Galerijos
Albumai
LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

PRATARMĖ

 

 

Kuo sunkesnis kelias, kuriuo eit turi,
tuo stipriau gyvenimą junti.
Degti mes privalom teisybės ryžtu,
blogį nugalėti, nors ir kaip sunku.

Trumpos žemės dienos ne ilsėtis duotos,
o kovot už laimę daugelio širdžių.
Ir tik tas, kas viską  kovai  atiduos,
tas pasijus, kad eina jis keliu tiesiu.

Ir didesnės laimės niekam nepatirti,
jeigu pasiryžęs tu už žmogų mirti.
Tada sieloj šventė visada skaisti,
nepagrobs kalėjimai jos, lageriai šalti.

Nijolės Felicijos Sadūnaitės eilės, sukurtos kalėjime  ir 1975 m. birželio 17 d. pasakytos  teismo posėdyje.

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. Laisvės premiją skyrė  laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienai ryškiausių pasipriešinimo sovietiniam režimui simbolių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Nijolei Sadūnaitei, kuri šių metų liepos mėn. minės savo 80-ąjį jubiliejų.  

Nijolė Felicija Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kėdainių aps., Dotnuvos mstl. agronomų šeimoje. 1945 m. Sadūnų šeima slapstydamasi nuo tremties  apsigyveno Anykščiuose, kur N. F. Sadūnaitė 1955 m. baigė Jono Biliūno vidurinę mokyklą. Pasirinkusi vienuolės gyvenimo kelią, N. F. Sadūnaitė 1956 m. įstojo į Panevėžyje nelegaliai veikusį Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną. Kunigui Juozui Zdebskiui pasiūlius, N. F. Sadūnaitė nuo 1974 m. pradėjo dauginti ir platinti  žymiausią 1972–1989 m. pogrindyje nelegaliai leistą leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (toliau – „LKB kronika“), kuris  informavo visuomenę apie Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje, skatino žmogaus teisių judėjimą. 1974 m. sovietinis saugumas užklupo N. F. Sadūnaitę savo bute rašymo mašinėle spausdinant 11 „LKB kronikos“ numerį ir ją sulaikė. Sulaikyta N. F. Sadūnaitė nesijautė kalta, todėl neatsakinėjo į tardytojų užduodamus klausimus, atsisakė advokato, neišdavė kitų „LKB kronikos“ leidėjų ir platintojų. 1975 m. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas N. F. Sadūnaitei skyrė 3 m. laisvės atėmimo ir 3 m. nutrėmimo bausmę. Slaptame teismo posėdyje N. F. Sadūnaitės pasakytas paskutinis žodis  tapo nepalaužiamos kovos už žmogaus teises pavyzdys. Dubravlage, Mordovijos ASSR kalinama N. F. Sadūnaitė atkūrė teismo posėdyje pasakytos kalbos tekstą ir jį sėkmingai perdavė savo bendražygiams. Tekstas buvo išspausdintas „LKB kronikoje“, o vėliau patekęs į Vakarus buvo paskelbtas spaudoje, radijo laidose bei išleistas atskiru leidiniu. 1977 m. atlikusi laisvės atėmimo bausmę, N. F. Sadūnaitė buvo ištremta į Bogučanų gyvenvietę Krasnojarsko krašte. Iš tremties paleista 1980 m.

