Parodos
Albumai
PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1 skyriaus 1945–1965 m. operatyvinės veiklos apžvalga.

Data nenustatyta.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 844, l. 1–207.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Vakarų Europoje, vėliau ir JAV apsigyveno tūkstančiai nuo sovietų represijų bėgusių Lietuvos gyventojų, tarp jų buvo nemažai tarpukario Lietuvos politinių ir visuomenės veikėjų, karininkų, diplomatų. Emigrantai iš karto įsitraukė į politinį gyvenimą: kūrė organizacijas, atvirai kėlė neteisėto Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos klausimą tarptautiniu lygmeniu, platino informaciją apie sovietų okupuotoje Lietuvoje vykdomas represijas. Tokia lietuvių emigrantų veikla iš karto sulaukė sovietų saugumo dėmesio. Pirmiausiai britų, amerikiečių ir prancūzų kontroliuojamose Vokietijos zonose, vėliau į kitas Vakarų valstybes ir JAV pasitraukę lietuvių emigrantai tapo Sovietų Sąjungos priešais, vertinti kaip užsienio specialiųjų tarnybų įrankiai Vakarų valstybių kovoje su SSRS. Jau nuo 1945 m. pagrindine užsienio lietuvių organizacija, su kuria kovojo saugumas, buvo Vakaruose aktyviai veikęs Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK‘as). Vėliau pradėtos stebėti ir kitos lietuvių emigrantų organizacijos. KGB sudaryta 1945–1965 m. operatyvinės veiklos apžvalga atskleidžia, kad prieš antisovietines lietuvių emigrantų organizacijas buvo aktyviai veikiama nuo pat jų susikūrimo dienos siekiant bet kokiais būdais sužlugdyti lietuvių išeiviją.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimas užvesti agentūrinės stebėjimo bylos „Nesugrįžėliai“ (rus. „Nevozvraščency“), skirtos stebėti Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklą, VI tomą.

1976 m. rugsėjo 14 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 318, viršelis, l. 11.

XX a. 7–9 dešimtmečiais KGB veikla prieš užsienio lietuvius buvo gana kryptinga. Organizacijoms ir asmenims buvo vedamos atskiros stebėjimo bylos, kuriose buvo renkama ir kaupiama operatyvinė medžiaga.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos parengtas išrašas iš pažymos apie „reakcinę“ lietuvių emigrantų organizaciją – Vokietijos lietuvių bendruomenę.

1976 m. spalio 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 318, l. 12–14.

Iš Vakarų Europos šalių saugumas bene daugiausiai dėmesio skyrė Vakarų Vokietijai, nors Vokietijoje lietuvių emigracija buvo negausi. Gana aktyviai veikė Mažosios Lietuvos taryba, KGB supratimu, vykdžiusi užsienio šalių specialiųjų tarnybų užduotis, Hiutenfeldo mieste veikė vienintelė pasaulyje lietuviška Vasario 16-osios gimnazija. Vokietijos lietuvių bendruomenė įvairiuose miestuose 1986 m. turėjo 28 apylinkes.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų parengta užduotis agentui „Saliutui“, vykstančiam 36 dienoms į JAV pagal kultūrinių mainų liniją.

1979 m. sausio 9 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 320, l. 23–26.

Agentui nurodyta JAV bendraujant su lietuvių emigrantais išsiaiškinti jų požiūrį į Lietuvos laisvinimo veiklą ir sovietinę Lietuvą, pagal galimybes rinkti informaciją apie lietuvių kolonijas, lietuvių emigrantų organizacijas, jų tarpusavio santykius ir problemas; kalbantis su lietuvių emigrantais motyvuoti grįžti į Tėvynę; stebėti kartu vykstančių grupės narių elgesį, jų bendravimą su užsieniečiais; kalbantis su tėvynainiais „objektyviai nušviesti sovietinę realybę“.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Straipsnio „JAV LB Naujoji valdyba pradeda darbą“, publikuoto JAV leistame Pasaulio lietuvių bendruomenės žurnale „Pasaulio lietuvis“, ištrauka.

