Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

PRATARMĖ

 

Lietuvos Nepriklausomybės 1918–1920 m. kovų sūkuriuose kariuomenės vadovybė įsteigė Karo muziejų, kuriam iškėlė tikslą „pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybės“. 1919 m. gruodžio 15 d. įsakyme kariuomenei pulkininkui Vladui Nagevičiui pavesta imtis Krašto apsaugos ministerijos karo muziejaus steigimo, 1921 m. sausio 22 d. įsakymu įsteigta Karo istorijos kolegija, kuriai nurodyta rūpintis Karo muziejaus ir archyvo organizavimu. Į muziejaus kūrimą tiesiogiai įtraukta visa kariuomenė, dalims įsakyta rinkti ir siųsti muziejui tinkamus eksponatus. Pirmieji eksponatai buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai. Muziejus įsikūrė XIX a. statytoje cerkvėje, mediniame buv. Rusijos imperijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže ir akmeniniame svirne.

Muziejus iškilmingai atidarytas 1921 m. vasario 16 d. Muziejaus organizatoriumi paskirtas generolas leitenantas V. Nagevičius. Lankytojams atvėrus muziejaus duris, pradėtos rengti ekskursijos, organizuoti valstybės švenčių, kariuomenės istorinių sukakčių, pilietinio ir patriotinio ugdymo renginiai, kurtos tautinės ir karinės tradicijos. Greta muziejaus pradėtas kurti memorialas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės idėjai ir kovojusių už jos laisvę atminimo įamžinimui. 1921 m. spalio 16 d. muziejaus sodelyje atidengtas skulptoriaus Juozo Zikaro ir architekto Vladimiro Dubeneckio paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, 1928 m. gegužės 15 d. – J. Zikaro ir V. Dubeneckio paminklas „Laisvė“. 1934 m. lapkričio 23 d. paminklo „Žuvusiems už Lietuvos Laisvę“ papėdėje iškilmingai perlaidoti Nepriklausomybės kovose žuvusio Nežinomo kareivio palaikai. Nuo 1923 m. karo invalidai, dirbę muziejuje, atlikdavo žuvusių už Lietuvos laisvę karių pagerbimo, valstybinės ir tautinės vėliavų pakėlimo ir nuleidimo ceremonialą Karo muziejaus bokšte ir prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Kiekvienais metais muziejaus sodelyje buvo švenčiama Vasario 16-oji, 1921–1928 m. – Gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo atidarymo diena (Tautos diena), 1930 m. vyko įspūdingi Vytauto Didžiojo metų minėjimo renginiai. Per valstybines šventes skambėdavo 1922 m. vasario 16 d. muziejaus bokšte pakabintas, JAV lietuvių padovanotas Laisvės varpas. Tradicija tapo po renginių apsilankyti muziejuje ir apžiūrėti jo ekspoziciją.

Karo muziejus kurtas kaip kovų už  Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę šventovė – „Tautos šventykla“, kuri kaupė, saugojo ir eksponavo tautos savimonei ir valstybinei savivokai reikšmingus istorinės atminties ženklus: Lietuvos istorijos artefaktus, kovų už laisvę ir nepriklausomybę relikvijas. Kariuomenės dalių atstovų 1922 m. vasario 6 d. suvažiavime pabrėžta, kad Karo muziejus – Lietuvos Laisvės Muziejus – „privalo visą atvaizduoti, kas istorijos eigoj nuo žilos senovės pradedant iki mūsų dienų buvo atlikta lietuvių tautos gyvybei, kultūrai ir laisvei apsaugoti“.

Muziejaus ekspozicijas sudarė iš kariuomenės dalių, įvairių įstaigų, organizacijų ir asmenų surinkti, nupirkti, jų dovanoti dokumentai, Nepriklausomybės kovų ir kariuomenės dalių nuotraukos, valstybės ir karo veikėjų portretai, karo batalijų paveikslai, valstybės ir karinių dalių vėliavos, aeroplanas, patrankos, ginklai, karinė amunicija. 1933 m. liepos 24 d. į muziejų atgabentos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą relikvijos: sudužusio lėktuvo „Lituanica“ nuolaužos, lakūnų daiktai ir dokumentai, surinkti žūties vietoje. 1921 m. muziejuje veikė 5, 1934 m. – 12 skyrių, kurie atspindėjo Lietuvos istoriją nuo senovės iki naujausiųjų laikų, tautos kovas už laisvę ir nepriklausomybę, kariuomenės ginkluotę, karines operacijas, kariuomenės dalių istoriją, buvo skirtos žuvusių dėl Lietuvos laisvės atminimui, karo invalidų, karių savanorių, Šaulių sąjungos veiklai.

1930 m. minint Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto mirties 500-ąsias metines, muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Tų pačių metų lapkričio 23 d. padėtas kertinis naujojo muziejaus rūmų akmuo. 1934 m. balandžio mėn., dar galutinai nebaigus rūmų statybų, į juos persikėlė Vytauto Didžiojo karo muziejus. 1934 m. spalio 27 d. generolas leitenantas V. Nagevičius paskirtas Karo muziejaus viršininku. 1936 m. vasario 16 d. įvyko naujųjų muziejaus rūmų iškilmingas atidarymas. Šiame pastate muziejus veikia ir iki šiol.

