susirašinėjimą su šeimos nariais. Saugumo agentai itin akylai sekė P. Klimą, kuomet jis rašė ir platino savo atsiminimus.

Memuarus P. Klimas pradėjo rašyti 1944 m. Iki suėmimo 1945 m. rugsėjo 19 d. parašė pirmąjį atsiminimų variantą. Po suėmimo į sąsiuvinius surašytus rankraščius nenustatytas asmuo perdavė Kauno valstybinio universiteto bibliotekai. 1950 m. reorganizuojant Kauno universitetą, biblioteka P. Klimo atsiminimų rankraščius perdavė Lietuvos SSR Mokslų Akademijos centrinei bibliotekai, kur jie pateko į spec. fondus. LKP CK sekretoriaus Vlado Niunkos nurodymu, 1953 m. vasario 7 d. rankraštis buvo perduotas Partijos istorijos institutui prie LKP CK, kur buvo padaryta mašinraščio kopija. Šiuo metu ši atsiminimų mašinraščio kopija saugoma Lietuvos ypatingajame archyve.

Antrąjį atsiminimų variantą P. Klimas ėmė rašyti grįžęs iš įkalinimo. Tikėjosi, kad memuarus pavyks išleisti, tačiau sovietų valdžia 1965 m. uždraudė juos publikuoti dėl „antisovietinio nacionalistinio istorinių įvykių traktavimo“. Nepavykus išleisti atsiminimų, P. Klimas platino juos tarp patikimų asmenų ir ieškojo būdų kaip juos išvežti į užsienį. Siekiant užkirsti tam kelią, KGB sustiprino P. Klimo sekimą. Visgi jo memuarams pavyko įveikti „geležinę uždangą“. Atsiminimų mikrofilmus slapta iš Lietuvos į JAV išvežė Gabrielius Lansbergis[1], kur jie 1979 m. ir buvo išleisti.

P. Klimas mirė 1969 m. sausio 16 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Patyręs daugybę negandų ir išbandymų, neįveikęs „geležinės uždagos“, tačiau sovietinės sistemos nepalaužtas, iki pat paskutinės gyvenimo akimirkos jis išsaugojo viltį, kad Lietuva atgaus laisvę.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus patarėja Dorota Mordas

 

PANAUDOTA LITERATŪRA:

BUKAITĖ, Vilma. Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2017.

Edmund Stevens, 81, a Reporter In Moscow for 40 Years, Is Dead. “The New York Times”, 1992, gegužės 27 d. Prieiga per internetą:

https://www.nytimes.com/1992/05/27/world/edmund-stevens-81-a-reporter-in-moscow-for-40-years-is-dead.html

Signataro liudijimą Landsbergis į JAV išvežė žmonos rankinuke (II dalis). Prieiga per internetą: https://www.lzinios.lt/lzinios/signataru-dnr/signataro-liudijima-landsbergis-i-jav-isveze-zmonos-rankinuke-ii-dalis-/263848.

 

[1] Signataro liudijimą Landsbergis į JAV išvežė žmonos rankinuke (II dalis). Prieiga per internetą: https://www.lzinios.lt/lzinios/signataru-dnr/signataro-liudijima-landsbergis-i-jav-isveze-zmonos-rankinuke-ii-dalis-/263848.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petras Klimas.

Kaunas. 1917–1918 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-116564.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petras Klimas su žmona Bronislava, dukra Egle ir svaine Barbora Mėginaite.

Prancūzija, Biaricas. [1926–1929 m.]

Fotonuotrauka.

Skelbta: https://www.tv3.lt/naujiena/944796/signataro-p-klimo-ir-zmonos-rysys-zodzio-myliu-neuzteko.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Bronislavos Klimienės, Petro Klimo žmonos, diplomatinis pasas.

1930 m. gegužės 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 383, ap. 18, b. 78, l. 282.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petras Klimas, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje.

Paryžius. 1930 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-116563.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petro Klimo šeima: dukra Eglė, sūnus Petras, žmona Bronislava.

Paryžius. 1931 m.

Fotonuotrauka.

