1940 m. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12691, l. 56-1.

1941 m. balandžio 23 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12691, l. 52.

Steigiamojo Seimo narys Kazimieras Ambrozaitis 1940 m. liepos 12 d. buvo suimtas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Kaltintas tuo, kad 1920–1926 m. buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, 1920–1933 m. – Lietuvos darbo federacijos vadovas ir Centro komiteto narys, dirbo „kontrrevoliucinį darbą, nukreiptą prieš darbininkų interesus, kompartiją ir Lietuvos darbininkų revoliucinį judėjimą“; buvo Seimo narys ir parengė Lietuvos žemės reformos įstatymą, „nukreiptą prieš darbininkų interesus“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. balandžio 23 nutarimu, kaip „socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Kalintas Kazachstano lageriuose. 1944 m. kovo mėn. paleistas, tačiau 1948 m. gegužės mėn. vėl suimtas ir išvežtas į Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Rešiotų lagerį, kur mirė 1957 m. 1989 m. perlaidotas Skirsnemunės kapinėse (Jurbarko r.).

Ne vėliau kaip 1949 m. kovo 1 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 20144, l. 4.

1949 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 20114, TAB, viršelis.

1949 m. balandžio 28 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 20114, TAB, l. 1.

1949 m. balandžio mėn. Nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 20114, TAB, l. 1, 4, 7, 10.

Balčų šeima iš Lietuvos buvo ištremta 1949 m. kovo 25 d.

1958 rugpjūčio 19 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 20114, l. 13.

1947 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 6404/3, viršelis.

1947 m. kovo 13 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 6404/3, viršelis, l. 24.

Steigiamojo Seimo narys Viktoras Beržinskas 1947 m. vasario 12 d. buvo suimtas Lietuvos SSR MGB Kauno apskrities skyriaus. Kaltintas „nuolatinio ryšio“ su partizanų ginkluotais būriais ir antisovietinių organizacijų dalyviais palaikymu bei visokeriopos paramos jiems teikimu: leido partizanams slėptis jo namuose, duodavo drabužių, maisto produktų, ginklų, medikamentų ir kitų reikalingų daiktų; taip pat antisovietinės literatūros laikymu. Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės kareiviai 1947 m. vasario 10 d. V. Beržinsko namuose surado du besislapstančius partizanus. V. Beržinskas 1947 m. kovo 11 d. mirė Lietuvos SSR MVD kalėjime Nr. 3 Kaune.

1942 m. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12006, t. 1, l. 25-1.

1942 m. spalio 17 d.Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12006, t. 4, l. 362.

Ne anksčiau kaip 1942 m. lapkričio 4 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, SB, l. 149.

Steigiamojo Seimo narys Vytautas Bičiūnas 1941 m. birželio 11 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerio (Sevurallago) Gario lagerį. Kaltintas tuo, kad buvo Lietuvos demokratų partijos narys ir jos atstovas Seime, 1929–1939 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, „aktyviai kovojo su revoliuciniu judėjimu ir lietuviška komunistų partija“, o kalėdamas Gario lageryje įkūrė „kontrrevoliucinę sukilėlių organizaciją „Lietuvių gelbėjimo komitetą“, kurioje ėjo pirmininko ir politinio vadovo pareigas, verbavo į organizaciją naujus narius, aktyviai užsiėmė antisovietine agitacija. Pagrindinis komiteto tikslas ir uždavinys buvo Vokietijos kariuomenei artinantis prie Uralo sukelti lageryje ginkluotą sukilimą, nuginkluoti lagerio sargybą, užimti ginklų bei maisto sandėlius, išlaisvinti kalinius, „su ginklu rankose pereiti į vokiečių kariuomenės pusę“ ir padėti kovoti su Sovietų Sąjunga. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. spalio 17 d. nutarimu už „dalyvavimą antisovietinėje sukilėlių organizacijoje“ nuteistas mirties bausme sušaudant. Nuosprendis įvykdytas 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovsko m. Palaidojimo vieta nežinoma.

1940 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12181, viršelis.

1940 m. spalio mėn. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12181, l. 6-2.

1964 m. vasario 3 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12181, l. 76, 77.

