Vilnius.  1987 m.

Fotonuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, RF411.

Antano ir Elenos Terleckų namai ilgus metus buvo neformalus Lietuvos laisvės lygos narių štabas.

Antroje eilėje iš kairės: 4. kunigas Robertas Grigas, 5. Antanas Terleckas. Vilnius. 1987 m. rugpjūčio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-11, ap. 2, b. 52, l. 2-93.

Pirmą kartą sovietinėje Lietuvoje įvykusiame viešame protesto mitinge buvo pareikalauta atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

1987 m. rugpjūčio 25 d.

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1880, l. 12.

Tai vienas iš daugelio Lietuvos komunistų partijos centro komiteto nurodymu spaudoje publikuotų propagandinių straipsnių, smerkiančių Lietuvos laisvės lygos 1987 m. rugpjūčio 23 d. surengtą pirmą viešą protesto mitingą, skirtą pasmerkti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus ir  reikalavusį atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

1988 m. gegužės 10 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1747, l. 10.

Kvietimai į 1988 m. gegužės 22 d. Vilniuje, Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje turėjusi vykti mitingą buvo iškabinti Vilniuje, dalyvauti mitinge tikintieji buvo kviečiami kai kuriose Vilniaus bažnyčiose, apie renginį pranešė užsienio radijo stotys  transliuojančios laidas lietuvių kalba. Mitingo dieną jo rengėjai A. Terleckas, V. Bogušis buvo priversti praleisti namų arešte. Mitinge kalbėjo Andrius Tučkus, Algimantas Vaišnoras, Algimantas Andreika. Mitingas truko vos 15–20 minučių, jo dalyvius jėga išvaikė milicija, A. Andreika ir kai kurie kiti mitingo organizatoriai buvo sulaikyti.

Antroje eilėje iš kairės: 1. kunigas Robertas Grigas. Ant pakylos stovi iš kairės: 3. Vytautas Bogušis, 4. Vytautas Vaineikis, 5. Algimantas Andreika, 6. Stasys Pancerna. Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. birželio 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1909, l. 22-1.

Mitinge dalyvavo apie 3 tūkst. žmonių, kalbėjo V. Bogušis, A. Terleckas, Andrius Tučkus, Antanas Grigas ir kiti.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. birželio 14 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-34102.

Mitinge Lietuvos laisvės lygos narys, buvęs Lietuvos partizanas, politinis kalinys Leonas Laurinskas (1926–2013) pirmą kartą viešai iškėlė tuomet draudžiamą Lietuvos trispalvę vėliavą.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. birželio 14 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-34105.

Mitinge Lietuvos laisvės lygos narys, buvęs Lietuvos partizanas, politinis kalinys Leonas Laurinskas (1926–2013) pirmą kartą viešai iškėlė tuomet draudžiamą Lietuvos trispalvę vėliavą.

Vilnius. 1988 m. liepos 3 d.

Kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1747, l. 20, 21, 22.

1988 m. liepos 3 d. Lietuvos laisvės lyga pareiškė išeinanti iš pogrindžio ir paskelbė savo programą, kurioje nurodė galutinį tikslą – laisva Lietuva Europos tautų konfederacijoje.

1988 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 20, kortelės Nr. 39412, 39412 ap.

Vilnius, Vingio parkas. 1988 m. rugpjūčio 23 d.

Fotonuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, RF729.

Mitinge dalyvavo apie 150 tūkst. žmonių. Mitinge buvo pasmerkti Molotovo-Ribentropo pakto slaptieji protokolai ir jų padariniai, akcentuotos Lietuvos suvereniteto, ekologijos, ekonominio savarankiškumo problemos. Mitingo organizatoriai neleido kalbėti Lietuvos laisvės lygos atstovams Andriui Tučkui ir Robertui Grigui, planavusiems ne tik pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą, bet ir pareikalauti likviduoti jo  pasekmes – Lietuvos okupaciją ir aneksiją.

1988 m. rugsėjo 23 d.

Nuorašas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1386, l. 204, 205, 206.

1988 m. rugsėjo 28 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1935, l. 29-44.

Lietuvos laisvės lygos organizuojamą mitingą Vilniaus m. Lenino r. liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas  uždraudė. Prieš mitingo dalyvius buvo pasiųsti milicijos ir SSRS vidaus kariuomenės specialieji daliniai, kurie apsupo protestuotojus ir pradėjo juos mušti guminėmis lazdomis (vad. „bananais“). Protesto mitingo malšinimo akcijai prigijo pavadinimas „bananų balius“. Tai buvo paskutinis kartas sovietinės Lietuvos istorijoje kai prieš mitingo dalyvius buvo panaudota jėga.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. rugsėjo 28 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1935, l. 29-1.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. rugsėjo 28 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1935, l. 29-46.