1980 m. sausio mėn.

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. K-35, ap. 1, b. 320, l. 97–99.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘o) santykius su Pasaulio lietuvių bendruomene (PLB) bei Amerikos lietuvių bendruomene (ALB), tarp jų kylančius nesutarimus.

1980 m. sausio 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 318, l. 99, 100.

Viena iš saugumo veiklos prieš lietuvių emigrantų organizacijas krypčių buvo siekis skatinti tarpusavio nesutarimus, kurstyti nepasitikėjimą ir prieštaravimus tarp organizacijų. Dedant pastangas sukelti konfliktą tarp VLIK‘o ir jo iniciatyva 1949 m. įkurtos PLB bei jos padalinio ALB, buvo tikimasi taip susilpninti abu susivienijimus, nukreipti jų dėmesį į tarpusavio santykių aiškinimąsi ir pakirsti autoritetą.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nutarimas užvesti agentūrinės stebėjimo bylos „Džiazas“ (rus. „Džaz“), skirtos stebėti „reakcinės“ lietuvių emigrantų organizacijos Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘o) veiklą, XX tomą.

1980 m. vasario 21 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 324, viršelis, l. 1.

Siekdamas koordinuoti ir kontroliuoti veiklą, nukreiptą prieš VLIK‘ą, saugumas dar 1952 m. lapkričio 22 d. užvedė agentūrinę stebėjimo bylą „Džiazas“. KGB apie antisovietinę VLIK‘o veiklą ir jos narius iki 1990 metų rinkta medžiaga sugulė į 21 tomą. Tačiau išliko tik 2 tomai su išplėšytais lapais.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) agentūrinių–operatyvinių priemonių 1980–1981 m. planas tiriant agentūrinio stebėjimo bylą „Džiazas“, skirtą stebėti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘o) veiklą.

1980 m. gegužės 21 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 11–13, 15–17.

Politines ir tautines lietuvių jėgas vienijęs VLIK‘as buvo viena iš lietuvių išeivijos organizacijų, kuriai saugumas skyrė itin daug dėmesio nuo pat jo įkūrimo 1943 m. Neturint galimybių VLIK‘o sužlugdyti ir priversti nutraukti veiklą, buvo siekiama dezorganizuoti jo darbus, kompromituoti vadovus ir aktyvius narius, priversti konfliktuoti su kitomis lietuvių išeivijos organizacijomis taip silpninant išeivijos organizacijų veiklą Lietuvos laisvinimo klausimu.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) agentūrinių operatyvinių priemonių 1980–1982 m. planas, tiriant „lietuvių nacionalistinių emigracinių organizacijų Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) ir Amerikos lietuvių bendruomenė (ALB)“ veiklą.

1980 m. balandžio 9 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 318, l. 106–112.

XX a. 9 dešimtmečio pradžioje KGB konstatavo, kad PLB ir jos organizaciniu bei finansiniu atžvilgiu stipriausia grandis – ALB – pradėjo užsiimti aktyvia politine veikla, kurios tikslas – padėti lietuvių tautai susigrąžinti laisvę ir nepriklausomybę, išsaugoti emigracijoje lietuvišką kultūrą ir tautinę savimonę. Siekiant užkirsti kelią aktyviai į tautinės savimonės puoselėjimą ir antisovietinę veiklą orientuotai organizacijų veiklai, saugumas numatė įgyvendinti eilę agentūrinių – operatyvinių priemonių.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų parengtos užduoties agentui „Vikentijui“, vykstančiam į JAV privačiais tikslais, ištrauka dėl informacijos rinkimo apie Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Amerikos lietuvių bendruomenės veiklą.

1980 m. gegužės 6 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 318, l. 115.

