Galerijos
Albumai
LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

PRATARMĖ

Albinas Kentra gimė 1929 m. Tauragės apskrities Šilalės valsčiuje Gūbrių kaime ūkininkų Onos ir Juozo Kentrų šeimoje. Gausioje šeimoje augo dar 5 vaikai: Jonas (g. 1920 m.), Juozas (g. 1922 m.), Leonas (g. 1924 m.), Ona (g. 1926 m.) ir Elena (g. 1931 m.). A. Kentra 1936–1941 m. mokėsi pradinėje Nevočių (Šilalės valsčius) mokykloje, nuo 1941 m. rugsėjo mėn. iki suėmimo 1946 m. vasarą – Šilalės gimnazijoje.

Sovietų Sąjungai 1944 m. antrą kartą okupavus Lietuvą Kentrų šeima galėjo trauktis į Vakarus, tačiau pasirinko kitą kelią – ginti Tėvynę, priešintis sovietinei okupacijai žodžiu ir ginklu. Jau 1944 m. Kentrų namuose buvo įrengtas gerai užmaskuotas bunkeris, tačiau jis buvo naudojamas neilgai: sovietų valdžiai 1945 m. pavasarį konfiskavus šeimos ūkį, motina Ona Kentrienė, Albinas bei dvi jo seserys – Ona ir Elena Kentraitės – apsigyveno pas giminaitį Praną Stulgą, gyvenusį tame pačiame Gūbrių kaime. Priversta palikti gimtąją sodybą šeima tęsė kovą pogrindyje: sesuo Elena, slapyvardžiu Snaigė (sovietų saugumo suimta 1950 m.), sesuo Ona, slapyvardžiu Rasa (sovietų saugumo suimta 1947 m.), vos 16 metų amžiaus Albinas, slapyvardžiu Aušra ir Ona Kentrienė, vadinta Motinėle (iki mirties 1961 m. gyveno nelegaliai). Broliai Leonas-Sakalas (žuvo 1949 m. spalio mėn.), Juozas-Tauras (žuvo 1949 m. spalio mėn.) ir Jonas-Rūtenis (žuvo 1951 m. spalio mėn.), pasitraukė iš legalaus gyvenimo ir prisijungė prie aktyviai su sovietų valdžia kovojusių partizanų dar prieš konfiskuojant Kentrų ūkį. Tėvas Juozas Kentra mirė 1940 m. gruodžio mėn.

Albinas Kentra-Aušra, laisvės kovotojus informuodavo apie sovietų kariuomenės ir „liaudies gynėjų“ pasirodymą apylinkėse, iš gyventojų slapta rinko ginklus ir šovinius, kuriuos vėliau perduodavo partizanams. Sovietų saugumas įtarė, kad jis palaiko ryšius su broliais ir kitais laisvės kovotojais, žino jų slapstymosi vietas. Išdavus pažįstamam asmeniui, kuris padėdavo gauti ginklų, A. Kentrą 1946 m. liepos 7 d. sulaikė Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tauragės apskrities skyriaus pareigūnai. Kaltintas tuo, kad būdamas nusiteikęs priešiškai sovietų valdžios atžvilgiu, nuo 1945 m. kovo mėn. iki sulaikymo dienos palaikė ryšius su savo broliais – partizanais Leonu, Juozu ir Jonu, 1945 m. vasarą buvo partizanų būryje ir informuodavo juos apie kariuomenės įgulos buvimą Šilalėje, be to, pas vietos gyventojus surado šaunamąjį ginklą, kurį perdavė partizanams. Iš pradžių A. Kentra buvo laikomas LSSR MGB Tauragės apskrities skyriaus vidaus kalėjime Tauragėje, vėliau buvo pervežtas į kalėjimą Vilniuje.

Sovietų saugumo tardomas A. Kentra nei vieno jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Apklausos protokoluose užfiksuota tvirta Albino Kentros laikysena: tardomas jis tvirtino, kad jo broliai Leonas, Juozas ir Jonas išėjo iš namų dar 1945 m. kovo mėn. ir nuo to laiko su jais susitikęs nebuvo, apie jų buvimo vietą jokių žinių neturi. Net ir akistatos metu kategoriškai neigė kaltinimus dėl ryšių su broliais ar kitais partizanais palaikymo, lankymosi partizanų stovyklose miške, ginklų ir kitų reikalingų daiktų jiems parūpinimo, žinių rinkimo ir perdavimo.