Fotonuotraukoje antrame plane už gėlyno matosi SSRS vidaus kariuomenės specialiojo dalinio kareiviai, kurie kartu su milicininkais apsupo protestuotojus ir pradėjo juos mušti guminėmis lazdomis (vad. „bananais“). Protesto mitingo malšinimo akcijai prigijo pavadinimas „bananų balius“.

Vilnius, M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvė. 1988 m. rugsėjo 28 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1935, l. 29-65.

Malšinti mitingą buvo pasiųsti milicijos ir SSRS vidaus kariuomenės specialieji daliniai, kurie apsupo protestuotojus ir pradėjo juos mušti guminėmis lazdomis (vad. „bananais“). Protesto mitingo malšinimo akcijai prigijo pavadinimas „bananų balius“. Tai buvo paskutinis kartas sovietinės Lietuvos istorijoje kai prieš mitingo dalyvius buvo panaudota jėga.

1988 m. rugsėjo 28 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1935, l. 29-71.

Malšinti mitingą buvo pasiųsti milicijos ir SSRS vidaus kariuomenės specialieji daliniai, kurie apsupo protestuotojus ir pradėjo juos mušti guminėmis lazdomis (vad. „bananais“). Protesto mitingo malšinimo akcijai prigijo pavadinimas „bananų balius“.

Vilnius, Sporto rūmai. 1988 m. spalio 22–23 d.

R. Beliajevienės fotonuotrauka.

LCVA, 0-094219.

A. Terleckas savo kalboje iškėlė tuo metu radikalius reikalavimus: paskelbti neturinčiu teisinės galios Molotovo-Ribentropo paktą, iš Lietuvos  išvesti okupacinę kariuomenę.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. sausio 10 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1951, l. 102-28.

Mitinge dalyvavo 12–13 tūkst. žmonių. Mitingo dalyviai pasisakė prieš komunistų partiją, reikalavo atstatyti Lietuvos nepriklausomybę, iš Lietuvos išvesti okupacinę kariuomenę. Mitinge pirmą kartą jaunuoliai buvo paraginti netarnauti sovietinėje armijoje.  

Trečias iš kairės Antanas Terleckas. Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. sausio 10 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46., b. 1951, l. 101-34.

Iš kairės: 2. Leonas Laurinskas, 3. Artūras Skučas, 4. Antanas Terleckas. Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. sausio 10 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1951, l. 101-16.

1989 m. sausio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1959, l. 1.

JAV, Čikaga. 1989 m.

Kopija. Dokumentas anglų kalba.

LYA, f. K-1, ap. b/n-1, b. 300, l. 2, 3.

Ultimatumo tekstą 1979 m. parengė Lietuvos laisvės lygos narys, disidentas, politinis kalinys Algirdas Statkevičius (1923–2016), jame plačiai išdėstytos Lietuvos okupavimo ir inkorporavimo Į SSRS aplinkybės, aprašyti okupacinės valdžios nusikaltimai, reikalaujama  paskelbti SSRS ir Vokietijos 1939 m. susitarimus,  nutraukti Lietuvos okupaciją ir  atlyginti žalą.  Publikacijos įžangoje nurodyta, kad ultimatumo kopija 1989 m. vasario 6 d. buvo išsiųsta SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1989 m. vasario 6 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1959, l. 36-6.

Mitingą organizavo Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos demokratų partija, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 1988 m. liepos 7 d. ir 1989 m. sausio 19 d. priėmė rezoliucijas, kuriose Sovietų Sąjungos vadovybė kviesta suteikti Pabaltijo tautoms didesnį ūkinį ir kultūrinį savarankiškumą. Atvykę Europos Parlamento nariai stengėsi pabrėžti, kad Lietuva turėtų likti SSRS sudėtyje, kalbėjo apie stabilumo svarbą, siekiant nepakenkti M. Gorbačiovo reformoms SSRS. Mitinge pirmą kartą iškeltas plaktas „Red army go home“, vėliau plačiai naudotas  kituose renginiuose.

Antroje eilėje iš kairės: 2. kalba į megafoną Petras Gražulis, 4. Antanas Terleckas. Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1989 m. vasario 6 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1959, l. 36-6.

