Parodos
Albumai
LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

PRATARMĖ

1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį ir jos slaptuosius protokolus dėl Vidurio ir Rytų Europos pasidalijimo interesų sferomis (vadinamą Molotovo-Ribentropo paktą). Suokalbis nulėmė tolesnę įvykių eigą ir Lietuvos valstybės likimą. Pagal Vokietijos ir SSRS 1939 m. rugsėjo 28 d. sutarties slaptąjį papildomą protokolą Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos interesų sferą. Panaudojus spaudimą, SSRS pasiekė, kad 1939 m. spalio 10 d. būtų pasirašyta Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai bei Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis. Lietuvai buvo perduotas tuo metu Raudonosios armijos užimtas Vilniaus kraštas, o Lietuvoje dislokuotos 20 tūkst. karių Raudonosios armijos įgulos. Pasirašius šią sutartį buvo apribota savarankiška Lietuvos užsienio politika, prarastas neutralios valstybės statusas ir sudarytos prielaidos Lietuvos okupacijai. Pablogėjo ir šalies vidaus politinė padėtis. Dėl iš išorės patirtų sukrėtimų 1939 m. du kartus keitėsi vyriausybės. Opozicija brandino autoritarinio režimo pakeitimo planus. Suaktyvėjo Maskvos inspiruota priešvalstybinė Lietuvos komunistų partijos (LKP) veikla.

1940 m. kovo mėn. Sovietų Sąjunga ėmė rengtis Lietuvos okupacijai. Gegužės–birželio mėn. pasiruošta karinei intervencijai, birželio 11 d. patvirtintas Lietuvos karinės okupacijos planas. Užpulti Lietuvą numatyta birželio 15 d. Agresijai pateisinti kurtos įvairios dingstys.

Gegužės 25 d. Sovietų Sąjunga apkaltino Lietuvą tariamai grobiant raudonarmiečius, birželio 7 d. ir 9 d. – laužant 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos-SSRS sutartį. Lietuvos Vyriausybės sudaryta komisija ištyrė pareikštus kaltinimus ir nustatė jų nepagrįstumą, tačiau Maskva toliau eskalavo tariamo raudonarmiečių grobimo versiją. Norint sumažinti įtampą, birželio 13 d. iš pareigų buvo atleisti vidaus reikalų ministras Kazys Skučas ir Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis, kuriuos SSRS kaltino antisovietiniais veiksmais. Birželio 14 d. Sovietų Sąjunga paskelbė ultimatumą Lietuvai: pareikalavo atiduoti teismui K. Skučą ir A. Povilaitį, sudaryti naują, Maskvai palankią vyriausybę, užtikrinti laisvą Raudonosios armijos dalinių įžengimą į Lietuvą.

Naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją vykusiame Lietuvos Vyriausybės posėdyje Prezidentas Antanas Smetona siūlė atmesti ultimatumą ir ginklu priešintis agresijai, tačiau dauguma Vyriausybės narių ir į posėdį iškviesti kariuomenės vadai atmetė ginkluoto pasipriešinimo galimybę. Nusprendus nesipriešinti, buvo laikoma, kad ultimatumas priimtas. Birželio 15 d. Maskva pranešė, kad dėl jai palankios vyriausybės sudarymo reikės tartis su į Lietuvą išvykstančiu SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotoju Vladimiru Dekanozovu. Tuomet A. Smetona apsisprendė pasitraukti iš Lietuvos, pavedė Ministrui Pirmininkui Antanui Merkiui laikinai jį pavaduoti ir birželio 16 d. perėjo Lietuvos–Vokietijos sieną.

Birželio 15 d. Sovietų Sąjunga pradėjo Lietuvos okupaciją. Ryte Raudonosios armijos grupės įsiveržė į Lietuvos teritoriją netoli Eišiškių, užpuolė Švenčionėlių pasieniečius, pagrobė Vilniaus ir Alytaus pasienio barų policininkus, apšaudė pasienio policijos sargybos būstinę Ūtoje. Žuvo policininkas Aleksas Barauskas. 15 val. Raudonosios armijos daliniai įžengė į Lietuvą. Šalies Vyriausybei priėmus ultimatumą, Lietuvos visuomenė buvo suklaidinta ir kariuomenė nestojo ginti valstybės. Po kelių dienų, birželio 17-ąją, SSRS okupavo Latviją ir Estiją. Siekdama sudaryti Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos teisėtumo įspūdį, Sovietų Sąjunga karinę intervenciją derino su politinėmis kombinacijomis: okupuotų valstybių vyriausybių pakeitimu savo marionetinėmis struktūromis, kurios turėjo užtikrinti sklandų šalių inkorporavimą į SSRS.

