Galerijos
Albumai
„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

PRATARMĖ

 Per visą sovietinės okupacijos laikotarpį Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) teritorinis padalinys Lietuvoje – Lietuvos komunistų partija (LKP) buvo pagrindinis režimo ramstis, kuris tarnavo Maskvos siekiams ir vykdė jos politiką. LKP ugdė režimui atsidavusius kadrus, bet jos gretose buvo ir žmonių, neabejingų Lietuvos interesams, kurie tautinio atgimimo metais pastūmėjo partiją reformų keliu. Daugelis jų įsitraukė į laisvėjančio gyvenimo sūkurį, savo iniciatyva, o ne kaip LKP nariai, tapo 1988 m. birželio 3 d. įsteigto Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio kūrėjais ir dalyviais. LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komitete 1988 m. spalio 11 d. įsikūrė Sąjūdžio rėmimo grupė, apie kurią ėmė telktis Sąjūdį palaikę komunistai.

Netrukus ėmė ryškėti skirtingos komunistų pažiūros, LKP realiai skilo į reformatorišką ir konservatyvų sparną. Pirmasis palaikė tautinį atgimimą ir Sąjūdį, kėlė Lietuvos valstybingumo atkūrimo idėją, reikalavo gilinti SSKP vadovo Michailo Gorbačiovo pradėtas politines reformas, atnaujinti LKP ir transformuoti ją į savarankišką nacionalinę partiją, atliepiančią Lietuvos visuomenės lūkesčiams. Reformatoriai telkėsi LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komitete, tarp jų aktyviausi buvo Sąjūdžiui priklausę komunistai, Mokslų Akademijos, aukštųjų mokyklų, kūrybinių sąjungų LKP pirminės organizacijos. Konservatoriai siekė išsaugoti komunistų partijos diktatūrą, monolitinę SSRS ir SSKP, priešinosi politinėms reformoms ir LKP atnaujinimui, bandė užgniaužti Sąjūdį ir Lietuvos valstybingumo siekius. Jie telkėsi apie konservatyvių pažiūrų LKP centro komiteto (CK) sekretorius, būrėsi LKP Vilniaus miesto Spalio rajono komitete, rėmėsi sąjunginio pavaldumo įmonių komunistų organizacijomis. 1988 m. spalio 20 d. LKP CK pirmuoju sekretoriumi išrinktas Algirdas Mykolas Brazauskas laikėsi nuosaikios pragmatinės lėtų žingsnių Lietuvos laisvėjimo ir LKP atsinaujinimo kelyje taktikos, todėl linko neskubinti partijos reformų. Nemažai komunistų nebuvo apsisprendę, balansavo tarp reformatorių ir konservatorių, lūkuriavo ir laukė aiškių signalų iš LKP vadovybės.

1988–1989 m. komunistų organizacijų susirinkimuose ir spaudoje imta svartyti LKP istorijos ir politikos, statuso ir santykių su SSKP klausimus. Viešai prabilta apie komunistų partijos nusikaltimus Lietuvos valstybei ir tautai. Vis ryžtingiau raginta nutraukti LKP priklausomybę nuo Maskvos. 1989 m. vasario mėn., kai nepriklausomybės idėja ėmė užvaldyti Lietuvą, LKP savarankiškumo siekis tapo valstybės suvereniteto atkūrimo dalimi. Komunistai reformatoriai suvokė, kad nepriklausomybei pasiekti būtina suardyti Lietuvą prie SSSR kaustančią politinę ašį – monolitinę SSKP.

1989 m. vasario 10 d. Vilniaus universiteto komunistai nutarė kreiptis atviru laišku į LKP CK, siūlydami pradėti atvirą diskusiją dėl LKP reorganizavimo į savarankišką partiją ir neeilinio suvažiavimo sušaukimo. Tuo pat metu Lietuvos SSR Mokslų Akademijoje susibūrė komunistų reformatorių iniciatyvinė grupė savarankiškos LKP programiniams dokumentams parengti. Gegužės 10 d. Vilniaus universiteto komunistai parengė LKP reorganizavimo principus, kuriuose suformulavo pagrindinę partijos reformos kryptį: LKP turi tapti savarankiška politine organizacija, siekiančia Lietuvos suvereniteto. Palaikydamas šias iniciatyvas, LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komitetas balandžio 5 d. pradėjo komunistų apklausą dėl LKP statuso pakeitimo, o gegužės 24 d. patvirtino Vilniaus universiteto komunistų parengtus LKP reorganizavimo principus. Gegužės 30 d. komunistų reformatorių konferencija nutarė rengtis neeiliniam LKP suvažiavimui.

LKP vadovybė nebuvo apsisprendusi, kaip reaguoti į LKP savarankiškumo reikalavimą, laikėsi laukimo taktikos ir stebėjo SSKP CK elgseną. Sąjūdžiui įgijus realią politinę galią susivokta, kad nesikeisdama LKP gali būti išstumta iš politikos lauko. Nesulaukus neigiamų signalų iš Maskvos, 1989 m. birželio 24 d. LKP CK XVIII plenumas nutarė pradėti oficialią partinę diskusiją dėl LKP statuso ir sušaukti neeilinį suvažiavimą.

LKP CK biuras 1989 m. liepos 3 d. sudarė A. M. Brazausko vadovaujamą 40 asmenų komisiją LKP programiniams dokumentams parengti ir dvi darbo grupes LKP programai ir įstatams paruošti. Į jas įtraukti komunistai reformatoriai tapo pagrindiniu veiksniu, stūmusiu LKP atsiskyrimo nuo SSKP link. Grupėse iš pat pradžių išryškėjo takoskyra tarp reformatorių ir konservatorių. Ypač stipri priešprieša kilo LKP CK sekretoriaus ideologijai Valerijono Baltrūno vadovaujamoje darbo grupėje LKP programos projektui paruošti. Aplink darbo grupės pirmininko pavaduotoją, LKP CK Ideologijos skyriaus vedėja Justą Vincą Paleckį susitelkę reformatoriai pasisakė už LKP atsiskyrimą nuo SSKP, praeities nusikaltimų ir klaidų pasmerkimą bei atsiribojimą nuo jų, bolševizmo ideologijos išsižadėjimą, partijos reorganizavimą į socialdemokratinio tipo organizaciją, siekiančią atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Konservatoriai buvo už vieningą SSKP, gynė bolševizmo principus ir apologetinį LKP praeities vertinimą, atmetė Lietuvos nepriklausomybės idėją. LKP vadovybė ėmė vilkinti pasirengimą suvažiavimui, linko jį atidėti kitiems metams, kai turėjo būti sušauktas SSKP XXVIII suvažiavimas.