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo nuosprendžiu A. Kentra už tai, kad nuo 1945 m. gegužės mėn. palaikė ryšius su partizanų būriu, kuriame buvo ir trys jo broliai, parūpino partizanams ginklų pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 17-58-1„a“ straipsnį buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Tačiau išvežti jo į lagerį neskubėta: iš Šilutės, kur išklausė nuosprendį, buvo pervežtas į Vilnių, kalėjo Lukiškėse. Paties A. Kentros žiniomis, jis turėjo būti išvežtas į Džeskazgano vario kasyklas, tačiau dėl sužalotos dešinės rankos dirbti kasyklose netiko. Po to dar kurį laiką kalėjo kalėjime įkurtame Vizitiečių vienuolyne Vilniuje ir tik 1949 m. buvo etapu išvežtas į Spasko lagerį. Iš įkalinimo vietos ‒ Kazachijos SSR Karagandos-Ekibastūzo ypatingųjų lagerių Pesčiannyj lagerio buvo paleistas anksčiau laiko 1954 m. birželio 19 d., jam leista grįžti gyventi į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Kaune. 1955 m. iš tremties Užpoliarės saloje prie Salechardo (Tiumenės sritis) sugrįžo sesuo Ona, 1956 m. paleista iš Angarlago (Irkutsko sritis) į Lietuvą grįžo ir sesuo Elena.

1954 m. grįžęs į Lietuvą A. Kentra Kaune baigė vidurinę mokyklą ‒ per metus baigė keturių klasių kursą. 1955–1960 m. Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Užsienio kalbų jis pramoko dar kalėdamas lageryje ‒ daugelis politinių kalinių buvo inteligentai, kurie tapo gabaus ir žingeidaus jaunuolio mokytojais. Baigęs universitetą, 1960–1962 m. mokytojavo Laurų aštuonmetėje (Vilniaus r.) ir Nemenčinės (Vilniaus r.) vidurinėje mokyklose. 1962–1965 m. mokėsi Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose.

1965–1991 m. dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete anglų k. dėstytoju. Įkūrė anglų kalbos audiovizualinį centrą, kuriame, įdiegus modernias technologijas, studentai galėjo mokytis šnekamosios anglų kalbos. Nuo 1965 m. pradėjo filmuoti svarbius Vilniaus universiteto įvykius. „Mano archyve yra ne vieno dešimtmečio Vilniaus universiteto istorija, įskaitant visą pasirengimą 400 metų jubiliejui, kuris buvo minimas 1979 metais. <...> Esu sukaupęs didžiulį universiteto studentų kultūrinio gyvenimo archyvą bei daugybę svarbių žinomų Lietuvos ir užsienio mokslininkų pranešimų įrašų“, – viename interviu sakė Vilniaus metraštininkas.

Prasidėjus tautiniam atgimimui, A. Kentra fiksavo svarbiausius Lietuvos istorinius įvykius. Rengė 1991 m. sausio įvykių vaizdo reportažus daugelio kraštų televizijoms. Jis įamžino gausybę renginių Vilniuje, žymius Lietuvos žmones. Vaizdo įrašymo kamera ir užsienio kalbų mokėjimas buvo Albino Kentros ginklas kovoje su sovietų valdžia. Sąjūdžio laikotarpiu Albinas Kentra, mokėdamas užsienio kalbas, rengdavo spaudos konferencijas, kuriose paskelbta informacija pasklisdavo užsienyje: „Reikėjo įeiti į įvairių šalių spaudą. Tai tęsiau visą laiką, nes informacinis darbas labai svarbus.“

A. Kentra prisidėjo kuriant tautinį, lietuvišką Vilniaus universitetą, buvo senojo Vilniaus universiteto puošimo istorinėmis mitologinėmis freskomis ir kitais meno kūriniais iniciatorius. Jo iniciatyva senojo Vilniaus universiteto rūmų sienos buvo ištapytos menininkų sukurtomis freskomis, papuoštos mozaika ir gobelenais tautine bei istorine tematika. Idėją įgyvendinti padėjo žymūs menininkai: Stasys Eidrigevičius, Rimtautas Gibavičiaus, Šarūnas Šimulynas, Antanas Kmieliauskas, Petras Repšys, Ramutė Jasudytė, Vytautas Valius, Stanislovas Kuzma ir kt.

1989 m. kartu su Vytautu Milvydu įsteigė Lietuvos laisvės kovų – „Miško brolių“ – draugiją. Draugijos lėšomis suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre (Labdarių g. 10 / Totorių g. 9). Čia saugomas ir unikalus daugiau kaip penkių tūkstančių valandų trukmės Albino Kentros filmuotas archyvas ‒ metraštis vaizdajuostėse apie lietuvių tautos kelią į Laisvę.