KGB Veiklos prieš antisovietines emigrantų organizacijas planų rengimui, KGB buvo reikalinga informacija apie lietuvių išeivijos organizacijas ir atskirus asmenis. Vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių buvo agentų, patikėtinių surinkti dokumentai ir informacija apie atskirus KGB dominusius asmenis, užsienio lietuvių organizacijas ir jų veiklą, ypač planuojamas antisovietines akcijas. Surinkta informacinė medžiaga sąlygodavo kitus saugumo planuose numatytus veiksmus.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nutarimas užvesti agentūrinę stebėjimo bylą „Paveldėtojai“ (rus. „Nasledniki“), skirtą stebėti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) veiklą.

1980 m. gruodžio 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 316, l. viršelis, l. 14.

KGB konstatavus, kad PLJS, pasisakiusi už ryšius su Tėvyne, užėmė antisovietinę poziciją ir gali imtis SSRS ir Sovietų Lietuvai „priešiškų akcijų“ rengimo, nutarta aktyviau rinkti informaciją apie PLJS narius ir stebėti veiklą.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 1 skyriaus 1981 m. darbo plano pagal „KR“ (kontrrevoliucinę) liniją išrašai dėl lietuvių emigrantų organizacijų narių verbavimo.

1981 m. sausio 8 d.

Originalai. Dokumentai rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 320, l. 109, 110.

Visuose KGB planuose dėl lietuvių emigrantų organizacijų veiklos tyrimo figūravo punktas plėsti ir stiprinti agentūrinį tinklą, ieškoti naujų asmenų, tinkamų verbuoti, ypač tarp lietuvių išeivijos organizacijų vadovų. Į organizacijų vidų patekę agentai galėdavo teikti patikimesnę ir išsamesnę informaciją.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie „amerikiečių valdžios pasinaudojimą emigracinėmis organizacijomis Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) – Amerikos lietuvių bendruomenė (ALB) propagandiniais tikslais“.

1981 m. lapkričio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 1, b. 318, l. 168, 169.

Sovietų saugumo vertinimu, JAV valstybės pareigūnai lietuvių emigrantų organizacijų PLB ir ALB veiklą rėmė norėdami sustiprinti šmeižto prieš SSRS kampaniją ir ideologiškai paveikti JAV gyventojus.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie kai kuriuos Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) veiklos aspektus.

1982 m. vasario 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 318, l. 181–183.

XX a. 9 dešimtmečio pradžioje KGB konstatavo vis didėjančią PLB įtaką tarp lietuvių emigrantų ir veiklos suaktyvėjimą JAV, Kanadoje, Australijoje, Vokietijoje ir dar keliose valstybėse. Akcentuojamas PLB išskirtinumas – aktyvumas, dinamiškumas, pragmatiškesnis požiūris į daugelį emigrantų problemų, organizacinė struktūra, finansinės galimybės, jaunas vadovaujančių asmenų amžius, gebėjimas bendradarbiauti su jaunimo, lietuvių katalikų organizacijomis, tautinės ir katalikų ideologijos integravimas siekiant aktyvinti kovą su Sovietų Sąjunga už Lietuvos išsilaisvinimą.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

JAV lietuvių bendruomenės valdybos nuotrauka, publikuota JAV leistame žurnale „Aidai“.

1983 m.

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 319, l. 7.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Straipsniai apie biochemiką, visuomenės veikėją dr. Antaną Butkų, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų surinkti iš JAV leistų leidinių „Dirva“, „Draugas“, „Mokslas“.

[1974–1983 m.]

Spaudos iškarpos. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 51, l. 1, 2, 20, 34, 45.

Butkus 1943 m. iš Lietuvos pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į Naująją Zelandiją, kur įsteigė Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenę ir kelerius metus jai vadovavo. Nuo 1962 m. gyveno JAV. 1962–1984 m. buvo Klyvlendo (Ohajo valstija) klinikų Lipidų tyrimo laboratorijos vedėjas. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės (ALB) veikloje, 1979 m. buvo valdybos pirmininkas. 1980 m. įsteigė JAV lietuvių bendruomenės Socialinių reikalų tarybą ir jai vadovavo. Nuo 1969 m. – Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos vykdomasis vicepirmininkas. Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas (KGB) A. Butkui vedė operatyvinio ištyrimo bylą „Baronas“ (rus. „Baron“).

