Galerijos
Albumai
LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Pratarmė

2018 m. vasario 9 d. Antanas Terleckas, kovotojas už Lietuvos laisvę, aktyvus Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas ir lyderis, pogrindinės spaudos leidėjas, minės 90-ąjį jubiliejų. A. Terlecko ir jo įkurtos Lietuvos laisvės lygos (toliau – LLL) indėlis į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą yra svarbus ir reikšmingas. Būtent A. Terlecko pastangomis  nuo pat LLL įkūrimo 1978 m. birželio 15 d.  iki Atgimimo buvo aktyviai siekiama okupuotoje Lietuvoje ir visame pasaulyje išplatinti žinią apie nusikalstamus slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus, nulėmusius Rytų ir Vidurio Europos padalijimą bei Baltijos šalių okupaciją.

Antanas Terleckas gimė 1928 m. Utenos apskr. Saldutiškio vlsč. (dabar Ignalinos r.) Krivasalio kaime mažažemių ūkininkų šeimoje. 1945 m. apkaltinus priklausymu neegzistuojančiai pogrindinei organizacijai „Geležinis vilkas“, A. Terleckas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Švenčionių aps. skyriaus buvo sulaikytas ir du mėnesius praleido LSSR NKVD Švenčionių kalėjime. 1954 m. jis baigė Vilniaus universitetą ir įgijo finansų ir kredito specialybę. 1954–1957 m. dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje kredito inspektoriumi, vėliau banko Vilniaus m. valdybos viršininko pavaduotoju, mokėsi aspirantūroje. 1957 m. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vėl buvo suimtas. 1958 m. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas už tai, kad „kartu su nuteistaisiais V. Laugaliu ir J. Semėnu 1956–1957 m. kalbėdavo antitarybinėmis temomis, šmeižė tarybinio gyvenimo tikrovę, 1956 m. padarė slaptą pasitarimą, kuriame svarstė klausimą apie pogrindinės antitarybinės organizacijos sukūrimą“ nuteisė A. Terlecką 4 m. laisvės atėmimo. 1958–1960 m. kalintas Taišeto ir Čiunos lageriuose Irkutsko srityje. 1964–1969 m. neakivaizdiniu būdu studijavo istoriją Vilniaus universitete, tačiau parengto diplominio darbo „Lietuva Rusijos valdžioje (1795–1915)“ nebuvo leista apsiginti. Diplominis darbas saugumiečių buvo paimtas atliekant kratą pas A. Terlecką. 1973 m. jis dar kartą suimtas ir pritaikius kriminalinį LSSR BK 94 straipsnį nuteistas 1 metų laisvės atėmimu. 1976–1977 m. A. Terleckas, kartu su Juliumi Sasnausku, Kęstučiu Jokubynu ir kt., leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“, kuriame kėlė sovietinės okupacijos ir represijų klausimus, publikavo istorinius straipsnius.  1977 m. A. Terlecko namuose buvo atlikta krata, kurios metu rasta pogrindžio leidinių, pogrindžio spaudoje skelbtų anoniminių ir pasirašytų tekstų ir kt. A. Terleckas KGB buvo sulaikytas ir tardomas, bet po trijų parų paleistas. 1978 m. birželio 15 d. A. Terleckas su bendraminčiais, dalyvavusiais leidžiant leidinį „Laisvės šauklys“, įkūrė pogrindinę organizaciją Lietuvos laisvės lyga, kurios tikslas ir uždaviniai – Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas, religinės, tautinės ir politinės tautos sąmonės ugdymas, Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose.  1979 m. LLL inicijavo Kreipimosi į Sovietų Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos Vyriausybes, Suvienytų nacijų organizacijos (dabar vadinama Jungtinių tautų organizacija) Generalinį sekretorių Kurtą Valdheimą, šalių, pasirašiusių Atlantos chartiją, vyriausybes, parengimą ir pasirašymą. Kreipimasis gavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo“ pavadinimą. Memorandumą pasirašė 35 lietuviai, 6 latviai, 4 estai, jį parašais parėmė Rusijos disidentai Jelena Boner, Andrejus Sacharovas, Tatjana Velikanova ir kt. Tai buvo reikšmingiausias neginkluoto pasipriešinimo laikotarpio dokumentas. Memorandume buvo reikalaujama paskelbti negaliojančiais Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę, taip likviduojant abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius šiame regione. Memorandumo tekstas buvo paskelbtas per užsienio radijo stotis, publikuojamas pogrindžio leidiniuose.

