Galerijos
Albumai
„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

PRATARMĖ

 

VIRTUALI PARODA, SKIRTA DISIDENTO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARO GINTAUTO IEŠMANTO

90-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

 

Gintautas Vincas Iešmantas gimė 1930 m. sausio 1 d. Vilkaviškio apskrities Žaliosios valsčiaus Šūklių kaime. 1944 m. baigė Griškabūdžio pradinę mokyklą, 1949 m. ‒ Šakių gimnaziją. Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę.

Nuo 1953 m. dirbo laikraščių „Tarybinis mokytojas“, „Lietuvos pionierius“, „Liaudies sargyboje“ redakcijose, „Žinijos“ draugijos Vilniaus miesto organizacijos valdybos atsakingu sekretoriumi. Nuo 1972 m. ėjo laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redakcijos Mokyklų skyriaus vedėjo pareigas.

Daugelio kolegų apibūdintas kaip pareigingas, uždaro būdo, mažakalbis, kuklus, kruopštus, o kai kada ir pedantiškas, G. Iešmantas visose darbovietėse pasižymėjo tam tikru aktyvumu, dar studijų metais buvo kurso seniūnu, komjaunimo sekretoriumi. Komjaunimo, vėliau komunistų partijos pirminės organizacijos sekretoriumi jis buvo visose savo darbovietėse iki 1974 m. rugsėjo mėnesio, kai jo namuose atlikę kratą Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų tarybos darbuotojai, tarp 1947‒1974 m. rašytų eilėraščių rado tokių, kurie buvo įvertinti kaip „šmeižiantys sovietinę valstybinę ir visuomeninę santvarką“. G. Iešmantas buvo atleistas iš pareigų „Komjaunimo tiesos“ redakcijoje , o taip pat ‒ pašalintas iš komunistų partijos.

Dirbdamas Lietuvos SSR knygų rūmuose, pradėjo rašyti straipsnius, kuriuose kritikavo sovietų valdžios politiką, demaskavo žmogaus teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoje, brutalią rusifikaciją, tarptautinių susitarimų bei SSRS konstitucijos ignoravimą. Mariaus Basko, Mindaugo Damelio, Algio Daniaus ir kt. slapyvardžiais, o kartais ir neegzistavusių organizacijų „Lietuvos komunistų sąjungos“, „Judėjimo už Lietuvos išstojimą iš TSRS“ vardais pasirašytuose rašiniuose kėlė eurokomunizmo, „nacionalinio komunizmo“, „socializmo su žmogišku veidu“ idėjas, priešpastatydamas jas totalitariniam, antidemokratiškam sovietiniam socializmui.

G. Iešmantas tvirtino, kad Lietuva privalo siekti išstojimo iš Sovietų Sąjungos, nepaisant to, kad „Kapitalistinė šalis Anglija gali suteikti nepriklausomybę savo kolonijai, o socialistinė valstybė [Sovietų Sąjunga] apie tai net negalvoja“. Siekiant Lietuvos nepriklausomybės. G. Iešmantas siūlė imtis konkrečių veiksmų ‒ rinkimų į SSRS Aukščiausiąją Tarybą metu išbraukti renkamų kandidatų pavardes ir vietoj išbrauktų pavardžių įrašyti frazę „Už Lietuvos išstojimą iš TSRS“.

1978‒1979 m. leistame pogrindiniame mėnraštyje „Perspektyvos“, pasižymėjusiame  demokratiškumu, tolerancija įvairioms nuomonėms ir tituluojamame liberaliausiu bei intelektualiausiu savilaidos leidiniu, G. Iešmantas paskelbė 32 straipsnius. Jis buvo produktyviausiais šio leidinio autorius, parengęs daugiausiai teorinių rašinių. 1980 m. sausio mėn. atliekant kratą saugumo suimto „Perspektyvų“ leidėjo ir redaktoriaus Vytauto Skuodžio namuose, buvo surasti rankraščiai, kuriuos ištyrę saugumiečiai juos priskyrė G. Iešmanto autorystei.  