Pradėjęs veiklą, muziejus įsigijo Garbės svečių knygą. Didelio formato knygos viršeliai aptraukti oda, apkalti vokiečių 88 mm kalibro kulkomis ir papuošti J. Zikaro paminklo „Laisvė“ atvaizdu. Knygos aukštis 47 cm, plotis 37 cm, storis 8 cm. Pirmieji Garbės svečių knygoje 1921 m. spalio 16 d. pasirašė Lietuvos valstybės vadovai, kariuomenės vadai, užsienio diplomatai, kiti asmenys, dalyvavę paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atidengimo iškilmėse. Iš pradžių knygoje pasirašydavo tik garbingi svečiai, o nuo 1922 m. joje galėjo pasirašyti visi muziejaus lankytojai. Knygoje pasirašydavo, išreikšdavo padėką muziejui, dalindavosi įspūdžiais apie ekspozicijas, išliedavo sužadintus pasididžiavimo Lietuvos istorija, pasigerėjimo jos paveldu jausmus Lietuvos ir užsienio šalių ekskursantai, renginių muziejuje ir jo sodelyje dalyviai. Sujaudintas įspūdingo Lietuvos istorijos pasakojimo, vienas iš muziejaus lankytojų rašė: „Aplankiau pirmą kartą mūsų Tautos šventyklą išsinešdamas malonaus įspūdžio. Lai būna šis kultūros židinys pavyzdžiu visai mūsų tautai“. Kauno apskrities pradinių mokyklų inspektorius Antanas Vokietaitis, dalindamasis ekskursijoje sužadintais patriotiniais jausmais, pažymėjo: „Mūsų Karo Muziejus – tai neišsemiamas Tėvynės meilės jausmų žadinimo ir gaivinimo šaltinis. Mūsų Tėvynės gynėjų pasišventimo realūs įrodymai, jų karžygiškų žygių apčiuopiami ženklai stiprina mūsų priaugančios jaunuomenės širdyse atsparumo jėgą, gimdo norą sekti Tėvynės mylėtojų pėdomis“. JAV nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lietuvoje Ouvenas J. C. Noremas JAV Nepriklausomybės dienos minėjimo muziejuje proga Garbės svečių knygoje parašė: „Galiu tik prisidėti reiškiant gilią meilę ir dėkingumą, kurią Amerika jaučia Lietuvos Respublikai. Tikėkimės, kad mūsų ryšiai ir toliau stiprės ir bus išgirsti mūsų balsai, skleidžiantys didžiuosius laisvės ir teisingumo principus. Amerikos noras, kad Lietuva klestėtų kaip tauta ir kad ateitis atneštų jai dvasinę palaimą. Mano siekis aiškinti Amerikos idealizmą taip, kad jo praktiniai aspektai taptų žinomi, ir skleisti jūsų turtingą paveldą bei pristatyti jūsų teikiamą lobį“.

Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, buvo uždraustos Vytauto Didžiojo karo muziejaus tradicijos, pagal komunistinę ideologiją pradėtos formuoti naujos ekspozicijos. Liepos 25 d. muziejus pavadintas Karo muziejumi, rugsėjo 15 d. – Kariškai istoriniu muziejumi. Pakeista vadovybė: birželio 25 d. brg. gen. V. Nagevičius atleistas iš muziejaus viršininko pareigų. Laikinai eiti muziejaus viršininko pareigas paskirtas plk. Juozas Šarauskas, tačiau gruodžio 11 d. jis buvo atleistas iš pareigų, o  1941 m. balandžio 26 d. suimtas. Muziejaus viršininku 1940 m. gruodžio 11 d. paskirtas Bronius Žekonis; 1941 m. vasario 5 d. muziejui perėjus Lietuvos SSR švietimo liaudies komisariato žinion, jis tapo muziejaus direktoriumi. Buvo ribojamas lankymasis muziejuje: į jį buvo įleidžiamos tik oficialios sovietinės delegacijos ir Raudonosios armijos ekskursantų grupės.

Nacistinės okupacijos metais muziejuje buvo įvesta okupacinės valdžios kontrolė, bet muziejui pavyko iš dalies atnaujinti tarpukario Lietuvoje vystytą veiklą. 1941 m. liepos mėn. muziejui sugrąžintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas, liepos 10 d. į direktoriaus pareigas sugrįžo brg. gen. V. Nagevičius. Buvo atkuriamos ikisovietinės ekspozicijos, įsteigtas naujas – Raudonojo teroro skyrius, pasakojantis apie sovietinę okupaciją ir terorą. Atgaivintos  žuvusių už Lietuvos laisvę karių pagerbimo, Vėlinių tradicijos. 1942 m. birželio 14 d. pradėta minėti Tautos gedulo – masinio gyventojų trėmimo 1941 m. birželio 14–18 d. iš Lietuvos, birželio 22 d. – Vokietijos ir SSRS karo pradžios diena, neoficialiai švęsta Vasario 16-oji, organizuoti įvairūs renginiai. 1942 m. rugpjūčio 30 d. muziejuje įvyko buvusių Liaudies vyriausybės ir Liaudies seimo narių susirinkimas, kuriame buvo priimta ir į muziejaus Garbės svečių knygą įrašyta rezoliucija, pasmerkusi Sovietų Sąjungos 1940 m. įvykdytą Lietuvos okupaciją, lietuvių tautos valios suklastojimą Liaudies seime.

Antroji sovietinė okupacija muziejui buvo didelių netekčių metas. 1944 m. rugsėjo 9 d. muziejus pavadintas Valstybiniu kariškai istoriniu muziejumi, gruodžio 4 d. direktoriumi paskirtas plk. Petras Tarasenka. Muziejus paverstas įstaiga, propaguojančia komunistines tradicijas. Paskutinis įrašas muziejaus garbės svečių knygoje padarytas 1945 m. kovo 20 d. Sovietų Sąjungos telegramų agentūros (TASS) korespondentas Galperinas parašė tikintis, kad muziejus pasakos, kaip „padedant didžiajai rusų tautai, lietuvių tauta su ginklu rankose, patys į petį su rusais, ukrainiečiais, baltarusiais ir kitomis tautomis kovojo su nekenčiamais vokiečiais“. Muziejuje buvo uždrausti eksponuoti, naikinami, kitoms sovietinėms įstaigoms perduodami Lietuvos valstybingumą ir Nepriklausomos Lietuvos gyvenimą liudiję eksponatai. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Garbės svečių knyga buvo atiduota Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui, o po jo mirties 1974 m. perduota Partijos istorijos instituto prie LKP CK Partiniam archyvui.