1979 m. KGB suėmus A. Terlecką ir jo bendražygį Julių  Sasnauską, LLL veikla beveik nutrūko. 1980 m. rugsėjo mėn. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas „už tai, kad  nuo 1975 m. vienas, 1977 m. į antitarybinę veiklą įtraukęs J. Sasnauską, abu kartu, siekdami susilpninti tarybų valdžią Lietuvoje, sistemingai gamino, daugino ir platino, o taip pat kaupė ir laikė antitarybinės propagandos tikslu antitarybinio turinio nelegalius leidinius, laiškus, pareiškimus bei kitokius kūrinius“ nuteisė A.Terlecką 3 metų laisvės atėmimu  ir nutrėmimu 5 metams. Jis buvo kalinamas lageryje Permės srityje. 1982 m. ištremtas į Magadano sritį. 1987 m. A. Terleckui grįžus iš tremties, LLL veikla atsinaujino. 1987 m. rugpjūčio 23 d. buvo surengtas pirmas valdžios nesankcionuotas viešas protesto mitingas Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo, skirtas paminėti Molotovo-Ribentropo paktą. Mitinge buvo pasmerkti 1939 m. pasirašyti SSRS ir Vokietijos sutarčių slaptieji protokolai, pareikalauta iš Lietuvos išvesti sovietinę kariuomenę ir  atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1988 m. LLL surengė pirmuosius viešus mitingus masiniams Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą paminėti, kuriuose pirmą kartą viešai buvo iškelta  draudžiama Lietuvos trispalvė vėliava, taip pat suorganizavo eilę mitingų, skirtų paminėti ir pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą bei jo pasekmę – Lietuvos okupaciją 1940 m. LLL stojo į atvirą konfrontaciją su oficialiąja LSSR valdžia, deklaravusia „suverenitetą SSRS sudėtyje“. LLL 1989 m. pirmoji paragino boikotuoti šaukimą į okupacinę sovietinę armiją, inicijavo parašų rinkimą dėl jos išvedimo iš Lietuvos, Varniuose (Telšių r.) pastatė pirmą paminklą 1944–1954 m. laisvės kovose žuvusiems Lietuvos partizanams. LLL ir jos lyderio A. Terlecko vieši veiksmai bei atvira konfrontacija su okupacine valdžia plėtė legalaus veikimo ribas, sudarė galimybę vis atviriau išreikšti Lietuvos valstybės atkūrimo idėjas ir padėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui parlamentiniu keliu realizuoti tautos siekį tapti laisviems.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais už kovą dėl tautos laisvės bei žmogaus teisių gynimą okupuotoje Lietuvoje A. Terleckas 1998 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2004 m.– Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. A. Terleckui skyrė Laisvės premiją.

Parodoje eksponuojami Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) saugomų sovietinio saugumo sudarytų A. Terlecko baudžiamųjų bylų, agentūrinės-operatyvinės veiklos dokumentai, įvairiuose mitinguose pasakytų kalbų stenogramos ir santraukos, fotonuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, kratų metų konfiskuoti dokumentai bei Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) saugomi rašytiniai dokumentai ir fotonuotraukos.

Parengė:

Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė;

Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų sklaidos skyriaus vyriausiais archyvistas Vaidas Agurkis

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Antano Terlecko baudžiamoji byla, iškelta Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Švenčionių aps. skyriaus.

1945 m.

Originalas. Dokumentai rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-530.

A.Terleckas, Linkmenų progimnazijos 4-tos klasės mokinys, buvo suimtas 1945 m. liepos 29 d. įtariant priklausymu pogrindinei antisovietinei organizacijai „Geležinis vilkas“ ir įkalintas NKVD Švenčionių kalėjime. 1945 m. rugsėjo 25 d. byla nutraukta neradus pakankamai įrodymų.  

