1945 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41897/3, l. 123-6.

N. Nausėdaitė (1924–2004) iki suėmimo 1947 m. kovo 9 d. gyveno nelegaliai. Palaikė ryšius su Jonu Žemaičiu, Petru Bartkum, Juozu Lukša ir kitais partizanų vadais, sugebėjo Kęstučio apygardos partizanams laiku pranešti žinią, kad J. Markulis-Erelis yra saugumo agentas, padėjo J. Žemaičio-Vytauto sūnui Laimučiui surasti globėją. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1947 m. nuteista 10 m. pataisos darbų lagerio. 1955 m. paleista iš Steplago. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu N. Nausėdaitė 1998 m. buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2002 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Pirmoje fotonuotraukoje iš dešinės: 1. Jonas Dambrauskas-Siaubas, 2. būrio vado pavaduotojas Stasys Legatavičius-Aušra, 3. grandies vadas Jonas Dulius-Klevas, 4. grandies vadas Vaclovas Budrevičius-Lietus, 5. ryšininkas Petras Blažonis. 1946 m. rugsėjo 1 d.

Antroje fotonuotraukoje ryšininkė Monika Blažonaitė (g. 1929 m.). 1946 m. rugsėjo 1 d.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 1735, l. 73-1, 73-4.

Partizanus 1946 m. rugsėjo 1 d. Trakų aps., Onuškio vls. Grendavės k. ryšininko Petro Blažonio ūkyje nukovė Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) agentų smogikų spec. grupės nariai, apsimetę Didžiosios Kovos apygardos partizanais.

Iš kairės: 1. Elena Neniškaitė (pažymėta Nr. 5). Iš dešinės: 1. Ąžuolo būrio vadas Juozas Kemeklis-Rokas (žuvo 1951 m.). Utenos aps. Užpalių vls., Vygėlių k. 1947 m.

  Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43270/3, PPB, l. 132-2.

Partizanai valgo E. Neniškaitės ir Donatos Petronytės-Čigonaitės atneštą maistą. E. Neniškaitė 1945 m. saugumo buvo sulaikyta, bet iš areštinės pabėgo. Gyvendama ryšininkų Donatos ir Antano Petronių namuose rėmė partizanus. 1949 m. buvo suimta ir Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nuteista 10 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. paleista iš Karlago.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Donata Petronytė-Čigonaitė, 4. Anelė Tursaitė. Antroje eilėje iš kairės: 2. Stefa Tursaitė-Žibutė, 3. rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas. Utenos aps., Užpalių vls., Vygėlių k. 1949 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43270/3, PPB, l. 132-3.

D. Petronytė-Čigonaitė ir S. Tursaitė-Žibutė buvo suimtos 1949 m. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nuteistos 10 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. paleistos iš lagerių Komijos ASSR ir Kazachijos SSR.

Kauno aps., Garliavos vls., Kampiškių k. 1948 m. sausio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 25600/3, l. 196-24.

J. Račyla-Kardas buvo pašarvotas partizanų rėmėjos Onos Kalvaitienės ūkyje. Karstą velioniui pagamino ir slapta Kauno aps., Garliavos vls., Digrių k. kapinėse jį palaidojo ryšininkė Izabelė Kalvaitytė-Saulutė su savo seserimis, broliais bei kitais partizanais.

Stovi kuopos vadas Povilas Pečiulaitis-Lakštingala. Kauno aps., Garliavos vls., Kampiškių k. 1948 m. vasario mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 25600/3, l. 196-27.

Partizanas Aras buvo pašarvotas partizanų rėmėjos Onos Kalvaitienės ūkyje, slapta palaidotas Kauno aps., Garliavos vls., Digrių k. kapinėse. Už partizanų rėmimą, jų laidotuvių organizavimą buvo suimtos ir nuteistos partizanų ryšininkės seserys Izabelė, Agota, Marcelė, Albina Kalvaitytės. Lageriuose jos kalėjo iki 1956 m. Jų broliai partizanai Stasys ir Antanas Kalvaičiai žuvo 1950 m.