Susidūrę su kliūtimis, komunistai reformatoriai 1989 m. rugsėjo 13 d. surengė savo šalininkų susirinkimą, kuriame išrinko Koordinacinę tarybą LKP XX suvažiavimui sušaukti. Jos pirmininku tapo Vilniaus universiteto LKP pirminės organizacijos komiteto sekretorius, Sąjūdžio Seimo tarybos narys Bronislovas Genzelis. Netrukus buvo baigtas rengi savarankiškos LKP programinių dokumentų paketas. Koordinacinė taryba įžengė į savarankiškos politikos plotmę, tapo radikalių partijos reformatorių telkimo ir suvažiavimo organizavimo centru.

Reformatoriams radikalams perimant pasirengimo suvažiavimui iniciatyvą, LKP vadovybė suskubo išlaikyti pasirengimo suvažiavimui kontrolę. 1989 m. rugsėjo 22 d. spaudoje paskelbtas LKP CK darbo grupės paruoštas partijos programos metmenų projektas, kuriame teigta, kad LKP bus savarankiška partija, išsauganti ryšius su SSKP, bendrą idėjinę platformą ir komunistinę orientaciją, ir sieks sukurti su SSSR susaistytą suverenią, demokratinę ir socialistinę Lietuvą. Rugsėjo 27 d. publikuotas Koordinacinės tarybos parengtas LKP programos projektas. Jame akcentuota, kad lietuvių tautos interesus gali išreikšti tik savarankiška LKP, kurios svarbiausias tikslas – kurti nepriklausomą, demokratinę, teisinę ir socialistinę Lietuvos valstybę.

LKP CK XXI plenumas 1989 m. spalio 12–13 d. pasiūlė suvienyti LKP CK darbo grupių ir Koordinacinės tarybos pastangas ir suvažiavimui pateikti po vieną suderintą programos ir statuto projektą. Spalio 29 d. paskelbtas LKP CK antrojo sekretoriaus Vladimiro Beriozovo vadovaujamos darbo grupės ir Koordinacinės tarybos parengtas savarankiškos LKP statuto projektas. LKP programos projekto nuostatų nepavyko suderinti dėl principinių nesutarimų tarp reformatorių ir konservatorių. Visgi, reformatoriams spaudžiant, suvažiavimui numatyta pateikti savarankiškos LKP programos projektą, parengtą Koordinacinės tarybos projekto pagrindu, kuriame akcentuotas pirmaeilis uždavinys – Lietuvos valstybingumo atkūrimas. Reaguojant į tai, konservatyvus LKP vadovybės sparnas subūrė naują, V. Baltrūno vadovaujamą darbo grupę, kuri suskato ruošti alternatyvų LKP programos projektą. Jame nubrėžta politinė strategija, kurios esmė – LKP ryšių su SSKP ir Lietuvos saitų su Sovietų Sąjunga išlaikymas.

Rengiantis suvažiavimui, aktyvėjo konservatyvios LKP jėgos, griežtėjo Maskvos pozicija. SSKP CK reikalavo neardyti partijos vienybės ir neatsiskirti nuo jos. Buvo suvokta, kad LKP atsiskyrimas gali tapti precedentu kitų sovietinių respublikų partinėms organizacijoms, o tai savo ruožtu vestų į neišvengiamą Sovietų Sąjungos suirimą. Maskvos įkalbinėjimai ir grasinimai neveikė, nes LKP reformatorių idėjos buvo plačiai pasklidusios partijos gretose. Rugsėjo mėn. už LKP savarankiškumą pasisakė apie 80 proc. pirminių organizacijų ir 60 proc. komunistų.

LKP XX suvažiavimas prasidėjo 1989 m. gruodžio 19 d. Vilniuje, Operos ir baleto teatre. 1038 delegatai, atstovavę beveik 200 tūkstančių komunistų, jautė didelį visuomenės spaudimą atsiskirti nuo Maskvos, tačiau jų nuotaikos svyravo nuo radikalių reformatoriškų iki ortodoksinių bolševikinių. Delegatų kalbos pirmą suvažiavimo dieną labiau priminė ne radikalių sprendimų, bet kompromiso tarp reformatorių ir konservatorių paieškas. Esant tokiai įvykių eigai Koordinacinė taryba nutarė reikalauti, kad suvažiavimas nedelsiant svarstytų savarankiškos LKP statusą. Šis sprendimas turėjo esminės įtakos: gruodžio 20 d. vardiniu balsavimu 855 delegatai balsavo už savarankišką LKP, turinčią savo programą ir statutą, priėmė LKP savarankiškumo deklaraciją ir nutarimą dėl LKP reorganizavimo į savarankišką partiją, kurios svarbiausias tikslas – nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė. Suvažiavime įvyko persilaužimas, atvėręs kelią reformatorių reikalavimų įkūnijimui. Gruodžio 21 d. buvo priimtas savarankiškos LKP statutas ir LKP programa, parengta Koordinacinės tarybos programos projekto pagrindu, kuri deklaravo partijos siekį kurti nepriklausomą, demokratinę ir socialistinę Lietuvą. Gruodžio 22 d. priimta LKP pirmaeilių veiksmų programa (rinkiminė platforma), gruodžio 23 d. – pareiškimai dėl LKP praeities klaidų ir nusikaltimų, kreipimaisi į Lietuvos žmones ir SSKP CK vadovybę. Gruodžio 21–23 d. išrinkti LKP vadovaujantys organai. LKP CK pirmuoju sekretoriumi tapo A. M Brazauskas, antruoju – V. Beriozovas, CK sekretoriumi kultūros, vidaus ir užsienio politikos reikalams – J. V. Paleckis, CK sekretoriumi ekonominės ir socialinės politikos reikalams – Kęstutis Glaveckas. Į LKP CK išrinkta nemažai reformatorių, į LKP CK biurą –  kai kurie Sąjūdžio veikėjai. LKP atsiskyrimui nuo SSKP nepritarę 144 konservatyvių pažiūrų delegatai naktį iš 1989 m. gruodžio 22 į 23 d. susirinko į konferenciją ir paskelbė telkiantys savo šalininkus į „savarankišką LKP vieningoje atsinaujinančioje SSKP“.

