Parodos
Albumai
„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

PRATARMĖ

VIRTUALI PARODA, SKIRTA REZISTENTO, RAŠYTOJO LIUDO DAMBRAUSKO 100-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

Liudas Dambrauskas gimė 1921 m. balandžio 25 d. Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus Kuronių kaime. Mokėsi Kuronių pradžios mokykloje, Šėtos (Kėdainių aps.) progimnazijoje, iš kurios 1938 m. pašalintas už veiklą uždraustoje Ateitininkų federacijoje. 1941 m. baigė Kėdainių gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto Cheminės technologijos skyrių, mokytojavo Pagiriuose ir Kaune.

Į sovietinio saugumo  akiratį L. Dambrauskas pateko dar besimokydamas Kėdainių gimnazijoje. Drauge su bendramoksliais, kurie demonstravo nepasitenkinimą sovietų valdžia ir platino  antisovietinius atsišaukimus, per 1940 m. rugsėjo mėn. vykusį renginį suorganizavo Tautinės giesmės giedojimą.

Pirmomis Vokietijos okupacijos dienomis priklausė Lietuvių aktyvistų frontui, vėliau įsitraukė į antinacinį pasipriešinimą, platino pogrindžio spaudą, dalyvavo katalikų ir liaudininkų studentų veikloje, 1943 m. buvo išrinktas į Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos centro valdybą.

1944 m. lapkričio pabaigoje drauge su Mindaugu Blozneliu, Pranu Sasnausku, Juozu Rainiu, Leonu Tvarijonavičiumi, Boleslovu Kavaliausku ir kitais bendraminčiais Kaune įkūrė Lietuvos išlaisvinimo tarybą (LIT), tapo jos vadovu. Pagrindiniai LIT tikslai buvo antisovietinio pogrindžio suvienijimas bendrai kovai, nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas bei – paties L. Dambrausko žodžiais ‒ „lietuvių tautos intelektualinio, fizinio ir genetinio potencialo išsaugojimas“. Dėl bendrų veiksmų L. Dambrauskas tarėsi  su Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadu Adolfu Eidimtu-Žybartu. 1945 m. kovo mėn. LIT nariai keletą susitiko su rašytoju Juozu Keliuočiu, aptarė  pogrindinės spaudos leidybos klausimus, svarstė galimybę įtraukti į LIT veiklą daugiau visuomenei žinomų lietuvių inteligentijos atstovų. Taryba išleido du laikraščio „Lietuvos žodis“ numerius. Pagrindiniu leidinio redaktoriumi ir straipsnių autoriumi buvo L. Dambrauskas.

1945 m. balandžio pradžioje Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyrius susekė ir suėmė daugelį LIT narių. L. Dambrauskas buvo suimtas 1945 m. balandžio 7 d. ir kaip pogrindinės antisovietinės organizacijos įkūrėjas bei vadovas LSSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Karo tribunolo 1945 m. rugsėjo 26 d. nubaustas mirties bausme. Kitiems aktyviems  LIT nariams buvo skirta  10 metų, prie organizacijos veiklos prisidėjusiems mažiau ‒ 5 metų laisvės atėmimo bausmės. Represijų neišvengė ir su LIT dalyviais susitikinėjęs bei patarimus jiems davęs rašytojas J. Keliuotis, kuriam Karo tribunolas skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

SSRS Aukščiausiojo Teismo pirmininkui pareiškus protestą dėl mirties bausmės skyrimo L. Dambrauskui, SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija1945 m. lapkričio 17 d. nutartimi, mirties nuosprendį L. Dambrauskui pakeitė į 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau nežinia dėl kokių priežasčių dar beveik mėnesį jis buvo laikomas mirtininkų kameroje. Vėliau kalėjo pataisos darbų lageriuose Čeliabinsko srityje bei Kazachijos SSR Karagandos srityje. 1955 m. balandžio 20 d. iš įkalinimo paleistas.

Grįžęs iš lagerio, L. Dambrauskas dirbo inžinieriumi Kauno gumos dirbinių fabrike „Inkaras“, Termoizoliacijos mokslo institute Vilniuje, neakivaizdžiai studijavo Maskvos politechnikos institute, kadangi Rusijoje, kuri patyrė platesnes ir masiškesnes represijas, „chruščiovinio atlydžio“ metais į buvusius politinius kalinius buvo žiūrima palankiau negu sovietinėje Lietuvoje.  1969 m. Maskvos M. Lomonosovo universiteto Tiksliosios chemijos technologijos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar  ‒ mokslų daktaro) disertaciją. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių, buvo pripažintas 21 išradimo autoriumi. 