Steigiamojo Seimo narys Jonas Bildušas 1940 m. rugsėjo mėn. 10 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Tauragės apskrities skyriaus, kalintas NKVD kalėjime Tauragėje. Kaltintas tuo, kad priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai, užsiėmė antisovietine veikla, nukreipta prieš komunistų partiją ir jos narius. Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, J. Bildušas 1941 m. birželio mėn. buvo išlaisvintas iš kalėjimo. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1948 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Bendradarbiavo lietuviškoje emigracinėje spaudoje. Sovietų saugumas 1949 m. balandžio mėn. paskelbė jo paiešką, baudžiamoji byla nutraukta tik 1964 m. Mirė 1966 m. Čikagoje (JAV).

1940 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 7831/3, viršelis.

1940 m. lapkričio 20 d. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. k-1, ap. 58, b. 7831/3, l. 5 a.p.

Ne vėliau kaip 1944 m. gegužės 18 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. k-1, ap. 58, b. 7831/3, SB, l. 16.

Steigiamojo Seimo narys Kazimieras (Kazys) Bizauskas 1940 m. lapkričio 20 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Ukmergės apskrities skyriaus. Kaltintas tuo, kad 1918–1919 m. aktyviai prisidėjo kuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę su „buržuazine–nacionalistine santvarka“, palaikė komunistinio judėjimo Lietuvoje slopinimą ginklu, užėmė atsakingus vyriausybinius postus, vykdė politiką, „priešišką Lietuvos darbo liaudžiai ir Sovietų Sąjungai“. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, kartu su kitais politiniais kaliniais evakuotas ir 1941 m. birželio 26 d. sušaudytas šalia Bigosovo geležinkelio stoties, Polocko rajone Baltarusijos SSR. Palaidojimo vieta nežinoma. 2007 m. Rasų kapinėse Vilniuje jam pastatytas kenotafas.

1941 m. birželio 20 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. k-1, ap. 58, b. P-16566, l. 2, 2 a.p.

1949 m. gegužės 11 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. k-1, ap. 58, b. P-16566, l. 19.

Steigiamojo Seimo narys Jonas Galvydis-Bikauskas 1941 m. birželio 12 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKGB Kontržvalgybos skyriaus, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Kaltintas tuo, kad kaip buvęs „Smetonos armijos generolas“ buvo „kontrrevoliucinės karinės–sukilėlių organizacijos „Lietuvos apsaugos gvardija“, kuri siekė nuversti sovietų valdžią, narys. Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, J. Galvydis-Bikauskas 1941 m. birželio mėn. buvo išlaisvintas iš kalėjimo. Mirė 1943 m. Kaune.

1942 m. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12006, t. 2, l. 18-1.

1942 m. spalio 17 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12006, t. 4, l. 352.

Ne anksčiau kaip 1942 m. lapkričio 4 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12006, SB, l. 155.

Steigiamojo Seimo narys Valdemaras Vytautas Čarneckis 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerio (Sevurallago) Gario lagerį. Kaltintas tuo, kad buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys ir Centro komiteto narys, aktyviai dalyvavo politinėje ir visuomeninėje veikloje; kalėdamas Gario lageryje buvo vienas iš „kontrrevoliucinės sukilėlių organizacijos „Lietuvių gelbėjimo komitetas“ vadovų, aktyviai užsiėmė „kontrrevoliucine agitacija“. Pagrindinis komiteto tikslas ir uždavinys buvo Vokietijos kariuomenei artinantis prie Uralo sukelti lageryje ginkluotą sukilimą, nuginkluoti lagerio sargybą, užimti ginklų bei maisto sandėlius, išlaisvinti kalinius, „su ginklu rankose pereiti į vokiečių kariuomenės pusę“ ir padėti kovoti su Sovietų Sąjunga. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. spalio 17 d. nutarimu už „dalyvavimą antisovietinėje sukilėlių organizacijoje“ nuteistas mirties bausme sušaudant. Nuosprendis įvykdytas 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovsko m. Palaidojimo vieta nežinoma.

 1940 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 28910/3, viršelis.

1940 m. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 28910/3, 1. 6-1.

1941 m. vasario 14 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 28910/3, 1. 6-1.