Stovi partizanų ryšininkė Agota Kalvaitytė. Kauno aps., Garliavos vls., Digrių k. 1948 m. vasario mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 25600/3, l. 196-32

Ne vėliau kaip 1948 m. rugpjūčio mėn.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 38960/3, t. 5, l. 341-9, 341-13.

Emilija Urbelytė (g. 1925 m.) nuo 1945 m. su šeima rėmė partizanus. Tėvai, brolis ir sesuo 1948 m gegužės mėn. ištremti, ūkis konfiskuotas ir perduotas kolūkiui. E. Urbelytė nuo tremties pasislėpė, apsigyveno Kaune, dirbo knygyne pardavėja, toliau palaikė ryšius su pogrindžiu. 1950 m. suimta ir Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nuteista 10 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. paleista iš Ozerlago, ištremta į Taišeto r., Irkutsko sr.

Fotonuotraukos rastos pas K. Lukaševičių-Vakarėlį, nužudytą 1948 m. rugpjūčio 12 d. Kėdainių aps., Surviliškio vls., Užupės k. vykusios karinės-čekistinės operacijos metu.

1948 m. lapkričio 5 d.

Fotonuotrauka.

 LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43604/3, t. 2, l. 219.

V. Kleiza-Sakalas buvo sunkiai sužeistas saugumui bandant jį sulaikyti Kaune, tačiau jam pavyko pabėgti. Kauno „Raudonojo kryžiaus“ klinikinės ligoninės darbuotojos Michalina ir Albina Grinevičiūtės suteikė jam medicininę pagalbą, pervežė į Elžbietos Mikalauskienės namus Kaune, kur 1948 m. spalio 31 d. jis mirė. E. Mikalauskienė palaikus, iki kol juos pasiims partizanai, paslėpė daržinėje. Saugumui 1948 m. lapkričio 5 d. atliekant kratą E. Mikalauskienės namuose, palaikai buvo rasti. E. Mikalauskienė, jos dukra Aldona ir sūnus Algimantas Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1949 m. nuteisti 10 m. pataisos darbų lagerio. E. Mikalauskienė 1951 m. mirė Dubravlage.

Iš dešinės: 1.  rinktinės štabo sekretorė ir ryšininkė Marcelė Pupiūtė-Danguolė (pažymėta Nr. 1), 2-3. Klimanskių dukros (pažymėtos Nr. 4, 5), 3. rėmėjai Vincas Klimanskis-Perkūnas (pažymėtas Nr. 3) ir 4. Marija Klimanskienė (pažymėta Nr. 4). Kauno aps., Veiverių vls., Girininkų II k. Ne vėliau kaip 1949 m. vasario 25 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43826/3, t. 3, l. 228-3.

M. Pupiūtė (g. 1928 m.) su tėvais, broliais ir seserim už partizanų rėmimą 1947 m. buvo ištremta į Tiumenės sritį. 1948 m. iš tremties pabėgo ir grįžo į Lietuvą, palaikė ryšius su Birutės rinktinės vadu Stasiu Jalovecku-Mindaugu ir kitais partizanais. Du kartus saugumo buvo sulaikyta su fiktyviais dokumentais, bet pabėgo. 1949 m. vasario 25 d. suimta. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nuteista 10 m pataisos darbų lagerio. 1956 m. paleista iš Steplago ir ištremta į Džezkazgano m., Kazachijos SSR. Klimanskių namuose įrengtoje slėptuvėje 1949 m. vasario 28 d. karinės-čekistinės operacijos metu žuvo Birutės rinktinės vadas S. Jaloveckas-Mindaugas, rinktinės štabo nariai Andrius Naudžius-Beržas, Bronius Naudžius-Žiemys, Jonas Skučas-Kęstutis, Slampa (slap.).

