Galerijos
Albumai
LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

PRATARMĖ

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA

 

1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos – SSRS karui  ir Vokietijos kariuomenei užėmus Lietuvos teritoriją, prasidėjo represijos prieš krašto gyventojus. Nacistinis teroras skaudžiai palietė įvairių tautybių Lietuvos žmones, visgi didžiausią tragediją ir netektį patyrė Lietuvos žydų bendruomenė, kuri nacių buvo beveik visa sunaikinta. Holokausto aukomis tapo apie 195–196 tūkst. Lietuvos žydų. Beveik trys ketvirtadaliai jų nužudyti iki 1941 m. pabaigos.

Prasidėjus žydų persekiojimui, naciai gyventojams uždraudė palaikyti bet kokius santykius su žydais, griežtai baudė, kalino ir šaudė žmones už pagalbą žydams, jų globojimą ir gelbėjimą. Nepaisant represijų, Lietuvoje buvo daug geros valios žmonių, kurie rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybe gelbėjo žydus nuo žūties: juos slėpė, globojo, rūpinosi jų išgyvenimu. Išliko žinių apie daugiau kaip 2300 šeimų, kurioms Lietuvoje pavyko išgelbėti apie 3000 žydų. Tokia buvo ir Vilniuje gyvenusių Jono ir Stasės Ruzgių šeima, kuri sudėtingomis okupacijos sąlygomis nestokojo atjautos persekiojamiems žydams ir gelbėjo juos nuo žūties.

Jonas Ruzgys gimė 1904 m. Šiaulių apskrityje Tryškių miestelyje, daugiavaikėje, sunkiai besiverčiančioje šeimoje. Trokšdamas įgyti išsilavinimą, kad galėtų lankyti pradžios mokyklą vasarą uždarbiavo pas ūkininkus. Jaunystėje buvo kupinas „gražiausių svajonių (taip pat ir kvailysčių), kilniausių troškimų, didžiausio ryžto pertvarkyti tą neteisingą, žiaurų darbo žmogui ir visai jau kvailai surėdytą pasaulį“. Sunki materialinė šeimos padėtis ir socialinio teisingumo paieškos paskatino jį prisidėti prie Lietuvos socialdemokratinio jaunimo organizacijos „Žiežirba“ veiklos. Platindamas žiežirbininkų spaudą, susipažino su komunistais, todėl 1924 m. pateko į Lietuvos politinės policijos akiratį. 1925 m. J. Ruzgys buvo pašauktas į privalomą karinę tarnybą, tarnavo Šiaulių pėstininkų pulke, kur dar labiau suartėjo su komunistais ir įsitraukė į jų veiklą.  Dėl komunistinės veiklos buvo ne kartą apklausiamas politinės policijos. Mėgindamas išvengti policijos priežiūros, 1926 m. pavasarį J. Ruzgys pabėgo iš kariuomenės, slapstėsi, bet rugsėjo mėn. buvo suimtas. Apkaltinus priešvalstybine veikla, 1927 m. gruodžio mėn. jis buvo nuteistas 5 metams kalėjimo. Kalėjo Šiaulių, vėliau Kauno sunkiųjų darbų kalėjimuose. Teisme paviešinus, kad J. Ruzgys turėjo ryšių su politine policija, komunistai pasmerkė jį kaip policijos agentą ir provokatorių. 1931 m. paleistas iš kalėjimo J. Ruzgys dirbo įvairiose paslaugų ir prekybos įmonėse, rašė apsakymus, bendradarbiavo kairiųjų Amerikos lietuvių spaudoje, bet Lietuvoje su kairiosiomis organizacijomis ryšių nebepalaikė. 1936 m. rugpjūčio 14 d. vedė Stasę Rumševičiūtę (g. 1918 m.). 1941 m. su žmona persikėlė gyventi į Vilnių ir įsidarbino infekcinėje ligoninėje sekretoriumi. Vėliau, 1941–1945 m. J. Ruzgys dirbo įvairiose Vilniaus ligoninėse, Vilniaus miesto Sveikatos valdybos sekretoriumi, ELTOS redakcijoje.

Naciams pradėjus Lietuvos žydų genocidą, Ruzgiai neliko  abejingi žydų tragedijai. 1941 m. rugsėjo 6 d. įsteigus Vilniaus getą, jie pradėjo rūpintis geto gyventojais,  slapta perduodavo jiems maistą, organizavo jų pabėgimus iš geto. Rizikuodami gyvybe, savo butą Vilniuje, Žvėryne, Onos Vytautienės g. 15a-1 (dabar – D. Poškos g. 17-1) jie pavertė slėptuve nuo Holokausto  besislapstantiems žydams, juos maitino, globojo, slaugė susirgus. Pasinaudodamas tarnybine padėtimi, J. Ruzgys parūpindavo besislapstantiems žydams asmens dokumentus, įkurdindavo juos ligoninėse. Kadangi vieno žmogaus išgelbėjimui kartais reikėdavo net kelių dešimčių žmonių pastangų, Ruzgiai į šią pasiaukojančią veiklą įtraukė daugiau jiems pažįstamų patikimų asmenų.

1941 m. rudenį Ruzgiai padėjo iš Vilniaus geto ištrūkti lietuvio Paliuko žmonai žydei Paliukienei.  Tais pačiais metais pasitelkdami pažįstamus Ruzgiai iš geto paėmė Lizos Aizenberg dviejų metų dukrą Ritą ir kaip karaimę įkurdino ją Vilniaus akių ligoninėje,  vėliau slėpė savo bute. Netrukus Ruzgiai iš geto padėjo pabėgti ir mergaitės motinai Lizai Aizengerg, atsivedė ją į savo namus ir abi  globojo beveik 2,5 metų.

1943 m. vasarą Ruzgiai surengė Marijos Petuchauskienės ir jos devynių metų sūnaus Marko gelbėjimą iš Vilniaus geto. Iš geto pabėgusią Mariją Ruzgiai paslėpė savo bute. Marką iš geto slapta išgabeno darbininkai, kurie buvo vežami tvarkyti kapines Žvėryne. Į kapines atvežtą vaiką  pasiėmė S. Ruzgienė ir nusivedė į savo butą.  Po kurio laiko Mariją ir Marką Ruzgiai pervežė pas savo pažįstamus į Mažeikius.