Steigiamojo Seimo narys Petras Jočys 1940 m. rugpjūčio 12 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Kaltintas tuo, kad 1920–1927 m. buvo Seimo narys ir vienas iš Lietuvos darbo federacijos lyderių, užsiėmė „aktyvia kontrrevoliucine veikla, nukreipta prieš darbininkų klasės interesus ir komunistų partijos veiklą“, Seimo posėdžiuose išsakydavo „teroristinius ketinimus darbininkų klasės adresu“, aktyviai dalyvavo rengiant įstatymus, draudusius politinių darbininkų organizacijų kūrimą. Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, P. Jočys 1941 m. birželio mėn. buvo išlaisvintas iš kalėjimo. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Sovietų saugumas 1947 m. pabaigoje balandžio mėn. paskelbė jo paiešką, užvedė agentūrinę paieškos bylą. Baudžiamoji byla nutraukta tik 1964 m. Mirė 1970 m. JAV.

1942 m. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11940, l. 19.

1942 m. birželio 27 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11940, SB, l. 19.

Ne anksčiau kaip 1942 m. rugpjūčio 25 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11940, SB, l. 22.

Steigiamojo Seimo narys Kazimieras (Kazys) Jokantas 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. Kaltintas politine veikla, „Smetonos vyriausybės įstatymų, nukreiptų prieš Lietuvos darbininkų ir darbo valstiečių interesus“, įgyvendinimu. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. birželio 27 d. nutarimu „už aktyvią kovą prieš revoliucinį judėjimą“ nuteistas mirties bausme sušaudant. Nuosprendis įvykdytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovsko m. Palaidojimo vieta nežinoma.

1941 m. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13542, l. 6-2.

1942 m. rugsėjo 19 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13542, l. 19.

Steigiamojo Seimo narys Pijus Kriščiūnas 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį. Kaltintas tuo, kad turėjo stambų ūkį, kuriame naudojosi samdoma darbo jėga; 1926–1940 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, nuo 1940 m. – Lietuvių tautininkų sąjungos narys, užėmė vadovaujamas pareigas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. rugsėjo 19 d. nutarimu už „dalyvavimą kontrrevoliucinėje organizacijoje“ nuteistas mirties bausme sušaudant. Nuosprendis įvykdytas 1942 m. Kraslage, Krasnojarsko krašte. Palaidojimo vieta nežinoma.

1941 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 33595, viršelis.

1941 m. birželio 7 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 33595, l. 2.

P. Lumbis kaltintas tuo, kad 1933–1939 m. dirbo Kauno policijos valdyboje.

1956 m. gruodžio 26 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 33595, l. 14.

Pranešime pažymėta, kad Pulgis (Fulgendas) Lumbis mirė spec. ištrėmime Kemerovo srityje 1953 m.

1945 m. kovo 19 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 38128, l. 3.

1945 m. kovo 23 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11720, l. 2, 2 a.p.

1946 m. liepos 25 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11720, l. 40.

Steigiamojo Seimo narys Mykolas Marma 1945 m. kovo 9 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKGB Kauno apskrities skyriaus, kalintas kalėjime Nr. 3 Kaune. Kaltintas tuo, kad 1941–1944 m. dirbo advokatu ir dalyvavo teismo posėdžiuose gynėju „užsipuldamas sovietų aktyvistus“, buvo komisijos, „organizavusios žmonių vežimą į katorgą į Vokietiją“ narys. 1945 m. liepos mėn. M. Marmos baudžiamoji byla, kartu su kaltinamuoju, buvo perduota baigti tyrimą SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Vorkutos pataisos darbų lageriui (Vorkutlagui) Komijos ASSR. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1946 m. liepos 25 d. nutarimu už „bendradarbiavimą su vokiečių okupantais“ skirti 5 m. tremties. 1948 m. vasarą dėl sveikatos būklės kaip netinkamas dirbti Vorkutos anglies kombinate, buvo išvežtas į Šiaurės Kazachstano sritį, Bulajevo rajoną. Paleistas iš tremties 1950 m. kovo mėn. gyveno kartu su ištremta šeima Irkutsko srityje, Čeremchovo rajone, kur mirė 1954 m.

1947 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 20234/3, viršelis.

1947 m. rugpjūčio 2 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 20234/3, l. 94.