Nuo 1957 m. L. Dambrauskas rašė prisiminimus „Pasmerktojo užrašai“ apie kalėjime ir stalininiuose lageriuose praleistą laiką, 1970‒1984 m. parašė memuarinio pobūdžio apybraižą „Gyvenimo akimirkos“. Pogrindiniame leidinyje „Perspektyvos“ 1979‒1980 m. paskelbti B. Stasiukaičio slapyvardžiu pasirašyti L. Dambrausko straipsniai „Pažymint Aleksandro Solženicyno 60-mečio jubiliejų ir penkerių metų ištrėmimo iš TSRS sukaktį“, „TSRS – demokratiškiausia šalis pasaulyje, arba tos šalie konstitucija jos piliečio požiūriu“. Kai kurių tekstų mašinraščius jis davė skaityti bei saugoti pažįstamiems asmenims. Dėl savo veiklos 1984 m. pavasarį vėl sulaukė Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dėmesio.

Už memuarų, kuriuose „tikslu susilpninti Tarybų valdžią skleidžiami šmeižikiški prasimanymai, žeminantys tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką“, rašymą ir platinimą LSSR KGB Tardymo skyrius 1984 m. kovo 12 d. L. Dambrauskui iškėlė baudžiamąją bylą. Po pusmetį užtrukusių tardymų jis vėl buvo teisiamas. Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija 1984 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pripažino L. Dambrauską kaltu ir skyrė jam 3 metų bei 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje su nutrėmimu dvejiems metams.

L. Dambrauskas kalėjo griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, veikusioje Mordovijos ASSR Baraševo gyvenvietėje. Šioje kolonijoje taip pat buvo kalinami lietuvių rezistentai Vytautas Skuodis, Vladas Lapienis, Algimantas Andreika. M. Gorbačiovo pertvarkos metais pasikeitus Sovietų Sąjungos politiniam klimatui, 1987 m. vasario mėn. L. Dambrauskas iš lagerio buvo paleistas.

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo 1988 m. lapkričio 11 d. nutarimu LSSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1984 m. spalio 3 d. nuosprendis buvo panaikintas, L. Dambrauskui iškelta baudžiamoji byla nutraukta, „nesant jo veikloje nusikaltimo sudėties“.

Grįžęs iš įkalinimo, L. Dambrauskas įsitraukė į visuomeninę politinę veiklą: dalyvavo netoli Kauno, Salių kaime veikusios pogrindinės spaustuvės-leidyklos „ab“ veikloje, platino tuo metu vis dar draudžiamą literatūrą, lankėsi 1987 rugpjūčio 23 d. mitinge Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo. 1992 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše, 1993 m. dalyvavo steigiant rezistencinio paveldo draugiją „Atmintis“, buvo vienas atnaujinto žurnalo „Naujoji Romuva“ steigėjų. Iki gyvenimo pabaigos L. Dambrausko straipsniai aktualiomis temomis buvo publikuojami leidiniuose „Tremtinys“, „Kauno aidas“, „Diena“, „Santara“, „Naujoji Romuva“ ir kt. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis aštriai kritikavo kai kuriuos Lietuvos politikus, buvo skeptiškai nusiteikęs euroatlantinės integracijos atžvilgiu.

1996 m. L. Dambrauskas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. 2000 m. jam suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas.

1990 m. buvo išleista dviejų tomų L. Dambrausko atsiminimų knyga „Gyvenimo akimirkos“, 1992 m. – publicistikos knyga „Žvilgsnis į dabartį“, 1994 m. – „Politinių aistrų sūkury“, 1995 m. – „Spingsulė tamsaus tunelio gale“. 1997 m. išleistos knygos „Praeities aidai“ ir „Baravykų raistas: vaizdeliai iš protėvių buities“, 1999 m. – monografija apie antisovietinio pasipriešinimo dalyvį, bendražygį Vytautą Skuodį „Svetimų nepalaužtas, savų nepaklupdytas“, 2001 m. – „Kovo 11-osios tragizmas“, 2005 m. (po mirties) –  „Išeinančiojo mintys: dienoraščiai“. 

L. Dambrauskas mirė 2003 m. lapkričio 25 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

 

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudvikas Dambrauskas, Kėdainių apskrities Šėtos valstybinės progimnazijos moksleivis.