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Antanas Terleckas Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Vidaus kalėjime Vilniuje ir jam KGB iškelta baudžiamoji byla.

1958 m.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11912, t. 3, l. 303-1.

A.Terleckas, Lietuvos SSR mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantas, buvo suimtas 1957 m. gruodžio 27 d. 1958 m. LSSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu už tai, kad „su V. Laugaliu ir J. Semėnu 1956–1957 m. svarstė kovos priemones prieš SSKP vedamą politiką ir SSRS valstybinę santvarką, tarpusavyje vedė šmeižikiškus pokalbius apie tarybinę tikrovę, 1956 m. pravedė slaptą pasitarimą dėl pogrindinės organizacijos įsteigimo“ nuteistas 4 m. laisvės atėmimu. 1960 m. paleistas iš Ozernyj pataisos darbų lagerio Irkutsko srityje.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Antano Terlecko kalinio asmens byla, vesta Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo izoliatoriuje.

1977 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 45043/3, KAB.

1977 m. rugpjūčio 23 d. atliekant kratą A. Terlecko bute ir sodo namelyje, buvo rasti antisovietiniai dokumentai ir literatūra, už tai jis 1977 m. rugpjūčio 24-26 d. buvo sulaikytas ir patalpintas į KGB Tardymo izoliatorių Vilniuje. 

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 5 tarnybos (ideologinė kontržvalgyba) Antanui Terleckui vestos operatyvinio ištyrimo bylos „Demagog“ įskaitos kortelė.

1977–1980 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 20, kortelė Nr. 39410.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Antanas Terleckas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriuje Vilniuje.

1979 m. spalio 31 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 1, l. 43.

A.Terleckas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, suimtas 1979 m. spalio 30 d. 1980 m. LSSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu už nelegalių leidinių dauginimą ir platinimą, pareiškimų ir atvirų laiškų rašymą buvo nuteistas 3 m. laisvės atėmimu griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir nutrėmimu 5 metams. Kalėjo  lageryje Permės srityje, 1982 m. ištremtas į Magadano sritį. Iš tremties paleistas 1987 m. sausio 4 d.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Antano Terlecko dienoraščiai, kurie kaip daiktiniai įrodymai prijungti prie Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) A. Terleckui iškeltos baudžiamosios bylos.

1979 m.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Antanui Terleckui adresuoti laiškai, rasti atliekant kratą pas tremtyje Magadano srityje gyvenusį Antaną Terlecką apklausiant jį baudžiamojoje byloje iškeltoje dėl pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ gaminimo ir platinimo.

1985–1987 m.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 255.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Pirmasis viešas Lietuvos laisvės lygos (LLL) mitingas, skirtas paminėti 1941 m. masinių trėmimų į Sibirą aukas.

Pirmoje eilėje viduryje – LLL įkūrėjas ir lyderis Antanas Terleckas.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. birželio 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1909, l. 22-8.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus pažymos apie Lietuvos laisvės lygos įkūrimą ir veiklą ištrauka.

1988 m. rugsėjo 27 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1386, l. 207, 208, 209, 210, 211.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Lietuvos laisvės lygos mitingas, skirtas pasmerkti 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto slaptojo protokolo pasekmes.

Pirmoje eilėje antras iš kairės Lietuvos laisvės lygos lyderis Antanas Terleckas.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. rugsėjo 28 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1935, l. 29-13.

Lietuvos laisvės lygos organizuojamą mitingą Vilniaus m. Lenino r. liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas  uždraudė. Prieš mitingo dalyvius buvo pasiųsti milicijos ir SSRS vidaus kariuomenės specialieji daliniai, kurie apsupo protestuotojus ir juos pradėjo mušti guminėmis lazdomis (vad. „bananais“). Protesto mitingo malšinimo akcijai prigijo pavadinimas „bananų balius“. Tai buvo paskutinis kartas sovietinės Lietuvos istorijoje kai prieš mitingo dalyvius buvo panaudota jėga.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Antanas Terleckas kalba Lietuvos laisvės lygos ir Lietuvos demokratų partijos sukūrimo darbo grupės mitinge, skirtame paminėti 1941 m. sausio 10 d. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto slaptojo protokolo pasekmes.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. sausio 10 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1951, l. 101-37.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Lietuvos SSR Vilniaus m. prokuratūros raštas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriui dėl Lietuvos laisvės lygos antisovietinių akcijų.

