Parodos
Albumai
„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

PRATARMĖ

VIRTUALI PARODA, SKIRTA PASIPRIEŠINIMO SOVIETŲ OKUPACINIAM REŽIMUI DALYVIO ALGIMANTO ANDREIKOS 70-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

Algimantas Andreika (1973 m. patėvio pavardę Bauža pakeitė į motinos brolio pavardę) gimė 1950 m. birželio 11 d. Klaipėdoje. Dar mokydamasis mokykloje pradėjo atvirai reikšti antisovietines pažiūras: suplėšė pionierišką kaklaraištį, nesislapstydamas priėmė pirmąją Komuniją. Jo paties žodžiais „kas yra stribas, komunistas, miško brolis“ suprato vaikystėje, iš tremties grįžus seneliams.

Tarnaudamas sovietinėje armijoje patyrė sunkią stuburo traumą ir iš privalomosios karinės tarnybos buvo atleistas anksčiau laiko. Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) iškeltoje  baudžiamojoje byloje esančiuose tardymo protokoluose užfiksuota, kad susižalojo krisdamas nuo skersinio per fizines pratybas, tačiau A. Andreika tvirtino, kad buvo suspardytas kategoriškai atsisakius stoti į komjaunimą.

1974 m. vasarą už Romo Kalantos susideginimo minėjimo organizavimą A. Andreikai buvo skirta 10 parų administracinio arešto, jis buvo KGB įspėtas. Tačiau nepaisydamas įspėjimo, toliau skleidė antisovietinę agitaciją, tarp pažįstamų platino pogrindinę antisovietinę spaudą: periodinius leidinius „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, „Aušra“, Rusijos disidentų leistą leidinį „Chronika tekuščich sobytij“ (liet. „Einamųjų įvykių kronika“), savilaidos būdu išleistus A. Solženicyno ir kitų komunistinį režimą kritikavusių autorių kūrinius, kitą draudžiamą literatūrą.

1975 m. A. Andreika parašė ir išplatino „Kreipimąsi į estų, latvių ir lietuvių tautas“, 1979 m. pasirašė ir platino kolektyvinį protestą Jungtinėms Tautoms dėl Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko suėmimo. Neapsikęsdamas nuolat patiriamo persekiojimo, pavargęs nuo materialinių nepriteklių, ne vienerius metus trukusių kovų raštais bei skundais su sovietiniais funkcionieriais dėl geresnių gyvenimo sąlygų, 1980 m. liepos 21 d. A Andreika paskelbė pareiškimą SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui Leonidui Brežnevui, kuriame detaliai išdėstęs  priežastis, atsisakė Sovietų Sąjungos pilietybės bei sarkastiškai pareikalavo jam ir jo šeimai sudaryti palankias  sąlygas emigruoti į bet kurią „supuvusią vakarų pasaulio valstybę“.

„Mes esame gimę laisvais žmonėmis, ‒ rašė A. Andreika pareiškime, ‒ todėl remdamiesi šia Dievo ir gamtos suteikta teise, Jums pranešame, kad penkmečių vergais-baudžiauninkais pavargome būti, nuilsome statyti „komunistinį rytojų“ iš kurio gyvename ne mes, o spec. žmonės, spec. butuose, naudojasi spec. parduotuvėmis, spec. ligoninėmis ir t. t. Keistoka prieš įstatymą lygybė ar ne? Mes pavargome ir jaučiame šleikštulį egzistuoti „trupiniais“, nukritusiais nuo tarybinio kulto ponų „spec. stalo“, – mes žmonės, o ne šunys, nejaugi tai sunku suprasti, kad visuomenės kantrybės taurė vis tiek prisipildys ir istorija „spec. žmones“ teis.“

 Šį ir kitus dokumentus A. Andreika bandė perduoti į Vakarus, tačiau sovietiniai muitininkai 1981 m. gegužės mėn. juos rado iš Klaipėdos į Vokietijos Federacinės Respublikos miestą Brėmeną turėjusiame išplaukti Lietuvos jūrų laivininkystės motorlaivyje „Maratas Kozlovas“. Įtarus, kad šių dokumentų autorius gali būti A. Andreika, jis buvo suimtas.

Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija 1982 m. balandžio 8 d. „silpninti“ sovietinę santvarką siekusį, „valstybinę ir visuomeninę santvarką žeminančių šmeižikiškų prasimanymų turinčią literatūrą“ gaminusį, laikiusį ir platinusį A. Andreiką nuteisė 5 m. laisvės atėmimu ir nutrėmimu 5 m.

A. Andreika buvo kalinamas Griežto režimo pataisos darbų lageryje Nr. 385/3-4, Mordovijos ASSR Baraševo gyvenvietėje, metus gyveno tremtyje Krasnojarsko krašte. 1987 m. gegužę grįžęs į Lietuvą, aktyviai įsitraukė į Lietuvos laisvės lygos veiklą. 1987 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo vykusiame mitinge. 1988 m. rugsėjo mėn. drauge su Petru Cidziku, reikalaudami paleisti lageriuose kalinamus politinius kalinius, pradėjo bado akciją, prie kurios vėliau prisijungė daugiau badautojų.

1989 m. vasarą Vilniuje, Kalnų parke vykusiame mitinge A. Andreikos iniciatyva buvo sudeginta sovietinio kareivio uniforma ir SSRS valstybinę vėliavą simbolizavęs raudonas audeklas. Dėl šio sovietinę nomenklatūrą papiktinusio akibrokšto ir už nesankcionuotos akcijos prie KGB rūmų organizavimą LSSR prokuratūra A. Andreikai iškėlė baudžiamąją bylą. Jis buvo sulaikytas, tardymo metu mušamas. Tai vyko 1989 m., kai daugeliui atrodė, kad brutalios sovietinės represijos tapo gūdžia praeitimi.

 Sąjūdžio nariams suteikus pagalbą, A. Andreika 1989‒1995 m. gyveno ir gydėsi Vokietijoje, patyrė keturias operacijas. 1996 m. išsikėlė save kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius Vilniaus Šeškinės rinkiminėje apygardoje, dirbo ekologu ne pelno įmonėje „Šiaurės miestelis“. 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė jam skyrė pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

2000 m. gegužės 20 d. Algimantas Andreika staiga mirė savo bute Vilniuje. Palaidotas Klaipėdos Lėbartų kapinėse.

2014 m. A. Andreikai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas, 2015 m. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (po mirties).

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimanto Andreikos pieštas plakatas, vėliau tapęs įkalčiu Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos jam iškeltoje baudžiamojoje byloje.

[1974 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, Priedas prie bylos Nr. 22, l. 1.

Tardymo metu A. Andreika apie šį plakatą davė tokius parodymus: „1974 metų vasario mėnesį, savo bute Klaipėdoje, Sukilėlių g. 1, bt. 11 aš iš kažkokio seno žurnalo nusipiešiau ant didelio popieriaus lapo piešinį. (...) Man pažįstamas vaikinas iš Kauno, kurio vardo ir pavardės aš dabar neatsimenu, padėjo padaryti virš piešinio užrašą.“

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Įspėjimo pateikimo Algimantui Andreikai protokolas, sudarytas Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos skyriaus Klaipėdos miestui ir Lietuvos jūrų baseinui.

1974 m. birželio 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 1, l. 82‒83.

Įspėjimas A. Andreikai buvo pareikštas po to, kai jis drauge su hipių judėjimui prijautusiais klaipėdiškiais surengė Romo Kalantos susideginimo metinių minėjimą.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimanto Andreikos „Kreipimosi į estų, latvių ir lietuvių tautas“ fotokopija, naudota atliekant rašomosios mašinėlės šrifto ekspertizę.

[1982 m.]

Fotokopija. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 24, l. 75.

Kreipimąsi A. Andreika parašė 1975 m. kovo–balandžio mėn. ir išplatino įvairiose Klaipėdos vietose.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Vietos Klaipėdoje, kur buvo rasti antisovietiniai atsišaukimai, apžiūros protokolo priedas.

1976 m. balandžio 20 d.