[1938 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1581, ap. 6, b. 247, l. 2.

Iki 1944 m. L. Dambrausko asmens dokumentuose buvo rašomas vardas Liudvikas.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) slapto bendradarbio pranešimas apie Kėdainių valstybinės gimnazijos moksleivius, kurie organizavo Tautiškos giesmės giedojimą.

1940 m. rugsėjo 19 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 1060, l. 51.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kėdainių apskrities skyriaus Liudvikui Dambrauskui ir kitiems Kėdainių valstybinės gimnazijos mokiniams 1941 m. sausio 21 d. užvestos agentūrinės bylos „Nedovolnyje“ (liet. – „Nepatenkinti“) įskaitos kortelė.

1955 m. birželio 21 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 20 kortelė Nr. 12262.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudviko Dambrausko Kėdainių valstybinės gimnazijos baigimo atestatas.

1941 m. rugpjūčio 25 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1581, ap. 6, b. 247, l. 9.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudviko Dambrausko gyvenimo aprašymas.

1941 m. gruodžio 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 631, ap. 7, b. 18471, l. 6.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Vytauto Didžiojo universiteto Kaune studento Liudviko Dambrausko studijų knygelė.

1942 m. sausio 7 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 2, l. 145-1 atv.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Nuotrauka, saugoma Liudo Dambrausko ir kitų Lietuvos išlaisvinimo tarybos narių baudžiamojoje byloje.

Ne vėliau kaip 1945 m. balandžio 7 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 2, l. 145-22.

Manoma, kad kairėje ‒ L. Dambrauskas.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Laikraščio „Lietuvos žodis“, kurį leido Lietuvos išlaisvinimo taryba, antras numeris.

1945 m. kovo 23 d.

Spaudinys.  Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 2, l. 271.

Laikraščio redaktoriumi ir daugelio straipsnių autoriumi buvo Liudas Dambrauskas,antro numerio redagavime dalyvavo rašytojas Juozas Keliuotis.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Mindaugas Julius Bloznelis (1923‒2015), Liudo Dambrausko bendražygis, Lietuvos išlaisvinimo tarybos įkūrėjas.

Ne vėliau kaip 1945 m. balandžio 7 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15742, t. 2, l. 145-18.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Adolfas Eidimtas-Žybartas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) vidaus kalėjime Vilniuje.

1945 m. balandžio mėn.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15742, t. 1, l. 4.

A. Eidimtas-Žybartas (1915–1945) nuo 1945 m. kovo mėn. buvo Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadu. 1945 m. kovo mėn. jis susitiko su Lietuvos išlaisvinimo tarybos (LIT) vadovu Liudu Dambrausku, tarėsi dėl organizacijų susijungimo. Planuota, kad LIT vadovaus politiniam sektoriui, o LLA – kariniam.

A. Eidimtas-Žybartas 1945 m. balandžio 4 d. sovietų saugumo buvo suimtas, nubaustas mirties bausme ir  1945 m. vasario 18 d. sušaudytas.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus Liudui Dambrauskui ir kitiems Lietuvos išlaisvinimo tarybos nariams iškeltos baudžiamosios bylos viršelis.

1945 m. balandžio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 1, viršelis

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudo Dambrausko arešto orderis, išduotas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus

1945 m. balandžio 7 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 1, l. 4.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Sulaikytojo Liudo Dambrausko asmens kratos protokolas, sudarytas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus.

1945 m. balandžio 7 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 1, l. 7.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudo Dambrausko atsiminimai apie sulaikymą 1945 m.

[1957–1983 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 12, l. 8.

L. Dambrausko atsiminimus „Gyvenimo akimirkos“ 1990 m. išleido leidykla „Vaga“.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Sulaikytojo Liudo Dambrausko tardymo protokolas, sudarytas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus.

1945 m. balandžio 6 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 1, l. 11.

Arešto orderyje, asmens kratos protokole ir kituose dokumentuose nurodyta, kad L. Dambrauskas buvo sulaikytas 1945 m. balandžio 7 d. Tikėtina, kad data tardymo protokole yra nurodyta klaidingai.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Pagrindinis Liudo Dambrausko tardytojas – Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus Tardymo poskyrio viršininko pavaduotojas Piotras Bočarovas.

Ne anksčiau kaip 1949 m. sausio 13 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 41 kortelė Nr. 1575.