Šiuo metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus Garbės svečių knyga yra saugoma Lietuvos ypatingajame archyve. Tai yra unikalus dokumentas, kuriame savo parašus ir įrašus paliko visi tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentai ir ministrai pirmininkai, kariuomenės vadai, kiti žymiausi politikos, kultūros ir visuomenės veikėjai, užsienio šalių diplomatai Lietuvoje.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.

 

PANAUDOTA LITERATŪRA:

GEČAS, Steponas. Karo muziejus po Antrojo pasaulinio karo. Skausmingos pertvarkos ir muziejinės vertybės (1944–1953).  In Vytauto Didžiojo karo muziejus 2006 metais. Kaunas, 2007, p. 50–67.

GEČAS, Steponas. Tragiškas dviejų muziejaus vadovų likimai. Direktoriai, kuriuos sušaudė.  In Vytauto Didžiojo karo muziejus 2012 metais. Kaunas, 2013, p. 73–86.

JUREVIČIŪTĖ, Aušra. Senojo muziejaus istorija 1919–1930 m. In Vytauto Didžiojo karo muziejus 2006 metais. Kaunas, 2007, p. 8–44.

JUREVIČIŪTĖ, Aušra. Vytauto Didžiojo karo muziejus – Lietuvos karinių tradicijų kūrėjas ir karinio paveldo saugotojas. In Karo archyvas. XXXIV. Vilnius, 2019, p. 151–216.

Kovų už tautos laisvę ir nepriklausomybę šventovė: Vytauto Didžiojo karo muziejus. Kaunas: Vytauto Didžiojo karo muziejus, 2016, 91 p.

NAUJALIENĖ, D.; PŪKYS, A.; STOLIAROVAS, A; JUREVIČIŪTĖ, A.; JANKŪNAS, A.; MARKŪNAS, A. Vytauto Didžiojo karo muziejaus svarbiausių įvykių kronika. 1919–1951 metai. In Vytauto Didžiojo karo muziejus 20010 metais. Kaunas, 2011, p. 8–88.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Karo muziejaus pastatas.

Kaunas. [XX a. 3-čias dešimtmetis]

Nuotraukos.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-19619, P-06561.

1921 m. Karo muziejus įsikūrė  XIX a. statytoje cerkvėje, mediniame buvusios Rusijos imperijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže, akmeniniame svirne, kuriame per Pirmąjį pasaulinį karą buvo prekių sandėlis ir automobilių garažas. Muziejaus teritorija aptverta iš Kauno tvirtovės fortų atvežta metaline dygliuota tvora. 1921 m. balandžio–rugpjūčio mėn. perstačius buvusios cerkvės varpinės bokštą, 1922 m. vasario 16 d. į jį buvo įkeltas JAV lietuvių dovanotas Laisvės varpas, o spalio mėn. – dar 9 varpai.

Vieni pirmųjų muziejaus eksponatų buvo Lietuvos kariuomenės pulkų muziejui dovanoti Lietuvos Nepriklausomybės kovų trofėjai –patrankos.

Pastatai  nugriauti 1934 m., baigiant statyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmus.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos viršelis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500.

Garbės svečių knygą muziejus įsigijo 1921 m. Didelio formato knygos viršelis aptrauktas oda, apkaltas vokiečių 88 mm kalibro kulkomis ir papuoštas Juozo Zikaro paminklo „Laisvė“ atvaizdu. Pirmieji Garbės svečių knygoje 1921 m. spalio 16 d. pasirašė paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atidengimo iškilmių dalyviai. Iš pradžių joje pasirašydavo tik garbingi svečiai, o nuo 1922 m. galėjo pasirašyti visi muziejaus lankytojai.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Karo muziejaus viršininkas generolas leitenantas Vladas Nagevičius su Lietuvos kariuomenės karininkais prie Karo muziejaus.

Pirmoje eilėje sėdi centre: gen. Jonas Galvydis-Bykauskas. Antroje eilėje sėdi iš kairės: 1. gen. ltn. V. Nagevičius, 2. gen. Stasys Nastopka, 3. teisininkas Stasys Šilingas, 4. plk. Mykolas Vėlykis. Trečioje eilėje iš kairės: 1. plk. Edvardas Adamkevičius, 4. plk. Vincas Grigaliūnas-Glovackis, 7. plk. Balys Giedraitis. Kaunas. [1921–1928 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20270.

V. Nagevičius (nuo 1940 m. liepos mėn. – Nagius-Nagevičius) (1880–1954), archeologas, medikas, brigados generolas, Lietuvos Nepriklausomybės 1918–1920 m. kovų dalyvis, Karo muziejaus konservatorius (1921 m.), organizatorius (1921–1934 m.), Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininkas (1934–1940 m., 1941–1944 m.), Lietuvos karininkų Ramovės steigėjas ir vadovas (1922–1940 m.), Lietuvos jūrininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas (1923–1940 m.), Valstybinės archeologijos komisijos narys, Archyvų tvarkymo komisijos narys, Lietuvos gyvūnų globos draugijos vicepirmininkas, pirmininkas (1922–1940 m.). 1944 m. pasitraukė į Austriją, 1949 m. išvyko į JAV, kur ir mirė.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmininko, einančio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Aleksandro Stulginskio, Ministro Pirmininko Kazio Griniaus, Steigiamojo Seimo, VI Vyriausybės ministrų, užsienio valstybių diplomatų, Lietuvos kariuomenės vadų, kitų paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atidengimo iškilmių dalyvių bei kitų garbingų Karo muziejaus svečių parašai garbės svečių knygoje.

