Galerijos
Albumai
MOTERYS LIETUVOS PARTIZANINIAME KARE 1944-1953 M. (LYA)

Lietuvos laisvės armijos karo lauko teismo nuostatai.

Ne vėliau kaip 1946 m. birželio 28 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 4, l. 1.

MOTERYS LIETUVOS PARTIZANINIAME KARE 1944-1953 M. (LYA)

Eilėraštis „Parsiduodančiai mergaitei“.

1948 m. sausio 6 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43270/3, PPB, l. 25, 50, 51.

Eilėraštis surašytas sąsiuvinyje „Partizanų dainos. 1945-1948 m.“, kurį surašė V. Strazdelis. Sąsiuvinį Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Rokiškio aps. skyriaus darbuotojai 1949 m. paėmė atliekant kratą partizanų ryšininkų Donatos ir Antano Petronių namuose Utenos aps., Užpalių vls., Vygėlių k.

MOTERYS LIETUVOS PARTIZANINIAME KARE 1944-1953 M. (LYA)

Alytaus apskrities Miroslavo valsčiaus stribės Anelė Černiauskaitė (g. 1931 m.) ir Ona Butelevičiūtė-Galinienė (g. 1929 m.).

[1947–1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. b/n-1, b. 90, l. 17-20.

MOTERYS LIETUVOS PARTIZANINIAME KARE 1944-1953 M. (LYA)

Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės štabo pranešimas Prisikėlimo apygardos štabui apie saugumo agentės Janinos Juodytės veiklą ir jos 1948 m. rugsėjo 28 d. kvotos duomenys.

Ne anksčiau kaip 1949 m. vasario 28 d.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-5, ap. 9, b.7, l. 32, 32 atv., 31, 31 atv.

MOTERYS LIETUVOS PARTIZANINIAME KARE 1944-1953 M. (LYA)

Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės dokumentai apie Garliavos vls. gyventojos Anelės Butkevičienės išdavikišką elgesį ir jos nubaudimą mirties bausme sušaudant.

1949–1950 m.

Mikrofilmuotos kopijos. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-12, ap. 1, rit. Nr. 3.

MOTERYS LIETUVOS PARTIZANINIAME KARE 1944-1953 M. (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Prezidiumo nario Leonardo Grigonio-Užpalio ir Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Alytės būrio partizanų palaikai.

Iš kairės: 1. Leonardas Grigonis-Užpalis, 2. Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Alytės būrio vado pavaduotojas Juozas Tomkus-Audra, Gabrys, 3. L. Grigonio-Užpalio adjutantas Vytautas Kuzmickas-Sakalas, 4. Alytės būrio vadas Aleksas Meškauskas-Alytė, Montė, Paulius, 5. partizanas Banga (slapyvardis). Ne anksčiau kaip 1950 m. liepos 22 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 25548/3, l. 273.

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities valdybos čekistinė-karinė grupė 1950 m. liepos 22 d. Ariogalos r., Macinkiškių k., Daugėliškių miške surado L. Grigonio-Užpalio slėptuvę, kurioje buvo 6 partizanai. Partizanams pasiūlius pasiduoti, jie ėmė šaudyti. Operacijos metu žuvo 5 partizanai, Juozas Zinius-Nemunėlis buvo suimtas gyvas.  

L. Grigonio-Užpalio slėptuvę išdavė vyriausiosios vadovybės ryšių įgaliotinė Marytė Pranevičiūtė-Vėtra, Vaiva (g. 1925 m.), palaikiusi ryšį tarp Prisikėlimo apygardos ir Pietų Lietuvos srities. 1950 m. birželio 7 d. ji buvo sulaikyta Lietuvos SSR MGB Kauno srities valdybos. Atsižvelgiant į jos duotus parodymus apie L. Grigonio-Užpalio slėptuvę, baudžiamoji byla 1950 m. liepos 29 d. nutraukta. M. Pranevičiūtė, manydama, kad A. Ramanauskas-Vanagas įtaria ją išdavyste, prisipažino jam apie bendradarbiavimą su MGB organais ir išduotus partizanus. Karo lauko teismo sprendimu N. Pranevičiūtė buvo nuteista mirties bausme ir pakarta miške.

MOTERYS LIETUVOS PARTIZANINIAME KARE 1944-1953 M. (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago informacija apie LLKS ryšių įgaliotinės Marytės Pranevičiūtės-Vėtros, Vaivos, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijai (MGB) organams išdavusios LLKS Tarybos Prezidiumo nario Leonardo Grigonio-Užpalio slėptuvę, nubaudimą mirties bausme pakariant.

1950 m. rugsėjo 10 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 10, l. 23.

MOTERYS LIETUVOS PARTIZANINIAME KARE 1944-1953 M. (LYA)

Janinos Armonaitės palaikai.

1952 m. vasario 22 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-18891, t. 10, l. 50.

J. Armonaitė (g. 1922 m.) už ryšius su saugumu 1952 m. vasario mėn. buvo nušauta Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Jaunučio kuopos partizano Antano Antanavičiaus-Jogos. Jos palaikai surasti Raseinių r. Ramonų k. po Šlynos upelio tiltu. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Raseinių r. skyriui gavus informaciją, kad J. Armonaitė palaiko ryšius su partizanais, ji buvo apklausta kaip liudininkė, davė parodymus apie partizanų rėmėjus, sutiko vykdyti MGB užduotis išaiškinant partizanų slapstymosi vietas, „oficialiai kaip agentė nebuvo verbuojama“. J. Armonaitės brolis Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanas Antanas Armonas-Arvydas, Zubrys žuvo 1952 m.

Lt En