Pirmoje eilėje  iš kairės: 2. Andrius Tučkus, 3. kunigas Robertas Grigas, 4. Algimantas Andreika. Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1989 m. vasario 6 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1959, l. 36-17.

1989 m. vasario 7 d.

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių kalba

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1959, l. 40.

Ant pakylos kalba Lietuvos laisvės lygos Telšių skyriaus pirmininkas Gintaras Šidlauskas. Varniai. 1989 m. vasario 12 d.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Gintaro Šidlausko archyvas.

Pirmą viešą žuvusių partizanų pagerbimą surengė Lietuvos laisvės lygos Telšių skyrius.

Kalba Antanas Terleckas. Varniai. 1989 m. vasario 12 d.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Gintaro Šidlausko archyvas.

1989 m. kovo 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1,ap. 46, b. 1394, l. 247.

Pirmas iš kairės Algimantas Andreika. Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. birželio 11 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1977, l. 47-1.

Lietuvos nepriklausomybės sąjunga buvo įkurta 1989 m. gegužės pabaigoje. Jai priklausė Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos demokratų partija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Politinių kalinių gelbėjimo komitetas. Sąjungos organizuotame mitinge dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Mitinge A. Andreika sudegino sovietinės armijos kareivio iškamšą.

1989 m. balandžio 21 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1747, l. 151.

Kalba Lietuvos laisvės lygos tautinės tarybos narys Leonardas Vilkas. Varniai. 1989 m. gegužės 7 d.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Gintaro Šidlausko archyvas.

Pirmą paminklą žuvusiems Lietuvos partizanams pastatė Lietuvos laisvės lygos Telšių skyrius.

Trečias iš kairės Antanas Terleckas. Vilnius. 1989 m.

V. Kapočiaus fotonuotrauka.

LCVA, 0-127647.

Lietuvos laisvės lyga, reikalaudama nutraukti Molotovo-Ribentropo pakto vykdymą ir išvesti sovietų okupacinę kariuomenę iš Lietuvos, paskelbė bado streiką.

Centre iš kairės: 1. kalba  Antanas Terleckas, 2. Viktoras Petkus. Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. liepos 12 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1982, l. 29-5.

Lietuvos nepriklausomybės sąjunga buvo įkurta 1989 m. gegužės pabaigoje. Jai priklausė Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos demokratų partija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Politinių kalinių gelbėjimo komitetas. Sąjungos organizuotame mitinge dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.

Vilnius, T. Kosciuškos gatvė. 1989 m. liepos 12 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1982, l. 29-30.

Vilnius, Lenino (dabar – Lukiškių) aikštė. 1989 m. liepos 12 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1982, l. 29-21.

Vilnius, Lenino (dabar – Lukiškių) aikštė. 1989 m. liepos 12 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1982, l. 29-12.

1989 m. rugpjūčio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1986, l. 1.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Kadras iš vaizdo įrašo.

LYA, f. K-38, ap. 2, b. 12, įrašo Nr.1.

Lietuvos nepriklausomybės sąjunga buvo įkurta 1989 m. gegužės pabaigoje. Jai priklausė Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos demokratų partija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Politinių kalinių gelbėjimo komitetas. Mitinge buvo sudeginta iškamša su Stalino ir Hitlerio galvom. Mitingui pasibaigus jo dalyviai prisijungė prie  Baltijos tautų solidarumo akcijos „Baltijos kelias“.

Iš kairės: 1.  Antanas Terleckas, 2. Lietuvos laisvės lygos Telšių skyriaus pirmininkas Gintaras Šidlauskas. Vilnius, Ukmergės g.  1989 m. rugpjūčio 23 d.

Kadras iš vaizdo įrašo.

LYA, f. K-38, ap. 2, b. 12, įrašo Nr. 2.

Mitingui pasibaigus jo dalyviai prisijungė prie  Baltijos tautų solidarumo akcijos „Baltijos kelias“.

Šiauliai. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-11, ap. 2, b. 1335, l. 1-15.

Šiauliai. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-11, ap. 2, b. 1335, l. 1-9.

Šiauliai. 1989 m. rugpjūčio 23 d

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-11, ap. 2, b. 1335, l. 1-10.

Vilnius. 1989 m. rugsėjo 19 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1990, l. 2.

1989 m. rugsėjo mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1990, l. 3.