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Straipsnis „Naujoji PLB valdyba“, publikuotas JAV leistame Pasaulio lietuvių bendruomenės žurnale „Pasaulio lietuvis“.

Ne anksčiau kaip 1983 m. birželio 30 d.

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 319, l. 74, 75.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nutarimas užvesti agentūrinės stebėjimo bylos „Kariauninkai“ (rus. „Vojaki“), skirtos stebėti JAV lietuvių bendruomenės veiklą, III tomą.

1983 m. rugpjūčio 22 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 321, viršelis, l. 7.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie lietuvių išeiviją Didžiojoje Britanijoje.

1984 m. vasario 6 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 443, l. 169–174.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie „lietuvių nacionalistinių emigracinių organizacijų priešiškos veikos kryptis ir kai kurias antisovietines akcijas“.

1984 m. balandžio 24 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 319, l. 53–63.

KGB itin neigiamai vertino politiškai aktyvių lietuvių emigrantų organizacijų Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB), Amerikos lietuvių bendruomenė (ALB), Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) veiklą keliant neteisėto Lietuvos okupavimo ir prijungimo prie Sovietų Sąjungos klausimą, informacijos apie sovietinėje Lietuvoje vykdytas represijas, žmogaus teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoje rinkimą ir platinimą užsienyje, lietuvybės puoselėjimą ir jaunimo tautinį auklėjimą emigracijoje, disidentinio judėjimo ir priešinimosi sovietizacijai Lietuvoje rėmimą. Tautinės krypties lietuvių išeivijos organizacijas buvo laikomos JAV specialiųjų tarnybų ir ideologinių diversijų centrų įrankiu siekiant sumenkinti Sovietų Sąjungos autoritetą ir įtaką.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugijos „Tėviškė‟ nariams atsiųsti sveikinimai–atvirutės Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga.

1978 m., 1983 m.

Originalai. Dokumentai lietuvių ir anglų kalba.

LYA, f. K-3, ap. 2, b. 304, l. 88, 91; b. 375, l. 26

Siekiant plėsti kontaktus ir kultūrinius ryšius su lietuvių išeivija, skleisti propagandą apie SSRS ir sovietinės Lietuvos laimėjimus, formuoti teigiamą išeivijos požiūrį į sovietinę Lietuvą, 1963 m. buvo įkurtas Kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje komitetas, kuris 1976 m. gegužės mėn. buvo reorganizuotas į Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugiją „Tėviškė‟. Valstybės saugumo komitetas (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos „Tėviškės“ draugija naudojosi kaip priedangos organizacija siunčiant į užsienį priedangoje dirbusius KGB operatyvininkus ir agentus, taip pat stebint į Lietuvą atvykstančius užsieniečius. „Tėviškės“ draugija aktyviai susirašinėjo su užsienyje gyvenusiais lietuviais, siuntė jiems valdžios aprobuotą literatūrą, kino filmus, organizuodavo specialias parodas ir ekskursijas po Lietuvą. Savo ruožtu, iš išeivių sulaukdavo padėkų už galimybę apsilankyti Lietuvoje, sveikinimų Naujųjų Metų ir kitomis progomis.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pažyma apie operatyvinio rinkinio objektą „Įpėdinis“ (rus. „Naslednik“) – Romą Sakadolskį.

1972 m. sausio 27 d.

Originalai. Dokumentai rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 169, viršelis, l. 35.

R. Sakadolskis KGB dokumentuose figūravo nuo XX 8 dešimtmečio pradžios kaip aktyvus JAV lietuvių „reakcinių emigracinių organizacijų“ – federacijos „Santara–Šviesa“, Amerikos lietuvių bendruomenė (ALB) narys, aktyviai dalyvaujantis prieš sovietinę Lietuvą nukreiptose akcijose. Iki 9 dešimtmečio vidurio jam nebuvo leidžiama įvažiuoti į SSRS. Vėliau draudimas atšauktas siekiant R. Sakadolskio viešnagės Lietuvoje metu jį patikrinti ir ištirti, ideologiškai paveikti ir palenkti bendradarbiauti su KGB. Dėl to jam buvo užvesta parengtinio ištyrimo byla. 1990 m. kovo mėn. konstatuota, kad R. Sakadolskis yra aršus nacionalistas, lojalus JAV ir „nėra pagrindo jį patraukti bendradarbiauti su mūsų tarnyba“.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Straipsniai apie JAV lietuvių bendruomenės tarybos narį, II Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso komiteto pirmininką Romą Sakadolskį, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų surinkti iš JAV leistų leidinių.