1921 m. spalio 16 d. – lapkričio 15 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, baltarusių, čekų, danų, latvių, japonų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 1–6.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai, VI Vyriausybės ministrai, užsienio valstybių diplomatai Karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“.

Pirmoje eilėje centre: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Kazys Grinius, einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis. Kaunas. 1921 m. spalio 16 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-21745.

Skulptoriaus Juozo Zikaro ir architekto Vladimiro Dubeneckio paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atidengtas 1921 m. spalio 16 d. Atidengimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos valstybės vadovai, kariuomenės vadai, visuomenės veikėjai, užsienio valstybių diplomatai. Iškilmių dalyviai apsilankė Karo muziejuje ir pasirašė garbės svečių knygoje.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos kariuomenės dalių atstovų suvažiavimo dalyvių parašai Karo muziejaus garbės svečių knygoje.

1922 m. vasario 6 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 7.

Suvažiavime aptartas Karo muziejaus organizavimas, apibrėžti muziejaus uždaviniai „atvaizduoti, kas istorijos eigoj nuo žilos senovės pradedant iki mūsų dienų buvo atlikta lietuvių tautos gyvybei, kultūrai ir laisvei apsaugoti“, pavesta kariuomenės dalims surinkti ir perduoti muziejui dokumentus, nuotraukas, paveikslus, kitus eksponatus, atspindinčius dalių istoriją.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

9-ojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko kariai prie Karo muziejaus.

Kaunas. [1922–1934 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-04652.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos mokyklų mokytojų ir mokinių, 6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko karių, užsienio lietuvių, kitų Karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1922 m. rugsėjo 18 d. – 1923 m. kovo 23 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, anglų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 19–20, 23–24.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Mokiniai ir mokytojai ekskursijoje Vytauto didžiojo karo muziejuje.

Kaunas. [1936 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-104899.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio, Ministro Pirmininko Ernesto Galvanausko, Seimo narių, VIII Vyriausybės ministrų parašai Karo muziejaus garbės svečių knygoje.

1923 m. birželio 20–23  d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, anglų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 31.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis atvyksta į Karo muziejų.

Kaunas. 1925 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A058-P106.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Pirmojo Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų klausytojų suvažiavimo dalyvių, Kauno apskrities pradinių mokyklų inspektoriaus Antano Vokietaičio, kitų Karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1923 m. liepos 15–26  d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, anglų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 38–39.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

JAV karinio jūrų laivyno Europoje viršininko viceadmirolo Filipo Andriuso, kitų laivyno karininkų įrašai Karo muziejaus garbės svečių knygoje.

1923 m. rugsėjo 4 d., 1924 m. liepos 18 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas anglų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 45.

Viceadmirolo F. Andriuso vadovaujama JAV karininkų delegacija 1923 m. rugsėjo 4 d. apsilankė Karo muziejuje, pasirašė garbės svečių knygoje, padėjo vainiką prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

JAV karinio jūros laivyno delegacijos apsilankymas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje.

Pirmoje eilėje iš kairės: 4. Karo mokyklos ir Kauno įgulos viršininkas gen. ltn. Jonas Galvydis-Bykauskas, 5. krašto apsaugos ministras plk. ltn. Balys Sližys, 6. JAV karinio jūrų laivyno Europoje viršininkas viceadmirolas Filipas Andriusas, 7. vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas. Kaunas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. 1923 m. rugsėjo mėn.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-06734.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Ernesto Galvanausko, Lietuvos atstovų užsienio valstybėse konferencijos dalyvių, Ūkininkų sąjungos visuotinio suvažiavimo delegatų, Klaipėdos krašto delegacijos, kitų Karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1923 m. lapkričio 18 d. – 1924 m. sausio 4 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 47–48.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Karo invalidai žygiuoja prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atlikti žuvusių už Lietuvos laisvę karių pagerbimo ceremonialo.

Kaunas. 1924 m. gegužės [14–18 d.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A021-P032.

1921 m. spalio 16 d. Karo muziejaus sodelyje atidengus paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, prie jo pradėtas rengti žuvusių už Lietuvos laisvę karių pagerbimo, o nuo 1923 m. birželio mėn. – vėliavų pakėlimo ir nuleidimo Karo muziejaus bokšte ceremonialas. Ceremonialą atlikdavo muziejuje dirbę karo invalidai. 1928 m. sukurtas karo invalidų pučiamųjų orkestras.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvių katalikų kongreso dalyvių, Lietuvos mokyklų mokytojų, Lietuvos, Latvijos, Estijos blaivybės draugijų, Latvijos futbolo komandos žaidėjų, kitų Karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1924 m. liepos 2 d. – 1925 m. gegužės 29 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, estų, latvių, vokiečių, prancūzų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 55–56.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Karinio parengimo ir fizinio lavinimo mokytojų kursų klausytojai ekskursijoje Karo muziejuje.

Kaunas. [1922–1930 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-11492.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Marijampolės žydų IV pradinės bei kitų Lietuvos mokyklų mokinių, Kauno kunigų dvasinės seminarijos auklėtinių įrašai Karo muziejaus garbės svečių knygoje.