Steigiamojo Seimo narys Vincentas Mieleška 1946 m. gruodžio 27 d. buvo suimtas Lietuvos SSR MGB Kauno miesto skyriaus, kalintas MGB vidaus kalėjime Kaune. Kaltintas tuo, kad nuo 1941 m. iki suėmimo nuolat vedė antisovietinę agitaciją, buvo komiteto, organizavusio II Tautinį Lietuvos Eucharistinį kongresą narys, dalyvavo „vokiečių įkurtoje antisovietinėje organizacijoje“ „Savitarpio pagalba“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1947 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu už „tėvynės išdavimą ir antisovietinę agitaciją“ nuteistas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Kalėjo Karagandos pataisos darbų lageryje (Karlage) Kazachijos SSR. Iš lagerio paleistas 1956 m. kovo 7 d., grįžo į Lietuvą. Gyveno Kaune, dirbo Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonu. Mirė 1963 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42458/3, t. 2, viršelis.

Data nenustatyta.Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42458/3, t. 2, l. 144.

1950 m. liepos 19 d.Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42458/3, t. 2, l. 247-4.

Steigiamojo Seimo narys Motiejus Petrauskas 1949 m. spalio 28 d. buvo suimtas Lietuvos SSR MGB kaltinant tuo, kad padėjo dukrai įsigyti suklastotus asmens dokumentus svetima pavarde; 1947 m. užmezgė ryšį su antisovietinio būrio dalyviu, „amerikiečių žvalgybos organų agentu“ Albertu Sauka, kartu su juo apsilankė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoje Maskvoje, informavo vice konsulą apie kolektyvizacijos Lietuvoje eigą ir gyventojų politines nuotaikas, išsakė nepasitenkinimą sovietų valdžia. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1950 m. liepos 19 d. nutarimu už „šnipinėjimo pobūdžio“ ryšius su „amerikiečių žvalgyba ir partizanų–nacionalistų“ rėmimą nuteistas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Kalėjo Ozernyj pataisos darbų lageryje Irkutsko srityje, kur mirė 1956 m.

1945 m. spalio 6 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11958, l. 63.

1947 m. sausio 11 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11958, l. 88.

Steigiamojo Seimo narys Jeronimas Plečkaitis 1944 m. lapkričio 7 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) kaltinant tuo, kad būdamas Lietuvos socialdemokratų partijos centro komiteto nariu kovojo su „komunistiniu judėjimu Lietuvoje už buržuazinės–demokratinės respublikos atkūrimą“; būdamas emigracijoje Lenkijoje, Lenkijos užsienio reikalų ministerijos nurodymu organizavo Lietuvos socialdemokratų partijos komitetą, 1927–1929 m. buvo jo pirmininku ir nariu. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKGB 1945 m. spalio 6 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingam elementui“ skirti 5 m. tremties Tiumenės srityje. Iš tremties paleistas 1949 m., tačiau 1950 m. sausio mėn. vėl suimtas ir už antisovietinę agitaciją nuteistas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. 1955 m. iš įkalinimo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Mirė 1963 m. Pilviškiuose (Vilkaviškio rajone).

1941 m. birželio 14 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 16342, l. 10.

1941 m. birželio 14 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 16342, l. 15.

1953 m. kovo 25 d. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 16342, l. 34.

Prašyme nurodyta, kad V. Račkauskas mirė 1942 m.

1951 m. spalio 19 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 27694, l. 2.

Dokumente pažymėta, kad „iš buožių“ kilęs K. Ralys buvo „buržuazinės-smetoninės vyriausybės“ Seimo nariu.

1951 m. lapkričio 10 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 27694, l. 1.

1941 m. birželio mėn. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 37575, l. 3.

1941 m. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12176, l. 6-2.

1943 m. vasario 3 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12176, l. 22.

Steigiamojo Seimo narys Mykolas Rožanskas 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Šiaulių apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Rešiotų lagerį. Kaltintas tuo, kad priklausė Lietuvių tautininkų sąjungai ir Lietuvos šaulių sąjungai, ėjo vadovaujančias pareigas, buvo valsčiaus valdybos narys ir valsčiaus viršaičio pavaduotojas, aktyviai dirbo „stiprinant buržuazinę–fašistinę santvarką“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. vasario 3 d. nutarimu už priklausymą antisovietinėms organizacijoms nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Mirė lageryje 1943 m.