Birželio 15 d. pavakare iš Maskvos į Kauną atskridęs V. Dekanozovas ėmė koordinuoti Lietuvos okupacijos ir aneksijos veiksmus. Iš kartu atvykusių sovietinių represinių žinybų bei SSRS pasiuntinybės Lietuvoje darbuotojų, Raudonosios armijos įgulų vadų ir LKP centro komiteto (CK) narių jis sudarė specialią grupę, kuri rikiavo tolesnius įvykius. Inscenizuotas tariamai teisėtas Lietuvos Vyriausybės pakeitimas ir sudaryta marionetinė Justo Paleckio vyriausybė. Birželio 17 d. A. Merkiui patvirtinus Vyriausybę, J. Paleckis pradėjo eiti Prezidento pareigas, o Vyriausybei ėmė vadovauti Vincas Krėvė-Mickevičius. Palaipsniui į ją įtraukti nauji nariai komunistai: liepos mėn. jie sudarė vyriausybės narių daugumą.

Pasivadinusi Liaudies vyriausybe, ji ėmė griauti Lietuvos valstybės santvarką ir rengti prielaidas Lietuvos aneksijai. Buvo paleista Valstybės taryba ir Seimas, uždraustos Lietuvos politinės, visuomeninės, kultūrinės ir religinės organizacijos, uždaryti periodiniai leidiniai, išskyrus pradėjusius eiti komunistinius, pradėta kurti milicija, pagal Raudonosios armijos pavyzdį pertvarkyta kariuomenė. Pradėtas teroras prieš Lietuvos valstybės tarnautojus, politinių partijų vadovus, kitus okupaciniam režimui nepalankius asmenis. Tenkinant SSRS reikalavimus birželio 15 d. suimti K. Skučas ir A. Povilaitis. Birželio 19 d. Kauno geležinkelio stotyje suimtas į Lietuvą iš užsienio grįžęs buvęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras. Birželio 19 d. vidaus reikalų ministru paskyrus komunistą Mečislovą Gedvilą, o Valstybės saugumo departamento direktoriumi – LKP CK sekretorių Antaną Sniečkų, prasidėjo masinės represijos prieš šalies gyventojus. Birželio 25 d. legalizuota LKP vykdė visus Maskvos nurodymus, aktyviai rėmė okupaciją, rengė mitingus, kuriuose reikalavo pakeisti valstybės santvarką.

Siekiant įforminti Lietuvos aneksiją, pagal sovietinį pavyzdį liepos 14–15 d. organizuoti rinkimai į Liaudies seimą. Jų išvakarėse, naktį iš liepos 11-osios į 12-ąją, įvykdyti pirmieji masiniai areštai: suimta daugiau kaip 500 Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų, siekiant iš viešojo gyvenimo pašalinti politines jėgas, galėjusias sutrukdyti aneksijai, įbauginti gyventojus ir priversti juos ateiti balsuoti. Okupacijos ir teroro sąlygomis žmonės negalėjo laisvai išreikšti savo valios, dalis gyventojų boikotavo rinkimus, įvairiai protestavo prieš juos. Rinkimų rezultatai buvo suklastoti.

Liepos 17 d. Taline susitikę trijų okupuotų Baltijos valstybių okupaciją koordinavę SSRS emisarai suderino šių šalių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą planą. Laikantis G. Dekanozovo direktyvų, LKP išvystė kampaniją, kurioje reikalavo prijungti Lietuvą prie SSRS. Liepos 21 d. prasidėjus Liaudies seimo sesijai, komunistai ėmė vadovauti jos darbui. Jų iniciatyva liepos 21 d. Seime pareikšta, kad Lietuvoje įvedama sovietinė santvarka ir Lietuva skelbiama Lietuvos SSR. Tą pačią dieną paskelbta Seimo deklaracija apie Lietuvos įstojimą į Sovietų Sąjungą, liepos 22 d. ir 23 d. – dekretai dėl žemės ir bankų bei stambios pramonės nacionalizavimo. Seime sudaryta įgaliotoji komisija, kuri turėjo vykti į Maskvą ir „parvežti į Lietuvą Stalino saulės“. Liaudies seimo deklaracijos buvo neteisėtos, primestos Lietuvai okupacinės valdžios, neatitiko ir neišreiškė lietuvių tautos valios.

1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausioji Taryba priėmė galutinį Lietuvos aneksijos įforminimo aktą – įstatymą dėl Lietuvos SSR priėmimo į Sovietų Sąjungą. Tą pačią dieną į SSRS sudėtį buvo įjungtos ir kitos okupuotos Baltijos valstybės – Latvija ir Estija.