Grįžusi į Lietuvą N. F. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „LKB kronikos“ leidybą: rinko žinias, redagavo ir daugino leidinį, gabeno jį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus – visi „LKB Kronikos“ numeriai buvo paskelbti JAV lietuvių laikraščiuose „Darbininkas“, „Draugas“, per radijo stotis  „Amerikos balsas“, „Vatikano radijas“ ir kt. Nuo 1982 m. N. F. Sadūnaitei pradėjus slapstytis,  Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas (KGB) paskelbė jos paiešką visoje Sovietų Sąjungoje, išplatino jos fotonuotrauką ir įspėjo, kad ji, naudodama perukus, grimą, akinius ir kitas priemones, gali būti pakeitusi išvaizdą. Besislapstydama N. F. Sadūnaitė 1983 m. parašė atsiminimus ir juos sėkmingai perdavė į Vakarus, kur jie buvo publikuoti lietuvių išeivių spaudoje, išversti į užsienio kalbas, o 1985 m. Čikagoje išleisti atskira knyga „KGB akiratyje“. 1987 m. balandžio 1 d. atliekant kratą Vilniuje gyvenančios Angelės Jakuntavičiūtės bute, drabužių spintoje buvo rasta besislapstanti N. F. Sadūnaitė, kuri bandė sunaikinti jos ranka rašytą, pas ją buvusį „LKB kronikos“ Nr. 73  egzempliorių. Sulaikyta N. F. Sadūnaitė buvo patalpinta į Lietuvos SSR KGB Tardymo izoliatorių, bet, „po konsultacijų su SSRS KGB ir atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes“, tą pačią dieną paleista.

1987 m. rugpjūčio 23 d. N. F. Sadūnaitė su Lietuvos laisvės lygos nariais Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir kitais disidentais surengė pirmąjį viešą valdžios nesankcionuotą mitingą Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo, kuriame pirmą kartą viešai buvo pasmerkti Vokietijos ir SSRS 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. pasirašytų sutarčių (Molotovo-Ribbentropo paktas) slaptieji protokolai. Mitingą pradėjo N. F. Sadūnaitė, savo kalboje  pasmerkusi „Hitlerio ir Stalino sąmokslą“ ir pareikalavusi panaikinti jo pasekmes − Lietuvos okupaciją. Mitingas ir jo dalyviai, Lietuvos komunistų partijos centro komiteto biuro nurodymu, buvo viešai svarstomi ir smerkiami. Mitingo organizatoriai ir aktyvūs dalyviai KGB buvo persekiojami. 1987–1988 m. oficialioje Lietuvos spaudoje „ideologinių diversijų“ rubrikoje buvo skelbiami straipsniai, šmeižiantys mitingą ir jo organizatorius, leidinį „LKB kronika“ ir vieną iš jo leidėjų N. F. Sadūnaitę. Lietuvos SSR KGB 1988 m. sausio 1 d. pasiūlė SSRS KGB taikyti N. F. Sadūnaitei „nuteikimą išvykti iš SSRS“, o jai atsisakius išvykti, „neperduoti bylos teismui, kas ją sukompromituotų bendraminčių tarpe“. Lietuvos SSR prokuratūros 1988 m. birželio 29 d. nutarimu, 1987 m. iškelta baudžiamoji byla „dėl nelegalaus šmeižtiko turinio leidinio Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika gaminimo ir platinimo faktų“ nutraukta „dėl aplinkybių pasikeitimo, ko pasekoje šis leidinys neteko visuomenei pavojingos veikos pobūdžio“. Parengtinio tardymo metu išaiškinti su leidinio „LKB kronika“ leidyba susiję asmenys, tarp jų ir N. F. Sadūnaitė, nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 1988 m. spalio 25 d. Lietuvos SSR KGB 5 (ideologinė kontržvalgyba) tarnyba pakeitė „Matildai“ (N. F. Sadūnaitei) vestos operatyvinio ištyrimo bylos pobūdį, ir perregistravo ją į operatyvinio stebėjimo bylą. N. F. Sadūnaitė, kaip „antisovietinių pažiūrų Katalikų Bažnyčios autoritetas“, buvo sekama iki pat KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo 1991 m.

1989–1990 m., kviečiama įvairių organizacijų ir privačių asmenų, N. F. Sadūnaitė keliavo po Europą ir JAV – jos dėka daugybė žmonių sužinojo apie Lietuvos laisvės siekį. Už ilgametę kovą už žmogaus teises N. F. Sadūnaitė buvo apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.).

Parodoje eksponuojami Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) saugomi N. F. Sadūnaitei iškeltų baudžiamųjų bylų, KGB agentūrinės-operatyvinės veiklos ir kt. rašytiniai, vaizdo ir garso dokumentai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) saugomi rašytiniai dokumentai ir fotonuotraukos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuje (GAM) saugomos fotonuotraukos.    