LKP XX suvažiavime partija nutraukė saitus su SSKP ir reorganizavosi į nacionalinę socialdemokratinio tipo politinę organizaciją su reformistine programa. Naujas politikos kursas, deklaravęs valstybinio suvereniteto ir demokratinio socializmo siekius, padėjo LKP išlikti Lietuvos politiniame gyvenime ir atvėrė politines perspektyvas.

Lietuvos visuomenė palankiai žiūrėjo į LKP XX suvažiavimo nutarimus dėl jų įtakos tolesnei Lietuvos raidai. Maskvai LKP atsiskyrimas reiškė pavojų Sovietų Sąjungai: jos irimo ir sovietinio socializmo žlugimo pradžią. Jos santykiai su savarankiška LKP peraugo į atvirą konfrontaciją. 1990 m. sausio 11–13 d. Lietuvoje lankęsis M. Gorbačiovas mėgino pastūmėti LKP atšaukti savo sprendimus ir įtikinti Lietuvos žmonės atsisakyti nepriklausomybės siekių. Jo pastangos nedavė vaisių: Lietuva parodė tvirtą apsisprendimą ir ryžtą siekti nepriklausomybės.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Už jį balsvo 124 deputatai, tarp jų ir savarankiškos LKP nariai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo tolesnės valstybingumo raidos ir visuomenės pokyčių laikotarpis, kuriame politinę transformaciją patyrė ir savarankiška LKP. 1990 m. gruodžio 8 d. ji pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija, o 2001 m. sausio 27 d. susijungė su Lietuvos socialdemokratų partija.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.

 

Panaudota literatūra:

LAURINAVIČIUS Č.; SIRUTAVIČIUS V. Sąjūdis: nuo „persitvarkymo“ iki kovo 11-osios. Lietuvos istorija. XII tomas. I dalis. Vilnius, 2008.

Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005.

Lietuvos suvereniteto atkūrimas 1988–1991 metais. Vilnius, 2000.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio mitingas, skirtas Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) XIX konferencijos delegatų iš Lietuvos palydoms į konferenciją.

Pirmoje eilėje iš dešinės: 1. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas, 2. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė Kazimiera Danutė Prunskienė, 3. LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius Kęstutis Zaleckas, 4. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto LKP pirminės organizacijos komiteto sekretorius Bronislovas Genzelis. Vilnius, Katedros aikštė. 1988 m. birželio 24 d.

Nuotraukos autorius Viktoras Kapočius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-127061.

Mitinge reikalauta, kad delegatai atstovautų Lietuvos interesams,  įteikti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio reikalavimai SSKP XIX konferencijai dėl Lietuvos suvereniteto, pilietybės, nuosavybės į gamtos išteklius, lietuvių kalbos valstybinio statuso, komunistų partijos reformavimo ir kt. Po konferencijos, 1988 m. rudenį, LKP pirminėse organizacijose imta diskutuoti dėl LKP reorganizavimo į savarankišką partiją.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvos komunistų partijos (LKP) pirminės organizacijos komiteto atviras laiškas LKP centro komitetui dėl LKP reorganizavimo į savarankišką partiją ir neeilinio LKP suvažiavimo sušaukimo.

1989 m. vasario 10 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3435, ap. 73, b. 1, l. 18–20.

Atviras laiškas perskaitytas 1989 m. vasario 10 d. LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto III plenume. Nors plenumas nepritarė laiškui, jis paskatino diskusiją dėl LKP savarankiškumo.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) vadovai Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio mitinge, skirtame Vasario 16-jai paminėti.

Pirmoje eilėje iš dešinės: 1. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Vytautas Astrauskas, 2. LKP CK pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas, 3. LKP CK antrasis sekretorius Vladimiras Beriozovas, 5. Sąjūdžio Seimo tarybos narys Romualdas Ozolas, 6. Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas Vytautas Lansbergis, 7. Gražina Ručytė-Landsbergienė. Kaunas, Karo muziejaus sodelis. 1989 m. vasario 16 d.

Nuotraukos autorius Viktoras Kapočius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-127263.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto IV plenumo kreipimasis į komunistus dėl apklausos LKP statuso pakeitimo ir neeilinio LKP suvažiavimo sušaukimo klausimais.

1989 m. balandžio 5 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3435, ap. 73, b. 1, l. 92–93.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto pirmoji sekretorė Janina Gagilienė.

1989 m. kovo 24 d.

Spaudos iškarpa.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 58, b. 936, l. 37.

J. Gagilienė (g. 1946 m.), LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto pirmoji sekretorė (1985–1990 m.), 1988–1989 m. pasisakė už LKP savarankiškumą, LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komitete telkė komunistus reformatorius. Dalyvavo organizuojant 1989 m. rugsėjo 13 d. komunistų reformatorių susirinkimą, rugsėjo 13 d. išrinkta Koordinacinės tarybos LKP XX suvažiavimui sušaukti nare. LKP XX suvažiavime 1989 m. gruodžio 20 d. balsavo už LKP savarankiškumą ir atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos, gruodžio 22 d. išrinkta LKP (savarankiškos) centro komiteto nare.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvos komunistų partijos (LKP) pirminės organizacijos komiteto nutarimas dėl LKP reorganizavimo principų patvirtinimo.

1989 m. gegužės 10 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3435, ap. 73, b. 8, l. 97–99.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo tarybos narys Bronislovas Genzelis Sąjūdžio mitinge, skirtame Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptųjų protokolų (Molotovo-Ribentropo pakto) 50-osioms metinėms paminėti.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Sąjūdžio Seimo tarybos narys Romualdas Ozolas, 2. Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, 3. Sąjūdžio Seimo tarybos narys Romas Gudaitis, 4. B. Genzelis. Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. rugpjūčio 22 d.

Nuotraukos autorius Jonas Juknevičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-101717.