1944 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 2492/3, viršelis.

1945 m. balandžio 18 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 2492/3, SB, l. 15.

Steigiamojo Seimo narys Petras Ruseckas 1944 m. gruodžio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), kalintas NKGB vidaus kalėjime Vilniuje. Lietuvos SSR NKVD kariuomenės Karo Tribunolo 1945 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu už tai, kad Antrojo pasaulinio karo metais dirbo vienu iš Vilniaus literatūros leidyklos vadovų, bendradarbiavo laikraštyje „Naujoji Lietuva“ ir jame publikavo antisovietinį straipsnį, kuriame kvietė gyventojus rinkti ir siųsti medžiagą apie „bolševikų žvėriškumus 1940–1941 m.“; 1943 m. mitinge Vilniuje pasakė antisovietinę kalbą, kuri vėliau buvo publikuota laikraštyje „Naujoji Lietuvą“, nuteistas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Kalėjo Karagandos pataisos darbų lageryje Kazachijos SSR, kur mirė 1945 m.

1955 m. birželio 15 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 39437, TAB, l. 3.

1972 m. birželio 19 d. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 39437, l. 71.

1972 m. lapkričio 28 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 39437, l. 74.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 58, b. P-11064, viršelis.

1942 m. birželio 13 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 58, b. P-11064, l. 21.

Steigiamojo Seimo narys Povilas Spudas 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. Kaltintas tuo, kad būdamas aktyviu „nacionalistinės bendruomenės“ „Lietuvos mokytojų sąjunga“ nariu „vedė aktyvią kovą, nukreiptą stiprinti buržuazinį-fašistinį režimą Lietuvoje“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. birželio 13 d. nutarimu už „dalyvavimą kontrrevoliucinėje nacionalistinėje buržuazinėje organizacijoje“ skirti 5 m. tremties Omsko srityje, kur mirė 1944 m.

1941 m. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12082, SB, l. 27-3.

1942 m. birželio 27 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12082, l. 17a.

Ne anksčiau kaip 1942 m. rugpjūčio 25 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12082, SB, l. 23.

Steigiamojo Seimo narys Zigmas Starkus 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerio (Sevurallago) Gario lagerį. Kaltintas tuo, kad 1920–1926 m. buvo Seimo narys bei Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, 1930–1935 m. buvo paskirtas Valstybės tarybos prie Ministro Pirmininko nariu, 1932–1940 m. buvo „Katalikų veikimo centro“ centro komiteto valdybos narys, užsiėmė aktyvia veikla „nukreipta prieš darbininkų klasę ir revoliucinį judėjimą Lietuvoje“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. birželio 27 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei partijai“ nuteistas mirties bausme sušaudant. Nuosprendis įvykdytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovsko m. Palaidojimo vieta nežinoma.

1942 m. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42880/3, t. 2, l. 129-1.

1952 m. vasario 27 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42880/3, PPB, l. 2.

1957 m. liepos 17 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 871, l. 10.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Steigiamojo Seimo narys Aleksandras Stulginskis 1941 m. birželio 7 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Kretingos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą). Kaltintas tuo, kad „praeityje buvęs žymiausias reakcinių, buržuazinių-nacionalistinių Lietuvos sluoksnių atstovas“, būdamas nusiteikęs prieš Sovietų Sąjungą ir sovietų valdžią, įkalintas lageryje užsiėmė nelegalia antisovietine veikla: buvo „kontrrevoliucinės grupės“, susidariusios iš lageryje kalintų buvusių Lietuvos armijos kariškių ir buvusių Lietuvos gyventojų, nusiteikusių prieš sovietų valdžią, dalyvis; dalyvavo grupiniuose susirinkimuose ir pokalbiuose, kuriuose buvo kalbama antisovietinėmis temomis apie Vokietijos karą su Sovietų Sąjunga; nuolat vedė pralaimėjimo Vokietijai agitaciją, rinko ir skleidė tarp kalinių provokacinius gandus. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1952 m. vasario 27 d. nutarimu už „aktyvią kovą su darbininkų klase ir revoliuciniu judėjimu, dalyvavimą kontrrevoliucinėje grupėje ir antisovietinę agitaciją“ nuteistas 25 m. laisvės atėmimu kalėjime. Kalėjo Vladimiro kalėjime. Iš įkalinimo paleistas anksčiau laiko 1954 m., nuvyko pas žmoną į tremties vietą Komijos ASSR. 1956 m. abu grįžo į Lietuvą. KGB buvo sekamas iki mirties 1969 m.