Skelbta: https://www.15min.lt/media/timeline/signatarai-klimas.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje darbuotojai.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Stasė Veitaitė-Zviagincevičienė, 2. raštvedė Jeanne Therse Desfaux, 3. patarėjas Oskaras Milašius 4. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje Petras Klimas, 5. komercijos patarėjas Kajetonas Dobkevičius, 6. raštvedė Marija Blažonytė, 7. patarėjas Juozas Urbšys. Antroje eilėje iš kairės: 1. Mikas Šimavičius, 2. kultūros patarėjas Jurgis Baltrušaitis (jaunesnysis), 3. Konsulinio skyriaus vedėjas Bronius Blavesčiūnas, 4. kurjeris Jean-Baptiste Barrault. Paryžius. [1932 m.]

Fotonuotraukos autorius Gerschel.

LCVA, P-20566.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Šv. Kalėdų pobūvis Lietuvos pasiuntinybėje Prancūzijoje.

Antroje eilėje iš kairės: 3. Juozas Urbšys, 4. Mikas Šimanavičius, 7. Bronius Blaveščiūnas, 9. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje Petras Klimas. Paryžius. [1930–1932 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-120622.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos diplomatai. Pirmoje eilėje centre užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis.

Už jo dešinėje nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje ir Rumunijoje Edvardas Turauskas, kairėje  nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje Petras Klimas. Šveicarija, Ženeva. 1935 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, A178-P206.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Vytauto Didžiojo universiteto choras Lietuvos pasiuntinybėje Prancūzijoje viešnagės Pasaulinėje parodoje metu.

Iš dešinės: 1. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Prancūzijoje Petras Klimas. Paryžius. 1937 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, A135-P048.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos diplomatai.

Iš kairės: 1. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje Petras Klimas, 2. užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis. Paryžius. 1937 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-116565.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petras Klimas, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje.

Prancūzija. 1938 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, TSK-000178.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos diplomatai susitikime Lietuvos pasiuntinybėje prie Šventojo Sosto.

Iš kairės: 1. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijoje Kazys Škirpa, 2. nuolatinis delegatas prie Tautų Sąjungos ir pasiuntinybės Šveicarijoje patarėjas Edvardas Turauskas, 3. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje Petras Klimas, 4. diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis, 5. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras prie Šventojo Sosto Stasys Girdvainis. Roma. 1940 m. rugsėjo mėn.

Fotonuotrauka.

LCVA, A179-P098

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petras Klimas šeimos viloje „Svėdasai“.

Prancūzija, Grasas. 1942 m. spalio mėn.

Fotonuotrauka.

LCVA, A179-P253.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Bronislava Klimienė, Petro Klimo žmona, šeimos viloje „Svėdasai“.

Prancūzija, Grasas. 1942 m. spalio mėn.

Fotonuotrauka.

LCVA, A179-P254.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Eglė Klimaitė, Petro Klimo dukra, šeimos viloje „Svėdasai“.

Prancūzija, Grasas. 1942 m. spalio mėn.

Fotonuotrauka.

LCVA, A179-P255.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petras Klimas su dukra Egle Klimaite ir žmona Bronislava Klimienė šeimos viloje „Svėdasai“.

Iš kairės: 1. B. Klimienė, 2. E. Klimaitė, 3. P. Klimas. Prancūzija, Grasas. 1942 m. spalio mėn.

Fotonuotrauka.

LCVA, A179-P252.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos diplomatai.

Iš kairės: 1. Jurgis Savickis, 2. Bronislava Klimienė, Petro Klimo žmona, 3. Edvardas Turauskas, 4. Petras Klimas. Prancūzija, Grasas. 1942 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, TSK-000353.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petras Klimas.

Prancūzija. [1943 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, TSK-000444.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Bronislava Klimienė, Petro Klimo žmona.

Prancūzija. 1945 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, TSK-000503.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Antano Koriznos gimimo pažymėjimas.

1945 m. vasario 9 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15617, l. 220-1.