Kaunas. 1949 m. balandžio 26 d.

Fotonuotrauka. Tekstas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 14022/3, SB, l. 157-34.

Herbus S. Mažeikaitei padovanojo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas Petras Burinskas-Tetervinas (žuvo 1949 m.). Už ryšius su partizanais S. Mažeikaitė buvo suimta ir Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo nuteista kalėti pataisos darbų lageryje. 1956 m. paleista iš Steplago.

Iš kairės: 1.  Petras Burinskas-Tetervinas, 2. ryšininkė Agnietė Mažeikaitė, 3. Algimantas Gumauskas-Balandis. Marijampolės aps., Gudelių vls., Skirptiškės k. 1949 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 822, l. 77-4.

A. Mažeikaitė (g. 1932 m.) ryšius su partizanais palaikė nuo 1946 m., slėpė juos savo namuose, informuodavo apie kariuomenės ir saugumiečių judėjimą, spausdino partizanų lapelius, dainas. 1951 m. buvo suimta, Valstybės saugumo ministerijos (MGB) kariuomenės Karo tribunolo nuteista 10 m. pataisos darbų lagerio. 1954 m. paleista iš Pečiorlago. Už ryšius su partizanais 1949 m. buvo suimtos jos motina Marija Mažeikienė ir seserys Stasė Mažeikaitė, Ona Kriaunavičienė. P. Burinskas-Tetervinas  nenorėdamas pasiduoti, 1949 m. susisprogdino slėptuvėje, kuri buvo įrengta tame pačiame name, prie kurio daryta ši fotonuotrauka.

Iš kairės: 1. rėmėjas Vacys Pupkevičius, 2. rėmėja Petrusevičienė, 3. rėmėja Vladislava Pupkevičiūtė, 4. partizanas Jonas Pupkevičius-Dėdė (žuvo 1951 m.), 5. partizanas Stasys Žukauskas-Lapas (žuvo 1952 m.). Kėdainių aps., Šėtos vls., Biliuškių miškas. 1949 m. gegužės mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42402/3, l. 236-6.

V. Pupkevičiūtė (g. 1929 m.), kartu su tėvu Petru Pupkevičium, broliu Vaciu ir seserim Aniceta rėmė partizanus, kurių būryje buvo jos broliai Jonas (žuvo 1951 m.) ir Kostas (žuvo 1946 m.). 1949 m. suimta kartu su tėvu, seserimi ir broliu Vaciu. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nuteista 10 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. paleista iš Karlago.

Iš kairės: 1. partizanas Vytautas Zakaras-Povas (žuvo 1956 m.), 2. rėmėja Aniceta Pupkevičiūtė, 3. rėmėjas Petras Pupkevičius. Ukmergės aps., Panoterių vls. 1949 m. birželio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42402/3, l. 236-8.

A. Pupkevičiūtė (g. 1928 m.), kartu su tėvu Petru Pupkevičium, broliu Vaciu ir seserim Vladislava, rėmė partizanus, kurių būryje buvo jos broliai Jonas (žuvo 1951 m.) ir Kostas (žuvo 1946 m.). 1949 m. suimta kartu su tėvu, seserimi ir broliu Vaciu. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nuteista 10 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. paleista iš Dubravlago.

Iš kairės: 2. ryšininkas Viktoras Tarutis, 4. rėmėja Ona Tarutienė, 5. Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas, 5. ryšininkė Salomėja Vaičiukėnienė-Salemutė. Panevėžio aps., Vadoklių vls., Kieliūgalos k. 1949 m. birželio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41213/3, PPB, l. 9

O. Tarutienė ir S. Vaičiukėnienė, po partizanų ryšininkų – sūnaus V. Taručio ir vyro Mykolo Vaičiukėno – suėmimo, nuo 1949 m. pradėjo slapstytis. A. Smetona-Žygaudas padėjo joms gauti pasus svetimomis pavardėmis. 1951 m. abi buvo suimtos. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nuteistos 10 m. pataisos darbų lagerio. O. Tarutienė 1955 m. paleista iš Vorkutlago. S. Vaičiukėnienė 1956 m. paleista iš Siblago. Už ryšius su partizanais taip pat buvo suimti O. Tarutienės sūnus Edvardas, dukra Elena. Dukra Bronė, Vyčio apygardos štabo sekretorė, žuvo 1950 m. karinės-čekistinės operacijos metu.