1980 m. kovo 17 d. G. Iešmantas buvo suimtas. Pagal Lietuvos SSR baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalį, kaltintas tuo, kad „siekdamas pakirsti Tarybų valdžią“ nuo 1977 m. pabaigos iki suėmimo dienos „sistemingai varė antitarybinę agitaciją ir propagandą: gamino, platino ir saugojo platinimo tikslu antitarybinio turinio literatūrą, kurioje šmeižė tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką, skleidė Lietuvos atplėšimo nuo TSRS ir valstybinės bei visuomeninės santvarkos pakeitimo respublikoje idėjas“. Įkalčiais tapo ne tik analitiniai-publicistiniai rašiniai „Rubikonas arba pasikalbėjimas apie dabartį ir ateitį“, „Prahos pamokos“, Kovos už tiesą fronte“, „Dėl realiojo ir tikrojo socializmo“, „Melo eskalacija“, „Kas silpnina valią kovoti“, „Ką primena kareivių laiškai“, „Taikos liudijimas“, „Visiems, kam rūpi ateitis“ ir kt., bet ir kai kurie „nelegalioje spaudoje“ publikuoti poezijos rinkinių „Esmės ieškojimas“, „Peilis į širdį“, „Vilties properša“, „Godos ieškojimas“ ir kt. eilėraščiai, rinkinio „Skausmo pėdos“ poemos, poema „Kauno elegija“. KGB tardytojų nuomone, kai kuriuose poetiniuose tekstuose G. Iešmantas „eiliuota forma šmeižė tarybinę santvarką“ bei stengėsi „sukelti nepasitenkinimą ir priešiškumą jai“.

Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas 1980 m. gruodžio 22 d. G. Iešmantą, kaip „ypatingai pavojingą valstybinį nusikaltėlį“, nuteisė 6 m. laisvės atėmimu ir nutrėmimu 5 m. Buvo kalintas griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose Permės srities Čiusovo rajone, kuriose taip pat kalėjo rusų disidentai Vladimiras Bukovskis, Sergejus Kovaliovas, Glebas Jakuninas, baltarusių rašytojas, publicistas, žmogaus teisių gynėjas Michailas Kukobaka, ukrainiečių disidentas, poetas Vasylis Stusas. Politinių kalinių gyvenimą sekusi „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ rašė, kad G. Iešmantas lageryje dirbo „prie staklių“ ir dėl lagerio gydytojų aplaidumo buvo susirgęs akių uždegimu. Atlikęs bausmę lageryje, G. Iešmantas nuo 1986 m. pavasario iki 1988 m. lapkričio gyveno tremtyje Komijos ASSR.

„Aš tarp politinių kalinių radau tikrąją draugystę, nuoširdumą ir pasiaukojimą. ‒ laiške laikraščio „Tiesa“ redakcijai rašė G. Iešmantas, jau būdamas tremtyje Komijos ASSR, – kaip puikius žmones ir bičiulius visuomet prisiminsiu ukrainiečius S. Chmarą, Z. Papadiuką, dagestanietį V. Meilanovą, armėną M. Arutiunianą, rusus V. Porešą, Čistopolio kalėjime mirusį A. Marčenką, lietuvius P. Pečeliūna, A. Svarinską ir daug kitų. Šie ryšiai nutiesdavo tiltus per įsitikinimų ir tautybių skirtumus. [...] Apskritai jaučiuosi turįs teisę patikinti, kad sutikau kur kas daugiau nuostabių žmonių, negu blogų“. Gyvendamas tremtyje, G. Iešmantas buvo priimtas garbės nariu į Anglijos ir JAV nacionalinius PEN klubus.

Pasikeitus politiniam klimatui Sovietų Sąjungoje, buvo peržiūrėta Vytauto Skuodžio, Povilo Pečeliūno ir Gintauto Iešmanto baudžiamoji byla. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo 1989 m. kovo 24 d. nutarimu buvo panaikintas LSSR Aukščiausiojo Teismo 1980 m. gruodžio 22 d. nuosprendis V. Skuodžiui, P. Pečeliūnui ir G. Iešmantui, o baudžiamoji byla nutraukta dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo. Nutarime pažymėta, kad kaltinamieji nesiekė „pažeminti tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką“, o tik reiškė nuomonę bei kritikavo „jų supratimu, neigiamus mūsų šalies valstybinius ir visuomeninius reiškinius“.