Šiuo pažymėjimu slapstydamasis nuo sovietinio saugumo naudojosi Petras Klimas.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Lietuvos geležinkelių transporto skyriaus Kauno geležinkelio stoties poskyrio nutarimas areštuoti Petrą Klimą.

1945 m. rugsėjo 17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15617, l. 123

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Barboros Lesauskienės, Petro Klimo svainės, laiškas Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui Justui Paleckiui dėl Petro Kilimo suėmimo.

1945 m. gruodžio 8 d.

Originalas. Dokumentas ir rusų kalbomis.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15617, l. 256.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo nuosprendis Petrui Klimui ir kitiems asmenims.

1946 m. kovo 30 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15617, l. 236-238

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Bronislava Klimienė, Petro Klimo žmona, ir sūnus Petras Klimas (jaunesnysis) svečiuose pas Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio šeimą per Šv. Kalėdas.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. diplomatas Stasys Girdvainis, 2. P. Klimas (jaunesnysis), 3. S. Lozoraitis. Antroje eilėje iš kairės: 1. diplomatas Stasys Lozoraitis (jaunesnysis), S. Lozoraičio sūnus, 2. B. Klimienė, 3. Vincenta Lozoraitienė, S. Lozoraičio žmona. Roma. 1952 m. gruodžio mėn.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-39227.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis svečiuose pas Bronislavą Klimienę, Petro Klimo žmoną, šeimos viloje „Svėdasai“.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Vincenta Lozoraitienė, S. Lozoraičio žmona, 2. B. Klimienė. Antroje eilėje iš kairės: 1. S. Lozoraitis, 2. Jadvyga Chodakauskaitė-Tūbelienė, 3. Petras Klimas (jaunesnysis), P. Klimo sūnus. Prancūzija, Grasas. 1953 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-29674.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petras Klimas (jaunesnysis), Petro Klimo sūnus, ir Kazys Lozoraitis, Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio sūnus, svečiuose pas pulkininko Juozo Lanskoronskio šeimą viloje „Biržai“.

Iš kairės: 1. K. Lozoraitis, 2. P. Klimas (jaunesnysis), 3. Monika Lanskoronskytė. Prancūzija, Rivjera. 1954 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-38677.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos diplomatai su šeimomis Lietuvos pasiuntinybėje Italijoje.

Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: 2.  Stasys Girdvainis, 3. Bronislava Klimienė, Petro Klimo žmona, 5. Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis, 6. Vincenta Lozoraitienė, S. Lozoraičio žmona. Antroje eilėje iš kairės stovi: 1. Stasys Lozoraitis (jaunesnysis), S. Lozoraičio sūnus, 2. Petras Klimas (jaunesnysis), P. Klimo sūnus. Roma. 1955 m. sausio mėn.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-39253

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Prancūzijoje Stasio Antano Bačkio pro memoria apie Eglės Klimaitės-Fourier-Ruelle, Petro Klimo dukros, pastangas padėti tėvui išvykti iš okupuotos Lietuvos į Prancūziją.

1955 m. rugsėjo 6 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 206, l. 71.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Prancūzijoje Stasio Antano Bačkio pro memoria apie Petro Klimo (jaunesniojo), Petro Klimo sūnaus, pateiktas žinias apie tėvo padėtį okupuotoje Lietuvoje.

1955 m. gruodžio 5 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 206, l. 85.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Prancūzijoje Stasio Antano Bačkio pro memoria apie Petro Klimo laiškus sūnui Petrui Klimui (jaunesniajam), kuriuose jis aptarė išvykimo iš okupuotos Lietuvos į Prancūziją galimybę ir prašė atsiųsti jo rašytos Lietuvos istorijos rankraštį.

1955 m. gruodžio 9 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 206, l. 86.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Prancūzijoje Stasio Antano Bačkio pro memoria apie Petro Klimo pastangas išvykti iš okupuotos Lietuvos į Prancūziją, tam reikalingų dokumentų parengimą ir persiuntimą P. Klimui.

1956 m. liepos 13 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 207, l. 22.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petro Klimo pareiškimas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Kauno miesto milicijos valdybai dėl leidimo išvykti nuolat gyventi iš SSRS į Prancūziją.