Iš 1943 m. rugsėjo 23 d. pradėto likviduoti  Vilniaus geto  pabėgusios Fania ir Rebeka Feldman karu su kitais išsigelbėjusiais žydais beveik 4 mėnesius slapstėsi Rūdininkų g. namų rūsiuose ir  slėptuvėse (malinose).  Apie tai sužinoję Ruzgiai beveik mėnesį joms slapta perdavinėjo pinigus, maisto produktus ir daiktus, po to slėpė jas savo namuose ir pas pažįstamus, globojo ir slaugė susirgus.

Jono ir Stasės Ruzgių išgelbėtieji žydai savo atsiminimuose pabrėžė  šių taurių žmonių pasišventimą, bebaimį pasiryžimą ir drąsą, nuoširdų rūpestį, užuojautą ir neapsakomą jautrumą, humanistinę laikyseną karo, okupacijos žiaurumų ir baisiausio nacių nusikaltimo – Holokausto – akivaizdoje. Lizos Aizengerg atmintyje įsirėžė prie Vilniaus geto vartų atėjusio J. Ruzgio žodžiai: „atėjau grąžinti tikėjimą žmogumi“. Fania ir Rebeka Feldman 1946 m. birželio 12 d. pareiškime sovietinės Lietuvos vadovybei rašė: „mes laikome savo pilietine pareiga atkreipti dėmesį į didvyrišką poelgį šių lietuvių, rizikavusių savo gyvybe, kad išgelbėtų mus, kitos tautybės  žmones, su kuriais jie anksčiau netgi nebuvo pažįstami“.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, J. Ruzgys neišvengė sovietų valdžios represijų. 1947 m. gruodžio 10 d. jis buvo areštuotas ir apkaltintas, kad tarpukario Lietuvoje bendradarbiavo su politine policija ir buvo jos agentu, nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo  Vorkutos pataisos darbų lageryje (Vorkutlag). 1956 m. iš įkalinimo grįžęs į Lietuvą, su žmona gyveno Vilniuje, dirbo vertėju, tekstų redaktoriumi, rašė apysakas. Jonas Ruzgys mirė 1998 m., Stasė Ruzgienė – 2005 m.

Įvertinant Ruzgių nuopelnus gelbėjant Lietuvos žydus nuo Holokausto, Jeruzalėje įsikūrusi Holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacija „Yad Vashem“ 1979 m. Jonui ir Stasei Ruzgiams suteikė Pasaulio Tautų Teisuolių vardus, jų pavardės iškaltos Garbės sienoje Pasaulio Tautų Teisuolių sode, įkurtame „Yad Vashem“ muziejaus teritorijoje Jeruzalėje. Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. rugsėjo 9 d. dekretu Jonas (po  mirties) ir Stasė Ruzgiai buvo apdovanoti  Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Jonas ir Stasė Ruzgiai buvo vieni iš tūkstančių Lietuvos geros valios žmonių, kurie nacių okupacijos metais, žiauraus smurto ir teroro sąlygomis, nepaisydami savo saugumo ir vedami humanizmo, gelbėjo mirčiai pasmerkus žydus, grąžindami jiems gyvenimo viltį ir tikėjimą žmogiškumu. Holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacija „Yad Vashem“ 891 Lietuvos žydų gelbėtojui suteikė  Pasaulio teisuolio vardą.  

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus patarėja Dorota Mordas

 

PANAUDOTA LITERATŪRA:

BUBNYS, Arūnas. Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m. Vilnius, 2011.

Lietuva, 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005.

BINKIENĖ, Sofija ir kt. Ir be ginklo kariai. – Lietuviai žydų gelbėtojai 1941 – 1944 m. nuo hitlerininkų teroro. Vilnius: „Mintis“, 1967 m.

SAKAITĖ, Viktorija. Žydų gelbėjimas [interaktyvus]. Prieiga internetu: http://genocid.lt/Leidyba/4/viktorij.htm.

Žydų gelbėtojai [interaktyvus]. Prieiga internetu:  http://genocid.lt/gelbetojai/pages/R.php.

Yad Vashem duomenų bazės. Prieiga internetu:

http://www.yadvashem.org/yv/ru/righteous/statistics.asp,

http://www.yadvashem.org/yv/en/righteous-linked/statistics/lithuania.pdf,

http://db.yadvashem.org/righteous/family.html?language=ru&itemId=4037159б.

VALSTYBINIS VILNIAUS GAONO ŽYDŲ MUZIEJUS. Būsimasis Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinis muziejus [interaktyvus]. Prieiga internetu: http://www.jmuseum.lt/lt/apie-busima-muzieju/i/214/.

Žydų muziejaus istorija. Prieiga internetu:

http://www.jmuseum.lt/old/www.jmuseum.lt/index3ba0.html?Element=ViewArticle&TopicID=434.

Prieiga internetu: www.issigelbejesvaikas.lt.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA

 

1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos – SSRS karui  ir Vokietijos kariuomenei užėmus Lietuvos teritoriją, prasidėjo represijos prieš krašto gyventojus. Nacistinis teroras skaudžiai palietė įvairių tautybių Lietuvos žmones, visgi didžiausią tragediją ir netektį patyrė Lietuvos žydų bendruomenė, kuri nacių buvo beveik visa sunaikinta. Holokausto aukomis tapo apie 195–196 tūkst. Lietuvos žydų. Beveik trys ketvirtadaliai jų nužudyti iki 1941 m. pabaigos.

