Orientavimosi sportas Baltijos šalyse yra kultivuojamas jau nuo 1930 m. Patys lietuviai kaip oficialią orientavimosi sporto pradžią Lietuvoje apibrėžia 1960-uosius metus.

Lietuvos orientavimosi sporto federacijos pirmtakė – Orientacijos sporto sekcija prie LTSR Turizmo ir ekskursijų tarybos, įkurta 1964 m. sausio 7 d. (pirmininkas – Edmundas Sadauskas). Vėlesni pirmininkai: 1967–1968 m. Jonas Juškevičius, 1968–1969 m. Juozas Arvydas Starkauskas, 1970–1971 m. Romualdas Jadenkus, 1972–1973 m. Gytis Juška, 1973–1974 m. Georgijus Tuleika, 1974–1975 m. Vaidotas Januškus.

Orientacijos sporto sekcija 1967–1977 m. spausdino metinį žurnalą „Biuletenis“, kurio buvo išleista 12 numerių.

1955 m. surengtos pirmosios Lietuvoje orientavimosi įgūdžių varžybos. Nuo 1961 m. varžybos vyksta pagal tarptautines taisykles. 1961 m. Grabuciškėse (Trakų apyl.) surengtos pirmos oficialios Lietuvos orientavimosi sporto varžybos (Vilnius-Kaunas; laimėjo G. Juška). 1962 m. Palūšėje įvyko pirmosios Lietuvos aukštųjų mokyklų orientavimosi sporto pirmenybės, 1964 m. Trakuose – pirmosios Pabaltijo studentų pirmenybės (laimėtojai – V. Januškienė ir V. Nekrašas). 1963 m. pirmajame TSRS orientavimosi sporto čempionate L. Štarolytė pelnė aukso medalį, t. p. individualiose varžybose dar laimėti sidabro (M. Gausmanaitė) ir trys bronzos medaliai, o Lietuva komandinėje įskaitoje užėmė pirmąją vietą. 1970 m. įvyko pirmosios daugiadienės su anksčiau vadinamu „spalvotu detaliu žemėlapiu“. 1973–1974 m. Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje buvo pradėtos rengti masinės orientavimosi varžybos. Tokios varžybos kasmet vyksta iki šiol. 

1978 m. buvo įkurta Orientavimosi sporto federacija, kuomet orientavimosi sportas buvo pavestas LTSR Kūno kultūros ir sporto komiteto žinion. Pirmuoju federacijos pirmininku išrinktas Georgijus Tuleika (1975–1988). Tais pačiais metais Plungės, Šiaulių ir Šilalės vaikų ir jaunimo sporto mokyklose įsikūrė orientavimosi sporto grupės. 1979 m. įkurta pirmoji Lietuvoje Vaikų ir jaunimo orientavimosi sporto mokykla Kaune (direktorius – Č. Paliulionis). 1985 m. Kūno kultūros institute buvo atidaryta orientavimosi sporto specializacija. 1988 m. federacijos prezidentu buvo išrinktas Rimantas Mikaitis. Šias pareigas ėjo iki 1996 m.

Orientavimosi sportas buvo aktyviai populiarinamas vidurinėse mokyklose, jis tapo neatskiriama mokyklinės programos dalis. Pasižymėję pamokų metu jaunieji moksleiviai, pradėdavo lankyti ir treniruotes. Taip nuo 1988 m. Kaune įsikūrė orientavimosi sportui skirta specializuota mokykla. Pradėtos diegti specialios mokymo programos kompleksinėse sporto mokyklose, kurios pritraukė iš viso per 2 tūkstančius auklėtinių, o sportinę programą įgyvendinti padėjo 35 profesionalūs treneriai ir dar dvigubai tiek su mėgėjiško lygio kvalifikacija.

Dar keletas įdomių faktų:
• 1986 m. buvo įkurtas pirmasis lietuviškas orientavimosi sporto klubas pavadinimu „Labirintas“;
• Vasaromis vykdavo apie 70 orientavimosi sporto varžybų, o žiemos metu – 15;
• Pačios populiariausios varžybos prieš tris dešimtmečius buvo „Labirintas 3-day“, į kurias atvykdavo 3000 orientacininkų;
• Iki 1990 m. orientavimosi sporto varžybose teisėjavo 8 sąjunginės kategorijos teisėjai: E. Baliutavičiūtė, N. Narbutaitė, V. Vitkus, J. V. Nekrašas, J. A. Starkauskas, G. Juška, J. Tuleika, R. Švagždienė;
• 1963–1990 m. nemažai Lietuvos sportininkų buvo TSRS varžybų ir čempionatų laimėtojai bei prizininkai (žr. lent).

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

Komjaunimo tiesa. 1967, lapkričio 22.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

Lietuvos orientavimosi sporto pirmtakai Juozas Arvydas Starkauskas ir Elena Baliutavičiūtė.

Fotografijos autorius – nežinomas.
Iš Lietuvos orientavimosi sporto federacijos fotoarchyvo.

J. A. Starkauskas didžiąją savo gyvenimo dalį buvo pašventęs sportui ir buvo vienas iš iniciatorių, populiarinant orientavimosi sportą Lietuvoje. Daugiausiai prie orientavimosi sporto plėtros Lietuvoje prisidėjo dirbdamas treneriu ir varžybų teisėju.

Fotografijos autorius – nežinomas.
Iš Lietuvos orientavimosi sporto federacijos fotoarchyvo.

E. Baliutavičiūtė žymiai prisidėjo prie orientavimosi sporto plėtros, vadovavo Centrinei vaikų ekskursinei turistinei stočiai. Aktyviai dalyvavo augindama jaunų orientavimosi sporto entuziastų kartą, organizavo ir teisėjavo orientavimosi sporto varžybose. Ji pirmoji iš lietuvių 1974 m. gavo visasąjunginės kategorijos orientavimosi sporto teisėjo vardą. E. Baliutavičiūtės veiklos dėka buvo padėtas tvirtas pagrindas tolimesniam orientavimosi sporto vystymuisi Lietuvoje.

Fotografijos autorius – nežinomas.
Iš Lietuvos orientavimosi sporto federacijos fotoarchyvo.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

Prašoma leisti Pabaltijo valstybių sportininkams dalyvauti Pasaulio orientavimosi sporto čempionate.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.

LVNA, f. 114, dokumentų sąrašas.