Albinas Kentra 1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. – Vyčio kryžiaus ordinu, 2002 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. 2008 m. už aktyvų rūpinimąsi Lietuvos istoriniu bei materialiuoju paveldu jam buvo įteikta Kalbos premija. 2010 m. buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. 2013 m. jam suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas, 2016 m. įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už gyvenimą, skirtą Vilniui, 2019 m. skirta Laisvės premija.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Škirkaitė

 

LITERATŪRA

Dainienė Danguolė, Albinas Kentra, 2017 m. Prieiga per internetą: http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/albinas-kentra/

Kajėnas Gediminas, Albinas Kentra: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“, 2018-01-15. Prieiga per internetą: http://8diena.lt/2018/01/15/albinas-kentra-kova-uz-laisve-niekada-nesibaigia-ji-tik-keicia-formas/

Misius Kazys, Lietuvos istorijos naujausių laikų metraštininkui Albinui Kentrai sukako devyniasdešimt, 2019-03-29. Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/k-misius-lietuvos-istorijos-naujausiu-laiku-metrastininkui-albinui-kentrai-sukako-devyniasdesimt/

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Albino Kentros baudžiamosios bylos viršelis.

1946 m. liepos 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 6205/3.

A. Kentra buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tauragės apskrities skyriaus 1946 m. liepos 7 d. Kaltintas tuo, kad palaikė ryšius su broliais laisvės kovotojais Jonu, Juozu bei Leonu, kurį laiką – 1945 m. vasarą – pats buvo partizanų būryje, informuodavo partizanus apie sovietų kariuomenės pasirodymą Šilalėje, rado ir perdavė partizanams ginklų. Tardomas A. Kentra neprisipažino nei dėl vieno jam iškelto kaltinimo, kategoriškai neigė žinantis brolių partizanų buvimo vietas. 1946 m. gruodžio 28 d. A Kentra už ryšių su partizanais palaikymą ir ginklo perdavimą partizanų būriui buvo nuteistas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Iš bausmės atlikimo vietos Kazachijos SSR, Pesčiannyj lagerio buvo paleistas anksčiau laiko 1954 m. birželio 19 d., grįžo į Lietuvą.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tauragės apskrities skyriaus nutarimas areštuoti Albiną Kentrą ir arešto orderis.

1946 m. liepos 16 d.

Originalai. Dokumentai rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 6205/3, l. 3, 3a.p., 5.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Areštuotojo Albino Kentros anketa.

1946 m. liepos 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-1, ap. 58, b. 6205/3, 6–7a.p.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Tauragės apskrities Šilalės valsčiaus darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pažyma apie Kentrų šeimą.

1946 m. spalio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 6205/3, l. 114.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Kaltinamojo Albino Kentros tardymo protokolas.

1946 m. lapkričio 14 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 6205/3, l. 41–44.

Sovietų saugumas A. Kentrą tardė beveik pusę metų, tačiau net ir akistatose su liudytojais neprisipažino nei dėl vieno jam iškelto kaltinimo: palaikius ryšius su partizanais, perdavus jiems ginklų, teikus informaciją apie sovietų kariuomenės dalinių buvimą Šilalėje, žinojus partizanų slapstymosi vietas.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Partizano Jono Kentros-Ruteinio [Rūtenio], Albino Kentros brolio, raštelis Apolinarui Damuliui dėl ginklo perdavimo partizanų būriui.

[1946 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 6205/3, l. 123-2, 123-2a.p.

Brolio J. Kentros-Ruteinio raštelį A. Damuliui perdavęs A. Kentra, iš jo paėmė automatą, o mainais jam paliko revolverį bei šovinių. Gautą automatą A. Kentra perdavė partizanų būriui.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo Tribunolo nuosprendis Albinui Kentrai.

1946 m. gruodžio 28 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 6205/3, SB, l. 28.

A. Kentra už ryšių su partizanais palaikymą ir ginklo perdavimą partizanų būriui buvo nuteistas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Iš bausmės atlikimo vietos Kazachijos SSR, Pesčiannyj lagerio, buvo paleistas anksčiau laiko 1954 m. birželio 19 d., grįžo į Lietuvą.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tauragės apskrities skyriaus Albinui Kentrai vestos agentūrinės bylos „Kurmiai“ (rus. „Kroty“) įskaitos kortelė.

1956 m. gegužės 4 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.                                                                  

LYA, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 20, kortelė Nr. 19007.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tauragės ir Šilalės apskričių skyrių Albino Kentros broliams partizanams Jonui Kentrai, Leonui Kentrai ir Juozui Kentrai vestų agentūrinių bylų ir bylų-formuliarų įskaitos kortelės.

[1952–1956 m.]