Parengė:

Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė;

Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų sklaidos skyriaus vyriausiasis archyvistas Vaidas Agurkis     

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolė Felicija Sadūnaitė.

Vilnius. Apie 1970–1973 m.

Fotonuotrauka.

GAM, RF174-7.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Panevėžio vyskupijos katedros garbės kanauninko, Svėdasų (Anykščių r.) parapijos kunigo Petro Raudos laidotuvės.

Prie karsto pirmoje eilėje antra iš kairės ­– Nijolė Felicija Sadūnaitė. Antroje eilėje antras iš kairės – kunigas Alfonsas Svarinskas. Anykščių r. 1974 m. kovo 7 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-22109.

N. F. Sadūnaitė iki mirties slaugė į Svėdasus iš tremties grįžusį kunigą P. Raudą .

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus nutarimo skirti kardomąją priemonę Nijolei Felicijai Sadūnaitei ištrauka ir KGB jai iškeltos baudžiamosios bylos viršelis.

1974 m. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14308, t. 1, l. 22.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolė Felicija Sadūnaitė Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo izoliatoriuje.

Vilnius. 1974 m. rugpjūčio 30 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14308, t. 1, l. 43.

N. F. Sadūnaitė, Lietuvos SSR dailės muziejaus darbuotoja,  buvo suimta 1974 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1975 m. birželio 17 d. nuosprendžiu už nelegalaus leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ gaminimą ir platinimą, kitos antisovietinės literatūros platinimą nuteista 3 m. laisvės atėmimu griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir nutrėmimu 3 metams. Kalėjo Dubravlage, Mordovijos ASSR. 1977–1980 m. buvo tremtyje Krasnojarsko krašte, Bogučanų gyvenvietėje.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Rašomoji mašinėlė „Olympia“, kuria spausdinant nelegalaus leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ 11 numerį, savo bute buvo užklupta ir suimta Nijolė Felicija Sadūnaitė.

Vilnius. 1974 m. rugpjūčio 27 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14308, t. 1, l. 28.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nelegalaus leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ numeriai, rasti atliekant kratą pas Nijolę Feliciją Sadūnaitę, jos suėmimo metu.

Vilnius. 1974 m. rugpjūčio 27 d.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap.58, P-14308, SB, l. 42.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Iškarpos iš JAV lietuvių spaudos, surinktos Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojų, kuriose yra straipsniai perspausdinti iš nelegaliai į Vakarus perduoto pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“.

1973–1974 m.

Spaudos iškarpos. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14308, t. 3.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Kazimiero Rimkaus (1913–2009), JAV gyvenančio Nijolės Felicijos Sadūnaitės motinos brolio, laiškas Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui (VLIK‘ui) apie sovietų valdžios represijas prieš N. F. Sadūnaitę.

1974 m. gruodžio 29 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 677, ap. 1, b. 320, l. 1.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ raštas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘o) viceprezidentui Juozui Audėnui apie sovietų valdžios represijas prieš Nijolę Feliciją Sadūnaitę.

1975 m. sausio 16 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 677, ap. 1, b. 320, l. 4.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolė Felicija Sadūnaitė (viduryje), atpažinimo Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriuje metu.

Vilnius. 1975 m. vasario 10 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, P-14308, t. 2, l. 25.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Majoras Vytautas Jonas Pilelis, Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus vyr. tardytojas, 1975 m. tardęs Nijolę Feliciją Sadūnaitę ir surašęs kaltinamąją išvadą.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 10364.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolės Felicijos Sadūnaitės paskutinis žodis, pasakytas Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos teisiamajame posėdyje.

1975 m. birželio 17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14308, t. 4, l. 98, 99, 100, 101.

N. F. Sadūnaitės paskutinis žodis buvo išspausdintas nelegaliame leidinyje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, taip pat perduotas į Vakarus, kur buvo paskelbtas spaudoje, radijo laidose bei išleistas atskiru leidiniu.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Straipsnio apie Nijolę Feliciją Sadūnaitę, publikuoto nelegaliame leidinyje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, ištrauka.