1948 m. balandžio 29 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 12332, l. 2.

1948 m. lapkričio 16 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 12332, l. 12.

Data nenustatyta. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-40, ap. 2, b. 1, l. 44, 54.

Ne vėliau kaip 1959 m. spalio 10 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-40, ap. 1, b. 107, l. 192, 193.

Steigiamojo Seimo narys Antanas Tamošaitis 1940 m. liepos mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, vėliau išvežtas į Butyrkų kalėjimą Maskvoje. SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos 1941 m. liepos 7 d. nuosprendžiu A. Tamošaitis už „kontrrevoliucinę veiklą“ nuteistas mirties bausme sušaudant. Nuosprendis įvykdytas 1941 liepos 30 d., palaikai buvo užkasti Butovo-Komunarkos vietovėje šalia Maskvos.

1945 m. kovo 23 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 1815, l. 42.

Data nenustatyta. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 1815, l. 42, 102-3.

1952 m. liepos 20 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 1815, l. 42, 102-3, 106, 108.

Steigiamojo Seimo narys Juozas Vailokaitis 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) ir kaip „socialiai pavojingas elementas“ ištremtas į Novosibirsko srities Krivošeino rajoną. Paleistas iš tremties 1944 m. liepos mėn., grįžo į Lietuvą, dirbo Kauno rajono Paštuvos bažnyčios klebonu. MGB buvo sekamas iki mirties 1953 m.

1940 m. spalio mėn. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14189, l. 9-1.

1941 m. kovo 8 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14189, l. 52.

Steigiamojo Seimo narys Klemensas Vaitiekūnas 1940 m. liepos 12 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Šiaulių apskrities skyriaus, kalintas NKVD kalėjime Nr. 5 Šiauliuose. Kaltintas tuo, kad būdamas Lietuvių tautininkų sąjungos ir Lietuvos šaulių sąjungos nariu kovojo su „darbininkų revoliuciniu judėjimu“, šmeižė sovietų valdžią Lietuvoje, Raudonąją armiją ir darbininkų gyvenimą Sovietų Sąjungoje. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1941 m. kovo 8 d. nutarimu už „antisovietinę agitaciją“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Kalėjo Karagandos pataisos darbų lageryje (Karlage), kur mirė 1943 m.

Data nenustatyta. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11485, viršelis.

1971 m. sausio 12 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11485, l. 48–50.

Steigiamojo Seimo narys Kazimiras Zubauskas 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) ir su šeima ištremtas į Tiumenės sritį. Kaltintas tuo, kad priklausė „kontrrevoliucinės fašistinės“ jaunimo organizacijos „Jaunoji Lietuva“ vadovybei; 1938–1940 m. vadovavo sporto skyriui Aukštojoje Panemunėje. Mirė 1942 m. laisvės atėmimo vietoje Vologdos srityje.

1941 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba. 

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12838, viršelis.

Data nenustatyta. Nuotrauka. 

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12838, viršelis, l. 19-2.

1942 m. birželio 27 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba. 

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12838, viršelis, l. 18.

1961 m. kovo 21 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba. 

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 874, l. 5.

Steigiamojo Seimo narys Balys Žygelis 1941 birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą). Kaltintas tuo, kad būdamas įmonės „Spaudos fondas“ direktoriumi išnaudojo darbininkus, informuodavo „Spaudos fondo“ pirmininką apie streikus ir streikuose dalyvavusius asmenis. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. birželio 27 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingam elementui“ skirti 5 m. tremties Novosibirsko srityje. Iš tremties paleistas 1943 m. gruodžio mėn. Į Lietuvą grįžo 1945 m., gyveno Kaune. KGB buvo sekamas iki mirties 1972 m.