Originalai. Dokumentai rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 20, kortelės Nr. 19012, 19015, 19021.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Onos Kentraitės ir Elenos Kentraitės, Albino Kentros seserų, baudžiamųjų bylų viršeliai bei Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) protokolo išrašai dėl Onos Kentraitės ir Elenos Kentraitės nuteisimo.

1947–1951 m.

Originalai. Dokumentai rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 35781/3, viršelis, l. 72.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42459/3, viršelis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42459/3, SB, l. 33.

O. Kentraitė buvo suimta 1947 m. birželio 24 d. Kaltinta tuo, kad tėvai turėjo stambų ūkį (sovietų valdžia 1945 m. kovo mėn. ūkį konfiskavo) ir samdė darbo jėgą, palaikė ryšius su broliais partizanais Jonu, Juozu bei Leonu, o brolis Albinas 1946 m. buvo suimtas ir nuteistas. Nors tardoma O. Kentraitė neprisipažino palaikiusi ryšius su partizanais, nenurodė nei vienos partizanų ar jų rėmėjų pavardės, buvo nuteista kaip „socialiai pavojingas elementas“ 5 metams tremties į Tiumenės kraštą. Į Lietuvą grįžo 1955 m.

O. Kentraitė buvo suimta 1950 m. liepos 28 d. Kaltinta tuo, kad nuo 1947 m. gyveno nelegaliai, nuo 1949 m. rudens buvo partizanų būryje, kuriam vadovavo jos brolis J. Kentra-Rūtenis, slapstėsi kartu su partizanais būrio rėmėjo namuose įrengtame bunkeryje, spausdino partizanų dokumentus. Tardoma E. Kentraitė neprisipažino nei dėl vieno jai iškelto kaltinimo, neigė buvusi partizanų būryje ir kartu su jais ėjusi slapstytis į partizanų rėmėjo namuose įrengtą bunkerį, spausdinusi ir saugojusi partizanų dokumentus. Remiantis kitų byloje suimtų asmenų ir liudytojų parodymais buvo nuteista 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Atlikti bausmę buvo išvežta į Irkutsko srities Ozernyj lagerį. Iš įkalinimo Angarlage paleista 1956 m. vasarą, grižo į Lietuvą.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Kęstučio apygardos partizanai. Pirmoje eilėje pirmas iš kairės (pažymėtas Nr. 2) Kęstučio apygardos kuopos vadas Jonas Kentra-Rūtenis (žuvo 1951 m. spalio mėn.).

Rietavo apskritis, Kaltinėnų valsčius. [1949 m. kovo mėn.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 19616/3, SB, l. 187-19.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Kęstučio apygardos ir Žemaičių apygardos štabo apsaugos Kęstučio kuopos partizanai: Nr. 3 pažymėtas Kęstučio apygardos kuopos vadas Jonas Kentra-Rūtenis (žuvo 1951 m. spalio mėn.); Nr. 12 pažymėtas Rūtenio kuopos partizanas Juozas Kentra-Tauras (žuvo 1949 m. spalio mėn.); Nr. 19 pažymėtas Rūtenio kuopos partizanas [Leonas] Kentra-Sakalas (žuvo 1949 m. spalio mėn.).

Rietavo apskritis, Kaltinėnų valsčius. [1949 m. kovo mėn.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 19616/3, SB, l. 187-21.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Kęstučio ir Žemaičių apygardų partizanai: Nr. 4 pažymėtas Jono Kentros-Rūtenio kuopos partizanas Juozas Kentra-Tauras; Nr. 22 pažymėtas Kęstučio apygardos kuopos vadas Jonas Kentra-Rūtenis. Rietavo apskritis, Laukuvos valsčius.

[1949 m. birželio mėn.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 19616/3, SB, l. 187-23.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tauragės apskrities skyriaus ataskaitinio pranešimo dalis apie Šilalės valsčiaus Lentinės kaime 1949 m. spalio 19 d. įvykdytą operatyvinę-karinę operaciją.

1949 m. lapkričio 3 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, b. 1689, l. 330, 331.

Per operatyvinę-karinę operaciją žuvo Albino Kentros broliai, Kęstučio apygardos kuopos partizanai Leonas Kentra-Sakalas ir Juozas Kentra-Tauras.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šilalės rajono skyriaus pažyma apie Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Šalnos rajono štabo būrį (nuo 1950 m. pavasario – Audronio kuopa), vadovaujamą Jono Kentros-Rūtenio.

1950 m. lapkričio 22 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-11, ap. 2, b. 1367, l. 179–182.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Varnių rajono skyriaus ataskaitinio pranešimo dalis apie Rietavo rajono Dvarviečių kaime 1951 m. spalio 18 d. įvykdytą karinę operaciją.