„Aš jaučiau, kad Bočarovas nėra tardytojas iš pašaukimo, – rašė L. Dambrauskas savo atsiminimuose, – dažnai pasireikšdavo kažkoks jo nepasitenkinimas darbu.“

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Tardomo Liudo Dambrausko, kuris dar prastai mokėjo rusų kalbą, parodymus į rusų kalbą vertęs – Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus Tardymo poskyrio tardytojas Julijus Slavinas.

1958 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-10, ap. 1, b. 47, l. 1.

„Slavinas buvo tardytojas iš pašaukimo. – rašė L. Dambrauskas savo prisiminimuose, – į suimtąjį žiūrėdavo kaip į skanaus torto gabalą ir valgydavo jį su apetitu. Dar reikia priminti, kad Slavinas buvo nepamainomas kolektyvinio mušimo dalyvis. Ten jis jausdavosi kaip žuvis vandenyje – niekam nenusileisdavo.“

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus nutarimas pateikti kaltinimą Liudui Dambrauskui.

1945 m. balandžio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 1, l. 25.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimo Nr. 3 Kaune bendras vaizdas iš pietų pusės.

1950 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-139, ap. 1, b. 164, l. 19.

Kalėjime Kaune kalinto Liudo Dambrausko duomenimis „kruvinaisiais“ Smetonos laikais šiame kalėjime tilpdavo iki 800 kalinių. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, kalėjimo „našumas dešimteriopai išaugo“ ir jame sutilpdavo iki 10 tūkstančių „liaudies priešų“.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimo Nr. 3 Kaune kamera.

1950 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-139, ap. 1, b. 164, l. 26.

Tarpukaryje tai buvo kamera-vienutė, 1950 m. tokioje kameroje kalėdavo 2-3 kaliniai. L. Dambrauskas atsiminimuose rašo, kad 1945 m. 6 m2 ploto kameroje tilpdavo 10 ir daugiau kalinių. Kameroje gultų nebuvo, kaliniai miegodavo ant grindų.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus nutarimas suimti Juozą Keliuotį.

1945 m. gegužės 30 d.

Originalas. Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 2, l. 1.

Kaltinamojoje išvadoje pažymėta, kad Lietuvos išlaisvinimo tarybos (LIT) nariai L. Dambrauskas ir P. Sasnauskas du kartus lankėsi pas rašytoją J. Keliuotį, kuris teigiamai vertino LIT įkūrimą, davė patarimų pogrindinės spaudos leidybos, rašinių redagavimo klausimais. L. Dambrauskas tarėsi su J. Keliuočiu dėl galimybės įtraukti į LIT vadovybę daugiau visuomenei žinomų lietuvių inteligentijos atstovų.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Juozo Keliuočio pareiškimo Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriui ištrauka.

1945 m. gegužės 31 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 2, l. 22.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Rašytojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Juozas Keliuotis.

[1920–1930 m.]

Nuotrauka.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 610, ap. 1, b. 168, l. 1.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo nuosprendžio Liudui Dambrauskui ir kitiems Lietuvos išlaisvinimo tarybos nariams ištrauka.

1945 m. rugsėjo 25–26 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 2, l. 202, 207.

„Kalėjimo kamera, – rašė L. Dambrauskas savo atsiminimuose, – kurioj stovėjo keletas suolų ir du stalai, apstatyti taburetėmis, ir buvo „teismo salė“, skirta LSSR kariniam tribunolui“.

L. Dambrauskas buvo nubaustas aukščiausia bausme – sušaudymu.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudo Dambrausko atsiminimai apie kalinimą mirtininkų kameroje.

[1957–1983 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 12, l. 77–76.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimo Nr. 1 (Vilniaus Lukiškių kalėjimo) 1-o korpuso ir kiemo vaizdas iš rytų pusės.

1950 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-145/27, ap. 1, b. 109, l. 38.

„Lenkai Lukiškių kalėjime sutalpindavo iki 1500 kriminalinių nusikaltėlių,  – rašė L. Dambrauskas savo atsiminimuose, – o naujoji demokratija sukimšdavo, zekų (liet. – kalinių) apskaičiavimu, iki 25 tūkstančių liaudies priešų“.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudo Dambrausko atsiminimai apie kalinimą mirtininkų kameroje.

1997 m. vasario 11 d.

Vaizdo įrašas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, VHS 14382.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos nutartis dėl mirties nuosprendžio Liudui Dambrauskui pakeitimo 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje bei politinių teisių suvaržymu 5 metams.

1945 m. lapkričio 17 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 2, l. 242.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) GULAG’o pataisos darbų lagerio vartai.