Lietuvos inkorporavimas į SSRS sudėtį sukrėtė Lietuvos ir užsienio visuomenę. Lietuvos Respublikos diplomatai užsienyje reiškė protestus prieš Lietuvos okupaciją ir aneksiją, įteikė juos šalių, kuriuose buvo akredituoti, vyriausybėms, taip pat siuntė juos į Kauną. Daugelis didžiųjų pasaulio valstybių nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Ši okupacijos nepripažinimo politika skatino Lietuvos ir kitų Baltijos tautų vadavimąsi, Laisvės bylos kėlimą užsienyje.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.

 

PANAUDOTA LITERATŪRA:

Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005.

Lietuvos istorija. X tomas, I dalis. Nepriklausomybė (1918–1940). Vilnius, 2015.

Lietuvos Respublikos užsienio politika. Dokumentai, 1939–1940. II tomas. Vilnius, 2009.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribentropas (pirmas iš kairės) ir Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto sekretorius Josifas Stalinas (antras iš kairės) pasirašius Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartį.

Maskva. 1939 m. rugpjūčio 23 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-08766.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Vokietijos ir SSRS draugystės ir sienos sutarties slaptasis papildomas protokolas.

1939 m. rugsėjo 28 d.

Kopija. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1742, ap. 1, b. 28, l. 5.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių.

1939 m. spalio 28 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 7 atv.-5.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona su Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nariais Prezidentūroje.

Iš kairės: krašto apsaugos ministras Kazys Musteikis, Ministras Pirmininkas Antanas Merkys, teisingumo ministras Antanas Tamošaitis, Prezidentas Antanas Smetona, finansų ministras Ernestas Galvanauskas, vidaus reikalų ministras Kazys Skučas, ministro pirmininko pavaduotojas Kazys Bizauskas, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, susisiekimo ministras Jonas Masiliūnas, švietimo ministras Kazys Jokantas, žemės ūkio ministras Juozas Audėnas. Kaunas. 1939 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-12408.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Maskvoje Lado Natkevičiaus telegrama apie SSRS Liaudies Komisarų Tarybos pirmininko ir užsienio reikalų liaudies komisaro Viačeslavo Molotovo 1940 m. gegužės 25 d. pareikštus kaltinimus Lietuvai dėl Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos karių dingimo.

[1940 m. gegužės 27 d.]

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 383, ap. 7, b. 2261, l. 95.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos įgulos kariai su Lietuvos gyventojais.

[1940 m. gegužės – birželio mėn.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 9-2.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos pranešimas Sovietų Sąjungos vyriausybei apie Specialios komisijos sudarymą SSRS 1940 m. gegužės 25 d. pareiškime Lietuvai nurodytiems įvykiams ištirti.

1940 m. gegužės 28 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 383, ap. 7, b. 2261, l. 93–94.

Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1940 m. gegužės 27 d. posėdyje sudaryta komisija  (pirmininkas – Vilniaus apygardos teismo prokuroras Juozas Brazinskas) tyrė Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos karių savavališko pasitraukimo iš dalinių aplinkybes, kurias Sovietų Sąjunga interpretavo kaip karių pagrobimą. Komisija nustatė, kad 1940 m. kovo mėn. iš įgulos dezertyravęs karys G. Butajevas slapstėsi nuo savo įgulos vadovybės ir jo paiešką vykdžiusios Lietuvos policijos pas Vilniaus ir jo apylinkių gyventojus, o gegužės 12 d. Lietuvos policininkams bandant jį sulaikyti nusišovė. Kiti savavališkai įgulas palikę kariai lankėsi pas Vilniaus gyventojus, po kelių dienų, gegužės 27 d., sugrįžo į įgulas ir, savo dezertyravimui pateisinti, išdėstė pramanytas  istorijas apie tariamą pagrobimą. Raudonarmiečių grobimo versija buvo paneigta, tačiau Sovietų Sąjungos valdžia toliau ją eskalavo ir panaudojo ją kaip dingstį apkaltinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę vykdant antisovietinę politiką, o vidaus reikalų ministrą Kazį Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį – organizuojant  raudonarmiečių grobimą ir kitas provokacijas prieš SSRS.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Sovietų Sąjungos ultimatumas Lietuvai.

1940 m. birželio 14 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 383, ap. 7, b. 2259, l. 41– 44.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto sekretorius Josifas Stalinas (pirmas iš kairės) ir SSRS Liaudies Komisarų Tarybos pirmininkas bei užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-099869.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Maskvoje Lado Natkevičiaus pranešimas apie jo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio iškvietimą pas SSRS Liaudies Komisarų Tarybos pirmininką ir užsienio reikalų liaudies komisarą Viačeslavą Molotovą ir pareikštą Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai.