Kauno aps., Zapyškio vls. 1949 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 18908/3, l. 82-13.

E.Vitkauskienė (g. 1923 m.) buvo suimta 1951 m. ir Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nuteista 10 m. pataisos darbų lagerio, kalėjo Beregovoj lageryje. 1956 m. paleista iš lagerio. V. Vitkauskas-Saidokas 1951 m. žuvo kartu su Pranu Basčiu-Dūmu, Pranu Rudnicku-Uosiu, Jonu Račiukaičiu ir neatpažintu partizanu, Šakių r., Endrikių k.

Kazlų Rūdos r., Ardzijauskų k. 1950 m. rugpjūčio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14242, t. 2, l. 168-4.

Anelė Birutė Laurinaitytė-Mažytė, Nijolė (g. 1934 m.) buvo Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko, Karijoto ryšininkė. 1950 m. suimta ir Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nuteista 7 m. pataisos darbų lagerio. 1954 m. paleista iš Dubravlago. Tėvai Adelė ir Petras Laurinaičiai, sesuo ir brolis nuteisti už ryšius su partizanais. Pr. Bastys-Dūmas žuvo 1951 m.

1950 m. rugpjūčio 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14242, SB, l. 214-6.

Iš kairės: 1. Tauro apygardos štabo ryšininkė Marcelė Šalčiūtė-Zosė (g. 1923 m.), 2. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas (žuvo 1951 m.), 3. Ižganaitytė Kazė, 4. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas [Juozas Jankauskas]-Demonas, 5. ryšininkė Anelė Birutė Laurinaitytė- Mažytė, Nijolė (g. 1934 m.). Kazlų Rūdos r., Ardzijauskų k. 1950 m. rugsėjo 17 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14242, t. 2, l. 168-1.

M. Šalčiūtė-Zosė ir A. B. Laurinaitytė-Nijolė buvo suimtos 1950 m. ir nuteistos kalėti pataisos darbų lageryje.

1950 m.

Piešiniai. Tekstai lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 38958/3, t. 2, l. 312-40, 313-19.

E. Tarutytė (g. 1925 m.) nuo 1949 m. gyveno nelegaliai, turėjo pasą svetima pavarde. 1951 m. buvo suimta kartu su motina, partizanų rėmėja Ona Tarutiene. Atliekant kratą buvo paimti piešiniai ir atvirukas, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos kaip įkalčiai. E. Tarutytė Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nuteista 10 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. paleista iš lagerio Kazachijos SSR, ištremta į Vorkutos m., Komijos ASSR.

Ne vėliau kaip 1951 m. rugpjūčio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 19973/3, t. 4, l. 74-1.

M. Baliukonytė (g. 1932 m.) buvo suimta 1951 m. Valstybės saugumo ministerijos (MGB) kariuomenės Karo tribunolo 1952 m. nuteista 10 m. pataisos darbų lagerio už tai, kad du kartus susitiko su broliu bei kitais partizanais ir nepranešė apie tai sovietų valdžios organams. 1954 m. paleista iš Vorkutlago. Brolis Aras žuvo, tėvai su 4 vaikais 1951 m. buvo ištremti.

1951 m. rugpjūčio 15 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 20330/3, t. 3, l. 472-8.

Ginklai, partizanų apranga, radijo imtuvas „Rodina“ priklausė partizanams Juozui Matuliui-Barzdai ir Mykolui Zarankai-Paparčiui.  Z. Juknevičienė su sūnumi Petru Juknevičium ir dukra Jane Juknevičiūte už partizanų rėmimą buvo nuteisti kalėti pataisos darbu lageriuose.  

