Šiais metais Lietuvos buriuotojų sąjunga švenčia 85-erių metų organizacijos gyvavimo sukaktį. Sąjungos ištakos siekia dar 1921 m., kai Kaune buvo įsteigtas Lietuvos jachtklubas. Ši organizacija daugiausia apėmė plaukimo, akademinio irklavimo, baidarių ir net ledo ritulio sporto šakas. 1926-uosius galima laikyti Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia. Tais metais Klaipėdos jūrų skautai išsipirko muitinės konfiskuotą laivą „Malaya“, kuriuo anksčiau buvo plukdoma alkoholio kontrabanda. Laivas buvo atnaujintas, pakeistos supelijusios burės, jam buvo suteiktas naujas vardas „Budys“. Nors šio laivo istorija baigėsi tragiškai jam sudužus Klaipėdos uosto vartuose, jis spėjo aplankyti daugelį miestų: Rygą, Liepoją, Visbį, Stokholmą ir Kopenhagą.
1935 m. birželio 4 d. pradėjo veikti Lietuvos buriuotojų sąjungos organizacija, o jos pirmuoju prezidentu tapo inžinierius Balys Sližys. Organizacija suvienijo Lietuvos buriuotojų bendruomenę, ėmė megzti ryšius su kitų šalių buriuotojais ir organizacijomis, jos pastangomis Lietuvos buriuotojai galėjo startuoti tarptautinėse regatose.
„Vytis“, „Tegu“, „Gintaras“, „Argus“, „Rūta“, „Nijolė“ – tai vardai žymiųjų Klaipėdos jachtklubo jachtų. Jachta „Žalčių karalienė“ pasiekė vieną ryškiausių pergalių Lietuvos buriavimo istorijoje. 1937 m. ji iškovojo pirmąją vietą regatoje aplink Gotlando salą.
1938 m. tarptautines buriavimo varžybas Kuršių mariose ir Baltijos jūroje ėmė rengti ir Lietuva.
Sovietmečiu Lietuvos buriuotojai susidūrė su nemenkais iššūkiais ir griežta okupacinės valdžios kontrole. Sovietinis režimas bijojo, kad jūros keliais bus bėgama į Vakarus.
Garsiausia to laikotarpio jachta buvo „Banga 2“. Ji aplankė ne tik daugelį Baltijos jūros uostų, bet ir Juodąją jūrą. Šios jachtos kelionės ir sportiniai pasiekimai lėmė buriavimo sporto populiarėjimą Lietuvoje. Smiltynės uostelyje jachtų pradėjo daugėti sulig kiekvienu sezonu. Nuo 1974 m. Klaipėdoje imta organizuoti Lietuvos jūrinių jachtų pirmenybes. Neoficialiomis Sovietų Sąjungos jūrinių jachtų pirmenybėmis buvo laikoma „Baltijos taurės“ regata. Į Lietuvos buriavimo istoriją taip pat įrašyta jachta „Vilnis“, pabuvojusi už poliarinio rato.
1989 m. gegužės 13 d. trys lietuvių jachtos „Dailė“, „Audra“, „Lietuva“ paliko Klaipėdos uostą ir išplaukė į ilgą kelionę Šiaurės Atlantu. Vietoj raudonos vėliavos su kūju ir pjautuvu laivus puošė lietuviškos trispalvės. Po 37 dienų jachtos pasiekė Šiaurės Amerikos krantus.
1990 m. sausio mėn. buriuotojai paskelbė apie atkuriamą Lietuvos buriuotojų sąjungą.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo parodoje eksponuojami Lietuvos buriavimo istoriją menantys dokumentai. Jūsų dėmesiui pristatomi rašytiniai dokumentai iš Kūno kultūros rūmų fondo, kuriame saugomi Lietuvos jachtklubų ir Lietuvos buriuotojų sąjungos veiklos dokumentai, šių organizacijų susirašinėjimo su užsienio valstybių buriavimo klubais veiklos klausimais dokumentai. Parodos rašytiniuose dokumentuose atsispindi buriavimo mokslo ištakos Lietuvoje, Lietuvos dalyvavimas užsienio varžybose, regatų organizavimas. Archyvo parodoje taip pat galite išvysti ir nemažai fotodokumentų, kuriuose užfiksuoti ne tik tarpukario buriuotojai, bet ir sovietinio laikotarpio buriavimo epizodai. Nuotraukose taip įamžinti ir atkurtos Lietuvos buriuotojų veiklos momentai.
Kviečiame apžiūrėti parodą!