Nuotraukos. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 23, l. 181.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Vietos Klaipėdoje, kur buvo rasti antisovietiniai atsišaukimai, schema.

1976 m. balandžio 20 d.

Brėžinys. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 23, l. 175.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimanto Andreikos pareiškimas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui dėl Sovietų Sąjungos pilietybės atsisakymo.

1980 m. liepos 21 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, priedas prie bylos Nr. 17, l. 15‒16.

Pareiškime A. Andreika detaliai išdėstė SSRS pilietybės atsisakymo priežastis ir paprašė jam ir jo šeimai sudaryti palankias sąlygas emigruoti „į bet kurią supuvusių Vakarų pasaulio valstybę“.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Lietuvos jūrų laivininkystės laivas „Maratas Kozlovas“.

[1982 m.]

Nuotrauka. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 2, l. 109.

Šiame laive, prieš jam išplaukiant iš Klaipėdos į Vokietijos Federacinės Respublikos miestą Brėmeną, 1981 m. gegužės 7 d. sovietiniai muitininkai rado antisovietinius dokumentus.  

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus nutarimas iškelti baudžiamąją bylą dėl antisovietinio turinio dokumentų platinimo, siekiant juos išsiųsti į užsienį.

1981 m. gegužės 25 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 1, l. 2‒3.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) iškeltos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamuoju patrauktas Algimantas Andreika, viršelis.

1981 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 1, viršelis.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimanto Andreikos sulaikymo protokolas, sudarytas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus

1985 m. gegužės 25 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 1, l. 52.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Sulaikymo metu A. Andreikos bute buvo surasti leidiniai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, „Aušra“, „Chronika tekuščich sobytij“ (liet. „Einamųjų įvykių kronika“). antisovietinio turinio atsišaukimai

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Buvęs Lietuvos SSR profesinio techninio mokymo komiteto bendrabutis, kuriame 1978‒1981 m. gyveno Algimantas Andreika.

Vilnius, Brolių g. 2000 m.

Nuotrauka.

Skelbta: http://vilnius21.lt/broliu21-n11483.html

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriuje Vilniuje.

1981 m. gegužės 27 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 1, l. 57.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimanto Andreikos pirštų antspaudai, daryti Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriuje Vilniuje.

1981 m. gegužės 27 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 1, l. 58.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus nutarimas dėl tardytojų grupės tirti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamuoju patrauktas Algimantas Andreika, sudarymo.

1981 m. spalio 5 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 1, l. 11.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Papulkininkis Vytautas Kažys, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus viršininko pavaduotojas (1973‒1986 m.).

Ne vėliau kaip 1986 m. liepos 26 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 5339.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Majoras Alfonsas Vilimas, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus ypatingai svarbių bylų vyriausiasis tardytojas (1971‒1981 m.).

Ne vėliau kaip 1982 m. spalio 8 d.

Nuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 2345.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Majoras Juozas Marcinkevičius, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus vyriausiasis tardytojas (1975‒1982 m.).

Ne vėliau kaip 1985 m. balandžio 5 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 8417.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Kapitonas Valentinas Kovaliovas, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus vyriausiasis tardytojas (1978‒1986 m.).

Ne anksčiau kaip 1975 m. rugsėjo 1 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 6130.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Kaltinamojo Algimanto Andreikos apklausos protokolas.

1981 m. liepos 30 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 1, l. 149.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (antras iš kairės) Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriuje atliekant įtariamų asmenų atpažinimo procedūrą.

1982 m. vasario 11 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 2, l. 282.

Liudininkas atpažino A. Andreiką ir nurodė, kad A. Andreika  jam sakė, kad „jaunimo tarpe reikia platinti antitarybinio turinio laiškus ir literatūrą“.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Skleidžiamo kvapo chromatograma, sudaryta atliekant antisovietinio atsišaukimo odorologinį tyrimą.

1981 m. spalio 1 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 21, l. 156.

Ištyrus rastų antisovietinių atsišaukimų kvapus ir sulyginus juos su A. Andreikos drabužių bei asmeninių daiktų kvapais, buvo nustatyta, kad atsišaukimus platino būtent jis.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendžio Algimantui Andreikai ištrauka.