[1975 m.]

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 677, ap. 1, b. 320, l. 30.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Straipsnis apie Nijolę Feliciją Sadūnaitę, publikuotas JAV laikraštyje „Our Sunday Visitor“.

1976 m. spalio 10 d.

Spaudos iškarpa. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 656, ap. 2, b. 68, l. 219, 220.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolė Felicija Sadūnaitė ir ją tremtyje aplankiusi Bronė Kibickaitė.

Bogučanų gyvenvietė, Krasnojarsko sritis. 1977 m.

Fotonuotrauka.

Skelbta: http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/sesei-nijolei-sadunaitei-75-eri.-nuosirdziai-sveikiname

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ raštas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘o) Informacijos tarnybai apie sovietų valdžios represijas prieš Nijolę Feliciją Sadūnaitę.

1978 m. balandžio 5 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 677, ap. 1, b. 320, l. 24.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Straipsnis apie Nijolę Feliciją Sadūnaitę, publikuotas JAV laikraštyje „National Review“.

1979 m. kovo 16 d.

Spaudos iškarpa. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 264, l. 53, 54.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolė Felicija Sadūnaitė (dešinėje) tremtyje Sibire su savo drauge.

1979 m. rugpjūčio mėn.

Fotonuotrauka paskelbta Kanados lietuvių savaitraštyje  „Tėviškės žiburiai“, 1980 m. kovo 13 d., Nr. 11 (1570).

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1770, l. 16.

Ši fotonuotrauka buvo pridėta prie N. F. Sadūnaitės laiško, kurį ji, atsakydama į Toronto Maironio mokyklos mokinių ir mokytojų atsiųstą jai sveikinimą su Šv. Kalėdomis, 1980 m. sausio 28 d. išsiuntė iš Sibiro.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolės Felicijos Sadūnaitės fotonuotrauka ir informacija apie ją, paskelbta Australijos lietuvių laikraštyje „Tėviškės aidai“.

1979 m. rugsėjo 17 d.

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 677, ap. 1, b. 320, l. 28.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolės Felicijos Sadūnaitės pareiškimas Lietuvos SSR prokurorui, kuriame pareikštas protestas dėl jos sulaikymo Rygos oro uoste grįžus iš tremties ir prievartinio pargabenimo į Vilnių automobiliu.

1980 m. liepos 21 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-6, ap. 1, b. 9967, l. 8, 8 ap.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) paaiškinimas Lietuvos SSR prokuratūrai dėl Nijolės Felicijos Sadūnaitės pareikšto protesto dėl jos sulaikymo Rygos oro uoste grįžus iš tremties ir prievartinio pargabenimo į Vilnių automobiliu.

1980 m. rugpjūčio 26 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-6, ap. 1, b. 9967, l. 4.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Straipsnis apie Nijolę Feliciją Sadūnaitę, publikuotas JAV laikraštyje „National Catolic Register“.

1980 m. liepos 27 d.

Spaudos iškarpa. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 656, ap. 2, b. 98, l. 45.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nurodymas LSSR KGB padaliniams bei miestų ir rajonų skyriams dėl Nijolės Felicijos Sadūnaitės paieškos.

1984 m. lapkričio 21 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K - 41, ap.1, b. 784, l. 83, 83 ap.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolė Felicija Sadūnaitė.

1984–1985 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-11, ap. 1, b. 3120, l. 5-1.

Šią fotonuotrauką, paskelbus visasąjunginę N. F. Sadūnaitės paiešką, išplatino Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas (KGB).

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolės Felicijos Sadūnaitės knyga „KGB akiratyje“, išleista leidyklos „Ateitis“, Čikaga, JAV.

1985 m.

Skelbta: http://www.lkbkronika.lkbkronika.lt/files/sadunaite-kgb-akiratyje.pdf

Knyga parengta N. F. Sadūnaitės atsiminimų, nelegaliai perduotų į užsienį, pagrindu.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nelegalaus leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ Nr.73 skiautės, rastos atliekant Nijolės Felicijos Sadūnaitės asmens kratą.