Ne vėliau kaip 1960 m.

Nuotrauka.

Skelbta: https://picturehistory.livejournal.com/4901862.html

Virš lagerio vartų kabo šūkis „Darbas SSRS yra garbės, šlovės, narsumo ir didvyriškumo reikalas!“

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Mirusių kalinių išvežimas iš Čeliabinsko srities Karabašo pataisos darbų lagerio.

1948 m.

Dailininko, mokslininko, rašytojo Viktoro Grebennikovo, Karabašo lageryje kalėjusio 1947‒1953 m., piešinys.

Skelbta: https://vakin.livejournal.com/2332552.html

Liudas Dambrauskas Karabašo pataisos darbų lageryje kalėjo 1946‒1949 m.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudui Dambrauskui iškeltos baudžiamosios bylos įskaitos kortelė.

1948–1955 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 2 kortelė.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Priverstinius darbus dirbantys kaliniai, kalinti Kazachijos SSR Karagandos srityje veikusiame pataisos darbų lageryje.

Ne vėliau kaip 1959 m.

Nuotrauka.

Skelbta: https://e-history.kz/ru/news/show/6603/

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) GULAG’o pataisos darbų lagerio sargybos bokštas ir karceris.

Ne vėliau kaip 1960 m.

Nuotrauka.

Skelbta: https://picturehistory.livejournal.com/4901862.html

Liudo Dambrausko prisiminimuose aprašytas Spasko pataisos darbų lagerio, veikusio Kazachijos SSR Karagandos srityje, viršininkas karcerį vadindavo „persiuntimo į aną pasaulį punktu“.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudas Dambrauskas Spasko pataisos darbų lageryje, veikusiame Kazachijos SSR Karagandos srityje.

1954 m.

Nuotrauka skelbta Liudo Dambrausko knygoje „Išeinančiojo mintys: dienoraščiai“,  Vilnius: Gairės, 2005 m.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudas Dambrauskas ir Aldona Dambrauskienė.

1955 m.

Nuotrauka skelbta Liudo Dambrausko knygoje „Išeinančiojo mintys: dienoraščiai“,  Vilnius: Gairės, 2005 m.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudo Dambrausko technikos mokslų kandidato diplomas.

1969 m. lapkričio 12 d.

Kopija. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 1, l. 77.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 5 tarnybos Liudui Dambrauskui 1982 m. birželio 29 d. užvestos operatyvinės paieškos bylos „Korespondent“ įskaitos kortelė.

1984–1985 m.  

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 20 kortelė Nr. 12263.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus nutarimas iškelti Liudui Dambrauskui baudžiamąją bylą.

1984 m. kovo 22 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 1, l. 2.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Kaltinamojo Liudo Dambrausko apklausos protokolas.

1984 m. kovo 29 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 1, l. 111‒113.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus ypatingai svarbių bylų vyresnysis tardytojas Vytautas Liniauskas.

Ne vėliau kaip 1981 m. lapkričio 7 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 7749.

„Bet paties pykčio kulminaciją tardytojas pasiekė ėmęs nagrinėti mano atsiminimų turinį. ‒ rašė Liudas Dambrauskas apie V. Liniauską ‒ Akys degė piktu kerštu, lyg tie mano atsiminimai kėsintųsi į jį patį. Tarpais atrodė kaip įerzintas tigras, uždarytas geležiniame narve. Regis puls ir suplėšys į gabalus, bet va trukdė „geležinis narvas“ – nauji reikalavimai.“

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudo Dambrausko rašinio „Pasmerktojo prisiminimai“ įžanga.

[1957–1983 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 12, l. 6.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo mintys apie Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos lagerių bei kalėjimų panašumus ir skirtumus, užfiksuotos Liudo Dambrausko rašinyje „Pasmerktojo prisiminimai“.

[1957–1983 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 12, l. 6.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudo Dambrausko rašinio „Pažymint Aleksandro Solženicyno 60-mečio jubiliejų ir penkerių metų ištrėmimo iš TSRS sukaktį“, skelbto pogrindiniame leidinyje „Perspektyvos“ (Nr. 10), ištrauka.

1979 m.

Fotokopija. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 13, l. 62‒63.

L. Dambrauskas rašinį pasirašė B. Stasiukaičio slapyvardžiu.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus nutarimas sudaryti tardytojų grupę Liudui Dambrauskui iškeltos baudžiamosios bylos tyrimui.

1984 m. kovo 22 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 1, l. 3.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus tardytojas Vytautas Baumila.