Prasidėjus žydų persekiojimui, naciai gyventojams uždraudė palaikyti bet kokius santykius su žydais, griežtai baudė, kalino ir šaudė žmones už pagalbą žydams, jų globojimą ir gelbėjimą. Nepaisant represijų, Lietuvoje buvo daug geros valios žmonių, kurie rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybe gelbėjo žydus nuo žūties: juos slėpė, globojo, rūpinosi jų išgyvenimu. Išliko žinių apie daugiau kaip 2300 šeimų, kurioms Lietuvoje pavyko išgelbėti apie 3000 žydų. Tokia buvo ir Vilniuje gyvenusių Jono ir Stasės Ruzgių šeima, kuri sudėtingomis okupacijos sąlygomis nestokojo atjautos persekiojamiems žydams ir gelbėjo juos nuo žūties.

Jonas Ruzgys gimė 1904 m. Šiaulių apskrityje Tryškių miestelyje, daugiavaikėje, sunkiai besiverčiančioje šeimoje. Trokšdamas įgyti išsilavinimą, kad galėtų lankyti pradžios mokyklą vasarą uždarbiavo pas ūkininkus. Jaunystėje buvo kupinas „gražiausių svajonių (taip pat ir kvailysčių), kilniausių troškimų, didžiausio ryžto pertvarkyti tą neteisingą, žiaurų darbo žmogui ir visai jau kvailai surėdytą pasaulį“. Sunki materialinė šeimos padėtis ir socialinio teisingumo paieškos paskatino jį prisidėti prie Lietuvos socialdemokratinio jaunimo organizacijos „Žiežirba“ veiklos. Platindamas žiežirbininkų spaudą, susipažino su komunistais, todėl 1924 m. pateko į Lietuvos politinės policijos akiratį. 1925 m. J. Ruzgys buvo pašauktas į privalomą karinę tarnybą, tarnavo Šiaulių pėstininkų pulke, kur dar labiau suartėjo su komunistais ir įsitraukė į jų veiklą.  Dėl komunistinės veiklos buvo ne kartą apklausiamas politinės policijos. Mėgindamas išvengti policijos priežiūros, 1926 m. pavasarį J. Ruzgys pabėgo iš kariuomenės, slapstėsi, bet rugsėjo mėn. buvo suimtas. Apkaltinus priešvalstybine veikla, 1927 m. gruodžio mėn. jis buvo nuteistas 5 metams kalėjimo. Kalėjo Šiaulių, vėliau Kauno sunkiųjų darbų kalėjimuose. Teisme paviešinus, kad J. Ruzgys turėjo ryšių su politine policija, komunistai pasmerkė jį kaip policijos agentą ir provokatorių. 1931 m. paleistas iš kalėjimo J. Ruzgys dirbo įvairiose paslaugų ir prekybos įmonėse, rašė apsakymus, bendradarbiavo kairiųjų Amerikos lietuvių spaudoje, bet Lietuvoje su kairiosiomis organizacijomis ryšių nebepalaikė. 1936 m. rugpjūčio 14 d. vedė Stasę Rumševičiūtę (g. 1918 m.). 1941 m. su žmona persikėlė gyventi į Vilnių ir įsidarbino infekcinėje ligoninėje sekretoriumi. Vėliau, 1941–1945 m. J. Ruzgys dirbo įvairiose Vilniaus ligoninėse, Vilniaus miesto Sveikatos valdybos sekretoriumi, ELTOS redakcijoje.

Naciams pradėjus Lietuvos žydų genocidą, Ruzgiai neliko  abejingi žydų tragedijai. 1941 m. rugsėjo 6 d. įsteigus Vilniaus getą, jie pradėjo rūpintis geto gyventojais,  slapta perduodavo jiems maistą, organizavo jų pabėgimus iš geto. Rizikuodami gyvybe, savo butą Vilniuje, Žvėryne, Onos Vytautienės g. 15a-1 (dabar – D. Poškos g. 17-1) jie pavertė slėptuve nuo Holokausto  besislapstantiems žydams, juos maitino, globojo, slaugė susirgus. Pasinaudodamas tarnybine padėtimi, J. Ruzgys parūpindavo besislapstantiems žydams asmens dokumentus, įkurdindavo juos ligoninėse. Kadangi vieno žmogaus išgelbėjimui kartais reikėdavo net kelių dešimčių žmonių pastangų, Ruzgiai į šią pasiaukojančią veiklą įtraukė daugiau jiems pažįstamų patikimų asmenų.

1941 m. rudenį Ruzgiai padėjo iš Vilniaus geto ištrūkti lietuvio Paliuko žmonai žydei Paliukienei.  Tais pačiais metais pasitelkdami pažįstamus Ruzgiai iš geto paėmė Lizos Aizenberg dviejų metų dukrą Ritą ir kaip karaimę įkurdino ją Vilniaus akių ligoninėje,  vėliau slėpė savo bute. Netrukus Ruzgiai iš geto padėjo pabėgti ir mergaitės motinai Lizai Aizengerg, atsivedė ją į savo namus ir abi  globojo beveik 2,5 metų.

1943 m. vasarą Ruzgiai surengė Marijos Petuchauskienės ir jos devynių metų sūnaus Marko gelbėjimą iš Vilniaus geto. Iš geto pabėgusią Mariją Ruzgiai paslėpė savo bute. Marką iš geto slapta išgabeno darbininkai, kurie buvo vežami tvarkyti kapines Žvėryne. Į kapines atvežtą vaiką  pasiėmė S. Ruzgienė ir nusivedė į savo butą.  Po kurio laiko Mariją ir Marką Ruzgiai pervežė pas savo pažįstamus į Mažeikius.

Iš 1943 m. rugsėjo 23 d. pradėto likviduoti  Vilniaus geto  pabėgusios Fania ir Rebeka Feldman karu su kitais išsigelbėjusiais žydais beveik 4 mėnesius slapstėsi Rūdininkų g. namų rūsiuose ir  slėptuvėse (malinose).  Apie tai sužinoję Ruzgiai beveik mėnesį joms slapta perdavinėjo pinigus, maisto produktus ir daiktus, po to slėpė jas savo namuose ir pas pažįstamus, globojo ir slaugė susirgus.