1987 m. balandžio 1 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 261, l. 42.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolės Felicijos Sadūnaitės 1984 m. politiniams kaliniams į įstaigą ЖХ-385 (buvęs Dubravlagas, Baraševo m., Mordovijos ASSR) rašyti ir saugumo organų konfiskuoti laiškai bei 1987 m. atliekant kratą Vilniuje rasti rankraščiai.

Originalai. Dokumentai rusų ir lietuvių kalbomis.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 261, l. 32; b. 262, l. 13.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Lietuvos SSR prokuratūros nutarimas paleisti įtariamąją Nijolę Feliciją Sadūnaitę iš trumpalaikio sulaikymo ir Lietuvos SSR prokuratūros iškeltos baudžiamosios bylos viršelis.

1987 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 261, l. 11.

Lietuvos SSR prokuratūra 1987 m. gegužės 29 d. iškėlė baudžiamąją bylą „dėl nelegalaus šmeižtiko turinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ gaminimo ir platinimo faktų“. Parengtinio tardymo eigoje buvo renkama  medžiaga apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ („LKB kroniką“) leidusius asmenis, atliktos kratos. 1987 m. balandžio 1 d. atliekant kratą pas Vilniaus m. gyvenančią Angelę Jakunatvičiūtę, drabužių spintoje buvo rasta pasislėpusi N. F. Sadūnaitė, kuri bandė sunaikinti pas ją buvusį, jos ranką parašytą „LKB kronikos“ Nr. 73 egzempliorių. Lietuvos SSR prokuratūros  1988 m. birželio 29 d. nutarimu, baudžiamoji byla nutraukta „dėl aplinkybių pasikeitimo, ko pasekoje šis leidinys neteko visuomenei pavojingos veikos pobūdžio“ (atskiri LKB kronikos straipsniai gali būti pripažinti prasimanymais, žeminančiais tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką; didžioji dalis medžiagos, nors ir tendencingai pateikta, visumoje neprieštarauja vykstančiam SSRS persitvarkymo ir demokratizacijos procesui ir todėl šiuo metu nėra pakankamo pagrindo patraukti konkrečius asmenis baudžiamojon atsakomybėn)“.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Lietuvos pasiuntinybės Italijoje pro memoria, kurioje rašoma apie Nijolę Feliciją Sadūnaitę.

1987 m. gegužės 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 223, l. 382.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘o) pranešimo apie Nijolės Felicijos Sadūnaitės perduotą Kunigų, kurie Lietuvos tikinčiųjų daugumos įsitikinimu, netinka paaukštinimui į vyskupus, sąrašą ištrauka.

1987 m. liepos 12 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 223, l. 414.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nesankcionuotas mitingas Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo Molotovo-Ribbentropo pakto slaptiesiems protokolams pasmerkti.

Vilnius. 1987 m. rugpjūčio 23 d.

Fotonuotrauka.

GAM, RF132.

N. F. Sadūnaitė su antisovietinės organizacijos „Lietuvos laisvės lyga“ nariais Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir kitais disidentais surengė pirmąjį valdžios nesankcionuotą mitingą, kuriame pirmą kartą viešai pasmerkti Vokietijos ir SSRS 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. pasirašytų sutarčių (Molotovo-Ribbentropo paktas) slaptieji protokolai ir jų padariniai Lietuvai N. F. Sadūnaitė savo kalbomis pradėjo ir užbaigė mitingą, pasmerkė „Hitlerio ir Stalino sąmokslą“ ir pareikalavo panaikinti jo pasekmes − Lietuvos okupaciją.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Iškarpos iš LSSR spaudos su straipsniais, šmeižiančiais 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo vykusį nesankcionuotą mitingą, skirtą Molotovo-Ribbentropo pakto slaptiesiems protokolams pasmerkti.

1987 m.