1988 m. lapkričio pradžioje, G. Iešmantas buvo paleistas iš tremties. Grįžęs aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, prisidėjo prie Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrimo, redagavo periodinius leidinius „Lietuvos socialdemokratas“, „Lietuvos žinios“. 1990 m. vasario mėn. išrinktas į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. 1992 m. pasibaigus Atkuriamojo Seimo įgaliojimams, atsidėjo kūrybiniam darbui, bendradarbiavo spaudoje.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras G. Iešmantas vėliau svarbiausią Atkuriamojo Seimo priimtą dokumentą įvertino tokiais žodžiais: „Kaip ir Vasario 16-oji, taip ir Kovo 11-oji sušvito tautos kelyje vienodai sunkiomis, nors ir skirtingomis aplinkybėmis. Ir šis palyginimas nėra nei Kovo 11-osios, nei jos signatarų vaidmens koks nors perdėtas išaukštinimas. Yra nepajudinama objektyvi tiesa: tautos laisvė ir nepriklausomybė gimė jos kovoje už tą laisvę. Amžiaus pradžioje ir dabar, jo pabaigoje. Man pačiam Kovo 11-oji yra mano gyvenimo viršūnė“.

1990 m. pabaigoje išėjo pirmoji G. Iešmanto poezijos knyga „Prisikėlimo šventė“, vėliau išleisti poezijos rinkiniai „Peilis į širdį“, „Pavasario šalnos“, „Lietuviškoji misterija“, „Pasilenk prie versmės“, „Esmės ieškojimas“, „Vėtrų kely“, „Srautas“, „Pirmykščiai ežerai“, „Gyvybės šaknys“, „Išbandymas“, „Tikrumo pažinimas“ ir kt., publicistikos knygos „Liudijimai“ „Blyksniai“, istorinis romanas „Apgultis“. 2004 m. G. Iešmantas tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.

1990 m. G. Iešmantas apdovanotas Poulio Lauriceno (P. Lauritzen) tarptautine laisvės premija, 1999 m. ‒ Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2002 m. jam įteikta Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigta Juozo Tumo-Vaižganto premija.

Mirė 2016 m. rugsėjo 4 d., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje. 

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vytautui Skuodžiui, Povilui Pečeliūnui ir Gintautui Iešmantui iškeltos baudžiamosios bylos viršelis.

1980 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 1, viršelis.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintauto Iešmanto 1972 m. kovo 13 d. rašyta autobiografija.

[1980 m.]

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 2, l. 119.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintauto Iešmanto darbo knygelės išrašas.

[1980 m.]

Nuorašas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 2, l. 132-133.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redaktoriaus 1974 m. spalio 16 d. įsakymas dėl Mokyklų skyriaus vedėjo Gintauto Iešmanto atleidimo iš pareigų už tai, kad jis „grubiai pažeidė darbo drausmę, tarybinio žurnalisto etiką, prarado kolektyvo pasitikėjimą“.

[1980 m.]

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 2, l. 120.

1974 m. rugsėjo mėn. G. Iešmanto  namuose atliekant kratą Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojai rado jo rašytų antisovietinio turinio eilėraščių.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus nutarimas skirti Gintautui Iešmantui kardomąją priemonę.

1980 m. kovo 17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 2, l. 92.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Vytautas Liniauskas, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus ypatingai svarbių bylų vyresnysis tardytojas (1971‒1987 m.).

Ne vėliau kaip 1981 m. lapkričio 7 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 7749.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintauto Iešmanto pirštų antspaudai, daryti Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriuje Vilniuje.

1980 m. kovo 18 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 2, l. 96.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintautas Iešmantas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriuje Vilniuje.

1980 m. kovo 18 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 2, l. 95.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus nutarimas atlikti kratą Gintauto Iešmanto namuose.

1980 m. kovo 17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 2, l. 102.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Eduardas Kisminas, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus viršininkas (1954‒1981 m.).

Ne vėliau kaip 1951 m. lapkričio 5 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 6009.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Juozas Petkevičius, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas (1967‒1987 m.).

Ne vėliau kaip 1987 m. gegužės 11 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 1208.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus nutarimas patraukti Gintautą Iešmantą kaltinamuoju baudžiamojoje byloje.

1980 m. kovo 21 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 2, l. 157‒158.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Kaltinamojo Gintauto Iešmanto apklausos protokolas.

1980 m. gegužės 6 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 2, l. 223‒228.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Vytautas Urbonas, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus ypatingai svarbių bylų vyresnysis tardytojas (1978‒1982 m.).