1951 m. lapkričio 6 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-19, ap. 1, b. 882, l. 175.

Per karinę operaciją žuvo Albino Kentros brolis – Kęstučio apygardos kuopos vadas Jonas Kentra-Rūtenis.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Albino Kentros prašymas Lietuvos SSR prokurorui panaikinti teistumą.

1956 m. rugpjūčio 14 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 6205/3, l. 150, 151.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Albinas Kentra (centre) filmuoja mitingą „Konstitucija ir demokratija“, organizuotą Lietuvos demokratų partijos.

Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. balandžio 16 d.

Algimanto Žižiūno nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0­138617.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Albinas Kentra (centre su kepure) filmuoja mitingą „Laisvę ir Nepriklausomybę Lietuvai!“ TSKP CK generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo vizito Lietuvoje metu, kurį organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis.

Vilnius, Katedros aikštė. 1990 m. sausio 11 d.

Algimanto Žižiūno nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0­138989.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Albinas Kentra filmuoja protesto mitingą dėl nepaprastosios padėties įvedimo Kalnų Karabache prie Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos rūmų.

Vilnius. 1990 m. sausio mėn.

Jono Juknevičiaus nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0­121516.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Juozo Kazlausko knygos „Teesie...“ pristatymas. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės Albinas Kentra.

Vilnius. 1990 m.

Pozityvas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A217­P030.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Susitikimas su 1941 m. birželio sukilimo dalyviais, „miško broliais“, Šaulių sąjungos nariais ir politiniais kaliniais. Centre stovi Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas dr. Kazys Bobelis, šalia jo iš dešinės sėdi VLIK vicepirmininkas Domas Krivickas.

Antroje eilėje iš dešinės: 2. Albinas Kentra. Vilnius. 1992 m. gegužės 28 d.

L. Tamošaičio nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P­44574.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) valdyba ir taryba.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. JAV Lietuvių tarybos ir VLIK narys, visuomenės veikėjas Vytautas Jokubaitis, 2. Tautos fondo pirmininkas Aleksandras Vakselis, 4. VLIK pirmininkas dr. Kazys Bobelis. 5. VLIK vicepirmininkas Domas Krivickas, Antroje eilėje iš kairės: 1. P. Narutis, 2. Jonas Bobelis, 3. A. Budreckis, 4. [dr. Leonas Kriaučeliūnas], 5. disidentas, politinis kalinys, Lietuvos Helsinkio grupės narys Viktoras Petkus, 9. Albinas Kentra. Vilnius, „Draugystės“ viešbutis. 1992 m.

L. Tamošaičio nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P­44655.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Susitikimas su 1941 m. birželio sukilimo dalyviais, „miško broliais“, Šaulių sąjungos nariais ir politiniais kaliniais.

Pirmas iš dešinės Albinas Kentra. Vilnius. 1992 m.

Pozityvas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A197­P056.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Paskutinis Rusijos kariuomenės traukinys išvyksta iš Lietuvos.

Iš kairės: 1. Vilniaus miesto tarybos pirmininko pavaduotojas Antanas Rimvydas Čaplinskas, 2. Vilniaus miesto tarybos pirmininkas Valentinas Šapalas, 3. Vilniaus miesto meras Vytautas Jasulaitis, 4. Albinas Kentra, 5. majoras Eugenijus Jakimavičius. Vilniaus rajonas, Kenos geležinkelio stotis. 1993 m. rugpjūčio 31 d.

Negatyvas (pozityvo reprodukcija).

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0­111811.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Mitingas, skirtas Sausio 13-osios penktosioms metinėms paminėti. Centre prie mikrofono – Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Landsbergis, dešinėje (su kamera) Albinas Kentra.

Vilnius, Nepriklausomybės aikštė. 1996 m. sausio 12 d.

Kęstučio Vanago nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Sp_0­01345.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Lietuvos istorijos metraštininkas, kino operatorius Albinas Kentra. Fotomenininko Algimanto Žižiūno fotografijų ciklas „Veidai ir mintys“.

Vilnius. 2001 m. birželio 15 d.

Algimanto Žižiūno nuotrauka. Tekstas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P­47615.

LIETUVOS KELIO Į NEPRIKLAUSOMYBĘ METRAŠTININKAS ALBINAS KENTRA (LYA)

Albinas Kentra Sausio 13-­osios dvidešimtųjų metinių minėjime.

Vilnius, Nepriklausomybės aikštė. 2011 m. sausio 13 d.

Larisos Dmuchovskajos skaitmeninė nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, CDF­011952.

Lt En