1989 m. sausio 19 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 103, l. 16.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Lietuvos laisvės lygos mitingas, skirtas parodyti į Lietuvą atvykusiems Europos Parlamento nariams, kad Lietuva siekia visiškos nepriklausomybės.

Kalba Antanas Terleckas.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1989 m.

P. Lileikio nuotrauka.

LCVA, 0-107991.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Lietuvos laisvės lygos mitingo Vilniuje prie viešbučio „Lietuva“ (dabar – „Radisson Blu Hotel Lietuva“), skirto parodyti į Lietuvą atvykusiems Europos Parlamento nariams, kad Lietuva siekia visiškos nepriklausomybės, vaizdo įrašo ištrauka.

Antanas Terleckas skaito mitingo rezoliuciją, kalba Europos Parlamento narys.

1989 m. vasario 7 d.

Vaizdo įrašas

LYA, f. K-38, ap. 2, b. 6, įrašas Nr. 1.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Audio kasetės su Lietuvos Nepriklausomybės Sąjungos mitinge, skirtame 49-osioms Lietuvos okupacijos metinėms paminėti, skambėjusių kalbų įrašais, slapta darytais asmens, bendradarbiavusio su Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetu (KGB).

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. birželio 11 d.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1977, l. 48.

Lietuvos Nepriklausomybės sąjunga buvo įkurta 1989 m. gegužės pabaigoje. Jai priklausė  Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos demokratų partija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Politinių kalinių gelbėjimo komitetas.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Antano Terlecko kalba, pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės Sąjungos mitinge, skirtame 49-osioms Lietuvos okupacijos metinėms paminėti.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. birželio 11 d.

Garso įrašas.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1977, l. 48.

Lietuvos Nepriklausomybės sąjunga buvo įkurta 1989 m. gegužės pabaigoje. Jai priklausė Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos demokratų partija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Politinių kalinių gelbėjimo komitetas.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo pirmininko J. Misiūno protestas priežiūros tvarka dėl nuosprendžio panaikinimo ir baudžiamosios bylos iškeltos Antanui Terleckui ir Juliui Sasnauskui nutraukimo.

1989 m. liepos 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 18, l. 404, 405, 406, 407, 408.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo išduotas Antano Terlecko reabilitavimo pažymėjimas.

1989 m. rugpjūčio 9 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 18, l. 409.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio mitingas pirmąją Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo vizito Lietuvoje dieną.

Antroje eilėje iš kairės: 1. Antanas Terleckas, 2. Viktoras Petkus.  

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė.  1990 m. sausio 11 d.  

J. Juknevičius nuotrauka.

LCVA, 0-121487.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Mitingo Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo 4-jų metinių minėjimas.

Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės Antanas Terleckas.  

1991 m. rugpjūčio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 270, b. 182, l. 88.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Antanas Terleckas, buvusio Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriaus kameroje, kurioje jis buvo kalinamas.

Vilnius, 1991 m. rugsėjo mėn.

J. Juknevičius nuotrauka.

LCVA, 0-122749.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Lietuvos laisvės lygos Klaipėdos skyriaus padėka Antanui Terleckui už antisovietinę veiklą.

1999 m. rugsėjo 28 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. R-428, ap. 1, b. 8, l. 8.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

Kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius Antano Terlecko agitacinis plakatas.

2000 m.

Spaudinys. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. R-428, ap. 1, b. 29, l. 4.

LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIUI ANTANUI TERLECKUI – 90

„Lietuvos Laivės Lygos kova už okupacinės kariuomenės išvedimą. Vilnius. 1988 m. rugsėjo 28 d.“

Išleido UAB „Adomo Jakšto spaustuvė“, Kaišiadorys. 2003 m.

Atvirukas.

Lt En