B. Genzelis (g. 1934 m.) filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Vilniaus universiteto dėstytojas (1964–1992 m.), SSRS liaudies deputatas iš Lietuvos (1988–1990 m.), Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvos komunistų partijos (LKP) pirminės organizacijos komiteto sekretorius (1988–1990 m.). Tautinio atgimimo metais kartu su kitais komunistais reformatoriais siekė reorganizuoti LKP į savarankišką partiją. Dalyvavo organizuojant 1989 m. rugsėjo 13 d. komunistų reformatorių susirinkimą, rugsėjo 13 d. išrinktas Koordinacinės tarybos LKP XX suvažiavimui sušaukti pirmininku. LKP XX suvažiavime 1989 m. gruodžio 20 d. balsavo už LKP savarankiškumą ir atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos, gruodžio 23 d. išrinktas LKP (savarankiškos) centro komiteto biuro nariu.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto V plenumo nutarimas dėl pirminių organizacijų pasiūlymų LKP statuso klausimu ir LKP reorganizavimo į savarankišką partiją principų patvirtinimo.

1989 m. gegužės 24 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3435, ap. 73, b. 1, l. 128–132.

Apibendrinus LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komunistų diskusijos ir apklausos dėl LKP statuso pakeitimo rezultatus, plenume pasisakyta už LKP savarankiškumą, pritarta Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto LKP pirminės organizacijos komiteto 1989 m. gegužės 10 d. parengtiems LKP reorganizavimo principams, pasiūlyta LKP centro komitetui sušaukti neeilinį LKP suvažiavimą dėl LKP reorganizavimo į savarankišką partiją.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio mitingas, skirtas SSRS liaudies deputatų iš Lietuvos palydoms į deputatų suvažiavimą.

Pirmoje eilėje iš dešinės: 1. Sąjūdžio Seimo tarybos narys Algimantas Čekuolis, 2. Sąjūdžio Seimo tarybos narė Kazimiera Danutė Prunskienė, 3. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas, 4. Lietuvos SSR Mokslų Akademijos viceprezidentas Vytautas Statulevičius, 5. Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, 6. LKP CK antrasis sekretorius Vladimiras Beriozovas, 7. Sąjūdžio Seimo tarybos narys Julius Juzeliūnas. Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. gegužės 24 d.

Nuotraukos autorius Viktoras Kapočius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-127539.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto XVIII plenumo nutarimo ištrauka apie partinės diskusijos dėl LKP statuso pakeitimo organizavimą ir pasirengimą neeiliniam LKP suvažiavimui.

1989 m. birželio 24 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 18, l. 96–98.

Atsižvelgus į Sąjūdžio spaudimą reformuoti LKP ir komunistų reformatorių reikalavimus reorganizuoti LKP į savarankišką partiją, plenume pasisakyta už LKP savarankiškumą, nutarta surengti partinę diskusiją dėl LKP statuso pakeitimo ir sušaukti neeilinį LKP suvažiavimą dėl LKP reorganizavimo į savarankišką partiją.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas lankosi Vilniaus Antavilių internate.

1989 m.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 16.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) biuro nutarimas dėl LKP CK komisijos LKP programiniams dokumentams parengti sudarymo.

1989 m. liepos 3 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 62, l. 8, 28–30.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) biuro nariai Gegužės 1-osios mitinge.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Vytautas Sakalauskas, 2. LKP CK pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas, 3. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Vytautas Astrauskas, 4. LKP CK antrasis sekretorius Vladimiras Beriozovas, 5. LKP CK sekretorius Bronislovas Zaikauskas, 6. LKP CK sekretorius Valerijonas Baltrūnas, 7. LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius Kęstutis Zaleckas, 8. LKP CK sekretorius Stanislovas Giedraitis. Vilnius, Lenino aikštė. 1989 m. gegužės 1 d.

Nuotraukos autorius Vladimiras Gulevičius.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 61.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto komisijos LKP programiniams dokumentams parengti darbo grupės LKP programos projektui paruošti narių sąrašas.

1989 m. liepos mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 191, l. 1–5.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas ir LKP CK sekretorius Valerijonas Baltrūnas susitikime su Airijos komunistų partijos pirmininku Maiklu O'Rriordanu.

Iš kairės: 1. V. Baltrūnas, 3. M. O'Rriordano žmona, 4. M. O'Rriordanas, 5. A. M. Brazauskas. Vilnius. 1989 m. kovo 10 d.

Nuotraukos autorius Vladimiras Gulevičius.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 51.

V. Baltrūnas (g. 1940 m.), LKP CK Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas (1982–1989 m.), LKP CK sekretorius ideologijai (1989 m.). 1989 m. liepos – gruodžio mėn. buvo LKP CK komisijos LKP programiniams dokumentams parengti pirmininko pavaduotoju, komisijos darbo grupės LKP programos projektui paruošti pirmininku. Nesutapus darbo grupės narių nuomonei dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo, LKP praeities vertinimo ir santykių su Sovietų Sąjungos komunistų partija (SSKP), vadovavo alternatyviai LKP CK darbo grupei LKP programos projektui paruošti, kuri atstovavo konservatyviam LKP sparnui ir paruošė alternatyvų LKP programos projektą (2-ąjį variantą). LKP XX suvažiavime 1989 m. gruodžio 20 d. balsavo už LKP savarankiškumą ir atsiskyrimą nuo SSKP, gruodžio 21 d. pristatė LKP programos projekto 2-ąjį variantą, kuriam suvažiavime nepritarta.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) programos metmenų projekto ištrauka.

1989 m. rugsėjo  mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 191, l. 37–39.

Projektą parengė LKP centro komiteto (CK) komisijos LKP programiniams dokumentams parengti darbo grupė LKP programos projektui paruošti (pirmininkas – LKP CK sekretorius Valerijonas Baltrūnas). Pataisytas metmenų projektas 1989 m. rugsėjo 22 d. paskelbtas laikraštyje „Tiesa“.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas ir LKP CK sekretorius Valerijonas Baltrūnas susitikime su Švedijos karalystės užsienio reikalų ministru Stenu Andersonu.