[1970 – 1972 m.]

Spaudos iškarpos. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 169, l. 13, 13a.p., 14, 15.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojų sudaryta objekto „Suchov“ (Romo Sakadolskio) išorinio stebėjimo suvestinė.

1985 m. balandžio 14 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 169, l. 107, 108.

R. Sakadolskis su žmona Lietuvoje lankėsi 1985 m. balandžio mėn. KGB siekiant išsiaiškinti ar R. Sakadolskis ir jo žmona nebuvo siųsti antisovietinių lietuvių išeivijos organizacijų su slapta užduotimi, nerinko informacijos apie padėtį Lietuvoje, numatyta juos stebėti, klausytis ir įrašyti pokalbius telefonu (operatyvinės–techninės priemonės „T“, „S“) ir kt.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojų slapta, objekto „Suchov“ (Romo Sakadolskio) išorinio stebėjimo metu, darytos nuotraukos.

1985 m. balandžio 22 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba. Nuotraukos.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 169, l. 115.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie Vilniaus valstybinio universiteto bendrabutyje slapta atliktos asmeninių Romo Sakodolskio daiktų apžiūros rezultatus, įrašus jo užrašų knygelėje.

1985 m. gegužės 8 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 169, l. 121, 122.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nutarimas užvesti agentūrinės stebėjimo bylos „Konglomeratas“, skirtos stebėti federacijos „Santara–Šviesa“ veiklą, V tomą.

1985 m. gruodžio 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 323, viršelis, l. 4.

Federacija „Santara-Šviesa“ KGB aktyviau pradėjo domėtis nuo XX a. 7 dešimtmečio antros pusės. Prie šios organizacijos būrėsi jauni, išsimokslinę žmonės, dirbantys JAV mokslo įstaigose ar valdžios administracijos institucijose ir vien dėl šios priežasties saugumas negalėjo ignoruoti keletą tūkstančių narių turinčios organizacijos. Kaip vienas iš pagrindinių organizacijos veiklos aspektų buvo akcentuojama kultūrinė visuomeninė veikla. KGB vertinimu, politinėje organizacijos veikloje dominavo priešiškumas SSRS ir jos santvarkai, siekis atkurti nepriklausomą Lietuvą. Itin neigiamai vertinta tai, kad federacijos nariai kėlė Lietuvos rusifikacijos, žodžio laisvės ir demokratijos nebuvimo Sovietų Sąjungoje ir kitus opius klausimus, bendravo su Lietuvos disidentinio judėjimo dalyviais.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) agentūrinių operatyvinių priemonių 1986–1988 m. plano tiriant federacijos „Santara–Šviesa“ veiklą, ištrauka.

1986 m. kovo mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 323, l. 41–44.

KGB darbus prieš išeiviją planuodavo vieneriems ar keliems metams. Gavus informaciją apie kokią nors antisovietinę išeivijos akciją, tam rengdavo atskirus priemonių planus. Nekintantis KGB tikslas lietuvių emigrantų antisovietinių organizacijų atžvilgiu buvo visais galimais būdais ir priemonėmis veikti prieš šias organizacijas kad būtų dezorganizuoti ir diskredituoti jų darbai Lietuvos laisvinimo byloje.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) agentūrinių–operatyvinių priemonių 1986–1988 m. planas, tiriant „nacionalistinių emigracinių organizacijų Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) ir Amerikos lietuvių bendruomenė (ALB)ׅ“ veiklą.“

1986 m. kovo 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 319, l. 112–114, 116.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 1 skyriaus 1986 m. darbo plano pagal „KR“ (kontrrevoliucinę) liniją, tiriant Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK‘ą).