1925 m. gegužės 29 d. – birželio 4 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, žydų, prancūzų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 58.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir XIX a. pab. – XX a. pr. tautinio atgimimo laikotarpiams.

Kaunas. [1929–1935 m.]

Atvirukas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 15808, ap. 1, b. 117, l. 4–31.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija, skirta Lietuvos kariuomenės kūrimui. Kaunas. [1924–1934 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-06581.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Einančio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Kazio Griniaus, einančio Ministro Pirmininko pareigas Leono Bistro, Seimo narių, XII Vyriausybės ministrų, Lietuvos savanorių kūrėjų I suvažiavimo dalyvių, kitų Karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1926 m. birželio 8 d. – 1927 m. liepos 15 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 67–68, 75.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos savanorių kūrėjų sąjungos I suvažiavimo dalyviai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“.

Pirmoje eilėje iš kairės: 2. Karo muziejaus viršininkas gen. ltn. Vladas Nagevičius, 5. Lietuvos savanorių kūrėjų sąjungos pirmininkas plk. ltn. Julius Čaplikas, 6. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras plk. Antanas Merkys, 7. Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, 8. vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas, 9. gen. Vincas Grigaliūnas-Glovackis. Kaunas. [1927 m. sausio 9 d.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20378.

Lietuvos savanorių kūrėjų sąjunga įsteigta 1927 m. sausio 7–8 d. suvažiavime Kaune. 1927 m. sausio 9 d. suvažiavimo dalyviai apsilankė Karo muziejuje, sąjungos pirmininkas plk. ltn. J. Čaplikas pasirašė muziejaus garbės svečių knygoje.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos kariuomenės dalių, Žemaičių studentų S. Daukanto draugijos narių, dalyvavusių Tautos šventėje Karo muziejaus sodelyje, kitų Karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1927 m. gegužės 8–18 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, anglų, olandų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 78.

Minint Lietuvos Steigiamojo Seimo sušaukimo 7-ąsias metines, 1927 m. gegužės 15 d. Karo muziejaus sodelyje įvyko Tautos šventė,  kurios metu buvo atidengti Simono Daukanto ir Vinco Kudirkos biustai. Renginio dalyviai apsilankė Karo muziejuje ir pasirašė garbės svečių knygoje.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Tautos šventės dalyviai prie Karo muziejaus.

Kaunas. 1927 m. gegužės 15 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A056-P029.

Minint Lietuvos Steigiamojo Seimo sušaukimo 7-ąsias metines, 1927 m. gegužės 15 d. Karo muziejaus aikštėje įvyko Tautos šventė, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, Lietuvos valstybės, visuomenės ir kariuomenės veikėjai, Žemaičių studentų S. Daukanto draugijos, kitų organizacijų nariai. Renginio metu buvo atidengti Simono Daukanto ir Vinco Kudirkos biustai, padėti vainikai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Šventės dalyviai apsilankė Karo muziejuje, kai kurie iš jų pasirašė garbės svečių knygoje.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos kariuomenės dalių, mokyklų mokytojų įrašai Karo muziejaus garbės svečių knygoje.

1927 m. gegužės 1 d.– liepos 12 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 80.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

9-ojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko kariai apžiūri patranką prie Karo muziejaus.

Kaunas. [1922–1934 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-04899.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Vokietijos kariuomenės generalinio štabo majoro Rudolfo Detmejerio, 10-ojo saksų pėstininkų pulko vado [pulkininko Paulio Hauserio], JAV Raudonojo Kryžiaus misijos Baltijos valstybėse atstovo kapitono Lojaus Veslio Hendersono, Lietuvos mokyklų mokytojų, kitų Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 10-ųjų metinių minėjimo renginių dalyvių, Karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1928 m. gegužės 16–25 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, vokiečių, anglų, latvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 88.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 10-ąsias metines, 1928 m. gegužės 14 d. Karo muziejaus aikštėje, priešais pagrindinį įėjimą į muziejų buvo atidengta skulptoriaus Juozo Zikaro ir architekto Vladimiro Dubeneckio statula „Laisvė“. Iškilmėse dalyvavęs L. V. Hendersonas, Vokietijos kariuomenės generalinio štabo ir 10-ojo saksų pėstininkų pulko karininkų delegacija, kiti renginio dalyviai apsilankė Karo muziejuje ir pasirašė garbės svečių knygoje.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Paminklo „Laisvė“ atidengimo iškilmės Karo muziejaus aikštėje.

Kaunas. 1928 m. gegužės 14 d.

Nuotrauka.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa-15524.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos kariuomenės dalių, Lietuvos moterų kultūros draugijos pradinių mokyklų mokytojų, kitų Karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1929 m. gegužės 3 d. – birželio 12 d

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 97, 99.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos žemės ūkio akademijos studentų, Vengrijos stalo teniso komandos narių, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1930 m. kovo 11–30 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, vokiečių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 106.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos žemės ūkio akademijos studentai ekskursijoje Vytauto didžiojo karo muziejuje.

Centre – muziejaus viršininkas brg. gen. Vladas Nagevičius. Kaunas. [1938 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20561.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Latvijos delegacijos Dainų šventėje narių, Lietuvos kariuomenės dalių, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1930 m. birželio 18–26 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, latvių, vokiečių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 110–111.

Minint Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto mirties 500-ąsias metines, 1930 m. birželio 20 d. Kaune surengta Dainų šventė, į kurią atvyko Latvijos ir kitų užsienio šalių delegacijos bei meno kolektyvai. Dainų šventės dalyviai apsilankė Karo muziejuje ir pasirašė garbės svečių knygoje.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Latvijos Raudonojo kryžiaus jaunimo choro nariai ekskursijoje Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Kaunas. 1930 m. birželio 22 d.