 1940 m. birželio 14 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 383, ap. 7, b. 2261, l. 34–35.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriaus Eduardo Turausko telegrama Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje apie Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos posėdyje priimtą Sovietų Sąjungos ultimatumą.

1940 m. birželio 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 383, ap. 7, b. 2261, l. 30.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Antano Merkio 1940 m. spalio 30 d. tardymo protokolo ištrauka apie Sovietų Sąjungos 1940 m. birželio 14 d. ultimatumo svarstymą Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos birželio 14–15 d. posėdyje.

1959 m. liepos 7 d.

Kopija. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-40, ap. 1, b. 104, l. 225–226.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro raštas vidaus reikalų ministrui dėl iš pareigų atleistų vidaus reikalų ministro Kazio Skučo ir Valstybės saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio suėmimo.

1940 m. birželio 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba..

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-475, ap. 1, b. 1, l. 94.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Kazys Skučas.

[1939 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-16460.

K. Skučas (1894–1941), brigados generolas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos Respublikos XX ir XXI Vyriausybių vidaus reikalų ministras (1939–1940 m.). Sovietų Sąjungai pareikalavus, 1940 m. birželio 12 d. atleistas iš vidaus reikalų ministro pareigų, birželio 16 d. suimtas ir įkalintas Kaune. 1940 m. birželio 25 d. išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Lubiankos kalėjimą Maskvoje. Sušaudytas 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime Maskvoje.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Kazio Skučo 1940 m. rugsėjo 13–14 d. parodymų ištrauka apie Sovietų Sąjungos 1940 m. birželio 14 d. ultimatumą Lietuvai, mėginimą pasitraukti iš Lietuvos bandant išvengti sovietinių represijų.

Ne vėliau kaip 1959 m. liepos 11 d.

Kopija. Dokumento vertimas į lietuvių kalbą.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 55, b. 65, l. 276–278.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Augustinas Povilaitis.

[1933 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 631, ap. 7, b. 12323, l. 1.

A. Povilaitis (1900–1941) Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamento direktorius (1934–1940 m.). Sovietų Sąjungai pareikalavus, 1940 m. birželio 12 d. atleistas iš pareigų, birželio 16 d. suimtas ir įkalintas Kaune. 1940 m. birželio 25 d. išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Lubiankos kalėjimą Maskvoje. Sušaudytas 1941 m. liepos 12 d. Butyrkų kalėjime Maskvoje.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Augustino Povilaičio 1940 m. parodymų ištrauka apie Sovietų Sąjungos 1940 m. birželio 14 d. ultimatumą Lietuvai, mėginimą pasitraukti iš Lietuvos bandant išvengti sovietinių represijų.

Ne vėliau kaip 1959 m. liepos 11 d.

Fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 55, b. 65, l. 288–291.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Raudonosios armijos daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną.

1940 m. birželio 15 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-45730.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriaus Eduardo Turausko telegrama Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje apie Raudonosios armijos karių įvykdytą Lietuvos pasienio policijos sargybos būstinės Ūtoje apšaudymą ir policininko Aleksandro Barausko žūtį.

1940 m. birželio 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 383, ap. 7, b. 2259, l. 9.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Aleksandras Barauskas.

1933 m.

Nuotrauka.

Pasieniečių muziejus, VSAT-F224-111.

A. Barauskas (1899–1940), vyr. policininkas, Alytaus apskrities pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargybos viršininkas, žuvo eidamas tarnybines pareigas 1940 m. birželio 15 d., Raudonosios armijos kariams 3 val. 40 min. perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir atakavus Ūtos sargybos postą.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos aktai („Kybartų aktai“) dėl Antano Merkio ir jo sudarytos Ministrų Tarybos atleidimo iš pareigų, Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Romoje Stasio Lozoraičio paskyrimo Ministru Pirmininku ir pavedimo jam pavaduoti Prezidentą.

1940 m. ruduo.

Kopijos. Dokumentai lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 648, ap. 2, b. 475, l. 60, 59.

„Kybartų aktus“ A. Smetona pasirašė 1940 m. rudenį būdamas Šveicarijoje atgaline data – 1940 m. birželio 15 d. Taip mėginta išsaugoti Lietuvos Respublikos valdžios tęstinumą ir sudaryti teisines prielaidas suformuoti emigracinę Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Einančio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Antano Merkio aktas dėl Ministrų Tarybos sudėties.

1940 m. birželio 17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 922, ap. 1, b. 59, l. 98.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Liaudies vyriausybė.