1986 m. kovo 29 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 149.

Plane numatytos šios priemonės: per užsienyje veikusius agentus rinkti informaciją, skatinti ir plėtoti lietuvių išeivijos organizacijų tarpusavio nesutarimus ir vidaus konfliktus, kompromituoti vadovus.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pažyma apie archyvinę operatyvinio ištyrimo bylą „Profesorius“ (rus. „Professor“), vestą Zenonui Vytautui Rekašiui.

1962 m. gruodžio 26 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 165, viršelis, l. 6.

Elektrotechnikos inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas Z. V. Rekašius į Vakarus pasitraukė 1944 m.: iš pradžių gyveno Vokietijoje, o 1950 m. persikėlė gyventi į JAV. Kartu su bendraminčiais JAV 1954 m. įsteigė federaciją „Santara–Šviesa“, buvo vienas iš jos vadovų. 1968 m. įkūrė žurnalą „Akiračiai“ ir buvo jo redaktorius. KGB planavo verbuoti Z. Rekašių dėl pažinčių tarp JAV mokslininkų, tačiau 1973 m. gegužės 15 d. jam užvesta agentūrinio ištyrimo byla buvo nutraukta, kadangi Z. Rekašius neketino palaikyti ryšių su Lietuvos mokslininkais ir lankytis Lietuvoje, baimindamasis sovietų valdžios represijų. Taigi, negalėjo tapti šaltiniu, teikiančiu mokslinę – techninę informaciją. Vėliau KGB atnaujino Z. V. Rekašiaus veiklos tyrimą dėl jo aktyvaus dalyvavimo federacijos „Santara–Šviesa“ veikloje, „nacionalistinio pobūdžio straipsnių“ ir planavo palenkti bendradarbiauti. Dėl neperspektyvumo byla buvo nutraukta 1991 m. gegužės 7 d.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) agentūrinių–operatyvinių priemonių planas operatyvinio ištyrimo bylos „Profesorius“ objekto (Zenono Vytauto Rekašiaus) lankymosi Lietuvoje laikotarpiui.

1987 m. rugpjūčio 28 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 165, l. 78, 79.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų sudaryta objekto „Rokas“ (Zenono Vytauto Rekašiaus) išorinio stebėjimo suvestinė.

1987 m. rugsėjo 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 165, l. 111, 111a.p.

KGB daugumą iš užsienio į Lietuvą atvykstančių asmenų vertino kaip galimus užsienio šalių žvalgybų agentus arba bent jau siekiančius rinkti informaciją apie sovietinį režimą Lietuvoje, gyventojų patiriamą saugumo persekiojimą dėl antisovietinės veiklos. Siekiant užkirsti kelią „priešiškai“ emigrantų veiklai, buvo numatyti atvykstančiųjų kontrolės mechanizmai: paskirtos konkrečios užsienio piliečių apsistojimo vietos Lietuvoje, numatytos lankytinos vietos be galimybės laisvai keliauti po Lietuvą, sekami tiek patys atvykusieji, tiek jų giminaičiai ir pažįstami, slapta klausomasi pokalbių telefonu, dažnai slaptai apžiūrimi daiktai palikti viešbučio kambaryje.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų slapta, objekto „Rokas“ (Zenono Vytauto Rekašiaus) išorinio stebėjimo metu, daryta nuotrauka.

1987 m. rugsėjo 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba. Nuotrauka.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 165, l. 112.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) sudarytas sąrašas užsieniečių, kuriems nebuvo leista įvažiuoti į SSRS.

1987 m. spalio 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 440, l. 74–80.