Ne anksčiau kaip 1979 m. gruodžio 17 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 13675.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Pogrindinių leidinių „Perspektyvos“ ir „Lietuvių archyvas“ šriftų atspaudų ekspertizės akto priedas.

1980 m. balandžio 30 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 22, l. 16.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Anoniminis pranešimas Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetui (KGB) apie pogrindinį leidinį „Perspektyvos“.

1979 m. gruodžio 19 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 19, l. 125.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Pogrindinis leidinys „Perspektyvos“, Nr. 6.

1978 m.

Fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 19, l. 22‒23, 38‒39.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus nutarimas pateikti Gintautui Iešmantui kaltinimą.

1980 m. kovo 17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 3, l. 110‒116.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriaus planas.

1982 m. balandžio 19 d.

Brėžinys. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 46, b. 2603, t. 24, l. 4-1.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintautas Iešmantas.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR rašytojų sąjungos žurnalo „Pergalė“ vyriausiojo redaktoriaus Juozo Macevičiaus atsiliepimas apie Gintauto Iešmanto poeziją.

1980 m. rugsėjo 19 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 24, l. 118‒123.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus kaltinamosios išvados Vytautui Skuodžiui, Povilui Pečeliūnui ir Gintautui Iešmantui ištraukos.

1980 m. spalio 13 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 24, l. 226, 308‒311.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintauto Iešmanto paskutinio žodžio, pasakyto Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1980 m. gruodžio 22 d. teisiamajame posėdyje, ištrauka.

Ne vėliau kaip 1980 m. gruodžio 22 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 25, l. 82-4.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendžio Vytautui Skuodžiui, Povilui Pečeliūnui ir Gintautui Iešmantui ištrauka.

1980 m. gruodžio 22 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, SB, l. 185.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintauto Iešmanto laiškas iš griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos RSFSR Permės srityje, paskelbtas pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ Nr. 47. 1981 m. kovo mėn.

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 46, b. 1726, l. 14‒15.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Griežtojo režimo pataisos darbų kolonija, kurioje buvo kalinami politiniai kaliniai.

Rusijos Federacija, Permės sritis, Čiusovo rajonas. [2010–2016 m.]

Nuotrauka.

Skelbta:

https://pilgrim-spb.livejournal.com/4200.html

Uždarytoje kolonijoje veikia Politinių represijų istorijos memorialinis muziejus „Permė-36“.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, kurioje buvo kalinami politiniai kaliniai, gamybinėse patalpose likusios staklės.

Rusijos Federacija, Permės sritis, Čiusovo rajonas. [2010‒2016 m.]

Nuotrauka.

Skelbta:

https://pilgrim-spb.livejournal.com/4200.html

Pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ (Nr. 48) buvo skelbiama, kad kalinys Gintautas Iešmantas, atlikdamas bausmę Permės srities pataisos darbų kolonijoje, dirbo prie staklių.

Uždarytoje kolonijoje veikia Politinių represijų istorijos memorialinis muziejus „Permė-36“.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, kurioje buvo kalinami politiniai kaliniai, valgyklos patalpa.

Rusijos Federacija, Permės sritis, Čiusovo rajonas. [2010‒2016 m.]

Nuotrauka.

Skelbta:

https://pilgrim-spb.livejournal.com/4200.html

Uždarytoje kolonijoje veikia Politinių represijų istorijos memorialinis muziejus „Permė-36“.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, kurioje buvo kalinami politiniai kaliniai, bausmės izoliatoriaus patalpa.

Rusijos Federacija, Permės sritis, Čiusovo rajonas. [2010‒2016 m.]

Nuotrauka.

Skelbta:

https://pilgrim-spb.livejournal.com/4200.html

„Akmeninis“ bausmės izoliatorius vietoj anksčiau buvusio medinio įrengtas 1969 m. Žiemą Permės srityje temperatūra nukrenta iki 40 laipsnių šalčio ir galima įsivaizduoti gyvenimo sąlygas šiame „akmeniniam maiše“. Panašiame, o gal ir tame pačiame karceryje 1985 m. rugsėjo 4 d. mirė (arba žuvo) ukrainiečių disidentas, poetas Vasylis Stusas.