1956 m. liepos 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. L-3, ap. 1, b. 10405, l. 1–2.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petro Klimo anketos Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Kauno miesto milicijos valdybai dėl išvykimo nuolat gyventi iš SSRS į Prancūziją ištrauka.

1956 m. liepos 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. L-3, ap. 1, b. 10405, l. 9, 12.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petro Klimo autobiografijos ištrauka.

1956 m. liepos 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. L-3, ap. 1, b. 10405, l. 3–6.

Autobiografiją kartu su anketa P. Klimas pateikė Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Kauno miesto milicijos valdybai, į kurią kreipėsi dėl leidimo išvykti nuolat gyventi iš SSRS  į Prancūziją.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Prancūzijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Administracinių ir socialinių reikalų direkcijos Vizų skyriaus raštas dėl įvažiavimo vizos, leidžiančios gyventi Prancūzijoje, išdavimo Petrui Klimui.

1956 m. gegužės 4 d.

Kopija. Dokumentas prancūzų ir rusų kalbomis.

LYA, f. L-3, ap. 1, b. 10405, l. 25.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Bronislava Klimienė, Petro Klimo žmona, ir sūnus Petras Klimas (jaunesnysis) su draugais prie šeimos vilos „Svėdasai“.

Iš kairės: 1. P. Klimas (jaunesnysis), 2. diplomatas Stasys Lozoraitis (jaunesnysis), Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio sūnus, 3. B. Klimienė, 4. Monika Lanskoronskytė, 5. pulkininkas Juozas Lanskoronskis. Prancūzija, Grasas. 1956 m. rugsėjo mėn.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-38679.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pažyma apie Petrą Klimą.

1957 m. balandžio 24 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 23–31.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Prancūzijoje Stasio Antano Bačkio pro memoria apie Eglės Klimaitės-Fourier-Ruelle, Petro Klimo dukros, pastangas, tarpininkaujant įtakingiems Prancūzijos politikams, gauti leidimą P. Klimui išvykti iš okupuotos Lietuvos į Prancūziją.

1957 m. gegužės 2 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 208, l. 56.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Prancūzijos Respublikos Senato senatoriaus Leo Amono laiškas Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui Justui Paleckiui su prašymu leisti Petrui Klimui išvykti nuolat gyventi iš SSRS į Prancūziją.

[1957 m.]

Kopija. Dokumento vertimas į rusų kalbą.

LYA, f. 17541, ap. 1, b. 7, l. 91.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Šveicarijos parlamento delegacijos sutikimas Vilniaus oro uoste.

Iš kairės: 1. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis, 2. svečias iš Šveicarijos, 3. Lietuvos SSR rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas Venclova. Vilnius. 1956 m.

Fotonuotraukos autorius  Rebis Michailas.

LCVA, 1-23970.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininko Justo Paleckio raštas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui dėl Petro Klimo išvykimo nuolat gyventi iš SSRS į Prancūziją.

1957 m. birželio 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 11, l. 52–53.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto Valstybės saugumo komitetui (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos siunčiamo Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininko Justo Paleckio rašto dėl Petro Klimo išvykimo nuolat gyventi iš SSRS į Prancūziją lydraštis.

1957 m. liepos 12 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 11, l. 51

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos raštas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui dėl Petro Klimo išvykimo nuolat gyventi iš SSRS į Prancūziją.

1957 m. liepos 18 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 11, l. 55–62.

Rašte nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, kad visa ankstesnė Klimo politinė veikla susijusi su kova prieš Sovietų Sąjungą, o lietuvių emigrantų sluoksniai jam išvažiavus į užsienį gali jo atvykimą panaudoti, kad suaktyvintų savo ardomąjį darbą prieš SSRS, laikome Klimo išvykimą į užsienį nepageidautinu“.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto biuro posėdžio nutarimas dėl draudimo Petrui Klimui išvykti į užsienį.

1957 m. liepos 22 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 11, l. 49.

Biuras, apsvarstęs Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininko Justo Paleckio 1957 m. birželio 15 d. laišką ir atsižvelgęs į Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1957 m. liepos 18 d. rašte pateiktą informaciją, nutarė P. Klimo išvykimą į užsienį laikyti netikslingu. 