Spaudos iškarpos. Dokumentai lietuvių ir rusų kalbomis.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1880.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Liudytojos Nijolės Felicijos Sadūnaitės tardymo baudžiamojoje byloje, Lietuvos SSR prokuratūros iškeltoje „dėl nelegalaus šmeižtiško turinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ platinimo faktų“, protokolas.

1987 m. spalio 14 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 261, l. 131, 131 ap., 132.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Lietuvos SSR prokuratūros įspėjimas nepažeisti įstatymų, pareikštas Nijolei Felicijai Sadūnaitei.

1987 m. spalio 14 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 262, l. 44.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘o) įgaliotinio Prancūzijoje A. Venskaus raštas Tautos fondo valdybos pirmininkui J. Giedraičiui apie Prancūzijoje, pagal Nijolės Felicijos Sadūnaitės dienoraštį [atsiminimus], sukurtą vaidinimą „Aušros vartai“.

1987 m. gruodžio 27 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 677, ap. 1, b. 681, l. 14.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Spektaklio „Aušros vartai“, sukurto pagal Nijolės Felicijos Sadūnaitės atsiminimus, afiša.

Prancūzija. 1987 m.

Dokumentas prancūzų kalba.

LCVA, f. 677, ap. 1, b. 681, l. 16.

Spektaklį „Aušros vartai“ 1987 m. rudenį sukūrė lietuvių  kilmės Prancūzijos aktoriai Žanas Kristofas Mončys (Jean Christophe Mončis) ir Karolina Masiulytė-Paliulienė. Spektaklis buvo rodomas vienoje iš Paryžiaus šv. Eustachijaus bažnyčios kriptų.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Spektaklio „Aušros vartai“, sukurto pagal Nijolės Felicijos Sadūnaitės atsiminimus, kadrai.

Prancūzija. 1987 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, f. 677, ap. 1, b. 681, l. 17.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Straipsnių iš laikraščio „Tiesa“, šmeižiančių nelegalų leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir jos platintoją Nijolę Feliciją Sadūnaitę, iškarpos.

1988 m. sausio 10–16 d.

Spaudos iškarpos. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 263, l. 199, 200.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) raštas SSRS KGB dėl operatyvinio ištyrimo bylos (DOR) objekto „Matildos“ (Nijolės Felicijos Sadūnaitės) patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1988 m. sausio 8 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1386, l. 71-74.

LSSR KGB pasiūlė N. F. Sadūnaitei taikyti  „nuteikimą išvykti iš SSRS“, o jai atsisakius išvykti, „apsiriboti tyrimo užbaigimu, neperduodant bylos teismui, kas ją sukompromituotų bendraminčių tarpe“. Siūlymui pritarė ir Lietuvos komunistų partijos centro komitetas.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolės Felicijos Sadūnaitės apklausa Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete (KGB).

1988 m. vasario 16 d.

Garso įrašas.

LYA, f. K-52, ap. 1, b. 262, l. 163.

N. F. Sadūnaitė LSSR KGB buvo apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje, iškeltoje „dėl nelegalaus šmeižtiško turinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ platinimo faktų“. Siekiant sužlugdyti disidentų nelegaliai organizuojamą Lietuvos valstybės atkūrimo 70-mečio paminėjimą, N. F. Sadūnaitė, Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis 1988 m. vasario 16 d. ryte buvo sulaikyti ir atvesdinti į LSSR KGB pastatą, kur iki vakaro buvo apklausiami.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus ir 5 tarnybos pažymos apie Nijolės Felicijos Sadūnaitės asmenybę ir antisovietinę veiklą ištrauka.

1988 m. vasario 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K- 1, ap. 46, b. 1386, l. 75, 76, 77.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Nijolei Felicijai Sadūnaitei vestos operatyvinio stebėjimo bylos „Matilda“ įskaitos kortelė.

1988 m. spalio 25 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 20, kortelė Nr. 35569.

N. F. Sadūnaitė buvo sekama iki SSRS KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo 1991 m. rugpjūčio mėn.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Protesto mitingas. Pirma iš dešinės Nijolė Felicija Sadūnaitė.