Kvietimo apačioje yra spaudas, kuriame įrašyta, kad LSSR KGB 5 tarnybos antisovietinių anoniminių dokumentų autorių, operatyvinės įskaitos bylų objektų ir profilaktuotų asmenų rašto pavyzdžių kartotekoje rašysenos, kuria parašytas kvietimas, pavyzdžio nėra.

Centre Antanas Terleckas. Vilnius. 1989 m. rugsėjo 28 d.

E. Masevičiaus fotonuotrauka.

LCVA, 0-099971.

Centre Antanas Terleckas. Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1989 m. rugsėjo 28 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1990, l. 31-35.

1989 m. spalio 19 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1394, l. 244.

1987–1989 m.

Originalai. Dokumentai rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 20.

Iš kairės: 1. Antanas Terleckas, 2. Lietuvos laisvės lygos Telšių skyriaus narys Vytautas Kneita. Telšiai. 1989 m. spalio 15 d.

Fotonuotrauka.

Asmeninis Gintaro Šidlausko archyvas.

Memorialinė lenta buvo sukurta ir atidengta Lietuvos laisvės lygos Telšių skyriaus ir Telšių žydų bendruomenės iniciatyva.

Trečioje eilėje iš kairės: 3. Algimantas Andreika. Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. spalio 22 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 584, l. 61.

Lietuvos komitetą „Ženeva-49“ subūrė karinės prievolės okupacinėje SSRS armijoje atsisakę jaunuoliai.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. spalio 22 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 584, l. 65.

Mitingo dalyvių 1989 m. šaukimo į sovietinę armiją laidotuvėms pagamintas „karstas“. Mitinge buvo surengta sovietinės armijos karinių bilietų grąžinimo akcija, kurios metu kariniai bilietai buvo dedami į tam tikslui pagamintą „karstą“.

1989 m. lapkričio 15 d.

Originalas.  Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1394, l. 245, 246.

JAV, Vašingtonas 1989 m. lapkričio mėn.

Fotonuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, R-P325.

Lietuvos laisvės lygos vadovas A. Terleckas ir Lietuvos Helsinkio grupės pirmininkas V. Petkus Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininko Kazio Bobelio kvietimu, 1989 m. spalio 20 d. – gruodžio 9 d. lankėsi JAV. A. Terleckas knygoje „Didysis sąmokslas prieš Lietuvą“ (Kaunas, 1996 m.) rašė, kad susitikimuose su išeiviais jis aiškino, jog „Gorbačiovas yra rusų imperializmo pašauktas išgelbėti griūvančią imperiją“ ir kad tik išvijus okupantus iš Lietuvos bus galima užkirsti kelią LKP CK pirmajam sekretoriui A. Brazauskui tapti Lietuvos Prezidentu. Tačiau „lietuviškosios kompartijos“ ir A. Brazausko kritika buvo nepriimtina daugumai išeivių. JAV lietuviai reiškė viltį, kad po kokių 5 m. Lietuva bus nepriklausoma valstybė.

1989 m. lapkričio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 333, l. 289, 290.

Sąjūdžio atstovas, akademikas A. Buračas informavo JAV įstatymų leidėjus, kad Sąjūdis atsiskyrimą nuo SSRS planuoja įgyvendinti parlamentiniu keliu, kad Sąjūdžio pozicija skiriasi nuo Lietuvos laisvės lygos ir kitų organizacijų, reikalaujančių nedelsiant nutraukti ryšius su Maskva,  pozicijos.

Kairėje – Antanas Terleckas. Vilnius. [1989 m. gruodžio 19–22 d.]

R. Jurgaičio fotonuotrauka (ELTA).

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 140.

1989 m. gruodžio 19–22 d. neeiliniame LKP XX suvažiavime partija atsiskyrė nuo SSKP ir tapo savarankiška. Lietuvos laisvės lyga komunistų partiją laikė nusikalstama struktūra, todėl reikalavo ją uždrausti. Pikete demonstruotos raudonu audeklu apkaltos dėžės, simbolizuojančios tragišką tarnybos sovietinėje armijoje  metu žuvusių Lietuvos jaunuolių likimą.

Kairėje – Antanas Terleckas. Vilnius. [1989 m. gruodžio 19–22 d.]

R. Jurgaičio fotonuotrauka (ELTA).

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 141.

Antras iš kairės – Antanas Terleckas. Vilnius. 1990 m. kovo 11 d.

V. Kapočiaus fotonuotrauka.

LCVA, 0-129712.

1990 m. kovo mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1748, l. 3, 4.