Ne anksčiau kaip 1986 m. gegužės 23 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 1037.

„Baumila buvo maždaug 30 metų, simpatiškos išvaizdos vyrukas. ‒ rašė L. Dambrauskas savo atsiminimuose. ‒ Iš pirmos pažinties net nepagalvotum, kad po ta malonia, mandagia elgsena slepiasi klasta. (...) Padoriam žmogui net mintis nekyla, kad toks kultūringas, paslaugus, nuoširdus tardytojas galėtų būti klastingiausia lape. Ant tokios mandagumo meškerės ne vienas liudininkas užkibo.“

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Pranešimas apie pogrindiniame leidinyje „Perspektyvos“ (Nr. 21) publikuotą Liudo Dambrausko rašinį, paskelbtas lietuvių išeivių laikraštyje „Europos lietuvis“.

1983 m. balandžio 8 d.

Spaudos iškarpa. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 13, l. 145.

Iškarpa padaryta Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudo Dambrausko paskutinis žodis, tartas Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos posėdyje.

1984 m. spalio 3 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 14, l. 252‒255.

L. Dambrauskas paskutinį žodį baigė, pasakydamas: „Prieš įstatymą aš nesijaučiu kaltas. Mano dienoraštis buvo mano gyvenimas, širdis. Pasmerkdami mane kalėjimui, pasmerkiate mane mirčiai. Lėta mirtis žiauresnė už staigią. Aš neturėjau tikslo apšmeižti tarybinę santvarką. Todėl prašau geriau mane nuteisti mirties bausme.“

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendžio Liudui Dambrauskui ištrauka.

1984 m. spalio 3 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 14, l. 266, 276.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Kalinių, kalėjusių griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, veikusioje Mordovijos ASSR Baraševo gyvenvietėje, rikiuotė.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, veikusios Mordovijos ASSR Baraševo gyvenvietėje, tvora ir sargybos bokštas.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudas Dambrauskas.

Nuotrauka paskelbta ant leidinio „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ 1987 m. kovo 19 d. Nr. 73, išleisto Jungtinėse Amerikos Valstijose 1988 m., viršelio.

Skelbta: http://www.lkbkronika.lt/index.php/en/issue-no-73

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo dalyvių sąrašo, parengto Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir pateikto Lietuvos komunistų partijos centro komitetui, ištrauka.

1987 m. rugpjūčio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 270, b.182, l. 3.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimas panaikinti 1984 m. spalio 3 d. nuosprendį ir nutraukti Liudui Dambrauskui iškeltą baudžiamąją bylą.

1988 m. lapkričio 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47786/3, t. 14, l. 300‒303.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudas Dambrauskas ir Aldona Dambrauskienė.

1988 m.

Nuotrauka skelbta Liudo Dambrausko knygoje „Išeinančiojo mintys: dienoraščiai“,  Vilnius: Gairės, 2005 m.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudas Dambrauskas.

1990 m.

Nuotrauka skelbta Liudo Dambrausko knygoje „Išeinančiojo mintys: dienoraščiai“,  Vilnius: Gairės, 2005 m.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudo Dambrausko knygos „Gyvenimo akimirkos“ pirmo ir antro tomų viršeliai.

Vilnius, 1990 m.

Povilo Girdenio nuotrauka.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudas Dambrauskas ir Valdas Adamkus.

1993 m.

Nuotrauka skelbta Liudo Dambrausko knygoje „Išeinančiojo mintys: dienoraščiai“,  Vilnius: Gairės, 2005 m.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudas Dambrauskas.

Vilnius. 1997 m. vasario 11 d.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-31058.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Trys Dambrauskų šeimos kartos.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Rezistento, rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ pirmininko Liudo Dambrausko atsiminimai. Kino žurnalas „Lietuvos kronika“ Nr. 2, 2000 m.

Vaizdo įrašas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 3962/35.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudo Dambrausko knygos „Išeinančiojo mintys: dienoraščiai“ viršelis.

Vilnius: Gairės, 2005 m.

Povilo Girdenio nuotrauka.

„KIEKVIENO ŽMOGAUS GYVENIMAS YRA TAUTOS ISTORIJOS DALELYTĖ“ (LYA)

Liudas Dambrausko kapas. Kauno Petrašiūnų kapinės.

2003 m.

Nuotrauka skelbta Liudo Dambrausko knygoje „Išeinančiojo mintys: dienoraščiai“,  Vilnius: Gairės, 2005 m.

Lt En