Kairėje stalo pusėje: 2. S. Andersonas. Dešinėje stalo pusėje: 1. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Vytautas Astrauskas, 2. A. M. Brazauskas, 4. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Vytautas Sakalauskas, 5. V. Baltrūnas, 6. LKP CK Ideologijos skyriaus vedėjas Justas Vincas Paleckis. Vilnius. 1989 m.

Nuotraukos autorius Vladimiras Gulevičius.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 50.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) programos metmenų projekto preambulės ir istorinės dalies tekstas.

1989 m. rugsėjo mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 191, l. 106–110.

Tekstą parengė LKP centro komiteto (CK) komisijos LKP programiniams dokumentams parengti darbo grupės LKP programos projektui paruošti nariai, rašę programos preambulę ir istorinę dalį. Tekstą taisė ir redagavo LKP CK Ideologijos skyriaus vedėjas, darbo grupės LKP programos projektui paruošti pirmininko pavaduotojas Justas Vincas Paleckis, Partijos istorijos instituto prie LKP CK direktorė Vanda Kašauskienė, instituto vyr. mokslinis bendradarbis Česlovas Bauža. Tekstas neįrašytas į LKP programos metmenų projektą, 1989 m. rugsėjo 22 d paskelbtą laikraštyje „Tiesa“.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) Ideologijos skyriaus vedėjas Justas Vincas Paleckis kalbasi su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo tarybos nare, Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja Kazimiera Danute Prunskiene Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje.

Pirmoje eilėje iš dešinės: 1. J. Paleckis, antroje eilėje iš dešinės: 1. K. D. Prunskienė. Vilnius. 1989 m. liepos 10 d.

Nuotraukos autorius Vladimiras Gulevičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-105663.

J. V. Paleckis (g. 1942 m.), LKP CK Kultūros skyriaus vedėjas (1987–1988 m.), LKP CK Ideologijos skyriaus vedėjas (1988–1989 m.). Tautinio atgimimo metais kartu su kitais komunistais reformatoriais siekė reorganizuoti LKP į savarankišką partiją. 1989 m. liepos – gruodžio mėn. buvo LKP CK komisijos LKP programiniams dokumentams parengti nariu, komisijos darbo grupės LKP programos projektui paruošti pirmininko pavaduotoju. LKP XX suvažiavime 1989 m. gruodžio 20 d. balsavo už LKP savarankiškumą ir atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP), gruodžio 21 d. pristatė LKP programos projekto 1-ąjį variantą, kurį suvažiavimas priėmė, gruodžio 22 d. išrinktas LKP (savarankiškos) CK sekretoriumi kultūros, vidaus ir užsienio politikos, švietimo reikalams.

K. D. Prunskienė (g. 1943 m.), ekonomikos mokslų daktarė, profesorė, Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja (1989–1990 m.), Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo tarybos narė. LKP XX suvažiavime 1989 m. gruodžio 20 d. balsavo už LKP savarankiškumą ir atsiskyrimą nuo SSKP, gruodžio 22 d. išrinkta LKP (savarankiškos) CK nare, gruodžio 23 d. – LKP (savarankiškos) CK biuro nare.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Partijos istorijos instituto prie LKP CK direktorė Vanda Kašauskienė Lietuvos komunistų partijos (LKP) veikėjo Karolio Poželos 90-ųjų gimimo metinių minėjime.

Iš kairės: 1. Lietuvos SSR Mokslų Akademijos Istorijos instituto direktorius Bronius Vaitkevičius, 2. LKP Vilniaus miesto antroji sekretorė Genovaitė Šaltenienė, 3. V. Kašauskienė. Vilnius, Verkių rūmai. 1986 m. kovo 3 d.

Nuotraukos autorė Irena Mikužienė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-087203.

V. Kašauskienė (g. 1934 m.), istorijos mokslų daktarė, profesorė, Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto dėstytoja (1959–1984 m.), Partijos istorijos instituto prie LKP CK direktorė (1984–1990 m.), Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (CK) narė (1986–1990 m.). Tautinio atgimimo metais kartu su kitais komunistais reformatoriais siekė reorganizuoti LKP į savarankišką partiją. 1989 m. liepos – gruodžio mėn. buvo LKP CK komisijos LKP programiniams dokumentams parengti nare, komisijos darbo grupės LKP programos projektui paruošti nare, viena iš programos projekto preambulės (istorinės dalies) autorių ir LKP pareiškimo „Dėl Lietuvos komunistų praeities klaidų ir padarytų nusikaltimų“ rengėjų. LKP XX suvažiavime 1989 m. gruodžio 20 d. balsavo už LKP savarankiškumą ir atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos, gruodžio 23 d. perskaitė suvažiavimo pareiškimą „Dėl Lietuvos komunistų praeities klaidų ir padarytų nusikaltimų“, gruodžio 22 d. išrinka LKP (savarankiškos) Apeliacinės komisijos pirmininke.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Koordinacinės tarybos Lietuvos komunistų partijos (LKP) XX suvažiavimui sušaukti narių sąrašas.

[Ne anksčiau kaip 1989 m. rugsėjo 13 d.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 189, l. 51.

Koordinacinė taryba sudaryta 1989 m. rugsėjo 13 d. LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto, Lietuvos SSR Mokslų Akademijos, Lietuvos aukštųjų mokyklų, kūrybinių sąjungų LKP pirminių organizacijų atstovų, pasisakiusių už LKP  savarankiškumą ir atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos, susirinkime Vilniuje. Koordinacinės tarybos pirmininku išrinktas Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto LKP pirminės organizacijos komiteto sekretorius, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo tarybos narys Bronislovas Genzelis, pavaduotoju – LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto instruktorius, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupės vadovas Arvydas Damanskis. Koordinacinė taryba telkė radikalius partijos reformatorius, darė spaudimą LKP vadovybei reorganizuoti LKP į savarankišką partiją, parengė savarankiškos LKP programos ir statuto projektus.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Bronislovas Genzelis (antras iš kairės) Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje

Vilnius. 1989 m. rugsėjo 22 d.

Nuotraukos autorius Jonas Juknevičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-121022.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Lionginas Šepetys (pirmas iš kairės) kalbasi su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo tarybos nare, Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja Kazimiera Danute Prunskiene (pirma iš dešinės) Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje.

Vilnius. 1989 m. liepos 10 d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-105662.