Iš kairės: 1. žemės ūkio ministras Matas Mickis, 2. Ministro Pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Vincas Krėvė-Mickevičius, 3. švietimo ministras Antanas Venclova, 4. Ministras Pirmininkas Justas Paleckis, 5. teisingumo ministras Povilas Pakarklis, 6. finansų ministras Ernestas Galvanauskas, 7. sveikatos apsaugos ministras Leonas Koganas, 8. krašto apsaugos ministras generolas Vincas Vitkauskas. Kaunas, 1940 m. birželio 17 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-075952.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Justas Paleckis (kairėje) ir SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas.

Maskva, Didieji Kremliaus rūmai. [1940 m. rugpjūčio 3–7 d.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 23-3.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Vidaus reikalų ministro Mečislovo Gedvilo 1940 m. birželio 19 d. įsakymo dėl ministerijos pareigūnų atleidimo iš tarnybos ir Antano Sniečkaus paskyrimo Valstybės saugumo departamento direktoriumi nuorašas.

Ne vėliau kaip 1940 m. liepos 3 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. L-43, ap. 6, b. 667, l. 70.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) sekretorius Antanas Sniečkus.

[1940 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 77, ap. 28, b. 10285, l. 174.

Antanas Sniečkus (1903–1974), LKP CK pirmasis sekretorius (1936–1974 m.), kandidatas į Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) CK narius (1941–1952 m.), Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK narys (1952–1974 m.).

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Augustinas Voldemaras Šiaurės Osetijos ASSR valstybės saugumo liaudies komisariato vidaus kalėjime Ordžonikidzėje.

1941 m. birželio 27 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47528/3, l. 7-1.

A. Voldemaras (1883–1942), istorikas, profesorius, Lietuvos Valstybės Tarybos narys (1918 m.), Lietuvos I Vyriausybės Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras, laikinai ėjęs krašto apsaugos ministro pareigas (1918 m.), II, III, IV ir V Vyriausybių užsienio reikalų ministras (1918–1920 m.), Lietuvos Respublikos XIV Vyriausybės Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras (1926–1929 m.) ir krašto apsaugos ministras (1928–1929 m.), Lietuvių tautininkų sąjungos veikėjas, nuo 1938 m. gyveno užsienyje.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Voldemaras kartu su žmona 1940 m. birželio 19 d. suimtas Kaune grįžus iš užsienio, įkalintas Maskvoje, o liepos 23 d. ištremtas į Ordžonikidzės miestą Šiaurės Osetijos ASSR. 1941 m. birželio 26 d. suimtas ir įkalintas Ordžonikidzėje, o 1942 m. perkeltas į Butyrkų kalėjimą Maskvoje. Mirė 1942 m. gruodžio 16 d. kalėjime nuo išsekimo.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Komunistų mitingas, remiantis Lietuvos okupaciją ir Liaudies vyriausybę.

Kaunas, P. Vileišio aikštė. 1940 m. birželio 24 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 10-2.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Justas Paleckis komunistų mitinge, skirtame Liaudies seimo rinkimams.

Kauno sporto halė. [1940 m. liepos 7 d.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 10 atv.-2.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

„Priešvalstybinių partijų: tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių, trockistų, socialdemokratų, eserų, šaulių ir kt. vadovaujančio sąstato likvidacijos paruošiamųjų darbų ir operatyvinės likvidacijos planas“, patvirtintas Valstybės saugumo departamento direktoriaus Antano Sniečkaus.

1940 m. liepos 7 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-51, ap. 1, b. 1, l. 231–233.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Silvestras Leonas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Vyriausiosios valstybės saugumo valdybos Lubiankos vidaus kalėjime Maskvoje.

1940 m. liepos 25 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 7372/3, KAB, l. 28-2.

S. Leonas (1894–1959), teisininkas, pulkininkas leitenantas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos Respublikos XVIII ir XIX Vyriausybių vidaus reikalų ministras (1938–1939 m.).

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 11 d. SSRS sudarytos marionetinės Lietuvos Liaudies vyriausybės vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamento suimtas, įkalintas Kaune, kalėjo Lubiankos, Butyrkų kalėjimuose Maskvoje, vėliau grąžintas į kalėjimą Kaune. Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, 1941 m. birželio 23 d. išlaisvintas iš kalėjimo kartu su kitais politiniais kaliniais. 1944 m. spalio 6 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo komisariato (NKGB) suimtas ir nuteistas 10 m. laisvės atėmimu. Išvežtas į Mineralnyj pataisos darbų lagerį (Minlag) Komijos ASSR. 1954 m. ištremtas į Irkutsko sritį. 1956 m. paleistas iš tremties grįžo į Lietuvą. 1956 m. suimtas Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų kaltei įrodyti paleistas. Mirė 1959 m. Kaune

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Vytautas Petrulis Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.