Nuotraukos autorius [M. Tomalunas].

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-47838.

Į Dainų šventę atvykęs Latvijos Raudonojo kryžiaus jaunimo choras 1930 m. birželio 22 d. apsilankė Karo muziejuje ir pasirašė garbės svečių knygoje. Tą padarė ir kiti Latvijos delegacijos Dainų šventėje nariai.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Olandų tautos sąjungai remti draugijos, Lietuvos mokytojų kursų ekskursijų, Švedijos karo atašė Lietuvai, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1930 m. liepos 13–18 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, olandų, švedų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 111.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininkas generolas leitenantas Vladas Nagevičius kalba Žalgirio mūšio 520-ųjų metinių minėjime Karo muziejaus sodelyje.

Kaunas. 1930 m. liepos 12 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-15155.

Minint Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto mirties 500-asias metines, Karo muziejuje ir jo sodelyje organizuoti Vytauto Didžiojo metų renginiai: vasario 16 d. – Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dienos minėjimas, liepos 12 d. – Žalgirio mūšio 520-ųjų metinių minėjimas, rugsėjo 8 d. – Vytauto Didžiojo portreto, apkeliavusio Lietuvą, priėmimo į Karo muziejų iškilmės, spalio 9 d.  –  Vilniaus gedulo paminklo („Juodojo paminklo“), skirto 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutarties sulaužymo įvykiui įamžinti, atidengimas, lapkričio 23 d. – kertinio Vytauto Didžiojo muziejaus rūmų akmens padėjimas, kt. renginiai.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, SSRS, Kinijos konferencijos dėl tarptautinio susisiekimo dalyvių, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1932 m. rugsėjo 25 d. – 1933 m. sausio 2 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, anglų, latvių, rusų, vokiečių, kinų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 129.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai.

Kaunas. [1935–1936 m.]

Nuotraukos autorius M. Smečechauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-33703.

Architektų Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono, Kazio Krikščiukaičio suprojektuoti Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai pastatyti 1934 m. už senojo muziejaus pastato. 1934 m. balandžio mėn., dar galutinai neužbaigus statybų, į rūmus pradėjo keltis Karo muziejus, o senasis muziejaus pastatas pradėtas griauti. 1935 m. kovo 22 d. muziejus pradėjo veiklą, o 1936 m. vasario 16 d. įvyko iškilmingas naujųjų muziejaus rūmų atidarymas.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo eilėraštis, Latvijos gynybos ministro, kariuomenės vado, Lietuvos šaulių sąjungos vado plk. Prano Saladžiaus, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1934 m. liepos 14 d. – 1936 m. rugpjūčio 16 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas latvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 135.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Pranas Saladžius (pirmoje eilėje trečias iš dešinės) Lietuvos šaulių sąjungos 20-ųjų įkūrimo metinių minėjime Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

Kaunas. [1939 m. birželio 24 d.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-09033.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Raudonosios armijos generalinio štabo viršininko maršalo Aleksandro Jegorovo, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1937 m. vasario 17 d. – 1937 m. gegužės 8 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas latvių, rusų, estų, švedų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 137.

Maršalas A. Jegorovas 1937 m. vasario mėn. lankėsi Lietuvoje, kartu su jį lydinčiais karininkais dalyvavo Vasario 16-osios minėjime Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, vasario 17 d. lankėsi muziejuje ir pasirašė garbės svečių knygoje.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Raudonosios armijos generalinio štabo viršininkas maršalas Aleksandras Jegorovas Vasario 16-osios minėjime Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. A. Jegorovas, 2. Lietuvos kariuomenės štabo viršininkas plk. Jonas Černius. Kaunas. 1937 m. vasario 16 d.

Nuotraukos autorius M. Smečechauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-02316.

Maršalas A. Jegorovas 1937 m. vasario mėn. lankėsi Lietuvoje, kartu su jį lydinčiais karininkais dalyvavo Vasario 16-osios minėjime Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, vasario 17 d. lankėsi muziejuje ir pasirašė garbės svečių knygoje.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro generolo Stasio Dirmanto, Prancūzijos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Lietuvoje Žoržo Fernando Šarlio Dulongo, Lietuvos kariuomenės vadų, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus Napoleono skyriaus, skirto jo žygio per Lietuvą 125-osioms metinėms paminėti, atidarymo iškilmių dalyvių parašai garbės svečių knygoje.

1937 m. gruodžio 20 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, prancūzų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 139.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos 10-ųjų metinių minėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Prie stalo sėdi  iš kairės: 1. ltn. Klemensas Damašius, 2. A. Latvėnas, 3. plk. Juozas Šarauskas, 5. plk. Kazys Škirpa, 6. gen. Andrius Bulota, 7. Jonas Šliūpas, 8. Prancūzijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lietuvoje Žoržas Fernandas Šarlis Dulongas, 9. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras gen. Stasys Dirmantas, 10. plk. ltn. Petras Gužas, 11. Julius Indrišiūnas, 12. Latvijos karo atašė Lietuvoje plk. ltn. Viktoras Deglavas, 13. gen. Kazys Navakas, 14. inžinierius Skulte, 15. Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Pranas Saladžius, 16. kpt. Stanaitis, 17. prof. Liudas Vailionis, 18. Mečislovas Kviklys. Kaunas. 1937 m. birželio 20 d.

Nuotraukos autorius A. Šulcas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-00261.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Stasio Dirmanto, užsienio valstybių karo atašė Lietuvai, kitų Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 20-ųjų metinių minėjimo dalyvių parašai Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygoje.

1938 m. vasario 16 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, anglų, estų, italų, prancūzų, švedų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 139.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiosios salės ekspozicija.