L. Šepetys (1927–2017), filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos SSR Mokslų Akademijos narys korespondentas, Lietuvos SSR kultūros ministras (1967–1976 m.), Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto sekretorius ideologijai (1976–1989 m.), Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos pirmininkas (1981–1990 m.). Tautinio atgimimo metais palaikė komunistus reformatorius. Dalyvavo organizuojant 1989 m. rugsėjo 13 d. komunistų reformatorių susirinkimą, rugsėjo 13 d. išrinktas Koordinacinės tarybos LKP XX suvažiavimui sušaukti nariu, dalyvavo rengiant savarankiškos LKP programinius dokumentus.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) programos projekto ištrauka.

1989 m. rugsėjo mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 12, l. 2–7.

Projektą parengė Koordinacinės taryba LKP XX suvažiavimui sušaukti. Projektas 1989 m. rugsėjo 27 d. paskelbtas laikraštyje „Tiesa“, nurodžius, kad jį parengė Lietuvos SSR Mokslų Akademijos, Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto ir kūrybinių sąjungų komunistai.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Koordinacinės tarybos Lietuvos komunistų partijos (LKP) XX suvažiavimui sušaukti pirmininkas Bronislovas Genzelis, nariai Romas Gudaitis ir Janina Kupliauskienė LKP XX suvažiavime.

Iš kairės; 1. B. Genzelis, 2. R. Gudaitis, 3. J. Kupliauskienė, 4. LKP Vilniaus miesto komiteto sekretorius Kęstutis Zaleckas. Vilnius. 1989 m. gruodžio 19 d.

Nuotraukos autorius Jonas Juknevičius

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-101907.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Alternatyvios Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) darbo grupės LKP programos projektui paruošti narių sąrašas.

1989 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 194, l. 1.

Alternatyvi LKP CK darbo grupė sudaryta 1989 m. rudenį nesutapus LKP CK darbo grupės LKP programos projektui paruošti narių nuomonei dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo, LKP praeities vertinimo ir santykių su Sovietų Sąjungos komunistų partija, bei nepavykus suderinti konservatyvių pažiūrų LKP CK darbo grupės narių pozicijos su Koordinacinės tarybos LKP XX suvažiavimui sušaukti nuostatomis. Alternatyvi darbo grupė atstovavo konservatyviam LKP sparnui, jos pirmininku buvo LKP CK sekretorius Valerijonas Baltrūnas. Grupė parengė alternatyvų LKP programos projektą, pateikė jį LKP XX suvažiavimui kaip LKP programos projekto 2-ąjį variantą „Lietuvos komunistų partijos programiniai tikslai ir uždaviniai“, kuriam suvažiavime nepritarta.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Alternatyvaus Lietuvos komunistų partijos (LKP) programos projekto istorinės dalies ir preambulės teksto ištrauka.

[1989 m. rugsėjo – lapkričio mėn.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 194, l. 20–24.

Tektą parengė alternatyvi LKP centro komiteto (CK) darbo grupė LKP programos projektui paruošti (pirmininkas – LKP CK sekretorius Valerijonas Baltrūnas), kuri atstovavo konservatyviam LKP sparnui. Tekstą taisė grupės narys, Partijos istorijos instituto prie LKP CK direktoriaus pavaduotojas prof. Konstantinas Surblys. Alternatyvus projektas pateiktas LKP XX suvažiavimui kaip LKP programos projekto 2-asis variantas „Lietuvos komunistų partijos programiniai tikslai ir uždaviniai“, kuriam suvažiavime nepritarta.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) sekretorius Valerijonas Baltrūnas (dešinėje) su Čilės komunistų partijos CK generaliniu sekretoriumi Volodia Teitelboimu.

Vilniaus geležinkelio stotis. 1989 m. liepos 13 d.

Nuotraukos autorius Vladimiras Gulevičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-105408.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) statuto projekto ištrauka.

1989 m. spalio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 193, l. 43–44.

Projektą parengė LKP centro komiteto (CK) komisijos LKP programiniams dokumentams parengti darbo grupė LKP įstatų projektui paruošti (pirmininkas – LKP CK sekretorius Vladimiras Beriozovas) ir Koordinacinė taryba LKP XX suvažiavimui sušaukti. Statuto projektas 1989 m. spalio 29 d. paskelbtas laikraštyje „Tiesa“.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) antrasis sekretorius Vladimiras Beriozovas su anūke Agne.

[1989 m. kovo mėn.]

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas  Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 25.

V. Beriozovas (1929–2016), LKP CK antrasis sekretorius (1988–1990 m.), SSRS liaudies deputatas (1989–1990 m.). 1989 m. liepos – gruodžio mėn. buvo LKP CK komisijos LKP programiniams dokumentams parengti pirmininko pavaduotoju, komisijos darbo grupės LKP įstatų projektui paruošti pirmininku. LKP XX suvažiavime 1989 m. gruodžio 20 d. balsavo už LKP savarankiškumą ir atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos, gruodžio 21 d. pristatė LKP statuto projektą, kurį suvažiavimas priėmė, gruodžio 22 d. išrinktas LKP (savarankiškos) CK antruoju sekretoriumi.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) XXI plenumo nutarimo ištrauka apie partinės diskusijos dėl LKP statuso pakeitimo rezultatus ir LKP XX suvažiavimui teikiamus programinių dokumentų projektus.

1989 m. spalio 12–13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 24, l. 166–169.

Apibendrinus diskusijos dėl LKP statuso pakeitimo rezultatus, konstatuota, kad dauguma komunistų pasisakė už LKP savarankiškumą. Pasiūlyta sujungti LKP CK komisijos LKP programiniams dokumentams parengti ir Koordinacinės tarybos LKP XX suvažiavimui sušaukti pastangas, siekiant suvažiavimui pateikti suderintus LKP programos ir įstatų projektus. Suvažiavimą nutarta sušaukti 1989 m. gruodžio 19 d. Vilniuje.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai, balsuojantys už Lietuvos SSR Konstitucijos 6-ojo straipsnio pakeitimą.

Vilnius. 1989 m. gruodžio 7 d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 76.

Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos XI šaukimo XV sesija 1989 m. gruodžio 7 d. priėmė naują Lietuvos SSR Konstitucijos 6-ojo straipsnio redakciją, panaikinusią Lietuvos komunistų partijos valdžios monopolį. Buvo sudarytos prielaidos demokratinei daugiapartinei sistemai kurtis, paskatintas Lietuvos komunistų partijos transformavimas iš Sovietų Sąjungos komunistų partijos teritorinės organizacijos į savarankišką nacionalinę Lietuvos politinę partiją.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimas. Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras.

1989 m. gruodžio 19 d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 129.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas duoda interviu prieš LKP XX suvažiavimą.

Vilnius, aikštė prie Lietuvos SSR valstybinio operos ir baleto teatro. 1989 m. gruodžio 19 d.

Nuotraukos autorius R. Jurgaitis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 139.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Mitingas prie Lietuvos SSR valstybinio operos ir baleto teatro, kuriame vyko Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimas.

Vilnius. 1989 m. gruodžio 19 d.

Nuotraukos autorius R. Jurgaitis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 137.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas mitinge prie Lietuvos SSR valstybinio operos ir baleto teatro, kuriame vyko Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimas.

Vilnius. 1989 m. gruodžio 19 d.

Nuotraukos autorius R. Jurgaitis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 141.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimas. Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras.

1989 m. gruodžio 19 d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 120.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas kalba LKP XX suvažiavime.

Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras. 1989 m. gruodžio 19 d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 85.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos savarankiškumo deklaracija.

1989 m. gruodžio 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 1, l. 267.

Vardiniam balsavimui buvo pateikti du Lietuvos komunistų partijos (LKP) statuso sprendimo variantai: už savarankišką LKP, turinčią savo programą ir statutą, ir už savarankišką LKP atsinaujinusios SSKP sudėtyje. Už savarankišką LKP, turinčią savo programą ir statutą, balsavo 855 suvažiavimo delegatai, už savarankišką LKP atsinaujinusios SSKP sudėtyje – 160 suvažiavimo delegatų.

Po to priimta LKP savarankiškumo deklaracija ir nutarimas dėl LKP statuso.

Už LKP savarankiškumo deklaraciją balsavo 860, prieš – 72, susilaikė – 6 suvažiavimo delegatai.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) XX suvažiavimo delegatai, balsuojantys dėl LKP savarankiškumo.

Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras. 1989 m. gruodžio 19 d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 127.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) XX suvažiavimo nutarimas dėl LKP statuso.

1989 m. gruodžio 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 1, l. 266.

Vardiniam balsavimui buvo pateikti du Lietuvos komunistų partijos (LKP) statuso sprendimo variantai: už savarankišką LKP, turinčią savo programą ir statutą, ir už savarankišką LKP atsinaujinusios SSKP sudėtyje. Už savarankišką LKP, turinčią savo programą ir statutą, balsavo 855 suvažiavimo delegatai, už savarankišką LKP atsinaujinusios SSKP sudėtyje – 160 suvažiavimo delegatų.

Po to priimta LKP savarankiškumo deklaracija ir nutarimas dėl LKP statuso.

Už nutarimą dėl statuso – LKP reorganizavimo į savarankišką partiją, turinčią savo programą ir statutą, kurios svarbiausias tikslas – nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė, balsavo 853, prieš – 43, susilaikė – 17 suvažiavimo delegatų.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) XX suvažiavimo delegatai, priėmus nutarimą dėl LKP statuso.

Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras. 1989 m. gruodžio 19 d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 123.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos programos ištrauka.

1989 m. gruodžio 21 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 1, l. 268–273.

Lietuvos komunistų partijos (LKP) programos projektas parengtas bendromis LKP centro komiteto (CK) komisijos LKP programiniams dokumentams parengti darbo grupės LKP programos projektui paruošti ir Koordinacinės tarybos LKP XX suvažiavimui sušaukti pastangomis, pateiktas LKP XX suvažiavimui kaip LKP programos projekto 1-asis variantas. Projektą LKP XX suvažiavimui 1989 m. gruodžio 21 d. pristatė LKP CK Ideologijos skyriaus vedėjas, LKP CK komisijos LKP programiniams dokumentams parengti darbo grupės LKP programos projektui paruošti pirmininko pavaduotojas Justas Vincas Paleckis, už jį balsavo 783 suvažiavimo delegatai.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) Ideologijos skyriaus vedėjas Justas Vincas Paleckis (dešinėje) kalbasi su Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja Kazimiera Danute Prunskiene (kairėje) LKP XX suvažiavime.

Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras. 1989 m. gruodžio 19–23 d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 94.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvos komunistų partijos (LKP) pirminės organizacijos komiteto sekretorius, Koordinacinės tarybos LKP XX suvažiavimui sušaukti pirmininkas Bronislovas Genzelis (centre) LKP XX suvažiavime.

Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras. 1989 m. gruodžio 19–23  d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 95.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos statuto ištrauka.

1989 m. gruodžio 21 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 1, l. 281–282.

Lietuvos komunistų partijos (LKP) statuto projektas parengtas bendromis LKP centro komiteto (CK) komisijos LKP programiniams dokumentams parengti darbo grupės LKP įstatų projektui paruošti ir Koordinacinės tarybos LKP XX suvažiavimui sušaukti pastangomis. Projektą LKP XX suvažiavimui 1989 m. gruodžio 21 d. pristatė LKP CK antrasis sekretorius, LKP CK komisijos LKP programiniams dokumentams parengti darbo grupės LKP įstatų projektui paruošti pirmininkas Vladimiras Beriozovas, už jį balsavo 803 suvažiavimo delegatai.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) antrasis sekretorius Vladimiras Beriozovas (antras iš dešinės) LKP XX suvažiavime.

Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras 1989 m. gruodžio 19–23 d.

Nuotraukos autorius Jonas Juknevičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-121067.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos pirmaeilių veiksmų programos projekto ištraukos.

1989 m. lapkričio 29 d.

Spaudinys. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 19, l. 1, 4.

Lietuvos komunistų partijos (LKP) pirmaeilių veiksmų programos (rinkiminės platformos) projektą parengė LKP centro komiteto (CK) komisija LKP programiniams dokumentams parengti. Projektui pritarta LKP CK biuro 1989 m. lapkričio 29 d. posėdyje. Projektą LKP XX suvažiavime 1989 m. gruodžio 22 d. pristatė LKP CK Ekonomikos ir socialinių klausimų skyriaus vedėjas Kęstutis Glaveckas. Suvažiavimas priėmė LKP veiksmų programą. 