Vilnius. [1988–1990 m.]

Fotonuotrauka.

GAM, R-P635.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Lietuvos laisvės lygos mitingas.

Iš dešinės: 1. kunigas Robertas Grigas, 2. Nijolė Felicija Sadūnaitė.

Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1989 m. vasario 7 d.

Kapočiaus nuotrauka.

LCVA, 0-127674.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Ateitininkų federacijos atkuriamasis suvažiavimas.

Pirmoje eilėje iš kairės: 2. Nijolė Felicija Sadūnaitė, 4. kunigas Vaclovas Aliulis. Vilnius. 1989 m. 

Kairio nuotrauka.

LCVA, P-35176.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolė Felicija Sadūnaitė Lietuvos ambasadoje Vašingtone.

Iš kairės: 2. Stasys Lozoraitis (jaunesnysis), 3. N. F. Sadūnaitė, 4. ambasados darbuotoja Meilė Michienė (Mickus). Vašingtonas, JAV. 1990 m. kovo 14 d.

Čikotos nuotrauka.

LCVA, P-38953.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolė Felicija Sadūnaitė su Lietuvos garbės generaliniu konsulu Pietų Amerikoje Vytautu Antanu Dambrava Lietuvos ambasadoje Vašingtone.

Vašingtonas, JAV. 1990 m. kovo 14 d.

Čikotos nuotrauka.

LCVA, P-38957.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolė Felicija Sadūnaitė (viduryje) su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatu, kunigu Alfonsu Svarinsku (pirmas iš kairės).

Vilnius. 1990 m. kovo mėn.

Sabaliausko nuotrauka.

LCVA, 0-103829.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Nijolė Felicija Sadūnaitė (pirma iš dešinės) su dr. Kaziu Bobeliu (pirmas iš kairės) ir Lietuvos nepriklausomybės akto signataru Liudviku Sauliumi Razma (viduryje).

Vilnius, Katedros aikštė. 1991 m. rugsėjo mėn.

Fotonuotrauka.

LCVA, A197-P063.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Lietuvos laisvės lygos mitingas Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo.

Pirmoje eilėje iš kairės: 3. Nijolė Felicija Sadūnaitė, 5. kunigas Alfonsas Svarinskas. Antroje eilėje pirmas iš dešinės kunigas Robertas Grigas. 1993 m. rugpjūčio 23 d.

Kapočiaus nuotrauka.

LCVA, 0-129673.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su disidentais po apdovanojimo ceremonijos. Pirmoje eilėje ketvirta iš kairės Nijolė Felicija Sadūnaitė.

Vilnius, Lietuvos Respublikos prezidentūra. 1998 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, f. R-428, ap. 1, b. 27, l. 1.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Baltijos kelio 10-mečio minėjimas.

Pirma iš dešinės Nijolė Felicija Sadūnaitė. Vilnius. 1999 m. rugpjūčio 23 d.

Žilytės nuotrauka.

LCVA, 0-114876.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Pilietinė akcija „Baltijos kelio atminimo puokštė“, skirta Baltijos kelio 15 metų sukakčiai paminėti.

Trečia iš kairės Nijolė Felicija Sadūnaitė. Vilnius, Katedros aikštė. 2004 m. rugpjūčio 23 d.

Dmuchovskajos nuotrauka.

LCVA, CDF-002521.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Protesto mitingo, 1987 m. rugpjūčio 23 d. vykusio Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo, 20-mečio minėjimas.

Centre Nijolė Felicija Sadūnaitė.  Vilnius. 2007 m. rugpjūčio 23 d.

Dmuchovskajos nuotrauka.

LCVA, CDF-006318.

LAISVĖS GYNĖJA NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Protesto mitingo, 1987 m. rugpjūčio 23 d. vykusio Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo, 20-mečio minėjimas.

Centre Nijolė Felicija Sadūnaitė. Vilnius. 2007 m. rugpjūčio 23 d.

Dmuchovskajos nuotrauka.

LCVA, CDF-006332.

Lt En