1940 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14221, l. 7-1.

V. Petrulis (1890–1941), ekonomistas, Lietuvos Tarybos narys (1918–1919 m.), Lietuvos III Vyriausybės finansų ministerijos valdytojas (1919 m.), Lietuvos Respublikos VII, VIII, IX ir X Vyriausybių finansų, prekybos ir pramonės ministras (1922–1924 m.), XI Vyriausybės Ministras Pirmininkas (1925 m.).

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 30 d. SSRS sudarytos marionetinės Lietuvos Liaudies vyriausybės vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamento suimtas ir įkalintas Kaune. 1941 m. kovo 1 d. išvežtas į pataisos darbų lagerį Komijos ASSR. Sušaudytas 1941 m. gruodžio 3 d. Uchtos apylinkėse Komijos ASSR.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Vidaus reikalų ministro Mečislovo Gedvilo raštas Einančiam Prezidento pareigas Justui Paleckiui dėl Antano Merkio ir Juozo Urbšio suėmimo ir ištrėmimo iš Lietuvos.

1940 m. liepos 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-758, ap. 1, b. 40, l. 1.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Antanas Merkys.

Kaunas. [1939 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-01166.

A. Merkys (1887–1955), teisininkas, pulkininkas leitenantas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos IV Vyriausybės, Lietuvos Respublikos V ir XIV Vyriausybių krašto apsaugos ministras (1919, 1920, 1926–1927 m.), XXI Vyriausybės Ministras Pirmininkas (1939–1940 m.), Klaipėdos krašto gubernatorius (1927–1932 m.), Vyriausybės įgaliotinis Vilniui ir Vilniaus sričiai (1939 m.), Lietuvių tautininkų sąjungos veikėjas.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Merkys su šeima 1940 m. liepos 9 d. SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) sulaikytas Rygoje ketinant pasitraukti į Švediją ir liepos 17 d. ištremtas į Saratovą. 1941 m. suimtas ir kalintas Saratovo, Kirovo, Ivanovo, Maskvos Butyrkų, Vladimiro kalėjimuose, 1952 m. nuteistas 25 m. laisvės atėmimu. 1954 m. paleistas iš įkalinimo. Mirė 1955 m. kovo 5 d. Milenkų invalidų namuose Vladimiro srityje.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Juozas Urbšys.

XX a. 4-as dešimtmetis.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A179-P005.

J. Urbšys (1896–1991), diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Latvijoje (1933 m.), Lietuvos Respublikos XIX, XX ir XXI Vyriausybių užsienio reikalų ministras (1938–1940 m.).

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, J. Urbšys kartu su žmona 1940 m. liepos 17 d. sovietinių represinių organų suimtas ir ištremtas į Tambovą, kalintas Tambovo, Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio, Ivanovo kalėjimuose. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1952 m. balandžio 16 d. nutarimu nuteistas 25 m. kalėti ir išvežtas į Vladimiro kalėjimą. 1954 m. rugpjūčio 27 d. paleistas iš kalėjimo ir su žmona ištremtas į Viazniki miestą Vladimiro srityje. 1956 m. paleistas su žmona iš tremties grįžo į Lietuvą. Mirė 1991 m. Kaune.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos kaimo gyventojai, vykstantys į Liaudies seimo rinkimus.

1940 m. liepos 14 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 14 atv.-2.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Liaudies seimo posėdis. Tribūnoje kalba Liaudies kariuomenės vadas brigados generolas Feliksas Baltušis-Žemaitis.

Seimo posėdžio prezidiume sėdi iš kairės: 1. prezidiumo antrasis sekretorius Petras Cvirka, 2. prezidiumo antrasis vicepirmininkas Juozas Grigalavičius, 3. prezidiumo pirmininkas Liudas Adomauskas, 4. prezidiumo pirmasis vicepirmininkas, vidaus reikalų ministras Mečislovas Gedvilas, 5. prezidiumo pirmasis sekretorius, švietimo ministras Antanas Venclova. Kauno valstybės teatras. 1940 m. liepos 22 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 15 atv.-1.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Liaudies seimo Deklaracija apie valstybės santvarką ir Lietuvos įstojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sąstatą deklaracija.

1940 m. liepos 21 d.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-758, ap. 1, b. 40, l. 2–3.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Komunistų mitingas, remiantis Liaudies seimo nutarimus.

Kaunas, Laisvės alėja. 1940 m. liepos 23 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 19-4.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Romoje Stasio Lozoraičio protesto prieš Liaudies seimo 1940 m. liepos 21 d. nutarimus telegrama.

[1940 m. liepos 22 d.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-1019, ap. 1, b. 1, l. 33–34.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis (antras iš kairės) ir Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje Petras Klimas.