Jono ir Stasės Ruzgių išgelbėtieji žydai savo atsiminimuose pabrėžė  šių taurių žmonių pasišventimą, bebaimį pasiryžimą ir drąsą, nuoširdų rūpestį, užuojautą ir neapsakomą jautrumą, humanistinę laikyseną karo, okupacijos žiaurumų ir baisiausio nacių nusikaltimo – Holokausto – akivaizdoje. Lizos Aizengerg atmintyje įsirėžė prie Vilniaus geto vartų atėjusio J. Ruzgio žodžiai: „atėjau grąžinti tikėjimą žmogumi“. Fania ir Rebeka Feldman 1946 m. birželio 12 d. pareiškime sovietinės Lietuvos vadovybei rašė: „mes laikome savo pilietine pareiga atkreipti dėmesį į didvyrišką poelgį šių lietuvių, rizikavusių savo gyvybe, kad išgelbėtų mus, kitos tautybės  žmones, su kuriais jie anksčiau netgi nebuvo pažįstami“.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, J. Ruzgys neišvengė sovietų valdžios represijų. 1947 m. gruodžio 10 d. jis buvo areštuotas ir apkaltintas, kad tarpukario Lietuvoje bendradarbiavo su politine policija ir buvo jos agentu, nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo  Vorkutos pataisos darbų lageryje (Vorkutlag). 1956 m. iš įkalinimo grįžęs į Lietuvą, su žmona gyveno Vilniuje, dirbo vertėju, tekstų redaktoriumi, rašė apysakas. Jonas Ruzgys mirė 1998 m., Stasė Ruzgienė – 2005 m.

Įvertinant Ruzgių nuopelnus gelbėjant Lietuvos žydus nuo Holokausto, Jeruzalėje įsikūrusi Holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacija „Yad Vashem“ 1979 m. Jonui ir Stasei Ruzgiams suteikė Pasaulio Tautų Teisuolių vardus, jų pavardės iškaltos Garbės sienoje Pasaulio Tautų Teisuolių sode, įkurtame „Yad Vashem“ muziejaus teritorijoje Jeruzalėje. Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. rugsėjo 9 d. dekretu Jonas (po  mirties) ir Stasė Ruzgiai buvo apdovanoti  Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Jonas ir Stasė Ruzgiai buvo vieni iš tūkstančių Lietuvos geros valios žmonių, kurie nacių okupacijos metais, žiauraus smurto ir teroro sąlygomis, nepaisydami savo saugumo ir vedami humanizmo, gelbėjo mirčiai pasmerkus žydus, grąžindami jiems gyvenimo viltį ir tikėjimą žmogiškumu. Holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacija „Yad Vashem“ 891 Lietuvos žydų gelbėtojui suteikė  Pasaulio teisuolio vardą.  

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus patarėja Dorota Mordas

 

PANAUDOTA LITERATŪRA:

BUBNYS, Arūnas. Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m. Vilnius, 2011.

Lietuva, 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005.

BINKIENĖ, Sofija ir kt. Ir be ginklo kariai. – Lietuviai žydų gelbėtojai 1941 – 1944 m. nuo hitlerininkų teroro. Vilnius: „Mintis“, 1967 m.

SAKAITĖ, Viktorija. Žydų gelbėjimas [interaktyvus]. Prieiga internetu: http://genocid.lt/Leidyba/4/viktorij.htm.

Žydų gelbėtojai [interaktyvus]. Prieiga internetu:  http://genocid.lt/gelbetojai/pages/R.php.

Yad Vashem duomenų bazės. Prieiga internetu:

http://www.yadvashem.org/yv/ru/righteous/statistics.asp,

http://www.yadvashem.org/yv/en/righteous-linked/statistics/lithuania.pdf,

http://db.yadvashem.org/righteous/family.html?language=ru&itemId=4037159б.

VALSTYBINIS VILNIAUS GAONO ŽYDŲ MUZIEJUS. Būsimasis Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinis muziejus [interaktyvus]. Prieiga internetu: http://www.jmuseum.lt/lt/apie-busima-muzieju/i/214/.

Žydų muziejaus istorija. Prieiga internetu:

http://www.jmuseum.lt/old/www.jmuseum.lt/index3ba0.html?Element=ViewArticle&TopicID=434.

Prieiga internetu: www.issigelbejesvaikas.lt.



 

PREFACE

LITHUANIAN JEWS RESCUERS: RUZGYS FAMILY

 

During the Second World War, Lithuanian society suffered a lot of tragedies and losses. One of the biggest was Jewish genocide. On June 22, 1941, after Nazi Germany (Reich) invaded the Soviet Union and in a few days seized Lithuania, repressions against the inhabitants of the country began. The Nazi terror severely affected the people of different nationalities in Lithuania. However, the biggest and the most terrible Nazi crime was the murder of almost the entire Lithuanian Jewish community. During the Nazi occupation, about 195 000 – 196 000 Lithuanian Jews were the Holocaust victims. Almost three quarters of them were killed by the end of 1941 during the single and massive massacre of Jews and the extermination of ghetto inhabitants.

In the beginning of persecution and extermination of Jews, the Nazis forbade the populace to maintain any relations with Jews; the Nazis were punishing severely, arresting and firing people who were helping, protecting and rescuing Jews. Despite the repression of the Nazis, there were many good will people in Lithuania who, at the risk of their and their relatives’ freedom and lives, saved Jews from death: sheltered, guarded, cared for Jews survival. There were more than 2,300 families, who rescued about 3,000 Jews in Lithuania.  The family of Jonas and Stasė Ruzgys, who lived in Vilnius, despite the difficult conditions of occupation, found the strength and courage to help and save Jews from death.