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) raštas Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto Prezidiumui dėl leidimo Petrui Klimui išvykti nuolat gyventi iš SSRS į Prancūziją.

1957 m. rugpjūčio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 17541, ap. 1, b. 7, l. 89–90.

Rašte nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, jog P. Klimas buvo žymus buržuazinės Lietuvos veikėjas ir ilgą laiką užėmė pasiuntinio Prancūzijoje postą, neabejotina, kad jo išvykimas į užsienį priešiškos lietuvių emigracijos bus panaudotas antitarybiniais tikslais. Užsienyje esantys buvę pasiuntiniai ir kiti diplomatai laiko save teisėtais buržuazinės Lietuvos valdžios atstovais ir tęsėjais. Tokios žymios figūros, kaip P. Klimas, pasirodymas sustiprintų šios emigracinės lietuvių diplomatijos įtaką“, todėl, remiantis politiniais sumetimais, LKP CK laiko P. Klimo išvykimą į užsienį netikslingu.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Eglės Klimaitės-Fourier-Ruelle, Petro Klimo dukros, laiškas Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkui Justui Paleckiui dėl P. Klimo išvykimo iš Lietuvos į Prancūziją.

1957 m. lapkričio 15 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 17541, ap. 1, b. 7, l. 94.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio pro memoria apie laikraščio „Christian Science Monitor“ korespondento Maskvoje Edmundo V. Stivenso (Edmund W. Stevens) viešnagę Lietuvoje ir susitikimą su Petru Klimu.

1958 m. sausio 7 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 126, l. 38.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Edmundas V. Stevensas. (Edmund W. Stevens), laikraščio „Christian Science Monitor“ korespondentas.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos parengto memorandumo apie agentūrinės bylos „Recidyvas“ objektą Petrą Klimą ištraukos.

[1958 m.]

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 6–7, 9, 12, 14.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie SSSR Ministrų Tarybos Įskaitos-archyvų skyriaus raštas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministrui dėl Petro Klimo išvykimo į Prancūziją.

1960 m. balandžio 25 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. L-3, ap. 1, b. 10405, l. 29.

Rašte nurodyta, kad Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto pirmojo sekretoriaus Nikitos Chruščiovo vizito Prancūzijoje metu Prancūzijos Prezidentas Šarlis de Golis perdavė jam Sovietų Sąjungoje gyvenusių asmenų, dėl kurių išvykimo į Prancūziją tarpininkavo Prancūzijos vyriausybė, sąrašą, kuriame įrašytas Petras Klimas, todėl prašoma pateikti duomenis, ar P. Klimas kreipėsi dėl išvykimo į užsienį.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petro Klimo laiškas dukrai Eglei Klimaitei-Fourier-Ruelle apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje.

1960 m. liepos 8 d.

Fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 48-4–48-7.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petro Klimo laiškas sūnui Petrui Klimui (jaunesniajam) apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, Prancūzijoje likusių Lietuvos istorijos teksto, Juozo Tumo-Vaižganto laiškų persiuntimą į Lietuvą.

1960 m. rugsėjo 13 d.

Fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 48-13–48-14.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos įgaliotinio Kauno mieste įstaigos nutarimas užvesti Petrui Klimui operatyvinio stebėjimo bylą.

1962 m. sausio 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 5.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petro Klimo laiškas JAV gyvenančiai Onai Valaitis apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje.

1962 m. kovo 31 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 48-1–48-3.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Eglės Klimaitės-Fourier-Ruelle, Petro Klimo dukros, laiškas tėvui apie jos numatomą atvykimą į Lietuvą.

1963 m. gegužės 26 d.

Fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 48-15, 48-16.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje pro memoria apie Eglės Klimaitės-Fourier-Ruelle, Petro Klimo dukros, apsilankymą Lietuvoje ir susitikimą su tėvu.