Paryžius. 1937 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-116565.

S. Lozoraitis (1898–1983), teisininkas, diplomatas, Lietuvos Respublikos XVI, XVII ir XVIII Vyriausybių užsienio reikalų ministras (1934–1938 m.), Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Romoje (1939–1940 m.), Lietuvos diplomatijos šefas (1940–1983 m.), Lietuvos laisvinimo sąjūdžio Vakaruose veikėjas.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Liaudies seimo įgaliotosios komisijos nariai.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. švietimo ministro pavaduotojas Liudas Gira, 2. švietimo ministras Antanas Venclova, 3. vidaus reikalų ministras Mečislovas Gedvilas, 4. Įgaliotosios komisijos pirmininkas Justas Paleckis, 5. valstybės kontrolierius Liudas Adomauskas, 6. rašytoja Stasė Vaineikienė, 7. žemės ūkio ministras Matas Mickis, 8. vyriausybės įgaliotinis Vilniui ir Vilniaus sričiai ministro teisėmis Karolis Didžiulis. Antroje eilėje iš kairės: 1. rašytojas Petras Cvirka, 2. Lietuvos komunistų partijos (LKP) narė Marija Kutraitė, 3. LKP narė Birutė Abdulskaitė, 4. darbo ministro pavaduotojas Motiejus Šumauskas, 5. LKP centro komiteto sekretoriato narys Icikas Šmuelis Meskupas-Adomas, 6. LKP narys Pranas Zibertas. Trečioje eilėje iš kairės: 1. LKP narys Kazimieras Petrauskas, 2. LKP narys Pranas Petrauskas, 3. LKP narys Juozas Demskis, 4. LKP narys Viktoras Ditkevičius. Kauno valstybės teatras. 1940 m. liepos 23 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 19 atv. -3.

Liaudies seime 1940 m. liepos 23 d. sudaryta Įgaliotoji komisija liepos 30 d. išvyko į Maskvą įteikti SSRS Aukščiausiajai Tarybai Liaudies seimo paskelbtą Lietuvos įstojimo į SSRS sudėtį deklaraciją.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vašingtone Povilo Žadeikio protesto prieš Lietuvos okupaciją ir aneksiją telegrama.

1940 m. liepos 25 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-1019, ap. 1, b. 1, l.10.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

SSRS įgaliotasis pasiuntinys Lietuvoje Nikolajus Pozdniakovas (pirmas iš kairės), SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas (antras iš kairės) ir Liaudies seimo įgaliotosios komisijos pirmininkas Justas Paleckis (trečias iš kairės).

Maskva, Baltarusijos geležinkelio stotis. 1940 m. liepos 31 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 20-1.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Stokholme Vytauto Gilio protesto prieš Lietuvos okupaciją ir aneksiją telegrama.

1940 m. rugpjūčio 1 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-1019, ap. 1, b. 1, l. 36.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Liaudies seimo įgaliotoji komisija SSRS Aukščiausios Tarybos sesijoje.

Tribūnoje kalba Liaudies seimo įgaliotosios komisijos pirmininkas Justas Paleckis. Priešais tribūną stovi iš kairės: 1. valstybės kontrolierius Liudas Adomauskas, 2. Lietuvos komunistų partijos (LKP) narys Pranas Zibertas, 3. LKP narė Marija Kutraitė, 4. rašytoja Salomėja Nėris, 6. darbo ministro pavaduotojas Motiejus Šumauskas, 7. vyriausybės įgaliotinis Vilniaus miestui ir kraštui ministro teisėmis Karolis Didžiulis, 8. LKP narė Birutė Abdulskaitė, 9. švietimo ministro pavaduotojas Liudas Gira, 10. LKP narys Viktoras Ditkevičius, 11. rašytojas Petras Cvirka, 15. LKP narys Juozas Demskis.

Maskva, Didieji Kremliaus rūmai. 1940 m. rugpjūčio 3 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 2.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

SSRS įstatymas „Dėl Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos priėmimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą“.

1940 m. rugpjūčio 3 d.

Kopija. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 1, b. 105, l. 1.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatai balsuoja už Lietuvos SSR įjungimą į SSRS sudėtį.