Jonas Ruzgys was born on April 15, 1904, in Tryškiai village, Šiauliai town, in a large, hard-working family. He lived in a diverse environment where Lithuanian and Jewish communities resided together in neighbourhoods. One of his greatest aspirations was to get an education, so during summers he was employed by farmers in order to make money for an opportunity to attend primary school. During his youth years, he had "beautiful dreams (including foolishness), noble desires, the greatest determination to change such unfair, completely stupid and cruel world for working man". The difficult financial situation of the family and the search for social justice encouraged Jonas Ruzgys to contribute to the activities of the Lithuanian Social Democratic Youth Organization "Žiežirba". Distributing the press of the Lithuanian Social Democratic Youth Organization "Žiežirba", he became acquainted with the Communists and in 1924 got into the scope of the Political (Security) Police of the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania. In 1925, Jonas Ruzgys was called up for compulsory military service at the Šiauliai Infantry Regiment. At that time, he got closer to the communists and participated in their activities. He was questioned by the Political (Security) Police and gave misleading knowledge (information) about communist activities. In an attempt to avoid police surveillance, in the spring of 1926, Mr. Ruzgys fled the army, and went in hiding. However, in September, he was arrested and accused of anti-state activity. In December of 1927, he was sentenced to 5 years in prison and served his time in a heavy-duty prison in Šiauliai, later in Kaunas. The communists, who were jailed with him, considered him a police agent and provocateur. In 1931, released from prison, Mr. Ruzgys worked in various service and trade enterprises, wrote short stories, collaborated with the left-wing America-Lithuanian press. At the same time, he discontinued all his relations with Lithuanian left-wing organizations. On August 14, 1936, Jonas Ruzgys married Stasė Rumševičiūtė (born on 18 February 1918). In 1941, he and his wife moved to live in Vilnius. There he started to work as a secretary in the Hospital of Infectious Diseases. In 1941–1945, J. Ruzgys worked in various Vilnius hospitals, was secretary of the Vilnius City Health Board, worked in the Lithuanian SSR ELTA edition.

Ruzgys family could not remain indifferent to Jewish Genocide. On September 6, 1941, after establishing the Vilnius ghetto, they ensured the survival of the ghetto residents by secretly handing over the food and organizing the rescue operations of the Vilnius ghetto prisoners. Risking their freedom and lives, Ruzgys family turned their apartment in Vilnius, in Žvėrynas district (Ona Vytautienės St. 15a-1, later - D. Poškos St. 17-1) into safe place to hide Jews and to protect them from the Holocaust. Using his official position, in order to help Jews to survive, J. Ruzgys provided them with false personal documents or hid them by admitting to the hospital. In order to save one person, the help of several dozen people was needed. Therefore, Ruzgys family included trustworthy individuals to this activity.

In autumn 1941, Ruzgys family helped to liberate Paliukienė from the Vilnius ghetto. In the same year Liza Aizenberg's two-year-old daughter, Rita, was saved. Rita was taken to the hospital, ostensibly with an eye infection and admitted as a Karaite. Later she was taken by Ruzgys family and hidden in their apartment.  Meanwhile, Stasė and Jonas arranged Lisa’s escape from the ghetto. At the Ruzgys house, Lisa and Rita were reunited. Ruzgys family was taking care of Lisa and her daughter Rita for almost 2.5 years.

In summer 1943, Ruzgys family prepared the rescue plan for saving the Vilnius ghetto prisoner Marija Petuchauskienė and her nine-year-old son, Mark. Marija, after her escaping from the ghetto, was immediately hidden in Ruzgys family apartment. Workers, who have been arranging the cemetery in Žvėrynas district, secretly took Mark from the ghetto and brought to the cemetery area, where he was taken by Stasė Ruzgienė and hidden in their family’s apartment. After a while, Marija and Mark were moved to a safe place to Ruzgys family’s friends in Samogitia.

On September 23-24, 1943, after the liquidation of the Vilnius ghetto, Fania and Rebeka Feldman escaped from the ghetto. At first, they were hiding in bunkers (malinas) and people’s basements in Rūdininkų Street. When Ruzgys family learned about these two women in hiding, family started bringing money, food and other essentials needed for surviving. After a month, Fania and Rebeka Feldman were hidden in Ruzgys family apartment, later in the home of their friends.

In their recollections about Ruzgys family, rescued Jews remembered the dedication of those generous Lithuanians, their daring determination, courage, sincere concern, compassion, indescribable sensitivity and humanism, in the face of war, occupation cruelties and Holocaust. The words of Mr. Ruzgys etched into Lisa Aizenberg's memory forever - „I have come to return the faith in man". On June 12, 1946, Fania and Rebeka Feldman wrote a statement to the Soviet leadership: "We consider our civil obligation to pay attention to the heroic act of those Lithuanians, who risked their lives to save us - people of other nationalities, with whom they were not even acquainted before."

During the second Soviet occupation, Mr. Ruzgys suffered repressions. On December 10, 1947, he was arrested, accused of collaborating and being an agent of the Political (Security) Police in the interwar period in Lithuania. He was sentenced to 10 years of labor camp and expelled to the Correctional Labor Camp in Vorkuta (named Vorkutlag). After returning to Lithuania from prison in 1956, he lived with her wife in Vilnius, worked as an interpreter and editor, wrote short stories. Despite the tragic experiences during Soviet and Nazi occupations, Ruzgys family maintained a humanist stance and faith in the principles of humanity. Jonas Ruzgys died in 1998, Stasė Ruzgienė – in 2005.

In 1979, in appreciation for the merits of Ruzgys family in rescuing Lithuanian Jews during the Holocaust, Yad Vashem Organization, based in Jerusalem as Israel's official memorial to the victims of the Holocaust, recognized Jonas and Stasė Ruzgys as Righteous Among the Nations. They received a certificate of honour and a medal, and their names were commemorated in the Garden of the Righteous Among the Nations. On September 9, 2003, President of the Republic of Lithuania awarded Jonas and Stasė Ruzgys the Life Saving Cross.

Jonas and Stasė Ruzgys, inspired by humanistic values, despite of their own security, were among the thousands of Lithuanian people of good will, who during the Nazi occupation, in the conditions of brutal violence and terror, rescued condemned to death Jews and returned the hope of life and faith in humanity for those, who were suffering. In appreciation for the dedication of these people, 891 Lithuanian Jewish saviours have been given the title of Righteous Among the Nations, and their names are carved in the wall of Honor in the Garden of the Righteous Among the Nations which was established at the Yad Vashem Museum territory.