1982 m. balandžio 8 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 28, l. 207, 218.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Griežto režimo pataisos darbų lageris Nr. 385/3-4. Mordovijos ASSR Baraševo gyvenvietė.

Ne anksčiau kaip 1948 m. vasario mėn.

Nuotrauka.

Skelbta: http://foto-memorial.org/node/10766

Šiame lageryje 1982–1986 m. buvo kalinamas A. Andreika.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Mitingo, vykusio 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo, dalyvių sąrašo ištrauka.

1987 m. rugpjūčio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 270, b.182, l. 1.

Sąrašą sudarė ir Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komitetui pateikė Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas (KGB). Sąraše  pirmu numeriu įrašytas „už antisovietinių dokumentų kūrimą ir platinimą teistas“ Vilniaus restauravimo dirbtuvių stalius Algimantas Andreika.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (dešinėje) Lietuvos laisvės lygos mitinge Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo.

1987 m. rugpjūčio 23 d.

Dokumentinio filmo „Praėjusių dienų aidas“ kadras.

Skelbta: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/6557/praejusiu-dienu-aidas

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (stovi ant pakylos trečias iš kairės, pažymėtas Nr. 5) Lietuvos laisvės lygos mitinge, skirtame pagerbti 1941 m. masinių trėmimų į Sibirą aukas. Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė.

1988 m. birželio 14 d.

Nuotrauka. Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 46, b. 1909, l. 22-1.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) valdybos Krasnojarsko kraštui Bogučansko rajono skyriaus Algimantui Andreikai užvestos operatyvinio stebėjimo bylos įskaitos kortelė.

1987 m. balandžio 24 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 20 kortelė Nr. 889.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Petras Cidzikas (kairėje) ir Algimantas Andreika (dešinėje) bado akcijoje, kuria buvo reikalaujama paleisti lageriuose kalinamus politinius kalinius.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. [1988 m. rugpjūčio‒rugsėjo mėn.]

Tomo Kapočiaus nuotrauka

Skelbta: http://alkas.lt/2017/01/05/v-miliauskas-baudziamoji-byla-nr-93/

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (centre su akiniais) Lietuvos laisvės lygos mitinge, skirtame pasmerkti Molotovo-Ribentropo pakto slaptojo protokolo pasekmes. Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė.

1988 m. rugsėjo 28 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 46, b. 1935, l. 29-13.

Lietuvos laisvės lygos organizuojamą mitingą Vilniaus m. Lenino r. liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas  uždraudė. Prieš mitingo dalyvius buvo pasiųsti milicijos ir SSRS vidaus kariuomenės specialieji daliniai, kurie apsupo protestuotojus ir juos pradėjo mušti guminėmis lazdomis (vad. „bananais“). Protesto mitingo malšinimo akcijai prigijo pavadinimas „Bananų balius“.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika ligoninėje, kur atsidūrė po sumušimų, patirtų 1988 m. rugsėjo 28 d. „Bananų baliuje“, kai Vilniuje, Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje vykusio Lietuvos laisvės lygos mitingo dalyvius užpuolė ir sumušė milicininkai ir SSRS vidaus kariuomenės specialiųjų dalinių kareiviai.

Vilnius. 1988 m. rugsėjo–spalio mėn.

Romualdo Lanko nuotrauka.

Vaidoto Jakubonio asmeninis archyvas.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (dešinėje) bado akcijoje, kuria buvo reikalaujama paleisti lageriuose kalinamus politinius kalinius.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė.  [1988 m. rugpjūčio‒rugsėjo mėn.]

Dokumentinio filmo „Praėjusių dienų aidas“ kadras.

Skelbta: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/6557/praejusiu-dienu-aidas

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (antras iš dešinės) Lietuvos laisvės lygos ir Lietuvos demokratų partijos sukūrimo darbo grupės mitinge, skirtame paminėti 1941 m. sausio 10 d. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto slaptojo protokolo pasekmes.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. sausio 10 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 46, b. 1951, l. 101-37.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (centre) Lietuvos laisvės lygos mitinge. Vilnius, Katedros aikštė.