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) Ekonomikos ir socialinių klausimų skyriaus vedėjas Kęstutis Glaveckas LKP XX suvažiavime.

Iš kairės: 1. Lietuvos SSR Mokslų Akademijos prezidentas Juras Požela, 2. Lietuvos SSR Mokslų Akademijos viceprezidentas Algirdas Žukauskas, 3. K. Glaveckas, 4. Lietuvos SSR Mokslų Akademijos Prezidiumo vyriausiasis mokslinis sekretorius, Ekonomikos instituto direktorius Eduardas Vilkas. Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras. 1989 m. gruodžio 19  d.

Nuotraukos autorius Jonas Juknevičius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-121443.

K. Glaveckas (g. 1949 m.), ekonomikos mokslų daktaras, docentas, LKP CK Ekonomikos ir socialinių klausimų skyriaus vedėjas (1989–1990 m.), LKP XX suvažiavime 1989 m. gruodžio 22 d. pristatė LKP pirmaeilių veiksmų programą (rinkiminę platformą), gruodžio 22 d. išrinktas LKP CK sekretoriumi ekonominės ir socialinės politikos reikalams.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) XX suvažiavimo pareiškimas „Dėl Lietuvos komunistų partijos praeities klaidų ir padarytų nusikaltimų“.

1989 m. gruodžio 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 1, l. 227–228.

Pareiškimą parengė LKP XX suvažiavimo delegatai istorikai, jį suvažiavime 1989 m. gruodžio 23 d. perskaitė Partijos istorijos instituto prie LKP CK direktorė Vanda Kašauskienė. Pareiškimas priimtas suvažiavimo delegatų daugumos kartu su kitu, istoriko Liudo Truskos suvažiavime perskaitytu pareiškimu dėl LKP praeities klaidų ir padarytų nusikaltimų.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Partijos istorijos instituto prie LKP CK direktorė Vanda Kašauskienė.

Vilnius. 1988 m.

Vandos Kašauskienės asmeninis archyvas.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) XX suvažiavimo delegato, istoriko Liudo Truskos pareiškimas „Dėl Lietuvos komunistų partijos praeities klaidų ir padarytų nusikaltimų“.

1989 m. gruodžio 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 1, l. 228–232.

Pareiškimas  priimtas LKP XX suvažiavimo delegatų daugumos kartu su kitu, suvažiavimo delegatų istorikų kolektyvo parengtu ir prof. Vandos Kašauskienės perskaitytu suvažiavimo pareiškimu „Dėl Lietuvos komunistų partijos praeities klaidų ir padarytų nusikaltimų“.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Istorikas Liudas Truska.

Vilnius. 1991 m. sausio mėn.

Nuotraukos autorius Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-103978.

L. Truska (g. 1937 m.), istorijos mokslų daktaras, Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos istorijos katedros docentas (1988–1996 m.), Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavime 1989 m. gruodžio 23 d. perskaitė pareiškimą „Dėl Lietuvos komunistų praeities klaidų ir padarytų nusikaltimų“.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimo kreipimosi „Į Respublikos komunistus, visų tautų darbo žmones, visus rinkėjus“ ištrauka.

1989 m. gruodžio 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 272, b. 1, l. 235–238.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimas.

Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras. 1989 m. gruodžio 19–23 d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 121.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Laikraščio „Gimtasis kraštas“ redaktorius Algimantas Čekuolis (stovi centre) Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavime.

Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras. 1989 m. gruodžio 19–23  d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 97.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja Kazimiera Danutė Prunskienė balsuoja Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavime.

Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras. 1989 m. gruodžio 19  d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 98.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas kalba LKP XX suvažiavime.

Vilnius, Lietuvos SSR valstybinis operos ir baleto teatras. 1989 m. gruodžio 19 d.

Nuotraukos autoriai Vladimiras Gulevičius ir Algirdas Sabaliauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 84.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Mitingas, skirtas palaikyti Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.

Vilnius, Katedros aikštė. 1989 m. gruodžio 26 d.

Nuotraukos autorius Vladimiras Gulevičius.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 582, l. 145.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) centro komiteto (CK) generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas susitikime su vilniečiais. Vilnius, Lenino (dabar – Lukiškių) aikštėje.

Pirmoje eilėje centre: M. Gorbačiovas. Antroje eilėje iš kairės: 2. Lietuvos komunistų partijos (LKP) CK pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas, 3. M. Gorbačiovo žmona Raisa Gorbačiova. 

Nuotraukos autorius Vladimiras Gulevičius.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 17633, ap. 1, b. 104, l. 18.

M. Gorbačiovas, 1990 m. sausio 11–13 d. lankydamasis Lietuvoje, mėgino įkalbėti atšaukti LKP XX suvažiavimo 1989 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl atsiskyrimo nuo SSKP ir įtikinti Lietuvos žmonės atsisakyti nepriklausomybės siekių.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto (CK) generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas (dešinėje) ir Lietuvos komunistų partijos CK pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas (kairėje) susitikime su Šiaulių televizijos gamyklos kolektyvu.

Šiauliai. 1990 m. sausio 12 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 17633, ap. 1, b. 104, l. 61.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Mitingas per Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) centro komiteto generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo vizitą Lietuvoje.

Vilnius, Katedros aikštė. 1990 m. sausio 12 d.

Nuotraukos autorius Gediminas Svitojus.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 17633, ap. 1, b. 104, l. 88.

Mitinge išreikštas visuomenės siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir pritarimas Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimo nutarimui atsiskirti nuo SSKP.

„LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XX SUVAŽIAVIMAS: ATSISKYRIMAS NUO MASKVOS“ (LYA)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai Vytautas Landsbergis (kairėje) ir Algirdas Mykolas Brazauskas (dešinėje).

Vilnius.  1990 m. kovo 10 d.

Nuotraukos autorius Algirdas Sabaliauskas.

Algirdo Sabaliausko nuotraukų kolekcija.

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, f. 2, ap. 24, apsk. vnt. VI-030-96.

Lt En