 

Virtual exhibition curated by Lithuanian Special Archives Lithuanian Communist Party Documents Division Advisor Dorota Mordas

 

PREFACE

LITHUANIAN JEWS RESCUERS: RUZGYS FAMILY

 

During the Second World War, Lithuanian society suffered a lot of tragedies and losses. One of the biggest was Jewish genocide. On June 22, 1941, after Nazi Germany (Reich) invaded the Soviet Union and in a few days seized Lithuania, repressions against the inhabitants of the country began. The Nazi terror severely affected the people of different nationalities in Lithuania. However, the biggest and the most terrible Nazi crime was the murder of almost the entire Lithuanian Jewish community. During the Nazi occupation, about 195 000 – 196 000 Lithuanian Jews were the Holocaust victims. Almost three quarters of them were killed by the end of 1941 during the single and massive massacre of Jews and the extermination of ghetto inhabitants.

In the beginning of persecution and extermination of Jews, the Nazis forbade the populace to maintain any relations with Jews; the Nazis were punishing severely, arresting and firing people who were helping, protecting and rescuing Jews. Despite the repression of the Nazis, there were many good will people in Lithuania who, at the risk of their and their relatives’ freedom and lives, saved Jews from death: sheltered, guarded, cared for Jews survival. There were more than 2,300 families, who rescued about 3,000 Jews in Lithuania.  The family of Jonas and Stasė Ruzgys, who lived in Vilnius, despite the difficult conditions of occupation, found the strength and courage to help and save Jews from death.

Jonas Ruzgys was born on April 15, 1904, in Tryškiai village, Šiauliai town, in a large, hard-working family. He lived in a diverse environment where Lithuanian and Jewish communities resided together in neighbourhoods. One of his greatest aspirations was to get an education, so during summers he was employed by farmers in order to make money for an opportunity to attend primary school. During his youth years, he had "beautiful dreams (including foolishness), noble desires, the greatest determination to change such unfair, completely stupid and cruel world for working man". The difficult financial situation of the family and the search for social justice encouraged Jonas Ruzgys to contribute to the activities of the Lithuanian Social Democratic Youth Organization "Žiežirba". Distributing the press of the Lithuanian Social Democratic Youth Organization "Žiežirba", he became acquainted with the Communists and in 1924 got into the scope of the Political (Security) Police of the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania. In 1925, Jonas Ruzgys was called up for compulsory military service at the Šiauliai Infantry Regiment. At that time, he got closer to the communists and participated in their activities. He was questioned by the Political (Security) Police and gave misleading knowledge (information) about communist activities. In an attempt to avoid police surveillance, in the spring of 1926, Mr. Ruzgys fled the army, and went in hiding. However, in September, he was arrested and accused of anti-state activity. In December of 1927, he was sentenced to 5 years in prison and served his time in a heavy-duty prison in Šiauliai, later in Kaunas. The communists, who were jailed with him, considered him a police agent and provocateur. In 1931, released from prison, Mr. Ruzgys worked in various service and trade enterprises, wrote short stories, collaborated with the left-wing America-Lithuanian press. At the same time, he discontinued all his relations with Lithuanian left-wing organizations. On August 14, 1936, Jonas Ruzgys married Stasė Rumševičiūtė (born on 18 February 1918). In 1941, he and his wife moved to live in Vilnius. There he started to work as a secretary in the Hospital of Infectious Diseases. In 1941–1945, J. Ruzgys worked in various Vilnius hospitals, was secretary of the Vilnius City Health Board, worked in the Lithuanian SSR ELTA edition.

Ruzgys family could not remain indifferent to Jewish Genocide. On September 6, 1941, after establishing the Vilnius ghetto, they ensured the survival of the ghetto residents by secretly handing over the food and organizing the rescue operations of the Vilnius ghetto prisoners. Risking their freedom and lives, Ruzgys family turned their apartment in Vilnius, in Žvėrynas district (Ona Vytautienės St. 15a-1, later - D. Poškos St. 17-1) into safe place to hide Jews and to protect them from the Holocaust. Using his official position, in order to help Jews to survive, J. Ruzgys provided them with false personal documents or hid them by admitting to the hospital. In order to save one person, the help of several dozen people was needed. Therefore, Ruzgys family included trustworthy individuals to this activity.

In autumn 1941, Ruzgys family helped to liberate Paliukienė from the Vilnius ghetto. In the same year Liza Aizenberg's two-year-old daughter, Rita, was saved. Rita was taken to the hospital, ostensibly with an eye infection and admitted as a Karaite. Later she was taken by Ruzgys family and hidden in their apartment.  Meanwhile, Stasė and Jonas arranged Lisa’s escape from the ghetto. At the Ruzgys house, Lisa and Rita were reunited. Ruzgys family was taking care of Lisa and her daughter Rita for almost 2.5 years.

In summer 1943, Ruzgys family prepared the rescue plan for saving the Vilnius ghetto prisoner Marija Petuchauskienė and her nine-year-old son, Mark. Marija, after her escaping from the ghetto, was immediately hidden in Ruzgys family apartment. Workers, who have been arranging the cemetery in Žvėrynas district, secretly took Mark from the ghetto and brought to the cemetery area, where he was taken by Stasė Ruzgienė and hidden in their family’s apartment. After a while, Marija and Mark were moved to a safe place to Ruzgys family’s friends in Samogitia.

On September 23-24, 1943, after the liquidation of the Vilnius ghetto, Fania and Rebeka Feldman escaped from the ghetto. At first, they were hiding in bunkers (malinas) and people’s basements in Rūdininkų Street. When Ruzgys family learned about these two women in hiding, family started bringing money, food and other essentials needed for surviving. After a month, Fania and Rebeka Feldman were hidden in Ruzgys family apartment, later in the home of their friends.

In their recollections about Ruzgys family, rescued Jews remembered the dedication of those generous Lithuanians, their daring determination, courage, sincere concern, compassion, indescribable sensitivity and humanism, in the face of war, occupation cruelties and Holocaust. The words of Mr. Ruzgys etched into Lisa Aizenberg's memory forever - „I have come to return the faith in man". On June 12, 1946, Fania and Rebeka Feldman wrote a statement to the Soviet leadership: "We consider our civil obligation to pay attention to the heroic act of those Lithuanians, who risked their lives to save us - people of other nationalities, with whom they were not even acquainted before."