Uždarytoje kolonijoje veikia Politinių represijų istorijos memorialinis muziejus „Permė-36“.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintauto Iešmanto, kalinto RSFSR Permės srities Čiusovo rajono griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje Nr. VS-389/35, pareiškimas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkui.

1982 m. kovo 18 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. B/n-1, b. 314, l. 1-2‒1-7.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintautas Iešmantas.

1989 m. gegužės mėn.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-138650.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimas panaikinti nuosprendį Vytautui Skuodžiui, Povilui Pečeliūnui ir Gintautui Iešmantui bei nutraukti baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.

1989 m. kovo 24 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 25, l. 243‒246.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Paskutiniai kaliniai palieka uždaromą Griežtojo režimo pataisos darbų koloniją Nr. VS-389/35.

Rusijos Federacija, Permės sritis, Čiusovo rajonas. 1992 m. vasario mėn.

Skelbta:

http://kniga.pmem.ru/13-8-istorii-permskih-politlagerej.htm

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintautas Iešmantas (pirmoje eilėje, antras iš dešinės) Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo II sesijoje.

1988 m. gruodžio 4 d.

Algimanto Žižiūno nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-138443.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Vilniaus „Tremtinio“ klubo susitikimas.

Iš dešinės: 1. Gintautas Iešmantas, 2. Povilas Pečeliūnas, 3. Vytautas Kazlauskas, 4. Petras Cidzikas. 1989 m. vasario 5 d.

Eugenijaus Masevičiaus nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-095708.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintautas Iešmantas kalba Vilniaus „Tremtinio“ klubo susitikime.

1989 m. vasario 5 d.

Eugenijaus Masevičiaus nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-095713.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintautas Iešmantas (pirmas iš kairės) su Petru Cidziku (centre), bado akcijoje dėl Lietuvos politinių kalinių išlaisvinimo.

Vilnius. 1989 m. gegužės mėn.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-138661.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Gintautui Iešmantui vestos operatyvinio stebėjimo bylos įskaitos kortelė.

1989 m. lapkričio 30 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-18, ap. 61, kartoteka Nr. 20, kortelė Nr. 14122.

LSSR KGB 5 tarnyba užvedė bylą, nes grįžęs iš bausmės atlikimo ir tremties vietų G. Iešmantas, nepripažino „įvykdyto nusikaltimo“, toliau „liko priešiškose pozicijose“, reiškė nepasitenkinimą sovietų nacionaline politika.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Spaudos konferencija Žurnalistų sąjungoje.

Iš kairės: 1. Česlovas Juršėnas, 2. Domas Šniukas, 3. Gintautas Iešmantas, 4. Rimvydas Valatka. Vilnius. 1990 m.

Jono Juknevičiaus nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-138443.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimai.

Iš kairės: 1. Audrius Butkevičius, 2. Gintautas Iešmantas, 3. Kęstutis Grinius. Vilnius. 1990 m. kovo 11 d.

Algirdo Sabaliausko nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-103758.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ‒ Atkuriamojo Seimo deputatai Gintautas Iešmantas (kairėje) ir Mindaugas Stakvilevičius prie šachmatų lentos.

Vilnius. 1990 m. kovo mėn.

Algirdo Sabaliausko nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-103831.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintautas Iešmantas (pirmoje eilėje, pirmas iš kairės) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ‒ Atkuriamojo Seimo neeiliniame posėdyje, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo antrosioms metinėms.

Vilnius. 1992 m. kovo 11 d.

Jono Juknevičiaus nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-124558.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintautas Iešmantas.

1989 m. gegužės mėn.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-138652.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintauto Iešmanto eilėraščių rinkinio „Vėtrų kely“ viršelis.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus įteikia Gintautui Iešmantui Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžių. Vilnius, Lietuvos Respublikos prezidentūra.

1999 m. vasario 16 d.

L. Žilytės nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-120369.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintautas Iešmantas (pirmoje eilėje, pirmas iš kairės) knygos „Valstybė žmogaus širdyje: tautos ir valstybės atskirtis“ pristatyme.

Vilnius, Lietuvos Mokslų akademijos Didžioji  salė. 2011 m. birželio 22 d.

Larisos Dmuchovskajos nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, CDF-012692.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintautas Iešmantas.

„LAISVĖ GIMSTA KOVOJE UŽ LAISVĘ“ (LYA)

Gintautas Iešmantas.

Lt En