1989 m. vasario 6 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 46, b. 1959, l. 36-5.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika kalba Lietuvos nepriklausomybės sąjungos mitinge, skirtame paminėti 49-ąsias Lietuvos okupacijos metines.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. birželio 11 d.

Roberto Čerškaus nufilmuoto vaizdo įrašo kadras.

Skelbta: https://www.youtube.com/watch?v=9JKkL6Z8nkA

Lietuvos nepriklausomybės sąjunga buvo įkurta 1989 m. gegužės pabaigoje. Jai priklausė Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos demokratų partija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Politinių kalinių gelbėjimo komitetas.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (pirmas iš kairės) Lietuvos nepriklausomybės sąjungos mitinge, skirtame paminėti 49-ąsias Lietuvos okupacijos metines.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. birželio 11 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 46, b. 1977, l. 47-1.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Lietuvos nepriklausomybės sąjungos mitinge, skirtame paminėti 49-ąsias Lietuvos okupacijos metines, Algimanto Andreikos iniciatyva deginama sovietinės armijos kareivio uniforma.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. birželio 11 d.

Roberto Čerškaus nufilmuoto vaizdo įrašo kadras.

Skelbta: https://www.youtube.com/watch?v=uWMuNQcoedY

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimas panaikinti Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos 1982 m. balandžio 8 d. nuosprendį bei nutraukti Algimantui Andreikai iškeltą baudžiamąją bylą, „nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties“.

1989 m. birželio 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47764/3, t. 28, l. 238‒241.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo pirmininkas Jonas Misiūnas įteikia Algimantai Andreikai reabilitavimo dokumentą.

Vilnius. 1989 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 37.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (centre su akiniais) sovietinių karinių bilietų deginimo akcijoje.

1989 m. liepos 11 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 584, l. 59.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (viduryje laiko plakatą „Stop Communism in Lithuania“) Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos Helsinkio grupės ir Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ mitinge, skirtame paminėti Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų 50-ąsias metines.

Vilnius, Katedros aikštė. 1989 m. rugsėjo 28 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 46, b. 1990, l. 31-19.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (centre) sulaikomas milicininkų už nesankcionuotų politinių akcijų organizavimą.

[1989 m.]

Dokumentinio filmo „Praėjusių dienų aidas“ kadras.

Skelbta: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/6557/praejusiu-dienu-aidas

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (dešinėje) protesto akcijoje.

[1988‒1989 m.]

Dokumentinio filmo „Praėjusių dienų aidas“ kadras.

Skelbta: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/6557/praejusiu-dienu-aidas

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (trečioje eilėje trečias iš kairės) Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ ir Lietuvos komiteto „Ženeva-49“ mitingo dėl okupacinės sovietinės armijos išvedimo iš Lietuvos dalyvių eisenoje. Vilnius, Kalnų parkas.

1989 m. spalio 22 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 584, l. 61.

Lietuvos komitetą „Ženeva-49“ subūrė karinės prievolės okupacinėje SSRS armijoje atsisakę jaunuoliai.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika (kairėje) Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ ir Lietuvos komiteto „Ženeva-49“ mitinge dėl okupacinės sovietinės armijos išvedimo iš Lietuvos.

1989 m. spalio 22 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 584, l. 63.

Ant A. Andreikos pečių mitingo dalyvių 1989 m. šaukimo į sovietinę armiją laidotuvėms pagamintas „karstas“. Mitinge buvo surengta sovietinės armijos karinių bilietų grąžinimo akcija, kurios metu kariniai bilietai buvo dedami į tam tikslui pagamintą „karstą“.

„MES ESAME GIMĘ LAISVAIS ŽMONĖMIS“ (LYA)

Algimantas Andreika Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos Helsinkio grupės ir Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ mitinge, skirtame paminėti Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų 50-ąsias metines.

Vilnius, Katedros aikštė. 1989 m. rugsėjo 28 d.

Tomo Kapočiaus nuotrauka

Skelbta: http://alkas.lt/2017/01/05/v-miliauskas-baudziamoji-byla-nr-93/

Lt En