During the second Soviet occupation, Mr. Ruzgys suffered repressions. On December 10, 1947, he was arrested, accused of collaborating and being an agent of the Political (Security) Police in the interwar period in Lithuania. He was sentenced to 10 years of labor camp and expelled to the Correctional Labor Camp in Vorkuta (named Vorkutlag). After returning to Lithuania from prison in 1956, he lived with her wife in Vilnius, worked as an interpreter and editor, wrote short stories. Despite the tragic experiences during Soviet and Nazi occupations, Ruzgys family maintained a humanist stance and faith in the principles of humanity. Jonas Ruzgys died in 1998, Stasė Ruzgienė – in 2005.

In 1979, in appreciation for the merits of Ruzgys family in rescuing Lithuanian Jews during the Holocaust, Yad Vashem Organization, based in Jerusalem as Israel's official memorial to the victims of the Holocaust, recognized Jonas and Stasė Ruzgys as Righteous Among the Nations. They received a certificate of honour and a medal, and their names were commemorated in the Garden of the Righteous Among the Nations. On September 9, 2003, President of the Republic of Lithuania awarded Jonas and Stasė Ruzgys the Life Saving Cross.

Jonas and Stasė Ruzgys, inspired by humanistic values, despite of their own security, were among the thousands of Lithuanian people of good will, who during the Nazi occupation, in the conditions of brutal violence and terror, rescued condemned to death Jews and returned the hope of life and faith in humanity for those, who were suffering. In appreciation for the dedication of these people, 891 Lithuanian Jewish saviours have been given the title of Righteous Among the Nations, and their names are carved in the wall of Honor in the Garden of the Righteous Among the Nations which was established at the Yad Vashem Museum territory.

 

Virtual exhibition curated by Lithuanian Special Archives Lithuanian Communist Party Documents Division Advisor Dorota Mordas

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Jonas Ruzgys.

Kaunas. [1926 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, A219-P295.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Šiaulių apygardos teismo kaltinamasis aktas Jonui Ruzgiui ir kitiems asmenims, kaltintiems komunistine veikla.

1927 m. gruodžio 7 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 9679, l. 19–20.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Jonas Ruzgys.

Data nenustatyta.

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 9.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Jono Ruzgio įskaitos kortelė, sudaryta Komunistinio internacionalo vykdomojo komiteto Kadrų skyriaus.

[1927–1937 m.]

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 9679, l. 37.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Pažyma apie Joną Ruzgį, pasirašyta Lietuvos komunistų partijos centro komiteto nario Zigmo Aleksos-Angariečio.

1937 m. kovo 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 9679, l. 2.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Jonas Ruzgys.

Šiauliai. 1939 m.

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 7.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Stanislava ir Jonas Ruzgiai.

[Ne vėliau kaip 1941 m.]

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 4.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Stanislava ir Jonas Ruzgiai.

Šiauliai. [Ne vėliau kaip 1941 m.]

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 2.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Stanislava ir Jonas Ruzgiai.

Šiauliai. [Ne vėliau kaip 1941 m.]

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 10.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Vilniaus getas. Rūdninkų gatvė.

Data nenustatyta.

Fotonuotrauka.

VVGŽM, Nr. VŽMP 6221.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų sugriauta Vilniaus senamiesčio dalis, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

Autorius Janas Bulhakas. [1944 m. liepos – rugpjūčio mėn.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-44180.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų sugriauta Vilniaus senamiesčio dalis, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

Priekyje – Vilniaus geto griuvėsiai, už jų – apgriauta Didžioji sinagoga, už jos – Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčia. [1944–1946 m.]

Fotonuotrauka iš A. Sniečkui dovanoto  fotoalbumo „Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika 1940–1950“.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 54.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų sugriauta Vilniaus senamiesčio dalis, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

Autorius Janas Bulhakas. [1944 m. liepos – rugpjūčio mėn.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-44151.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš  40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų sugriauta Vilniaus senamiesčio Žydų gatvė, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

Priekyje apgriauta Gaono sinagoga. [1941–1946 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, A081-P149.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Fanios ir Revekos Feldman pareiškimas Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto sekretoriui Antanui Sniečkui, Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkui Justui Paleckiui ir Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkui Mečislovui Gedvilui apie Jono ir Stanislavos Ruzgių šeimą, gelbėjusią Lietuvos žydus nuo žūties Antrojo pasaulinio karo metais.

1946 m. birželio 12 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 3377, ap. 68, b. 302, l. 1–4.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Reveka ir Fania Feldman.

Iš kairės: 2.  F. Feldman, 3. R. Feldman. Data nenustatyta.

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f .1, b. 467, l. 12

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų apgriauta Vilniaus senamiesčio Žydų gatvė, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija. Priekyje vartai į Sinagogos kiemą.

Iš kairės – Gaono sinagoga, iš dešinės – M. Strašūno biblioteka, virš jos – Didžiosios sinagogos frontonas, už vartelių iš dešinės – Sinagogos pietvakarių galerija. Autorius Janas Bulhakas. [1944 m. liepos – rugpjūčio mėn.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-44161.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų apgriauta Vilniaus senamiesčio Žydų gatvė, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

Sinagogos kiemas. Kairėje – Gaono sinagoga, dešinėje – Sinagogos priestatas. Autorius Janas Bulhakas. [1944 m. liepos – rugpjūčio mėn.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-44156.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų apgriauta Vilniaus senamiesčio Žydų gatvė, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

M. Strašūno biblioteka, virš jos – Didžiosios sinagogos frontonas, bibliotekos kairėje – vartai į Sinagogos kiemą. Autorius Janas Bulhakas. [1944 m. liepos – rugpjūčio mėn.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-44153.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Vilniaus miesto skyriaus nutarimas areštuoti Joną Ruzgį.

1947 m. gruodžio 8 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11898, BB, l. 1.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Jono Ruzgio pirštų antspaudų kortelė, užpildyta Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje.