Užsieniečių atvykimą į SSRS ir SSRS gyventojų išvykimą į užsienį Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje kontroliavo KGB. Lietuvių išeiviams, kurie pasižymėjo aktyvia antisovietine veikla, dalyvaudavo antisovietinėse akcijose ar užsiėmė kitokia „priešiška veikla“ sovietų valdžia tam tikram laikui drausdavo įvažiuoti į SSRS.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) agentūrinių operatyvinių priemonių planas dėl radijo stoties „Amerikos balsas“ balsas (JAV) darbuotojo Romo Sakadolskio ištyrimo, siekiant jį palenkti bendradarbiauti su KGB.

1988 m. spalio 18 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 169, l. 187–190.

KGB dokumentuose R. Sakadolskis figūravo jau nuo XX a. 8 dešimtmečio pradžios kaip aktyvus JAV lietuvių „reakcinių emigracinių organizacijų“ federacijos „Santara–Šviesa“, Amerikos lietuvių bendruomenė narys, aktyviai dalyvaujantis prieš sovietinę Lietuvą nukreiptose akcijose. Iki 9 dešimtmečio vidurio jam nebuvo leidžiama įvažiuoti į SSRS. Vėliau draudimas atšauktas turinti tikslą R. Sakadolskio viešnagės Lietuvoje metu jį patikrinti ir ištirti, ideologiškai paveikti ir palenkti bendradarbiauti su saugumo struktūromis.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Aktyvus JAV lietuvių emigrantų organizacijų veikėjas, radijo stoties „Amerikos balsas“ darbuotojas Romas Sakadolskis.

Data nenustatyta.

Nuotrauka.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 169, l. 228–2.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Aktyvus JAV lietuvių emigrantų organizacijų veikėjas, radijo stoties „Amerikos balsas“ darbuotojas Romas Sakadolskis.

Data nenustatyta.

Nuotrauka.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 169, l. 228–3.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) agento „Bug“ agentūrinis pranešimas apie Romą Sakadolskį.

1989 m. birželio 6 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 169, l. 231, 232.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nutarimas neleisti 5 metus įvažiuoti į SSRS vienam iš Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų ir ideologų, leidinio „Pasaulio lietuvis“ redaktoriui Broniui Nainiui.

1989 m. kovo mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 319, l. 160.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘o) Informacijos tarnybos leidiniai „ELTOS informacijos“, surinkti Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų.

1988 m., 1989 m.

Originalai. Dokumentai lietuvių ir anglų kalba.

LYA, f. K-50, ap. 2, b. 117, b. 121.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pranešimas apie darbo tikslais prenumeruojamus lietuvių išeivijos užsienyje leistus leidinius.

1989 m. liepos mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 307, l. 213.

Užsienio lietuvių spauda – laikraščiai, žurnalai ar kiti spaudos leidiniai – buvo vienas iš pagrindinių KGB informacijos šaltinių apie lietuvių emigrantų organizacijas ir jų veiklą ar atskirus asmenis.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Pirmosios vyriausiosios valdybos (PGU) informacija apie naujus Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) veiklos programinius nuostatus.

1989 m. spalio 11 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 319, l. 226, 227.

Lietuvoje prasidėjęs tautinis atgimimas turėjo įtakos ir PLB veiklai. Daugiau dėmesio skyrusi lietuvių kalbos ir kultūros, istorinių vertybių saugojimui bei puoselėjimui, XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje PLB vadovybė aiškiai deklaravo, kad galutinis organizacijos veiklos tikslas – Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės atgavimas. KGB nerimą kėlė stiprėjantys PLB ryšiai su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiu, informacinės ir materialinės pagalbos teikimas, veikla užsienyje siekiant atkreipti pasaulio valstybių dėmesį į Lietuvoje vykusius tautinio atgimimo procesus.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvių informacijos centro leidiniai, surinkti Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų.

1989 m.

Originalai. Dokumentai lietuvių, anglų kalba.

LYA, f. K-50, ap. 2, b. 123, l. 1–49.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie lietuvių išeivijos organizacijų užsienyje ir „Vakarų spec. tarnybų“ įtaką politinių procesų raidai Lietuvoje tautinio atgimimo laikotarpiu bei paramą Sąjūdžiui.

Ne vėliau kaip 1991 m. gegužės mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 731, l. 34–38.

Lt En