Kaunas. [1936–1940 m.]

Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa-15725.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Latvijos kariuomenės Rygos įgulos liktinių puskarininkių choro ir 4-ojo Valmieros pėstininkų pulko orkestro narių, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1938 m. gegužės 28 d. – birželio 4 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas latvių, anglų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 140.

1938 m. gegužės 28 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje lankėsi Rygos įgulos liktinių puskarininkių choro ir 4-ojo Valmieros pėstininkų pulko orkestro nariai. Juos  ekskursijoje lydėjo muziejaus viršininkas gen. ltn. Vladas Nagevičius, Latvijos diplomatai, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Stasys Raštikis su žmona, kiti Lietuvos karininkai su šeimomis.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Latvijos kariuomenės Rygos įgulos liktinių puskarininkių choro ir 4-ojo Valmieros pėstininkų pulko orkestro nariai Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Kaunas. 1938 m. gegužės 28 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-06276.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

JAV nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Lietuvoje Ouveno J. C. Noremo įrašas Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygoje JAV Nepriklausomybės dienos minėjimo muziejuje proga.

1938 m. liepos 4 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas anglų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 141.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

JAV nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lietuvoje Ouvenas J. C. Noremas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, ant Nežinomo kareivio kapo pasodinus iš JAV atsiųstas rožes.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininkas gen. ltn. Vladas Nagevičius, 3. O. J. C. Noremas, 4. diplomatas Valdemaras Vytautas Čarneckis. Kaunas. [1934 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-08793.

1934 m. lapkričio 23 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ papėdėje iškilmingai perlaidojus Nežinomo kareivio, žuvusio Lietuvos Nepriklausomybės kovose, palaikus, JAV nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lietuvoje O. J. C. Noremas atsiųsdino iš JAV nuo Prezidento Džordžo Vašingtono kapo Mount Vernone, Virdžinijos valstijoje vijoklines rožes, kuriomis buvo apsodintas Nežinomo kareivio kapas. 1940 m. gegužės 16 d. O. J. C. Noremas  Karo muziejaus sodelyje pasodino iš Mount Vernono atvežtą gebenę. Taip tęsta JAV Raudonojo kryžiaus misijos Baltijos šalyse atstovo plk.  Edvardo V. Rajeno 1922 m. rugsėjo 23 d. pradėta kurti tradicija Karo muziejaus sodelyje, prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pasodinti Mont Vernone išaugintas gėles ir taip pagerbti už Lietuvos laisvę žuvusius karius.

Nežinomo kareivio palaikai atvežti iš Nepriklausomybės kovose su Raudonąja armija Latvijoje, Ilūkstės apylinkėse žuvusių lietuvių karių palaidojimo vietos Červonkos kaime.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos, Ministro Pirmininko Vlado Mirono, XIX Vyriausybės ministrų, užsienio valstybių karo atašė Lietuvai, kitų Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 21-ųjų metinių minėjimo dalyvių parašai Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygoje.

1939 m. vasario 16 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, prancūzų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 147.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos, Vytauto Didžiojo komiteto pirmininko, švietimo ministro Leono Bistro, Vytauto Didžiojo komiteto narių, Lietuvos kariuomenės vadų, Vilniaus lietuvių spaudos darbuotojų, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1939 m. gegužės 17 d. – birželio 11 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, latvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 149–150.

1939 m. gegužės 17 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko paskutinis Vytauto Didžiojo komiteto posėdis, paskelbęs apie komiteto likvidavimą įamžinus Vytauto Didžiojo atminimą ir pastačius Vytauto Didžiojo karo muziejų – „amžiną paminklą, kuriame kaupiami meno ir mokslo turtai“. Komitetas perdavė muziejui saugoti Vytauto Didžiojo portretą, 1930 m. keliavusį po Lietuvą. Po posėdžio komiteto nariai pasirašė muziejaus garbės svečių knygoje.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujųjų ginklų skyriaus ekspozicija.

Kaunas. 1937 m.

Fotografas Juozas Timukas.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, N-614.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus „Lituanicos“ skyriaus ekspozicija, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą lėktuvu „Lituanica“ įamžinti. Kaunas. 1937 m.

Fotografas Juozas Timukas.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, N-601.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos 1-osios laidos 20-ųjų metinių minėjimo dalyvių, Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos karininkų, Lenkijos vartotojų kooperatyvų sąjungos narių, Lietuvių katalikų jaunimo federacijos „Pavasaris“ vadovų, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1939 m. liepos 6 d. – spalio 15 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių, lenkų, anglų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 151–152.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos karininkai ir diplomatai renginyje Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Tribūnoje kalba gen. Stasys Dirmantas. Kairėje pusėje pirmas iš dešinės : Lietuvos kariuomenės vadas gen. Stasys Raštikis. Dešinėje pusėje pirmoje eilėje viduryje: gen. Jonas Černius. Kaunas. [1937 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20402.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos Steigiamojo Seimo atidarymo 20-ųjų metinių minėjimo dalyvių parašai Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų knygoje.

1940 m. gegužės 26 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 154.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiosios salės kapela.

Kaunas. 1939 m. 

Fotografas Juozas Timukas.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, N-1028.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

SSRS sudarytos marionetinės Liaudies vyriausybės ministrų parašai, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininko gen. Vlado Nagevičiaus įrašas apie atsisveikinimą su muziejumi, Liaudies seimo narių parašai muziejaus garbės svečių knygoje.

1940 m. birželio 26 d., liepos 21 d. 

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 156.

Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, SSRS sudaryta marionetinė Liaudies vyriausybė mėgino sudaryti regimybę, kad tęsia Nepriklausomos Lietuvos vyriausybių tradiciją, todėl 1940 m. birželio 26 d. padėjo vainikus prie Nežinomo kareivio kapo, apsilankė Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir pasirašė garbės svečių knygoje.

Einančio Lietuvos Respublikos prezidento pareigas Justo Paleckio aktu ir įsakymu kariuomenei 1940 m. birželio 25 d. gen. ltn. Vladas Nagevičius buvo atleistas iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininko pareigų, o laikinai eiti muziejaus viršininko pareigas paskirtas plk. Juozas Šarauskas.

1940 m. liepos 25 d. muziejus pavadintas Karo muziejumi, rugsėjo 15 d. – Kariškai istoriniu muziejumi.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Kariškai istorinis muziejus.

1940 m. lapkričio 7 d.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa-10945.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Einančio Respublikos Prezidento pareigas Justo Paleckio, Raudonosios armijos karininkų, kitų Kariškai istorinio muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1940 m. rugpjūčio 15 d. – spalio 20 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 157–158.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Kariškai istorinio muziejaus viršininko pulkininko Juozo Šarausko įrašas garbės svečių knygoje apie eitas muziejaus viršininko pareigas.

1941 m. vasario 10 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 137.

Įrašas įterptas tarp 1937 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašų.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas pulkininkas Juozas Šarauskas (antras iš kairės).

1934 m. gegužės 6 d.

Nuotraukos autorius Z. Grincevičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-16407.

Juozas Šarauskas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) vidaus kalėjime Vilniuje. [1941 m. balandžio 30 d.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-8882, l. 42-2.

J. Šarauskas (1894–1941), Lietuvos Nepriklausomybės 1918–1920 m. kovų, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo darbuotojas (1922–1940 m.), Karo muziejaus konservatorius (1926–1928 m.), Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas (1930–1935 m.), Skautų brolijos vadas (1935–1940 m.), laikinai einantis Karo muziejaus viršininko (1940 m. birželio 25 d.  – rugpjūčio 14 d.), Kariškai istorinio muziejaus direktoriaus (1940 m. rugpjūčio 15 d. – gruodžio 11 d.) pareigas. Lietuvos SSR NKGB 1941 m. balandžio 26 d. suimtas, apkaltintas antisovietine veikla. Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, kartu su kitais kaliniais evakuotas į SSRS gilumą, 1941 m. birželio 26 d. sušaudytas netoli Červenės (Baltarusijos SSR).

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos laikinosios vyriausybės ministrų, Lietuvių aktyvistų fronto narių, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1941 m. rugpjūčio 5–28 d. 

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 166–167.

Vokietijos okupacinei valdžiai Lietuvoje 1941 m. rugpjūčio 5 d. sustabdžius 1941 m. birželio 23 d. sudarytos Lietuvos laikinosios vyriausybės veiklą, jos nariai padėjo vainiką ant Nežinomo kareivio kapo, aplankė Vytauto Didžiojo karo muziejų ir pasirašė garbės svečių knygoje.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Buvusių Liaudies vyriausybės ir Liaudies seimo narių susirinkimo rezoliucija.

1942 m. rugpjūčio 30 d.  

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 174.

1942 m. rugpjūčio 30 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko buvusių Liaudies vyriausybės ir Liaudies seimo narių susirinkimas, kuriame dalyvavo Vincas Krėvė-Mickevičius, Jurgis Glušauskas, Antanas Garmus, Pranas Mickus, Liudas Dovydėnas, Henrikas Kačinskas, Romualdas Juknevičius, Stasė Vaineikienė, Vladas Biržietis ir Petrė Milančiūtė. Susirinkimas priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė Sovietų Sąjungos 1940 m. įvykdytą Lietuvos okupaciją ir aneksiją, lietuvių tautos valios suklastojimą Liaudies seime. Rezoliucijos tekstas buvo įrašytas į muziejaus garbės svečių knygą.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Mykolas Biržiška skaito Lietuvių konferencijos rezoliuciją.

Kaunas. 1943 m. balandžio 5 d.

Nuotraukos autorius A. Naruševičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-12802.

1943 m. balandžio 5 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko Lietuvių konferencija, kurioje dalyvavo 91 atstovas iš Vokietijos okupuotos Lietuvos. Konferencijoje priimtos 3 rezoliucijos, kuriose paskelbtas  lietuvių tautos pasiryžimas kovoti dėl laisvės, priešintis artėjančiai sovietinei okupacijai, pasisakyta prieš mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę ir SS legioną.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Lietuvos generalinės srities pirmojo generalinio tarėjo Petro Kubiliūno, Vietines rinktinės vado Povilo Plechavičiaus, lietuvių savivaldos įstaigų vadovų, kitų asmenų, dalyvavusių žuvusių kovose už Lietuvos laisvę pagerbimo iškilmėse Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo metinių proga, parašai Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygoje.

1944 m. vasario 16 d.  

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 185–186.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Masinių trėmimų iš Lietuvos 1941 m. birželio 14–22 d. metinių minėjimo dalyvių, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1944 m. birželio 6–14 d.

Originalas. Rankraštis. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 187.

„MŪSŲ TAUTOS ŠVENTYKLOJ ATSILANKIUS“. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS GARBĖS SVEČIŲ KNYGA (LYA)

Raudonosios armijos Kauno karo komendanto, Prancūzijos eskadrilės „Normandija-Nemunas“ vado papulk. Pjero Pujado, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai garbės svečių knygoje.

1944 m. rugpjūčio 13–15 d. 

Originalas. Rankraštis. Dokumentas rusų, prancūzų, lietuvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500, l. 188.

Lt En