1947 m. gruodžio 18 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11898, SB, l. 5.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) kaltinamoji išvada Jonui Ruzgiui.

1948 m. vasario 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11898, BB, l. 65–67.

J. Ruzgys kaltintas tuo, kad, 1925–1926 m. dalyvaudamas komunistinėje veikloje, buvo užverbuotas Lietuvos politinės policijos.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Išrašas iš Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) protokolo apie 10 metų kalinimo pataisų darbų lageryje bausmės skyrimą Jonui Ruzgiui.

1948 m. kovo 27 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11898, BB, l. 69.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Stanislava ir Jonas Ruzgiai.

1980 m.

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 13.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Jono Ruzgio atsiminimų ištrauka apie Lietuvos žydų gelbėjimą nuo žūties Antrojo pasaulinio karo metais ir sovietų valdžios represijas prieš jį.

1966 m. gruodžio 17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 9679, l. 66–67.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų sugriauta Vilniaus senamiesčio dalis, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

Autorius Janas Bulhakas. [1944 m. liepos – rugpjūčio mėn.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-44181.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Lizos Ščedrovickajos-Aizinberg (Aizenberg) laiškas apie Ruzgių šeimą, išgelbėjusią ją ir jos dukrą nuo žūties Antrojo pasaulinio karo metais, paskelbtas laikraštyje „Tiesa“.

1966 m. liepos 8 d.

Iškarpa iš spaudos. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 9679, l. 58.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Liza Aizenberg.

1965 m.

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 1.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Rita Aizenberg, Lizos Aizenberg dukra.

1941 m rugsėjo 6 d.

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 6.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų apgriauta Vilniaus senamiesčio Žydų gatvė, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija. Dešinėje pirmas pastatas – Leibo Leizerio namas. Autorius Janas Bulhakas.

[1944 m. liepos – rugpjūčio mėn.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-44164.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Jono Ruzgio laiškas „Tiesos“ redakcijai, kuriame jis, atsiliepdamas į Lizos Aizenbergienės laišką, patikslina faktus apie jos šeimos gelbėjimą nuo žūties Antrojo pasaulinio karo metais.

1966 m. liepos 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 9679, l. 59.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų apgriauta Vilniaus senamiesčio Gaono gatvė, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

Autorius Janas Bulhakas. [1944 m. liepos – rugpjūčio mėn.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-44168.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Lizos Aizenberg atsiminimai apie Ruzgių veiklą, gelbėjant jos šeimą nuo žūties Antrojo pasaulinio karo metais, paskelbti leidinyje „Ir be ginklo kariai“, Vilnius: „Mintis“, 1967 m.

Spaudinys. Tekstas lietuvių kalba.

LYA, f. 3377, ap. 40, b. 21, l. 246–251.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Rita Aizenberg, Lizos Aizenberg dukra.

Data  nenustatyta.

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 11.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Liza Aizenberg (kairėje) su dukra Rita jos vestuvių dieną.

Data  nenustatyta.

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 3.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų apgriauta Vilniaus senamiesčio Ašmenos gatvė, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

Autorius Janas Bulhakas. [1944 m. liepos – rugpjūčio mėn.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-44178.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų apgriauta Vilniaus senamiesčio Mėsinių gatvė, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

Autorius Janas Bulhakas. [1944 m. liepos – rugpjūčio mėn.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-44165.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Marko Petuchausko atsiminimai apie Ruzgių veiklą, gelbėjant jo šeimą nuo žūties Antrojo pasaulinio karo metais, paskelbti leidinyje „Ir be ginklo kariai“, Vilnius: „Mintis“, 1967 m.

Spaudinys. Tekstas lietuvių kalba.

LYA, f. 3377, ap. 40, b. 21, l. 246–248.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Markas Petuchauskas su motina Marija Petuchauskiene.

Šiauliai. [1935 m.]

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų apgriauta Vilniaus senamiesčio Lydos gatvė, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

[1941–1944 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, A081-P007.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

Vilniaus Didžiajame gete, Lydos g. 3 veikė geto kalėjimas, už jo kieme – M. Strašūno g. 6 (dabar – Žemaitijos g. 4) – geto biblioteka, archyvas ir muziejus. 1944–1949 m. šiame  pastate veikė Žydų muziejus.  

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Antrojo pasaulinio karo veiksmų apgriauta Vilniaus senamiesčio dalis, kurioje buvo Vilniaus geto teritorija.

Kiemas Lydos gatvėje. [1941–1944 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, A081-P008.

Vilniaus getą naciai įkūrė 1941 m. rugsėjo 6 d. Žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Didžiajame gete buvo apie 30 tūkst., mažajame – apie 9–11 tūkst. žydų. Mažojo geto žydai buvo  sunaikinti iki 1941 m. spalio 30 d. Didysis getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–25 d. Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno tik 2–3 tūkst.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Jonas Ruzgys.

Vilnius. 1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 9679, l. 76.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Jonas Ruzgys su kitais Lietuvos žydų gelbėtojais.

Izraelio Valstybė, Jeruzalė.

Iš dešinės: 1. J. Ruzgys. 1991 m.

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 15.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Pasaulio Tautų Teisuolių sodas Holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacijos „Yad Vashem“ muziejuje.

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Garbės siena Pasaulio Tautų Teisuolių sode Holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacijos „Yad Vashem“ muziejuje.

Izraelio Valstybė, Jeruzalė.

Fotonuotrauka.

Skelbta: http://db.yadvashem.org/righteous/family.html?language=ru&itemId=4037159.

Ant sienos iškaltos Pasaulio tautų teisuolių, gelbėjusių žydus nuo žūties Antrojo pasaulinio karo metais, pavardės ir vardai. Tarp jų yra įrašyti Stasė ir Jonas Ruzgiai. 

LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI: RUZGIŲ ŠEIMA (LYA)

Jonas ir Stanislava Ruzgiai.

Vilnius. Autorius Martynas Vidzbelis. Data nenustatyta.

Fotonuotrauka.

VVGŽM, GS, f. 1, b. 476, l. 16.

Lt En