Maskva, Didieji Kremliaus rūmai. 1940 m. rugpjūčio 3 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 22-4.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas su Liaudies seimo įgaliotosios komisijos nariais įjungus Lietuvos SSR į SSRS sudėtį.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Lietuvos komunistų partijos (LKP) narys Pranas Petrauskas, 2. Lietuvos SSR švietimo ministro pavaduotojas Liudas Gira, 3. LKP narys Pranas Zibertas, 5. Įgaliotosios komisijos pirmininkas Justas Paleckis, 6. SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas, 7. LKP narė Marija Kutraitė, 8. Lietuvos SSR krašto apsaugos ministras Vincas Vitkauskas, 9. LKP narė Birutė Abdulskaitė, 11. Lietuvos SSR žemės ūkio ministras Matas Mickis. Antroje eilėje iš kairės: 1. Lietuvos SSR darbo ministro pavaduotojas Motiejus Šumauskas, 2. LKP narys Juozas Demskis, 3. rašytoja Stasė Vaineikienė, 4. LKP centro komiteto (CK) sekretoriato narys Icikas Šmuelis Meskupas-Adomas, 5. rašytojas Petras Cvirka, 7. Lietuvos SSR švietimo ministras Antanas Venclova, 8. Lietuvos SSR vyriausybės įgaliotinis Vilniaus miestui ir kraštui ministro teisėmis Karolis Didžiulis, 9. rašytoja Salomėja Nėris, 11. LKP narys Kazys Petrauskas, 12. LKP CK pirmasis sekretorius, Įgaliotosios komisijos vertėjas Antanas Sniečkus, 15. ELTA direktorius Kostas Korsakas, 19. LKP narys Viktoras Ditkevičius. Maskva, Didieji Kremliaus rūmai, Georgijau salė. 1940 m. rugpjūčio 3 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 23 atv.-2.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Komunistų mitingas, remiantis Lietuvos SSR įjungimą į SSRS sudėtį.

Kaunas. [1940 m. rugpjūčio 3 d.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 24 atv.-3.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Ypatingojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio Liaudies kariuomenės 9-jame pėstininkų pulke Eusiejaus Jacovskio raportas LSSR NKVD Kvotų skyriaus viršininkui Eusiejui Rozauskui apie komunistų liepos 18–20 d. mitingų, turėjusių priimti rezoliucijas dėl Lietuvos įjungimo į SSRS sudėtį, žlugdymą pėstininkų pulke.

Ne anksčiau kaip 1940 m. liepos 20 d.  

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12687, l. 39–41.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) nutarimas suimti 9-ojo pėstininkų pulko majorą Joną Brizgį už pasisakymą prieš Lietuvos įjungimą į SSRS sudėtį pulko kareivių liepos 18 d. mitinge.

1940 m. lapkričio 29 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12569, l. 2, 7-1.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Vladas Mironas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 1 Kaune.

[1940 m. lapkričio 11 d.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-16211, t. 1, l. 8-12.

V. Mironas (1880–1953), kunigas, teologijos mokslų kandidatas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Tarybos narys (1917–1918 m.) ir jos antrasis vicepirmininkas, Lietuvos Respublikos XVIII ir XIX Vyriausybių Ministras Pirmininkas (1938–1939 m.), Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas (1939 m.), Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas (1929–1938 m.).

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos SSR NKVD suimtas ir įkalintas Kaune. Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, 1941 m. birželio 23 d. išlaisvintas iš kalėjimo kartu su kitais politiniais kaliniais. 1944 m. sovietinių represinių organų suimtas, 1945 m. paleistas, 1946 m. vėl įkalintas, o 1947 m. sausio 3 d. suimtas ir nuteistas 7 m. laisvės atėmimu. Mirė 1953 m. vasario 18 d. Vladimiro kalėjime.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Kazys Bizauskas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 1 Kaune.

1940 m. lapkričio 20 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 7831/3, l. 5 atv.

K. Bizauskas (1892–1941), teisininkas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Tarybos narys (1917–1918 m.) ir jos sekretorius (1918–1919 m.), Lietuvos Respublikos VI Vyriausybės švietimo ministras (1920–1922 m.), Lietuvos Respublikos atstovas Vatikane, JAV, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, XX ir XXI Vyriausybių Ministro Pirmininko pavaduotojas (1939–1940 m.), Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus krašte (1939–1940 m.), Lietuvių krikščionių demokratų partijos veikėjas, vienas iš Lietuvos katalikų jaunimo organizacijos „Ateitis“ steigėjų.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. lapkričio 20 d. Lietuvos SSR NKVD suimtas ir įkalintas Kaune. Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, kartu su kitais politiniais kaliniais evakuotas ir 1941 m. birželio 26 d. sušaudytas šalia Bigosovo geležinkelio stoties, Polocko rajone Baltarusijos SSR.

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS (LYA)

Buvusių Liaudies seimo narių susirinkimo Kaune rezoliucija dėl Sovietų Sąjungos 1940 m. įvykdytos Lietuvos okupacijos ir aneksijos.

1942 m. rugpjūčio 30 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 58, b. 274, l. 1.

Lt En