1963 m. gruodžio 3 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 210, l. 82, 83.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pažymos apie Eglę Klimaitę-Fourier-Ruelle, Petro Klimo dukrą, jos lankymąsi Lietuvoje ir susitikimą su tėvu ištrauka.

1964 m. vasario 19 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 118– 119.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Kauno miesto skyriaus pažymos apie Eglės Klimaitės-Fourier-Ruelle, Petro Klimo dukros, atvykusios į Lietuvą, stebėjimą jos kelionės iš Vilniaus į Kauną metu.

1964 m. liepos 30–31 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 136.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Agento „Kęstučio“ pranešimas Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos įgaliotinio Kauno mieste įstaigai apie Eglės Klimaitės-Fourier-Ruelle, Petro Klimo dukros, lankymąsi Lietuvoje.

1964 m. rugpjūčio 4 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 137, 137 ap.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Agento „Zojos“ pranešimas Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos įgaliotinio Kauno mieste įstaigai apie Eglės Klimaitės-Fourier-Ruelle, Petro Klimo dukros, lankymąsi Lietuvoje.

1964 m. rugpjūčio 28 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 149.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petras Klimas. Kaunas, Laisvės alėja.

1965 m.

Fotonuotraukos autorė S. Narkeliūnaitė.

LCVA, 0-116561

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petro Klimo (jaunesniojo), Petro Klimo sūnaus, laiškas tėvui.

1965 m. spalio 21 d.

Fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 48-18, 48-19.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petras Klimas su dukra Egle Klimaite-Fourier-Ruelle, anūke Daphné bei Danute Endziulaityte.

Kaunas. [1965 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, f. 667, ap. 1, b. 68, l. 21.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petro Klimo (jaunesniojo), Petro Klimo sūnaus, laiškas tėvui.

1966 m. vasario 15 d.

Fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 48-20, 48-27.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Petras Klimas su Aldona Klimaite-Gulbiniene.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos įgaliotinio Kauno mieste įstaigos ataskaita Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkui apie Petrui Klimui vedamą operatyvinę stebėjimo bylą.

1967 m. balandžio 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 207–211.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 2 valdybos 2-ojo skyriaus raštas Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie LTSR Ministrų Tarybos įgaliotinio Kauno mieste įstaigai dėl Petro Klimo stebėjimo sustiprinimo, siekiant išaiškinti jo antisovietinę veiklą ir užkirsti kelią jo atsiminimų persiuntimui į užsienį.

1967 m. balandžio 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 212.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos raštas Lietuvos komunistų partijos centro komitetui dėl Petro Klimo atsiminimų „Iš mano atsiminimų“ publikavimo.

1968 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 215–216.

Rašte nurodyta, kad 1965 m. P. Klimas pateikė „Vagos“ leidyklai savo atsiminimų rankraštį. Kadangi atsiminimuose „daugelis istorinių įvykių traktuojami iš antisovietinių nacionalistinių pozicijų,“, juos atsisakyta publikuoti.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Kauno miesto skyriaus agentūrinių operatyvinių priemonių plano Petrui Klimui vestoje operatyvinio stebėjimo byloje ištraukos.

1968 m. lapkričio 28 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 228, 229, 234.

Plane numatytos priemonės, siekiant užkirsti galimybę P. Klimui perduoti į Lietuvą atvykstančiai dukrai Eglei Klimaitei-Fourier-Ruelle savo atsiminimus ar kitus dokumentus, kad jie būtų išvežti į užsienį ir ten paskelbti.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Agento „Svetlanos“ pranešimas Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Kauno miesto skyriui apie Petro Klimo laidotuves.

1969 m. sausio 22 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 235.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Kauno miesto skyriaus nutarimas nutraukti Petrui Klimui vestą operatyvinio stebėjimo bylą.

1969 m. birželio 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 877, l. 238–240.

PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS (LYA)

Namas Kaune, Žaliakalnyje, Vaižganto g. 26, kuriame 1955–1969 m. gyveno Petras Klimas.

[1998 m.]

Fotonuotrauka.

Namas priklausė P. Klimo svainiui Pranui Lesauskiui. Namą 1938 m. suprojektavo architektas Stasys Kudokas. Skelbta:

Lt En