1952 m.

Spaudinys. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 67, 67 atv.

1951 m. birželio 30 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 26514/3, t. 2, l. 546-8.

1952 m. balandžio 15 d.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 26514/3, t. 2, l. 546-4, 546-6.

Ne vėliau kaip 1952 m. balandžio 20 d.   

Fotonuotrauka. Tekstas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1,ap. 58, b. 26514/3, t. 2, l. 545-10, 545-10 atv.

Šią fotonuotrauką Juozas Paliūnas-Rytas padovanojo partizanų rėmėjai Elenai Birutei Tvarijonaitei-Žibuoklei. Kitoje fotonuotraukos pusėje yra įrašas: „Žibuoklei, Tau stebint švenčiu septynių metų partizanavimo sukaktį. 1952 m. balandžio 20 d. Rytas“. J. Paliūnas-Rytas žuvo 1952 m. spalio 1 d. karinės-čekistinės operacijos metu Dotnuvos r., Padotnuvio k. Stasės Krutkienės (Viktorijos Tvarijonienės-Motulės sesers) ūkyje saugumui aptikus slėptuvę. Nenorėdamas pasiduoti gyvas, jis nusišovė.

1952 m. spalio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 26514/3, t. 1, l. 133-1, 225-1.

V. Tvarijonienės (g. 1908 m.), Ipolito Tvarijono ir jų dukters E. Tvarijonaitės (g. 1934 m.) ūkyje Šeduvos r., Devynduonių k. įrengtoje požeminėje slėptuvėje 1951–1952 m. slapstėsi Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Prezidiumo narys Juozas Šibaila-Merainis ir kiti partizanai. E. Tvarijonaitė spausdino Prisikėlimo apygardos laikraštį „Prisikėlimo ugnis“. MGB kariuomenės Karo tribunolo 1952 m. Tvarijonai nuteisti 25 m. pataisos darbų lagerio, vėliau bausmė sumažinta. V. Tvarijonienė 1960 m. paleista iš Ozerlago. E. Tvarijonaitė 1956 m. paleista iš Siblago.

1952 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 26514/3, t. 2, l. 551-2.

Bidonai su dokumentais buvo užkasti Šeduvos r., Devynduonių k. partizanų rėmėjų Ipolito ir Viktorijos Tvarijonų darže.

1952 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 26514/3, t. 2, l. 551-3.

Daiktai buvo rasti slėptuvėje atliekant kratą partizanų rėmėjų Ipolito ir Viktorijos Tvarijonų ūkyje Šeduvos r., Devynduonių k.

1952 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 26514/3, t. 2, l. 551-4.

Daiktai buvo rasti slėptuvėje atliekant kratą partizanų rėmėjų Ipolito ir Viktorijos Tvarijonų ūkyje Šeduvos r., Devynduonių k.

1952 m. spalio mėn.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16828, t. 1, l. 143-2, 10-2.

S. Krutkienės ūkyje, tvarte įrengtoje slėptuvėje nuo 1951 m. rugsėjo mėn. slapstėsi Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas ir kiti partizanai. Lietuvos SSR MGB Dotnuvos r. skyriaus surengtos karinės čekistinės operacijos metu slėptuvė buvo surasta, J. Paliūnas-Rytas žuvo (nusišovė). MGB kariuomenės Karo tribunolo S. Krutkienė su dukra Z. Krutkytė buvo nuteistos, iki 1956 m. kalėjo Siblage ir Viatlage.

Ne anksčiau kaip 1952 m. spalio 1 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16828, t. 1, l. 238.

J. Paliūnas-Rytas nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė 1952 m. spalio 1 d. karinės-čekistinės operacijos metu Dotnuvos r., Padotnuvio k. Stasės Krutkienės ūkyje saugumui aptikus slėptuvę.